Reinkarnacija(lot. reincarnatio – sugrįžimas į kūną) reiškia tikėjimą, kad esminė žmogaus dalis (siela, dvasia, Aš) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų. Kiti šio reiškinio pavadinimai: persikūnijimas, sielos keliavimas, metempsichozė (gr.) arba (dviprasmiškai) atgimimas.
Tikėjimo reinkarnacija šaknys glūdi nuo pat seniausių laikų: šūmerų, Senovės Egipto, Indijos, induizme. Upanišados (VIII a. pr. m. e.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo už šio gyvenimo darbus. Žmogaus karma („geri ir blogi darbai") nulemia, į kokią būtybę įsikūnys jo siela ir kokį likimą reikės iškentėti.
Remiantis vėlesniais raštais, Vedanta, meditacijos ir pažinimo dėka žmogus gali pažvelgti į reinkarnacijų grandinę, suprasti savo ankstesnius įsikūnijimus.
Budizme irgi yra išlikęs tikėjimas reinkarnacija, kur į kitą gyvenimą perkeliamas ne Aš ar siela, o psichinių ir dvasinių energijų kompleksas. Persikūnijimo ratas gali būti nutrauktas tik meditacijos pagalba, kai karma ar tuo pačiu kitas gyvenimas pagerinami gerais darbais, nors čia žinoma tik labai maža dalelytė likusių žinių, visa kita prikurta, iškreipta nuo žmogaus proto, kaip visada.
Antikinėje Graikijoje reinkarnacijos mokslui atstovavo tokie filosofai, kaip Pitagoras (maždaug 500 m. pr. m. e.), Empedoklas (apie 450 pr. m. e.) ir pirmiausia Platonas (apie 400 pr. m. e.), kuris šį mokslą iš esmės suformulavo. Naujajame platonizme ir naujajame pitagorizme reinkarnacijai visi pritarė.
Su reinkarnacijos mintimi susiduriama ir kitose religijose bei kultūrose: gnosticizme ir manicheizme pirmajame amžiuje po Kristaus, taip pat keltų ir kinų tradicijose.
Daugelis Europos mąstytojų atstovavo reinkarnacijos mokymui ar rodė jam simpatiją. Tai buvo D. Bruno, I. Kantas, G. E. Lesingas, J. K. Lavateras, J. V. Gėtė, Fridrichas Didysis, V. Humboltas ir D. Humė. Ypač ryški budizmo įtaka A. Šopenhaueriui ir R. Vagneriui. Teosofijai ir antroposofijai taip pat turėjo įtakos indiškos idėjos, kurios naujaisiais laikais buvo daugiau propaguojamos Vakarų pasaulyje ir pažintos pagal „New Age" suformuluotą mokymą.
Origenas Aleksandrietis(apyt.185-254m.po Kr.) išdėstęs Jėzaus mokymą apie reinkarnaciją ir Dangiškąją Hierarchiją. Vėliau dogmatiškai nusiteikę katalikų bažnyčios vadovai sunaikino didesnę Origeno darbų dalį;
Tarp žinomų asmenybių, kurios naujausiais laikais atstovavo reinkarnacijai, yra aiškiaregys Edgaras Keisi, įkūręs „Krikščionių mokslo" (angl. Christian Science) judėjimą, Ronas Hubartas, mirties tyrinėtoja Elizabeta Kiubler?Ros ir aktorė Šerli Maklain. Tos pačios krypties buvo ir šitokie judėjimai kaip: „Krikščionių sąjunga" (vok. Christengemeinschaft), „Ciūricho dvasingoji ložė", „Universalus gyvenimas" („Jėzaus Kristaus grįžimo judėjimas") ir įvairūs spiritistiniai bei naujojo apreiškimo judėjimai.
Pakylėtieji Valdovai apie reinkarnaciją:
"Deja, žmonijos dauguma vis dar netiki reinkarnacija ir gyvena taip, lygtai priekyje būtų tik mirtis, kitaip sakant, kaip gyvi lavonai. Kiekvieną kartą, kai jūs panašiai mąstote, jūs ribojate savo galimybes ir nutraukiate jūsų ryšio su aukščiausiomis oktavomis
Karmos Įstatymas ir persikūnijimo arba reinkarnacijos Įstatymas – štai du svarbiausi įstatymai, kurie turi būti studijuojami jūsų mokymo įstaigose lygiai su fizika, matematika ir chemija. Ir patikėkite manimi, kad nauda iš šių įstatymų studijavimo bus žymiai didesnė, negu nauda studijuojant Niutono ir Paskalio dėsnius. Nors tie dėsniai visai ir ne Niutono, kuris juos nusivogė iš įžymaus Rytų Išminčiaus, filosofo ir daugiau žinomo šiandiena tik kaip poetas Omaro Chajamo.

Kaip kiekvienoje įsitikinimų sferoje, taip ir šioje, mokslas negali pateikti jokių įrodymų. Nors tokių bandymų ir būta. Didžiausio atgarsio susilaukė amerikiečių mokslininko Iano Stevensono tyrimai. Jis XX amžiaus viduryje pirmasis pasaulyje 1966 metais išleido mokslinę knygą šiuo klausimu. O 1999-aisiais Stevensonas paruošė knygą "Reinkarnacijos įrodymai”, kurioje pateikiami įvairūs pakartotinio žmonių gyvenimo liudijimai. Psichoterapeutas Torvaldas Detlefsenas pirmasis pradėjo taikyti praėjusio gyvenimo terapiją arba taip vadinamą regresyvinę meditaciją – žmogus hipnozės pagalba yra „sugrąžinimas" į ankstesnius gyvenimus, kada kaip tikima buvusi patirta trauma, susijusi su dabartinėmis žmogaus problemomis. Seanso metu vyksta psichoterapeuto ir paciento dialogas, kuris yra įrašinėjamas. Pacientas turi smulkiai papasakoti, ką patiria. Didžioji tokių liudijimų dauguma yra surenkama hipnozės seansų metu, kas nėra gerai pačiai asmenybei, kaip ir pati hipnozė, kaip manipuliacijos priemonė, visiškai nuslopinant asmenybės ryšį su dvasiniu pradu.

Dalai Lama „Jei praėjusius gyvenimus prisimename – sakome, kad jie yra, jei neprisimename, tam tikra prasme esame dvasiniai mankurtai. Prisiminti nėra sunku, netgi ganėtinai paprasta. Kita vertus, tokie tikėjimai kaip judaizmas, krikščionybė ir islamas tai neigia, nors neatliko nė vieno eksperimento patikrinti, ar praėję gyvenimai yra; kokios žinomos metodikos jiems prisiminti, ką jie parodo?"

Dalai Lama netiki, jog siela yra nemirtinga, jis tai žino. Ar jūs tikite, ar žinote, jog vakarykštė diena buvo? Ar labiau reikia pasitikėti žmogumi, kuris prisimena vakarykštę, praėjusią dieną ar gyvenimą, ar tuo, kuris neprisimena? Ar tikintieji, popiežiai ir kardinolai prisimena praėjusius gyvenimus? Jei neprisimena, tai kodėl? Ar lamos, meditatoriai juos prisimena? Ką rodo praėjusių gyvenimų prisiminimai ir kaip tuo tinkamai naudotis? Juk savaime turėjimas ir žinojimas laimės nesuteikia.

Ar mes džiaugiamės turėdami automobilį, duonos, šautuvą, tanką? O jei tai turi jūsų kaimynas? Ir iš vis ar verta tuo džiaugtis.

Bendru atveju žinoma ir tai yra nuostabu, kad evoliucija vyksta. Kas sena, nepažangu išnyksta. Kas nauja, pažangu, subalansuota, ateina per ieškojimą, pokyčius, pažinimą. Pradžioje pažįstama tai kas kūniška, po to emociška, protiška, dar vėliau – tai kas yra viduje, dvasiška.

Natalija Beketova (Tati Valo, kaip ji save vadina, nes atsimena ir visus savo vardus ir tautybes). Po apalpimo vaikystėje prieš egzaminą mokykloje, atsimenanti 121 praėjusį savo sielos gyvenimą ir mokanti tiek pat kalbų, daugumas iš kurių yra senovinės, sunkiai suprantamos ir tik tų tautų kalbininkams žinomos. Šiuolaikinių tų tautų naudojamos kalbos labai pakeistos formos. Tai tik dar labiau patvirtina faktą, kad išmokti šių kalbų šiuolaikiniame pasaulyje, ši mergina niekur negalėjo. Jas mokėjo Esybės (buvusios asmenybės) praeituose sielos įsikūnijimuose fiziniame kūne. Pagal merginos pasakojimą sužinome, kad jos siela buvo įsikūnijusi į įvairios lyties kūnus, tai yra ir moteriškos, ir vyriškos, įvairios tautybės kūnus. Nors buvusios asmenybės praeituose Sielos įsikūnijimuose (subasmenybės), negali paprastai bendrauti su dabartine Asmenybe, bet būna tokių atvejų, kada kokių tai neordinarių įvykių metu, taip sakant tas apvalkalas, kuriame saugoma visa visų įsikūnijimų atmintis pramušamas, arba įvyksta pranos nutekėjimą ir tuo pačiu "pamaitintos" subasmenybės trumpam įgija atitinkamo gyvybinės galios. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau...

Tik dažnai šiandiena yra maišomos sąvokos, kas yra Siela, kuri ir reinkarnuoja ir kas yra Asmenybė, kuri vystosi priima sprendimus pasirinkimus ir arba apsijungia su Siela ir išeina iš materialaus pasaulio reinkarnacijų rato suformavus naują Angelą, arba virsta, toliau reinkarnuojančios Sielos gaubiančiu, apvalkalu, rūku. Kuris kada nors anichiluosis, kai kuri nors asmenybė ateityje apsijungs su Siela, anichiliuosi, kaip informacinė-energetinė konstrukcija, kaip ir visos kitos žmogaus konstrukcijos dalys, kurios atliko savo funkcija ir tampa nebereikalingos. Tačiau viskas priklauso nuo pačios Asmenybės, tai yra nuo jos pasirinkimo ir atlikto darbo, tai yra, arba ji pasirenka amžinybę kartu išgelbstint savo sielą, arba ji pasirenką ilgaamžias kančias, reinkarnuojant kartu su siela, kaip nieko nebegalinti pakeisti stebėtoja ir galų gale mirtį, kuri tampa neišvengiama. Taip kad asmenybei yra duodamas tik vienas šansas čia ir dabar, šitas gyvenimas, kito šanso daugiau nebus. Nes mes ne Siela, kas dažnai maišoma. Siela tik mūsų konstrukcijos pagrindinė dalis, kuri priklauso Dievo amžinam pasauliui ir tai yra šansas mums išsigelbėti, žinoma pridėjus pastangas.

Taikos ir ramybės Sielai