Dabar pakalbėkime apie kitą civilizaciją – Atlantidą. Atėjusios dvi civilizacijos iš amžių gilumos, Lemūrija ir Atlantida, dažnai būdavo sumaišomos senojo Egipto mokslininkų, o labiausiai senovės Graikijoje ir Romoje. Ir tokia maišatis pagrinde išliko iki mūsų dienų. Iki šiol didžiulius Lemūrijos nuopelnus, jos aukštą dvasiškumą ir harmoningumą dažniausiai priskiria Atlantidai. Laikas įvesti aiškumo: Atlantida – Lemūrijos kolonija, kuri pilnai nuo jos atsiskyrė prieš 18,5 tūkstančius metų. (tiksli data jau skelbėsi 16426 metai prieš mūsų erą). Atlantidos sala buvo labai didelė, todėl ją kartais vadindavo žemynu. Bet vis dėlto Atlantida – praeityje egzistavusi didelė sala Atlanto vandenyne, netoli nuo Šiaurės Amerikos pietvakarinio kranto.

Atlantų kolonija labai greitai prarado ryšius su savo protėvyne - Lemūrija. Jei Lemūriečiai savo sielose nešė gėrį ir šviesą, to ne galima pasakyti apie Atlantus... Žinoma negalima tvirtinti kad visi Atlantai – blogio nešėjai. Čia Atlantidoje gyveno labai daug gerų žmonių, kurie iki paskutinių dienų priešpastatė save tamsiosioms jėgoms. Gyveno ten absoliuti dauguma iš jūsų, brangieji mano Šviesos darbuotojai. Štai kodėl Atlantida daugumai iš jūsų taip brangi. Iššaukia dvasinį atgarsį jūsų širdyse. Bet vis dėlto nuo Atlantidos prasideda karų istorijos, agresijos, neapykantos, išdavystės -  jei kalbėti apie paskutinių 100 tūkstančių metų istorinį tarpsnį. O būtent apie šį laiko intervalą aš jums ir pasakoju. Todėl kad nurodytas Žemės istorijos periodas – jūsų „istorinė pjesė", kuri apšviečia jūsų dabartį.

Atlantai pirmieji panaudojo agresiją – iš jūsų „istorinės pjesės" civilizacijų atstovų. Anksčiau, Lemūrijos civilizacijoje, aktyvų vaidmenį vaidino moteriškas pradas, dvasingumas, pirmoje vietoje buvo harmonijos siekimas, grožis, menai, vertinama lygybė ir brolybė tarp žmonių. Atlantidoje į pirmą vietą išėjo vyriškas pradas, vyriška logika, agresijos siekis, asmenybės sugniuždymas ir kaip pasekmė – visuomenės pasidalinimas į turtingus ir vargšus, ponus ir tarnus, šeimininkus ir vergus.

Pradžioje Atlantida dalinosi  į keturias dalis. Šiaurės-vakarinėje salos dalyje tie, kas įkūrė Atlantidą, vėliau jie tapo aristokratija, aukštuomenė, valdymo komanda. Šiaurės-rytuose valdė tie, kuriuos  galima pavadinti mokslininkais, tyrinėtojais, atradėjais. Pietryčiuose - įsikūrė amatininkai, darbininkai renkantys, darantys maistą. Čia klestėjo žemdirbystė ir žvejyba.

Ypatingai noriu papasakoti apie Pietvakarinę salos dalį. Kada į būsimą Atlantidą atvyko pirmieji lemūriečiai, ji jau buvo apgyvendinta. Pietvakariuose, kalnuotoje vietovėje gyveno žmonės. Jie neturėjo genetinio ryšio su Lemūriečiais. Juos galima pavadinti salos aborigenais. Jūs žinote brangieji draugai, kad net jūsų XXI amžiuje kartu su civilizuotomis tautomis gyvena ir tautos tolimos civilizacijai. Taip vadinamos  „laukinės gentys"gyvena pavyzdžiui sunkiai prieinamose Afrikos žemyno vietose, Pietų Amerikoje ir kai kuriose Didžiojo vandenyno salose...Toks paveikslas buvo ir prieš 18,5 tūkstančių metų. Be Lemūrijos civilizacijos gyveno kitos tautos. Žmonių rasę gyvenusią Atlantidos pietvakarių kalnuose pavadinsime Mungalais. Mungalai gerai įvaldė lankus, duriančius ir pjaunančius ginklus, prasimaitindavo medžiokle. Atvykę į salą lemūriečiai (būsimi Atlantai) užmezgė su vietiniais aborigenais prekybinius mainų ryšius. Savo daiktus keisdavo mainais į mėsą ir gyvūnų kailius.

Palaipsniui mungalai daug ko išmoko iš Atlantų. Ir sukūrė saloje savo autonomiją – valstybę valstybėje. Kada Atlantai nusprendė pravalyti  juos – nieko nesigavo. Vienu momentu jie suprato, kad sau po nosimi „išsiaugino" galingą priešą, kuris nesiruošė ne tik kad paklusti, bet ir periodiškai demonstravo jėgą, diktavo savo sąlygas. Praėjus beveik tūkstančiui  metų nuo to momento kai sala buvo apgyventa civilizuotais žmonėmis, mungalai jau buvo ginkluoti ne lankais ir strėlėmis, o galinga  ginkluotės rūšimis. Pas juos buvo kariuomenė, kuri galėjo pasipriešinti Atlantidos armijai. Kariniame arsenale mungalai turėjo ir skraidymo aparatus, ginkluotus galingais spindulių mėtytojais.

Atlantai vedė agresyvią išorės politiką. Lemūrijos kontinentas prieš 17,5 tūkstančius metų praktiškai nustojo egzistavęs, nugrimzdus po vandeniu.(grimzdimas vyko palaipsniui, keliais etapais) Paviršiuje liko tik keletas Lemūrijos salų. Buvę lemūriečiai įsikūrė po visą žemės rutulį, apsigyvenę skirtingose planetos kampeliuose. Silpnas buvusios Limūrijos bendruomenes gana greitai pavergė Atlantai – praktiškai paversdami vergais. Bet susidarė ir tokios Lemūriečių kolonijos, kurios tapo labai galingos. Suvokę pavojų, einantį nuo Atlantų, (ir netik nuo jų) Lemūrijos atradėjai ir mokslininkai perdirbo taikias mašinas, mechanizmus, skraidymo aparatus į karinę techniką. Ir tai tarnavo kaip jų nepriklausomybės ir saugumo garantu.

Šviesos Darbuotojai apie Giperboriečius, Atlantus, Lemūriečius jau girdėjote ir žinote  apie juos. Daugeliui iš jūsų jau nekelia abejonės, kad be šiuolaikinės civilizacijos praeityje egzistavo aukšto išsivystymo lygio civilizacijos. Tai visai ne fantastika. Bet dabar aš papasakosiu istoriją, kuri gali pasirodyti fantastiška kai kuriems Šviesos Darbuotojams. Kas gi tokio nutiko nuostabaus ir keisto, kaip gali atrodyti, Atlantidoje?

Atlantidoje įvyko ĮSIVERŽIMAS. Bet įsiveržimas ne paprastas. Klastingas priešas prasiskverbė tiesiai į  pačios Atlantidos centrą. O išdidūs ir užsinešę Atlantai net nepastebėjo šito. Kaip tai galėjo įvykti? ?? O! Tai labai nuostabi ir pamokanti istorija. Neįprasta buvo tai, kad į mungalų kūnus ėmė įsikūnyti NE VISAI ŽMOGIŠKOS SIELOS (Krajono juokas). Netikite? Kalba eina apie tas sielas, kurios „ neužsiregistravo" taip vadinamame Kūrimo požemyje (Virgio trigrašis: tai slaptas požemis esantis žemės gelmėje, kuriame yra kristalai, o juose sukaupta visa info apie visus, visų sielų įsikūnijimus ir sukauptas patirtis, kaip kompo atmintis. Prieš įsikūnijant ir išeinant iš kūno po mirties visos sielos praeina pro tą požemį ir palieka ten savo sukauptą info)

    Jie nėra Angelai iš  Centrinės Saulės ir Eksperimento autoriais, kaip jūs. Jų atsiradimas buvo LEISTAS. Ateiviai išstūmė mungalų – Atlantidos salos aborigenų sielas ir sąmonę. Jūs jau supratote kame reikalas?  Taip, tai buvo tamsiosios būtybės, atvykusios į planetą su agresyviais tikslais. Todėl kad agresija ir tamsa gyveno pačių mungalų kūnuose, tai jie vibravo vienodame dažnyje su naujai atvykusiais į planetą. Tai ir leido tamsiesiems užvaldyti jų kūnus. Po to mungalų galybė padidėjo kelis kartus. Kodėl? Todėl kad į pirmą planą išėjo ne galingi skraidymo aparatai,  ne spindulių šaudyklės, ne grėsmingas lazerinis ginklas, o JUODOJI MAGIJA. Tamsiosios sielos įsikūnijusios mungalų kūnuose mokėjo ja naudotis pilnumoje. O! Pas juos buvo didelė to patirtis. Jie valdė telepatijos sugebėjimai ir gaudavo nurodymus iš savo JUODŲJŲ mokytojų. Mūsų galaktikoje tie juodieji mokytojai ir jų pasekėjai žinomi kaip JUODŲJŲ RIASŲ ORDINAS. Šis Ordinas  ne kartą priešpastatė save Šviesos Jėgoms šioje planetoje. Ir netgi priešpastato save dabar, tikėdamiesi švęsti pergalę ten kur tai padaryti neįmanoma.

Na bet grįšime į Atlantidą. Ir taip į mungalų kūnus įsikūnijo  Juodųjų Riasų Ordino sielos. Panaudodami juodąją magiją, telepatiją, klastą, slaptą diplomatiją, sukiršindami tarpusavyje Atlantidos vadovus, mungalai atėjo į vadžią – oficialiu būdu. Jų atstovas laimėjo rinkimuose. Atlantidoje formaliai dar egzistavo  demokratinis valdymas, kada valdžią atsiet išsirinko liaudis. Pasinaudodami tokia sistema mungalai iškėlė savo kandidatą. O paskui panaudojo telepatiją ir juodąją magiją. Ir kartą Atlantai atsibudo jau visai kitoje visuomenėje. Juos grynakraujus Atlantus ėmė valdyti mungalai. Vietoje demokratinio valdymo atsirado imperija. Šalį valdė tironas ir jo ištikimi tarnai. Tuoj pat pradėjo uždarinėti šventyklas, kurių žyniai saugojo senovinį Dievišką mokymą. Tose šventyklose tiesei šventų apeigų vietose buvo atliekami  kruvini  aukojimai. Tamsa Atlantidoje pakėlė galvą ir apdengė savimi beveik visą civilizaciją. Bet liko tie kas ne pakluso naujai vadžiai. Juodųjų Riasų Ordinui drąsiai priešinosi  šventikai, žyniai iš senovinių Dieviškų Ordinų, kurie nešė šviesą ir davė vilties paprastiems Atlantidos piliečiams. Ypatingai intensyviai duodavo dvasinį atkirtį žyniai iš švento moteriško Aloros Ordimo. Šalis nustėro sužinojusi apie kruvinus aukojimus, atliktus senovinėse šventyklose tiesiai ant šventų altorių ir žiaurius susidorojimus.

Atkreipkite dėmesį į įdomų faktą...Kai mungalai tik užiminėjo valdžią, jų ordinas vadinosi Pilkųjų Riasų. Ir tik po to kada visa Pilkųjų Riasų vadovybė buvo sunaikinta, atsirado Juodųjų Riasų Ordinas. Tas kas žino istoriją iš kart pastebės panašumą su įvykiais kurie vyko praeito amžiaus 30-tus metus Europoje. Čia yra dėsningumas kurį pastebėjo jūsų istorikai ir mąstytojai. Ten kur darosi  daug pilkumos, valdžioj ateina juodieji.

Aišku su nauja valdžia ne galėjo susitaikyti ir kiti žymūs Atlantai, kurie patys tapo praradę vadžią ir turtus. Prasidėjo kraują liejantis ir ilgas karas, trūkusį daugelį metų. Ji tai įsižiebdavo, tai nurimdavo, tai įsiliepsnodavo nauja jėga. Karas vyko ne tik Atlantidos saloje bet ir kituose žemynuose.

 Įvykiai apie kurios dabar papasakosiu, įvyko prieš 12838 metus. Kad laimėti ilgalaikiame kare ir išnaikinti „grynakraujus Atlantus"ir žynius, Juodosios Riasos sugalvojo pasidaryti naują superginklą, galintį akimirksniu sunaikinti visus priešus. Slaptose laboratorijose  vyko specialūs bandymai. Auginami dirbtini kristalai, kurių dėka galima būtų transliuoti dideliu atstumu mirtiną spinduliavimą. Be to, Atlantidos valdančiajai viršūnėlei tapo žinoma  apie tai kad giliai po žemėmis egzistuoja tam tikri „stebuklingi kristalai". Juodieji mokytojai pranešė kad į tuos kristalus reikia nukreipti specialią energiją. Atsispindėjusi nuo jų persiformavusi energija sugeba momentaliai sunaikinti bet kokį priešą. Ir taip kariškiai kūrė galingą ginklą, nesuprasdami kad tuo pačiu pasmerkia save mirčiai. Todėl kad Juodieji mokytojai komandavo, pasilikdami saugiai kitame planetos išmatavime ir palikdami pavojuje visus, kas buvo žemės paviršiuje, būti sunaikintais. Poveikis į taip vadinamus „stebuklingus kristalus" (Planetinę kristalinę gardelę, kuri tame tarpe yra ir po žeme) galėjo nutraukti gyvenimą VISIEMS PLANETOS ŽMONĖMS, pakeisti jų energetinių vibracijų lygį. Tada iš esmės, tolimesnė šiuolaikinės žmonių rūšies evoliucija tampa negalima. Žmonių rasė paprasčiausiai galėjo išmirti. Kas ir buvo slaptu, tarpžvaigždinių Juodųjų Riasų Ordino, tikslu.

Tais pačiais metais, kuriuos nurodžiau aukščiau, Juodosios  Riasos suorganizavo slaptą  ekspediciją į Indalo salą, įsikūrusią 37 kilometrai nuo šiaurės vakarų Atlantidos kranto. Toje saloje giliai po žeme buvo planetinės kristalinės struktūros, labai svarbios planetos gyvybingumui.  Tą salą galima pavadinti sakraline gyvybės jėgos vieta. Būtent po juo, planetos gelmėse gimdėsi paslaptinga moteriška energija, kuri ypatingu būdu maitino augalus, gyvūnus ir mūsų planetos protingas būtybes. Slapta ekspedicija su išaugintų kristalų pagalba planavo nukreipti savo destruktyvią energiją į planetos gyvenimiškus centrus. Aukščiausioji Žinių Taryba žinodama apie slaptus Juodųjų Riasų planus, panaudojo atsakomąsias priemones. Indalo saloje įvyko karinis susirėmimas priešiškų pusių.  Riasoms neleido sugadinti planetos. Bet slaptos operacijos dalyviai sugebėjo aktyvuoti dus dirbtinius kristalus. Ir juodoji energija vis dėlto pasklido po žeme prie sakralinių gyvybiškai svarbių centrų. Bet pas tuos centrus yra labai-labai patikima apsauga. Juodoji energija ne sugebėjo pramušti „energetinių šarvų". Atsispindėjusi nuo jos grįžo atgal į žemės paviršių pietinių Atlantidos krantų rajone. Ir štai čia ... Galingą energetinį smūgį priėmė ir suminkštino DU SENOVINIAI PIRAMIDŽIŲ KOMPLEKSAI „ užmaskuoti" laiko  kaip kalnai. Pastatytos tos piramidės žymei senesnių žmonių civilizacijų dar prieš Lemūriją. Tų piramidžių kompleksų statytojai buvo – CHORAJONIEČIŲ civilizacijos  atstovai.

Po tokio energetinio smūgio Atlantidos saloje kilo galingi žemės drebėjimai, iš vulkanų pradėjo veržtis juodi dūmai  su ugnimi. Kataklizmų pasekoje sala suskilo į keletą dalių, sausuma pradėjo greitai skęsti. Per 7 valandas Atlantidos sala dingo iš žemės paviršiaus.

Nors pati Atlantidos civilizacija dar toliau egzistavo dar porą tūkstantmečių – iki kitų didelių kataklizmų, kurie įvyko prieš 11 000 metų. Po jų Atlantų palikuonis pratęsė gyvenimą, bet čia jau kita istorija. Dalį informacijos jūs jau gavote, kitą gausite vėliau.

O pakol kas grįšime prie tų dviejų labai senų piramidžių. Jos gavo ne tik fizinius pažeidimus bet ir ENERGETINIUS ( jau nekartą sakiau ir dar kartą pakartosiu kad piramidės vaidina PIRAMIDĖS VAIDINA LABAI SVARBŲ VAIDMENĮ MŪSŲ PLANETOS ENERGETINIAME APRŪPINIME, PLANETINIAME ENERGIJOS APSIKEITIME. Daugelis iš jų atlieka labai specifines funkcijas, apie kurias jūsų mokslininkai sužinos artimiausioje ateityje) Tokie pažeidimai padarė įtakos ypatingiems laukams. Ploni energetiniai mechanizmai gavo „pramušimą" ...  To negatyvaus poveikio į kristalinę gardelę pasekoje, tame rajone buvo pažeistas erdvės-laiko kontiniumas (fragmentas).

 Ar jūs supratote kur randasi Atlantidos sala? Bermudų trikampio rajonas – ta jo pietinė dalis. Savotiškas  „lūžis" erdvės-laiko kontiniume iš tikro buvo daugelio dingusių laivų ir lėktuvų priežastimi.

Na o dabar maloni žinia. Po 1987 metų, po Pirmos Harmoninės Konvergencijos, NAUJA ŠVIESOS ENERGIJA, kurios vis darosi daugiau planetoje, suteikė galimybę ištaisyti energetinių laukų pažeidimus, išgydyti tą patį erdvės-laiko kontiniumo fragmentą.  Tokiu būdu Bermudų Trikampis  daugiau nebėra „ Velnio jūra", kaip tą vietą vadino žmonės. Laivai ir lėktuvai daugiau nebetampa senovės tragedijos aukomis. Šviesos ir meilės energija čia gerai padirbėjo draugai. Daugumas iš jūsų Šviesos Darbuotojai dalyvavote  tame erdvės-laiko „išgydyme".

 Dabar girdžiu  daugelio klausymą. Krajonai – vadinasi Atlantida tik sala? Tikrai ne  - žemynas?  Aš jau atsakiau: taip  tai didelė sala. Bet čia gali iškilti antras kausimas. O kodėl būsimi Atlantai apsigyveno saloje? Jeigu jie tokie galingi ir agresyvūs ar ne paprasčiau jiems būtų buvę įsikurti kokiame nors žemyne?

Kad atsakyti į šį klausymą aš papasakosiu kitą istoriją. Ji taip pat yra mūsų „istorinės pjesės" dalis. Ir Šviesos Darbuotojams reikėtų ją žinoti.            

Žemės istorija ne retai susipina su kitų planetų istorija. Dabar papasakosiu vieną tarpusavio ryšių fragmentą. Planetos pavadinimas, apie kurią dabar eis kalba, tikriausiai daugumai žinomas. Tai – Nibiru.

Ateiviai iš Nibiru senei, labai senei pažįstami su Gaja. Bet ne žinojo apie tikras Žemės VERTYBES ir jos gyventojus. Tos būtybės ilgai eksploatavo jūsų planetos klodus, iškasdami retą metalą. Jie dalyvavo ne tik šioje „istorinėje pjesėje", tai yra „atsirasdavo scenoje", tai yra ne tik paskutinius šimtą tūkstančių metų. Ne kartą lankėsi Žemėje ir anksčiau. Juos visada domino aukso iškasimas... ir tik aukso iškasimas. Tai – svarbus jų planetos gyvybingumo elementas. O dabar pratraukim vieną iš „teatrališkų uždangų"... Ateiviai iš NIBIRU, dabar pilnutinai praradę galimybę lankytis Žemėje veda gudrų žaidimą. Jie nori atrodyti žmonijos draugais. Bet dėja tokiais nėra ir nebus tolimoje realybėje. Bet kokiu atveju absoliuti dauguma planetos šiuolaikinių žmonių juos tokiais tikrai ne palaikys.(Krajonas juokiasi).

Kaip pavadinsime mes tuos ateivius? Gal paliekame mes jiems tą pavadinimą, kurį jiems davė senovės šumerai – ANUNAKAIS. Tai užfiksuota senoviniuose Tarpupio gyventojų raštuose. Anunakai – taip panašiai skambėjo jų rasės pavadinimas. Ir būtent taip jie patys save pavadino. Bet štai kas nuostabu....Palyginus neseniai pavadinimas  - ANUNAKAI – kažkas staiga pabandė pritvirtinti reptilijų civilizacijai. Dėl ko taip? Daugelius dešimtmečius „ANUNAKŲ" pavadinimas buvo siejamas su protinga civilizacija iš Nibirų. Ir staiga - tokia metamorfozė. Nustebinantis pavirtimas. Pavadinimai „Inuakai"ir „Anunakai" pasidarė gana žinomi dėka kai kurios informacijos, kuri pasaulyje plačiai tiražuojama (Virgio trigrašis: čia kalbama apie ir jums jau žinoma Aryana Havah knygą – Reptilija – manyje). Štai pavyzdys to, kaip visumoje teisingoje informacijoje įpinta... tai, ko paprasčiausiai nėra ir būti negali. Skelbiama, kad Žmogaus DNR yra driežų genų. Tai iš tikro naujiena – ir ne tik visai Galaktikos visuomenei. Iš kojų verčianti naujiena visai Šviesos Šeimai o svarbiausia – Didžiojo Eksperimento Autoriams.

Draugai. Aš ne kartą daviau šitą informaciją Šviesos Darbuotojams. O dabar Krajonas oficialiai skelbia – ŽMOGAUS DNR NETURI ROPLIŲ GENŲ. JOKIŲ REPTILIJŲ SMEGENŲ PILVO SRITYJE PAS ŽMOGŲ IRGI NĖRA.  JOKIOS REPTILIJOS Į JUS ĮSIKŪNYTI IRGI NEGALI. Jokių reptilijų genų žmogaus kūne negali būti niekada. Prašau, žinokite apie tai visada, ir tuo požiūriu niekada nesijaudinkite.

Taip driežų civilizacija veikė ir nenustoja veikti TELEPATIŠKAI žmones. Šviesos Darbuotojams tai nėra paslaptis. Bet draugai mano: kai tik žmogaus širdyje gimsta tikra Meilė, kaip tik jo vibracija pakyla – TAS POVEIKIS IŠKART DINGSTA. Kai tik žmogus suvokia kad jis – Didi Dvasia (o ne kūnas su sąmone) supranta, kad jis iš tikro Angelas, iškart panašus poveikis tampa neįmanomu. Ir ne toli ta diena kai Žemės planetos vibracijų padidėjimas ne tik padarys neįmanomus „ klastingų telepatų" poveikius, bet ir padarys neįmanomą gyvenimą kartu vienoje erdvėje-laike...

Ir taip ANUNAKAI – NE REPTILIJOS. Tai ateiviai iš NIBIRU. Bet kodėl staiga įvyksta pavadinimų ir supratimo pakeitimas? Na o čia paprašysiu jūsų  draugai panaudoti savo sumanumą. Duosiu tik nedidelę analogiją. Įsivaizduokite, kad dvidešimt pirmame amžiuje valdžioj ateina tie kuriuos dvidešimtame žmonija pažinojo kaip fašistus. Bet jeigu jie pasivadins būtent taip, daugumas žmonių niekada ne nubalsuos už juos, kad jie ateitų į vadžią. Ką tada padarys tos jėgos? Jie pasakys – mes ne „fašistai", tuo pačiu nurodys kitą žmonių grupę ir pasakys – jie yra „ fašistai". Galvokite ir patys darykite išvadas, kodėl staiga vienos civilizacijos pavadinimas „pereina" kitai.

Mes visa tai pastatysime nuo galvos ant kojų. Ateiviai iš Nibiru – tai Anunakai. Ir būtent taip jie tapo žinomi pasaulinei bendruomenei, kada apie juos prakalbo vienas iš įžymių tyrinėtojų (čia kalbama apie Zacharijų Sitčina ir jo knygas) Kas liečia Inuakius, tai tokia civilizacija iš tikro yra. Ji yra Šviesos Šeimos organine dalimi. Bet Eksperimente kuris vyksta Žemės planetoje jie ne dalyvauja. Tiesa jos atstovai čia yra kaip stebėtojai. Bet jūs žinote kad dabar prie Žemės planetos yra sutelktas dėmesys daugelio civilizacijų ir ne tik mūsų Galaktikos.

Einame toliau. Anunakiai buvo „prileisti" mūsų „žaidimo" dalyvavime, prileisti sudalyvauti Didžiajame Eksperimente. Skirtingai nuo žmonių (Centrinės Saulės Angelų), nėra jo AUTORIAIS. Tos būtybės niekada nebuvo nekalta civilizacija – labiausiai tokiais kurie galėtų būti aukomis. Anunakiai - galinga technogeninė civilizacija, mokanti apginti savo interesus ir apsiginti nuo bet kokio išorinio poveikio. Žiūrint iš biologinės pusės jie beveik niekuo nesiskiria nuo žmonių. Jokių roplių genų jie irgi neturi. Išore Nibiru gyventojai primena Žemės planetos žmoniškas būtybes. Anunakiai – aukšto ūgio, žymiai tuo pranoksta šiuolaikinius žmones, turi galingus kūnus. Pas juos dvi rankos, dvi kojos, dvi akys. Bet jų vidinis erdvės-laiko kontiniumas skiriasi nuo žemės žmonių. Palyginus su žmonėmis Anunakai gyvena ilgai.... Labai ilgai... Jų gyvenimas tęsiasi daugiau nei du šimtus tūkstančius metų. Todėl žmonėms su kuriais bendravo ateiviai iš Nibiru - Anunakai, atrodydavo nemirtingais dievais. Taip buvo laikai kai Anunakai atsirasdavo Žemėje rolėje tų, kurios žmonės vadindavo dievais. Bet tokiais jie dėja nebuvo ir niekada nebus. O yra jie būtybės – kurios neturi aukščiausiojo „aš". Tame supratime kokį turi Šviesos Darbuotojai dabar.

Todėl kad kalbu apie paskutinius šimtą tūkstančių metų vykstančios „ istorinės pjesės" svarbą todėl pranešiu: per tą laiką Anunakai žemėje viešėjo TRIS KART. Pirmą kart – beveik prieš šimtą tūkstančių metų, kai Lemūrijos kontinentas tik formavosi. Antrą kart – Atlantidos laikais, tuo periodu apie kurį aš jums pasakoju. Ir trečia kart – mažiau nei prieš penkis tūkstančius kartų, auštant šiuolaikiniai žmonijos civilizacijai.

Pirmas apsilankymas iš trijų kol kas mus nelabai domina. Nes tokios kaip dabartinė civilizacija žmonijos tada dar neegzistavo. O štai antras ir trečias kartai, gan reikšmingi mūsų pasakojimo rėmuose. Reikšmingi ir iš žmonijos istorijos pusės. Dabar papasakosiu apie antrą Anunakų apsilankymą... Jie atvyko prieš 18653 metus ir buvo nustebę, kad žmonijos civilizacija padarė tokį staigų šuolį (pagal jų įsivaizdavimą) vystymesi. Sakysime taip: per 82 000 metų kol jų nebuvo planetoje, laukiniai GOMINIDAI staiga pavirto į išsivysčiusią civilizaciją, ne daug nusileidžiančia jiems - Anunakams. Užkonservuotos aukso kasimo šachtos buvo iš konservuotos ir eksploatavusi naujų savininkų – žmonių.  Ar reikia jums sakyti brangūs draugai kas prasideda tada, kai įvyksta nuosavybės perdalinimas... na panašiai kuris įvyko šitoje šalyje (Rusijoje). Ar galima tai pavadinti labai taikiu procesu? (rajono ironija)

Šachtos buvo „nacionalizuotos" vėlyvųjų Lemūriečių, kada didžioji Limūrijos civilizacija prarado savo vientisumą ir subyrėjo į atskiras kolonijas. Bendrais bruožais apie Lemūrijos civilizaciją jūs jau supažindinti. Su tuo kad tam tikrame laiko tarpsnyje (prieš 27,5 tūkstančius metų) įvyko genetinis persimaišymas tarp dviejų skirtingų rasių – Chorajoniečių ir Lemūriečių. Primename kad pastaroji rasė gyveno dar prieš Lemūrijos civilizacijos epochą. Jų kūnai buvo prabudinti iš somatchi būsenos – vieningu visos Lemūrijos aukščiausios Tarybos sprendimu.

Ir taip įvyko dviejų rasių genetinis persimaišymas. Bet aišku liko ir „grynakraujų" lemūriečių, kurie sudarė daugumą. Po ilgalaikio taikaus tarpusavio egzistavimo „grynakraujų" ir „negrynakraujų" lemūriečių, atėjo momentas kaip tarp jų atsirado ir pradėjo augti svetimėjimo siena. Kodėl ji atsirado? Ne tik dėl fizinių skirtumų, „negrynakraujai" lemūriečiai buvo žemesnio ūgio ir raumeningesnio kūno sudėjimo. Pagrindinis skirtumas buvo kitame. Lemūriečių bendruomenė beveik visame savo civilizacijos vystymosi periode vadovavosi Moterišku pradu. Dešinysis smegenų pusrutulis pas lemuriečius dirbo žymiai aktyviau. Dvasingumas intuicija, siekimas grožio viskame, harmonija – visa tai Lemūrijoje. Pas palikuonis kurie gimė mišriose santuokose tarp lemūriečių ir choraijoniečių, pradėjo AKTYVUOTIS KAIRYSIS SMEGENŲ PUSRUTULIS. Pirmoje vietoje tapo LOGIKA. Štai kodėl lemūriečiai ir „ mišrieji" pradėjo sudarinėti atskiras kolonijas. O po to – atskiras kolonijas kituose žemynuose ir salose. Būtent tokia kolonija ir atsirado Atlantidos saloje.

Dabar grįšime prie klausymo: kodėl tuo laiku jau pakankamai galingi ir agresyvų „negrynakraujai" pasitenkino sala, kad ir labai didele o ne kokiu nors kontinentu (kurių tada buvo penki)? Ne tik dėl gerų klimatinių ir gamtinių sąlygų. Pagrindinė priežastis – kita. Tuo laiku kai busimieji Atlantai nusprendė sukurti savo koloniją, dviejuose žemynuose šeimininkavo Anunakai. Praėję buvo daugiau dviejų šimtų metų nuo to laiko kai jie išsilaipino planetoje. Lemūriečiai tam laike buvo pakankamai „nugrimzdę į materiją" kad galėtų išspręsti konfliktus karinės jėgos pagalba. Beveik ideali humaniška visuomenė savo egzistavimo finiše ėmė grimzti giliai į materiją šio pasaulio ir greitai prarasti savo dvasingumą. Uždanga skirianti žmones nuo dvasinio pasaulio darėsi vis tankesnė. Kaip pasekmė vystymosi tikslo, po vandeniu nugrimzdo ir pats Limūrijos kontinentas. Bet tam laikui visi lemūriečiai jau buvo palikę savo protėvynę ir apsigyveno kituose kontinentuose.

Pietų ir šiaurės Amerika ne galėjo būti panaudotos žmonių apsigyvenimui dėl ne palankių tam tada gamtinių sąlygų. Dviejuose žemynuose – Afrikoje ir Eurazijoje – viešpatavo ateiviai iš Nibiru. Busimieji  Atlantai nenorėjo turėti savo pašonėje tokių galingų priešiškai nusiteikusių kaimynų. Jie dar atsiminė tuos karinius konfliktus, kurie kilo kai Anunakai „grąžino" savo teisėtą turtą – šachtas aukso išgavimui. Štai kodėl kolonijai buvo pasirinkta sala netoli nuo Šiaurės Amerikos pietvakarinių krantų. Būtent čia atvyko patys išdidžiausi ir nepriklausomi lemūrijos palikuonis, kurie ne norėjo tarnauti anunakams. Ne norėjo būti jų tarnais ir dirbti aukso kasyklose, dalinai laisvomis marionetėmis. Taip draugai. Tenka pripažinti faktą kad tą epochą žmonės gana ilgai buvo ateivių iš kitos planetos valdžioje. Žmonės jiems buvo žaismingoms būtybėmis, su kuriais jiems  neliūdna praleisti laiką dievo užmirštoje užkampio planetoje (Krajono šypsena). Anunakai po pergalės, nuginklavo žmones, palaužė jų valią priešintis, privertė bendradarbiauti. O toliau prasidėjo taikus sambūvis.... Ateivei netgi įsimylėdavo į žemiškas moteris, todėl kad fiziologija jiems leido tai daryti. Tie palikuonių po savo „ meilės nuotykių" anunakai ne palikdavo. Ir ne dėl to kad buvo ne vaisingi ar to negalėtų genetinė struktūra. Ne. Teoriškai ir praktiškai šios dvi skirtingų planetų rūšys galėjo tai atlikti. Bet anunakams net mirties nuosprendis grėsė už tai, jiems griežtai buvo uždrausta palikti savo sėklą kitose planetose. Tai jie sąžiningai darė, sterilizuojat tas moteris su kuriomis turėjo kontaktus. Anunakai labai didžiavosi savo rasės grynakrauju, unikalumu ir galingumu kaip jie galvoja.. Taip didžiavosi ir toliau didžiuojasi. Nors dabar ne taip – kaip anksčiau. Todėl kad jiems dabar žinoma – kas tokie Angelai atėję iš Centrinės Saulės.

Ir taip anuanakai sterilizavo moteris, duodami joms specialius preparatus.  Panaudojus juos žemiškosios gražuolės prarasdavo sugebėjimą gimdyti. Bet reikalas tame, kad preparatai veikdavo tik tam tikrą laiką. Kada svečiai iš Nibiru paruošdavo reikalingą aukso kiekį, ekspedicijos tikslas skaitėsi pasiektas. Anunakai pakraudavo savo grobį į karinius-transportinius žvaigždėlaivius ir išvykdavo namo. O moterys su kuriomis svečiai dalinosi lova, likdavo žemėje. Ir su laiku surasdavo kitus partnerius gyvenimui kartu. Įsimylėdavo... mylėjo ir buvo mylimos... Gyvenimas planetoje tesėsi.

Galinga, technologizuotai išsivysčiusi anunakų rasė aišku žinojo apie genetiką. Turėjo supratimą apie savo genomą. Bet ateiviai iš Nibiru tuo metu nebuvo ant tiek išsivystę, kad valdyti žiniomis apie genomų daugiamates struktūras, apie magnetines DNR. Ir aišku neturėjo supratimo ir neįsivaizdavo apie banginę genetiką. Bet už tai mes juos nekaltinsime. (Krajono juokas), nes patys žmonės irgi visai ne seniai sužinojo apie tą žinių sritį. Anunakų preparatai veikdavo tik pirmąjį cheminį DNR sluoksnį partnerių-moterų. O štai banginio genetinės informacijos apsikeitimo tarp partnerių, "meilės žaidimų” metu, anunakai nutraukti ne galėjo. Ne atsitiktinai vartoju žodžių junginį " meilės žaidimai”. Anunakai tikrai įsimylėdavo į žemiškas moteris. Ir jų santykiai kartais pakildavo iki aukšto lygio, kuriame santykiai tarp vyro ir moters apgaubiami meilės sparnais.

Jūs jau pradėjote suprasti apie ką eina kalba? Taip. Banginė genetinė informacija nuo anunakų persidavė žemės planetos moterims. Kada tos įžengdavo į naujus tarpusavio santykius su žemiškais vyrais, pas jas gimdavo vaikai. Normalūs, sveiki.. Labai gražūs vaikai. Ir ne keista kad gražūs. Juk anunakai išsirinkdavo pačias gražiausias ir sveikiausias iš visų žemiškų moterų. Todėl ir gimdavo gražūs ir sveiki vaikai. Viskas pas juos būtų taip pat kaip ir pas kitus žmones. Išskyrus vieną…Jų individualus erdvės-laiko kontiniumas skyrėsi nuo kitų žmonių. Laikas jiems tekėjo visai kitaip… Žymiai ilgiau… Atsimenate, aš sakiau kad anunakų gyvenimo trukmė siekia daugiau nei 200 000 metų. Patys jie buvo greiti ir vikrūs. Bet jų gyvenimo tėkmė tęsėsi žymiai ilgiau nei pas paprastus žemės žmones. Ir štai įsivaizduokite kad kai kurie žemės žmonės gavo tokią dovaną…Ne, pas juos ne inicijavosi nemirtingumo genas. Bet už tai žymiai suintensyvėjo kai kurių ląstelių darbas, neutralizuojančių "senėjimo geną”. Su laiku žmonių su naujomis genetinėmis charakteristikomis padaugėjo. Ir štai jų tapo… Na brangieji Šviesos Darbuotojai, ezoterikai su stažu, pabandykite atspėti tokių žmonių skaičių…Koks atsakymas? Girdžiu, girdžiu. Daugumas kažkodėl automatiškai pasakė 144 000 žmonių.  (Krajonas juokiasi). TAIP BŪTENT TAIP. TIEK TAPO  turinčių pakitusią genų struktūra, užtikrinančia labai lėtą žmogaus organizmo senėjimą.

O dabar nutrauksime mūsų istoriją, kad pranešti vieną paslaptį. Žinote kaip vadina tą būrį anunakų kurie "įsigudrino” palikti savo genetinę informaciją žmogaus kūnuose? Taip, taip , jūsų giluminė atmintis pasako jums… Įsiklausykite. Ką ji šnibžda? Na gi? Tiksliai, kaip ir visas būrys…  taip vadinosi kaip ir vienas iš 17 anunakų žvaigždė-laivių…” MAFUSAILAS”. Išgirdote? Mafusailas… dabar supratote apie ką eina kalba mano brangieji? Štai iš kur jūsų senovės mito šaknys, legenda apie ilgaamžiškumą ir nemirtingumą. (Virgio trigrašis: Mafusailas pagal bibliją: vienas iš žmonijos protėvių, išgarsėjęs savo ilgaamžiškumu ir pragyvenęs 969 metus. Seniausias žmogus kieno amžius paminėtas biblijoje).

Nors tikrieji žemiški Mafusailai, tai yra anunakų genetiniai palikuonis, nebuvo nemirtingi. Jie "tik” sugebantys gyventi žmogaus kūne iki 30 000 metų.(Krajonas šypsosi) Fantastiškas gyvenimo metų skaičius – žemės gyventojams. Ir tik įžengimas į jaunyste tiems, kas gyvena Nibiru.

Ir dar… Jūs  dabar turite suprasti, iš kur dygsta informacijos šaknys apie tai, kad atsieit ateiviai iš Nibirų "sukūrė” žmogų, kurio pirminė paskirtis atsieit buvo būti biorobotu (vergu), aukso gavimui (Virgio trigrašis: dalinai tai aprašyta Drunvalo Melchizedeko kygoje "Gyvenimo gėlės paslaptis” 1 – tomas, taip kad dabar geresnis susidaro vaizdelis ir apie patį Drunvalą). Taip... Anunakai " nenorėdami” perdavė kai kurių žmonių kūnams dalį savo banginio genetinio kodo. Bet atėję iš Nibirų planetos, niekada nebuvo šio Didžiojio Eksperimento autoriais, nedalyvavo biologijus sukūrime, daugiamačio genomo ir šviesos kūnų šiuolaikinio žmogaus būtybės. Pagalvokite patys ir atsakykite į klausymą: Jūs Angelai iš Didžiosios Centrinės Saulės, pradėdami Didžiojo Eksperimento finalinę dalį, naudotumėte jūs tokį scenarijų, pagal kurį PATYS atsirandate šiame pasaulyje kaip biomechanizmai ar vergai? Ar jūs panaudotumėte kitą variantą? Atsakymas yra jūsų širdyse.

Einame toliau... mafusailai-žmonės ne šiaip gavo "amžinos jaunystės” geną. Jų genetinė struktūra, dviejų daugiamačių struktūrų iš skirtingų planetų sukryžminimo rezultate, gavo dar vieną naują savybę... Mafusailų genomas davė galimybę aktyvuoti 9-ta ir 6-ta DNR sluoksnius netgi tankios materijos sąlygomis. Jie valdė sugebėjimu išgydyti savo kūną ir bendrauti su dvasiniu pasauliu. Juos galima pavadinti senovės epochos Šviesos Darbuotojais (Krajonas juokiasi). Biblijoje nurodytas Mafusailo amžius 969 metai. Jums nieko nesako šis "užšifruotas” skaičių simbolis? Iš tikro mafusailai gyveno žymiai ilgiau. Aukštesnysis "aš” (šeštas) ir išgydomasis -  DNR sluoksnis (devintas)... Jūs nustebę, kad perduodantys Dvasinę informaciją per Bibliją žinojo apie daugiamatę jūsų genetiką? (Krajonas juokiasi). Mes visada bendravome su jumis mano brangieji...Šviesos Šeima pasilikdavo ir pasiliks šalia. Mes kartu...mes visada kartu.

Einame toliau. Na drąsiau. Užduokite klausymą, kuris taip ir sukasi ant jūsų liežuvio... "AR GYVI DABAR MAFUSAILAI?” Atsakysiu: "IR TAIP IR NE” Na va Krajono kritikai trina rankas, "vėl viskas plaukiančiai ir neaiškiai. Kaip visada pas jūsų tą Krajoną”. Na ką padarysi kad mirtis toks dalykas, ji tarsi yra ir jos tarsi nėra. (Krajonas juokiasi). Oi brangieji mano. Jeigu jūs paklaustumėte: "Ar vaikšto mafusailų kūnai žemės planetoje?” Tai aš atsakyčiau vienareikšmiškai – " JAU NE”. Nors fiziškai jų kūnų gyvenimas galėjo tęstis iki 30 tūkstančių metų, realiai mafusailai šiame pasaulyje pragyveno mažiau... Tiems MAFUSAILAMS GAVOSI PERGYVENTI Didįjį potvynį. (Virgio trigrašis: planetinis kataklizmas prieš 11 000 metų). O ar žinote kodėl? Todėl kad jie kaip ir Nojus, išgirdo Dievo balsą (Krajonas juokiasi).

Ar norite sužinoti apie ką  iš tikro kalba biblinė istorija, kurios herojumi yra Nojus? Ji pirmiausiai praneša APIE REALIUS ĮVYKIUS, įvykusius taip vadinamo Pasaulinio Potvynio išvakarėse. Kodėl – " taip vadinamo Pasaulinio”? Todėl kad vanduo ne užliejo visų žemynų pilnumoje. Po liūties kuri truko 40 dienų ir 40 naktų, buvo apsemta tik Europa ir kai kurios Viduržemio jūros salos.

Žmonės kurie turėjo Dvasinę klausą (Virgio trigrašis: galėjo girdėti info perduodamą iš kitų planetos materialinių lygių), buvo įspėti apie būsimus įvykius. Ir ne tik Nojus statė laivą. Buvo ir kiti žmonės, kurie paklausė informacijos ateinančios iš Dvasinio pasaulio. Iš tikro laivų panašių į Nojaus laivą buvo žymiai daugiau. Išsigelbėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Nojaus istoriją galima vertinti kaip turinčią žymiai gilesnę prasmę. Bet aš kalbu apie realaus žmogaus istoriją. Ir apie tai, kad be Nojaus buvo ir kiti žmonės kurie pastatė laivus, išsigelbėjimui. Bet buvo ir tie kurie nuo kataklizmų gelbėjosi kitu keliu... Pavyzdžiui iš anksto pasislėpus požeminiuose miestuose, esančius po piramidžių kompleksais. (Virgio trigrašis: apie požemius galima rasti aprašyta 1935 m. publikuotame žurnale, H. Raito straipsnyje. Apie tai buvo parodytas dokumentinis filmas 1994 m. per NBC "Sfinkso paslaptis".)

Mafusailai pasitarnavo kaip rišanti grandis tarp lemūriečių-atlantų civilizacijos ir tos civilizacijos kuri užgimė po Didžiojo potvynio, po kataklizmų įvykusių pieš 11 000 metų. Kada kataklizmai baigėsi, kada planetos pasvirimo kampas pasikeitė, kada buvo perstatytas žemės magnetinis laukas, būtent mafusailai tapo naujos civilizacijos formavimosi pagrindu. Jie tęsė savo  gyvenimą dar beveik  6000 metų. Ir paliko planetoje palikuonis, kurie užtikrino naujos šiuolaikinės civilizacijos užgimimą prieš 5000 metų.

Todėl jūs šiuolaikiniai žmonės, iš esmės  esate genetiniai mafusailų palikuonis, o kokia tai prasme net genetiškai giminaičiai tų, kurie atėjo į šią planetą iš Nibirų. Iš tikro Žemės civilizacijos ir anunakų ryšys, turi senovinį karminį charakterį, kuris išeina iš mūsų „istorinės pjesės" rėmų. Galiu tik pasakyti, kad planeta Nibiru atidavė Žemei tai, ką kažkada paėmė. Ir tas „kai kas"  - dalis jūsų banginės, daugiamatės genetikos. Ji, ta dalis savo laiku leis žmonėms reikšmingai padidinti savo gyvenimo laiką, tuo pačiu nesulėtinant evoliucinio vystymosi tempo.  Paskutinis dalykas labai svarbus, todėl kad Nibiru civilizacijos atstovai, gavę ilgo gyvenimo dovaną, žymiai sulėtino  savo atgalinį sugrįžimą Šviesos spirale. Žiūrint į ateitį, galiu pasakyti būtent su žmogiškų būtybių pagalba, jiems pasiseks išspręsti eilę savo rimtų uždavinių...

Dabar vėl grįžkime prie Atlantidos ir Atlantų. Ir taip beveik prieš 13 tūkstančių metų Atlantidos  sala dingo.

  Bet Atlantų civilizacija  egzistavo  dar beveik 2 tūkstančius metų – iki pasaulinių kataklizmų prieš 11 tūkstančių metų. Ta 2 tūkstančių metų istoriją, jau galima pavadinti ANTRA  ATLANTIDA.  Bet ir tuo Atlantų istorija nesibaigė. Jų palikuonis tesėsi gyvenimą toliau tuo laikotarpiu kuri aš vadinu po Didžiojo potvynio (nuo 11 iki 5 tūkstančių metų tarpsnis). Ypač agresyvi po atlantinė kolonija susikūrė KRETOS saloje.

  Ir būtent apie tą labai agresyvią Atlantų koloniją, kariavusia su Europiečiais mini jūsų antikiniai mokslininkai.  Šią Atlantidą galima pavadinti TREČIA. Bet tai labai sąlyginis pavadinimas. Todėl kad egzistavo Atlantai ir šiaurės Afrikoje, vėliau migravę į Europą.  Egzistavo dar Atlantų palikuonis gyvenę Didžiojo vandenyno salose.  O kiti Atlantų palikuonis prieš 8 tūkstančius metų sukūrė pagrindus imperijai kuri tapo Giperborėja.

Draugai mano. Jūsų sielose  gyveno ir toliau gyvena meilė Atlantidai... O kaip kitaip? Beveik visi Šviesos Darbuotojai – jos vaikai. Tai dalis jūsų istorijos, dalis jūsų DIDŽIOJO NUGRIMZDIMO Į MATERIJĄ.  Jūs sąmoningai tai pasirinkote, kad ateiti į ši tankų materialų pasaulį, kur tik ir gali patekti Angelai iš Centrinės Saulės, iš 13-to pačio aukščiausio mūsų Visatos išmatavimo... Žinote,  kiek daug aš girdėjau jūsų atgailos žodžių, jūsų pergyvenimų dėl senovinės Tėvynės žūties. Daugumoje jūsų širdžių iki šiol išliko kaltės jausmas... Atlantidos žūtį, jūs Šviesos Mokiniai, priimate kaip „dvejetuką" dienyne, kaip blogą pažymį kurio negalima ištrinti lastiku.

Brangieji mano. Aš noriu kad jūs žinotumėte. Kad jūs suprastumėte kartą ir visiems laikams.  Jokios JŪSŲ KALTĖS DĖL ATLANTIDOS ŽŪTIES NĖRA IR BŪTI NEGALI!!! TAI MES, KARTU SU JUMIS SUPLANAVOME,  TAMSOS ATĖJIMĄ IR TOLIMESNĮ GRIMZDIMĄ Į MATERIJĄ – UŽDANGOS SUTANKINIMĄ.

Be tamsiųjų atėjimo, neįmanoma buvo tą atlikti, sukurti tas sąlygas kurias mes suplanavome. Jūs leidote jiems ateiti ir duoti pamokas. Ir jie atėjo. Ir lieka kol kas čia kartu su jumis... Kaip jūsų pamokos dalis, kaip Didžiojo Eksperimento dalis ir kaip didžiulės bendradarbių armijos dalis, jame dalyvavusios.

„Dvejetas" dienyne? Ne ne dvejetas o tiktai -  „PUIKIAI" Puikus pažymys už jūsų ryžtą, drąsą. Už tai kad praėjote tą pamoką iki galo... Pasiaukojančiai.... ne atsimindami kas jūs ir kodėl taip darote. „PUIKIAI" Tik  tokio įvertinimo jūs nusipelnėte draugai...Galvojate aš perdedu?

MES – ŠVIESOS ŠEIMA žiūrime į šitą nuostabią Planetą ir matome tai, ko jūs kol kas dar ne galite matyti. Žemė apvystyta puikia stebuklinga Šviesa. Šviesos ir Meilės energija, pagimdyta žmonių, netik kad laimėjo, bet ir plinta – taip patikimai ir greitai, kaip mes anksčiau ir nesitikėjome... Aš jums kalbėjau apie tai. Aš jums kalbu apie tai. Aš jums kalbėsiu apie tai, nenustosiu kartoti...  Atlantida – didžioji pamoka, kurią jūs praėjote.  Ir dabar... Ir dabar ji ne šiaip sau gyva,  ji išgyja – priklausomai nuo to kaip jūs atmetate kaltės jausmą ir įleidžiate  į savo širdis meilės jausmą. Džiaukitės draugai, džiaukitės, todėl kad Šviesa grįžta į Planetą ir jūs Šviesos Darbuotojai gražinate planetą Šviesai. Ir jūs dar stebitės kad męs jus mylime. Mes jus mylime ir tai yra tiesa.

Jūsų Krajonas

2010. 12. 25

Perduota per Sergėjų Konaševskį. Rusija