A. Taip, jūsų žodžiuose esmė – Tiesa. Dabar atsirado toks vidinis jausmas, koks tai giluminis supratimas, kad tame ir yra pagrindinis pasaulėdaros dėsnis. Įdomi būsena: aiškiai suprantu, bet tas suvokimas eina tarsi iš Sielos, toks jausmas, jog su logika neįmanoma aprėpti visą šį neaprėpiamą matą.

R. Tai ir galima pasiekti tik giluminiais jausmais, einančiais nuo Dvasinio prado. Kitaip ir nesigaus. Juk žmogaus konstrukcija šešiuose išmatavimuose ir sudaryta, kaip labiausiai patogi forma, naujai Asmenybei pasaulio pažinimui, jog ji turėtų galimybę subręsti ir susijungti su savo Siela. Pabrėžiu, konstrukcija sukurta būtent pasaulio pažinimui, o ne dėl "amžino gyvenimo” materialiame kūne. Mūsų fizinis kūnas, iš esmės, tai tik dalis konstrukcijos, esančios trimačiame išmatavime. Paprasčiausiai, būtent nuo jos nauja Asmenybė pradeda savo pažinimo procesą.

Taigi galima sakyti, jog kiekviename žmoguje yra potencialios mokslininko užuomazgos. Paprasčiausiai, pirmiausia svarbu išmokti suprasti šį pasaulį iš Stebėtojo, nuo Dvasinio prado, pozicijos, tada ir epochos atradimai neprivers savęs ilgai laukti. Šiandiena žmonės daug ko nemato ir nepastebi, netgi turint šiuolaikiškus prietaisus. Materialiu mastymu jie negali apimti daugelio procesų, kadangi bando stebėti ir paaiškinti reiškinius, esant gana apribotoje trimatėje išmatavimo sistemoje (savo fizinio kūno, Žemės ir taip toliau), o ne plačiau jos. Nors tokia galimybė yra pas kiekvieną – pažinti pasaulį iš Stebėtojo, nuo Dvasinio prado, pozicijos. Senovinių galvos smegenų darbą, dvasinės praktikos metu, susilietimą su dvasiniu pasauliu ir pasaulėdaros paslapčių pasiekimą, nepakeisi jokia kita technika.

A. Tai tikrai. Iš tikro, kiekvienas žmogus, savo ruoštu, yra koks tai mokslininkas-tyrinėtojas, nepriklausomai nuo savo profesijos. Kad ir kiekvienoje profesijoje, kas yra svarbiausia? Būti žmogumi čia ir dabar, bet kokiuose santykiuose, dirbti pirmiausia su savimi. Tada, tokio vidinio kokybiško darbo rezultatai atsispindės ir žmogaus išoriniame gyvenime, jo pagalboje kitiems žmonėms pasireiškime. O jei tokių žmonių visuomenėja bus dauguma, tai ir visuomenė tams kitokia, juk kiekviena jos dalis yra  bendrų savybių nešiotoja.

R. Be abejo...Bet grįžkime prie meditacijos, kaip pakeistos sąmonės būsenos, temos. Smegenų darbo dažnių įvairovė, kaip ir supančio pasaulio, toli gražu neištyrinėta, nors mokslas šiai dienai jau turi kai kuriuos įsivaizdavimus šiuo klausimu. Žmogus turi savo energetinį lauką, kuris generuoja atitinkamus spinduliavimus. Net jeigu ištirti žmogaus konstrukciją, tik trimačiame išmatavime, tai irgi galima rasti daug įdomių ypatumų. Ta pati žmogaus kaukolė, yra neblogas įvairių dažnių rezonatorius. Galima sakyti, jog žmogus gyvena Žemės planetoje, kuri pati taip pat turi nuosavą energetinį lauką. Oro atmosfera, tiksliau jonosfera (viršutinis Žemės planetos atmosferos sluoksnis, esantis aukščiau 50 km.), yra didžiulis sferinis rezonatorius, bangolaidis, turintis elektros laidumą, kur pastoviai vyksta jonizacijos ir rekombinacijos procesai (nuo lotyniško "re” priedėlio, reiškiančio "atsinaujinimą, veiksmo atkartojimą”; "combination” – "susijungimas”).

Žmogus gyvena to didžiulio rezonatoriaus ertmėje, kur žinoma, vienaip ar kitaip, daromas atitinkamas poveikis jo energetinei konstrukcijai. Išorinė jonosferos riba, kaip atsimeni, yra ir Žemės magnetosferos riba, to pačio "ekrano”, kuris apsaugo planetą nuo kosminių spinduliavimų. Jonosferos dėka, tos pačios radijo bangos plinta dideliais atstumais, daugelį kartų atsispindėdamos nuo jos. Žaibai, generuojantys žemo dažnio virpesius, kada įeina į rezonansą su atmosferos molekulėmis, gali pagimdyti atitinkamos kilmės negęstančius virpesius jonosferoje, kurie daugelį kartų apjuosia planetą.

A. Tiesiog taip pat, kaip mintys pas žmogų, kada dominuoja Gyvuliškas pradas. Tos "energetinės iškrovos” kartais ant tiek rezonuoja, kad atsiranda ištisi negęstantys virpesiai, kurie po to sukasi galvoje visą dieną uždaru ratu.

R. Na tai kas gi tai yra rezonansas? Žodis rezonansas kilo nuo lotyniško žodžio "resono”, kas reiškia, "skambu atgal”, "atsiliepiu”. Tai atsišaukimas. Rezonanso reiškinys nėra jau toks paprastas, jis daro įtaką į garsinius, elektrinius, mechaninius ir kitokius virpėjimo procesus. Atsimeni, kai aš pasakojau apie Nikolo Teslos sukonstruotą prietaisą, šiandieną žinomą kaip "Teslos rezonansinis-generatorius”, kurio pagalba jis pademonstravo savo kūno švytėjimą aukšto dažnio srovėse? Vėliau jo darbą patobulino rusų išradėjas Semionas Kiriljanas. To išradimo dėka, šiandiena žmonės gali stebėti taip vadinamą Kiriljano efektą, kuris leidžia fiksuoti savotiškų nimbų švytėjimą aplink įvairius biologinius, neorganinius objektus, patalpintus kintamame elektriniame aukšto dažnio lauke.

A. Žinoma atsimenu, jūs tada papasakojote dar apie vieną įdomų eksperimentą: kaip nuo šviežio lapo, nuskinto nuo medžio, tyrinėtojai nupjovė dalį, o patį lapą patalpino į tą lauką ir pamatė, kad foto nuotraukoje atsirado ir tos nupjautos lapo dalies fantomo atvaizdas. Iš esmės, kalbant mūsų kalba, apie sveika lapą išliko informacinė struktūra, nors fizinė jos dalis ir buvo pašalinta. Aš po to išplėčiau savo žinias šiuo klausimu. Radau daug įdomaus, tame tarpe ir tai, kad dabar tiriama tokio fenomeno panaudojimo galimybės ligų nustatymui ir įvairių psicho fiziologinių žmogaus būsenų diagnostikoje, kadangi  buvo pastebėta, jog to švytėjimo charakteris priklauso nuo tiriamo objekto būsenos.

R. Tai, kas tiriama dabar, nuostabu. Tačiau esminis žingsnis šiame klausime bus padarytas tik tada, kada mokslininkai turės bent jau bendrą įsivaizdavimą apie žmogaus energetinę konstrukciją, štai tada jie ir įgaus supratimą apie labiausiai perspektyvias tyrimo kryptis. Tai štai, kaip žinoma, rezonansiniai virpesiai labiausiai išreikšti arti tų virpesių sužadintojo. O kas yra tie virpesiai? Tai aplinkos būsenos pasikeitimai, nešantys savyje energiją. Kitaip sakant, aplinkos pasikeitimas, dėl, informacijos įėjimo į ją, priežasties. Taip ir žmogaus minčių atžvilgiu. Kada ateina mintys ir tu įdedi į jas savo dėmesį, tai tavyje aktyvuoja atitinkamas emocijas. Ir kada ta informacinė programa (mintis) įeina į rezonansą, su atsiradusiomis emocijomis, tų pačių minčių dėka, tai ir atsiranda "negęstantys virpesiai”, ciklinantys žmogaus dėmesį į save. O jis praktiškai neatseka tokio proceso ir jo priežasčių. Pavyzdžiui, ryte jam gali ateiti kokia tai mintis, kuriai jis skirs savo dėmesį. O dieną ar vakare – užgriūna, tai informacinei programai atitinkamos, emocijos, nors pats žmogus apie tą mintį ir galvoti seniai užmiršo. Bet programa tai juk į jį jau įėjusi, dėka jo dėmesio jai. O ji ir paleidžia mintis, kurios rezonuoja su emocijomis, tuo pačiu, kaip tu sakai pagimdant ištisus negęstančius virpesius. Taigi, nenuostabu, kad po to, jos sukasi ratu galvoje visą dieną.

Viskas pasaulyje susiję ir niekas nepraeina be pėdsako. Tame pačiame gigantiškame jonosferos rezonatoriuje, veikiant vienodo dažnio ir intensyvumo bėgančioms bangoms, kurios juda priešinga kryptimi, atsiranda taip vadinamos stovinčios bangos. Pavyzdžiu gali tarnauti to paties Hladnio eksperimento figūrėlės, kada metalinio disko kraštu, ant kurio pripilta smėlio, pervedama smičiumi. Atsiradęs garsas diske sužadina stovinčias bangas, nuo kurių vibracijos susidaro atitinkamas geometrinis smiltelių piešinys. Be to,  stovinčios bangos gamtoje – tai tie patys virpesiai joniniame rezonatoriuje, šiandiena žinomos, kaip Šumano bangos, o jų rezonanso sukurtas efektas vadinamas – Šumano rezonansu. Šiai dienai mokslininkai išskaičiavo, kad Šumano rezonanso dažnis yra lygus 7,83 herco ir padarė išvadas, kad bangos rezonuoja ir su žmogaus galvos smegenyse esančiu panašiu dažnio diapazonu, tame tarpe ir alfa-ritmu.

Bendrai tai, tas dažnis nėra jau toks paprastas, kaip numano žmonės. Bet kaip sakoma, būtų tik noras visapusiškai jį ištirti. Juk jau dabar yra supratimas, kad alfa-ritmui charakteringos įvairios moduliacijos, bangų amplitudžių pažemėjimas, ar padidėjimas, charakteringi "spontaniniai” pasikeitimai. Tiesa, norėtus atkreipti dėmesį, kad tokiose pakeistose sąmonės būsenose, pavyzdžiui, to paties miego būsenoje, kuriame atsiranda delta-ritmas, su  1-4 herco dažniu, talamuso branduolyje (tarpinių smegenų pagrindinėje regos dalyje) , tiksliau jo retikuliarinėse ląstelėse, generuojamas tinklelis...

A. Kitaip sakant, tarpinėse smegenyse. Taip, jei imti domėn tai, ką jūs mums papasakojote, apie tarpinių smegenų veiklą, aiškinant apie meditaciją keturioms Būtybes, įdomūs gaunasi sulyginimai. Juk talamusas, kaip pagrindinė tarpinių smegenų dalis, yra pagrindiniu centru po smegenų pluta, į kurį patenka visų rūšių jutimo impulsai, kur praktiškai ir vyksta jų analizė ir sintezė, o po to perskirstymas į atskiras smegenų sritis. Tas pats retikuliarinis talamuso branduolys susijęs su nauja, sena ir senovinių galvos smegenų plutomis, su kitais talaminiais branduoliais. Dar ir pavadinimas toks talamus -  nuo graikiško "thalamos”, reiškiantis "miegamasis, kambarys”. Pavadino tai, tarsi į priekį žinojo, apie tokią vietą galvos smegenyse, kur vyksta vienos būsenos kitimas į kitą, taip sakant, subtilių energijų performavimas į grubias bangas. Na o retikuliari formacija bendrai (nuo lotyniško žodžio "reticulus” – "tinklelis” ; "formatio” – "susidarymas”) – tai iš vis, universali sistema. Ne veltui ją vadina "smegenimis smegenyse”. Ji susijusi ir su galvos ir su nugaros smegenimis.

R. Dar daugiau, tiriama kiti ritmai, kurie dirba tame pačiame dažnyje, kaip ir alfa-ritmas, tačiau turi kitokią bangos formą, jas fiksuoja jau kitose smegenų srityse. Pavyzdžiui, dažnių diapazonas mokslininkų vadinamas miu-ritmas sudaro 7-11 hercų (bangų forma, ant elektroencefalografo, primena graikišką raidę μ (miu)). Šiandiena mokslas jau nagrinėja nuostatas, kad miu-ritmas yra savotiškas veidrodinių neuronų aktyvaus suderinto darbo atspindys...

A. Taip, kada mokslininkai pas beždžiones tyrinėjo komandinių neuronų darbą, kurie aktyvuojasi gyvūnui atliekant atitinkamus veiksmus, atsitiktinai aptiko, taip vadinamus, veidrodinius neuronus, taip pat suveikiančius ir tada, kada makakos paprasčiausiai vizualiai matė pažįstamą veiksmą. Kitaip sakant, veidrodiniai neuronai aktyvavosi taip, tarsi pati beždžionė ima nuo stalo bananą ir valgo, kai tuo tarpu, ji tik žiūrėjo, kaip tuos veiksmus atlikinėjo kita beždžionė. Dar daugiau, atsirado informacijos ne tik apie panašių eksperimentų rezultatus, bet ir apie tolimesnius eksperimentus su žmonėmis. Mane sudomino ir jūsų pasakojimas apie empatijos prigimtį (nuo graikiško žodžio "empatheia” – "pergyvenimai kartu”) – emocinius žmonių  atsišaukimus į kito žmogaus pergyvenimus, apie mokslininkų vadinamus, svetimos žmogaus sąmonės supratimo mechanizmus.

R. Bendrai, veidrodinių neuronų tema slepia savyje daug įdomaus. Bet pilnoje apimtyje ji bus pasiekiama vėl gi, tik tada, kada žmonija prisikas iki fundamentalių supratimų, apie žmogaus nematomą prigimtį, apie informacijos priėmimo galimybes pakeistoje sąmonės būsenoje, iš dalies, per atitinkamas dvasines praktikas ir meditacijas, nukreiptas dvasiniam vystymuisi.

A. Tai bus rimtas evoliucinis žingsnis moksle, kuris atves prie telepatijos, greito žmogaus adaptavimosi prie skirtingų sąlygų mechanizmo supratimo, tame tarpe ir kosminėje aplinkoje, paraleliniuose pasauliuose, kituose išmatavimuose, veiksmų ir įvykių modeliavimą, judėjimo mechanizmus.

R. Veidrodiniai neuronai – tai tik mažytis mokslo žingsnelis, kuris ateityje gali atvesti prie realių žmogaus konstrukcijų veikimo mechanizmų supratimo: kaip būtent žmogus nuskaito kito žmogaus informaciją, jausmus, emocijas, dar prieš atsirandant verbaliniai, ar vizualiniai informacijai apie jį. Na žinoma, su sąlyga, jei pas tą žmoniją bus ta ateitis kaip tokia.

Neuroninis aktyvumas tik iš dalies priklauso nuo savo elektrinės prigimties. Daug ko, savo smegenų darbo prigimtyje, žmonės dar "nemato” ir nesupranta, kadangi kol kas neturi tokių matavimo prietaisų, kurie fiksuotų žymiai subtilesnes kitų išmatavimų energijas. Nors, jei kalbėti apie geriausią prietaisą, nematomo pasaulio pažinimui, tai žinoma, tokiu yra pats žmogus, kuris yra apdalintas sugebėjimais prasiskverbti į kitus išmatavimus ir pasaulius.

A. Kitaip sakant, žmogus gali pasistatyti tikslą ir gauti atsakymą, arba rezultatą, be visų reiškinio subtilybių ir asmeniškumų, lydinčių tuos procesus. Tai yra, kalbant mokslininkų kalba, daugeliui iš tų, kurių save laiko materialistais, žinoma tai skambės kaip nonsensas.

R. Na tai vienareikšmiškai tas pats, jog įgyti supratimą, kas yra tikėjimas: antonimas, ar sinonimas žodžiui žinios? Juk tikėjimas, be žinių, pagimdo abejones. Abejonės išbraukia Tiesos supratimą. Tiesos nesupratimas daro tikėjimą beprasmiu ir tuščiu. Žinios gi, išbraukia abejones, kadangi duoda Tiesos supratimą. Tiesos pažinimas pripildo tikėjimą žiniomis. Ir tik tikėjimas pripildytas žiniomis yra Tikras.

A. Taip gyvenime ir vyksta. Praktikoje, aš jau ne kartą susidūriau su atvejais, kada žmogus bandantis atlikti ištisus meditacijų kompleksus, bet nenorintis keistis pats, neužsiima savimi, liekant egoistine natūra, norinčiu patenkinti savo reikšmingumą viskam ir įgyti asmeninę valdžią viskam. Tokius žmones dažnai aplanko abejonės, išdidumas, paprastų tiesų nesupratimas. Bet aš mačiau ir kitus žmones, kurie kas diena stengiasi dirbti su savimi ir tų pačių meditacijų rezultatai visiškai kitokie. Kas dieną siekiant išlikti Žmogumi, užsiimant savęs vystymu, dvasinėmis praktikomis, jie pradeda suprasti nežodines Žinias, įgyjant tikrą tikėjimą. Štai tokiems žmonėms, turintiems dvasinio darbštumo ir norėtus, kad jūs papasakotumėte apie vieną iš fundamentalių dvasinių technikų, meditaciją – "Piramidė”.

R. Ta prasme, yra sena Rytų išmintis, kuris sako: "jei vienas žmogus per gyvenimą nugalėjo kautynėse daug žmonių, o kitas per visą gyvenimą nugalėjo tik patį save, tai antrasis pasiekė žymiai didesnę pergalę, nei pirmasis.” Juk žymiai svarbiau žmogui nugalėti save, nei visą eilę kitų žmonių.

Tikiuosi, kad su jau turimų žinių bagažu, žmonės dabar giliau supras meditaciją "Piramidė”. Ir taip, kaip aš jau sakiau, iš aukščiausio išmatavimo Stebėtojo pozicijos, žmogaus struktūra atrodo ne taip, kaip trimačiame pasaulyje (su kojomis, rankomis, kūnu ir galva). Ji atrodo kaip sudėtinga forma, kuri labiausiai panaši į keturių briaunų lygiašonę piramidę, su nukirsta viršūne, jeigu žinoma, bandyti parinkti jai pačią artimiausią asociaciją, suprantamą trimačio pasaulio gyventojui. Meditacijos "Piramidė” dėka, žmogus gali pajusti savo energetinę struktūrą, susijusią su keturiomis Būtybėmis, išplėsti savo suvokimą, bet svarbiausia – pajausti savo Sielą.

Meditacija "Piramidė” pageidautina atlikinėti sėdint lotoso pozoje, sukryžiavus kojas "turkiškai” ir išdėsčius rankas žemyn, ant savo kelių. Tačiau, jei pas žmogų, dėl kokių nors priežasčių, nėra galimybės ilgainiui išbūti tokioje pozoje, gali, pavyzdžiui, atlikti meditaciją sėdint kėdėje. Svarbiausia – tai vidiniai dvasiniai procesai, vykstantys žmoguje.

Taigi, užmerkiame akis, nusistatome, nusiraminame, atpalaiduojame kūną, atpalaiduojame savo protą nuo minčių, visų savo pergyvenimų, emocinių žybsnių. Iš esmės, pilnai įeiname į pakeistą sąmonės būseną – meditaciją. Esant meditacijos būsenoje pradedame apžiūrinėti savo energetinę konstrukciją, susijusią su keturiomis Būtybėmis. Tai yra, būtina nuo Stebėtojo, esančio tos piramidės viduje, pozicijos prajausti Dešinę, Kairinę, Užpakalinę ir Priekinę Būtybes, kaip nukirstos piramidės "gyvas puses”. Tos pusės, orientuotinai yra ištiestos rankos atstumu, nuo žmogaus fizinio kūno.

A. Vaizdžiai sakant, ištiestos rankos atstumu, prieš medituojantį yra gyvas energetinis laukas, sąlyginiai, kaip nukirstos piramidės priekinės sienelės. Taip pat, per šonus ir iš nugaros. Tie laukai sudaro keturkampį-pagrindą, kurio viduryje ir yra medituojantis žmogus, sėdintis lotoso pozoje.

R. Taip, tos keturios Būtybės, kaip mūsų energetinio lauko pasieniečiai, arba kitais žodžiais, asmeninės erdvės pasieniečiai. Kas tai yra asmeninė erdvė? Tarp fizinio kūno ir keturių jo energetinių Būtybių yra erdvė, kuri varijuoja atstumu nuo kritinių 7 centimetrų iki vieno metro. Asmeninė erdvė primena ovalą su išsiliejusiais rėmais (kaip senovėje vadino "kiaušinį” arba "žuvies burbulą”), kuris pagal apimtį yra didesnis, nei žmogaus kūnas. Kaip taisyklė, slaptuose sakraliniuose raštuose, ženkluose, simboliuose, taip ir simboliškai žymėjo jį ovalu.

Pasakysiu tik tiek, kad kiekvieno žmogaus asmeninė erdvė nestabili, tai yra pastoviai varijuoja savo apimties ribose. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių, netgi nuo individo nuotaikos pasikeitimo. Bet žmonės, kaip taisyklė, nepastebi to, nesupranta ir tuo labiau nemato fizine rega, nekalbant jau apie tai, kad valdyti jį ir atitinkamas savo būsenas. Bet dabar ne apie tai. Reikia pažymėti, kad energijų paskirstymas žmogaus piramidinėje konstrukcijoje šiek tiek kitoks, nei žmogus numano, iš trečio ir ketvirto išmatavimo Stebėtojo pozicijos – per energetinius rankų, kojų ir kūno meridianus. Čia energijos pasiskirsto per piramidės pjūvius, atitinkamai aukštesnių išmatavimų fizikos ir geometrijos.

Tai štai, sąlyginės mūsų nukirstos piramidės pusės yra mūsų keturios Būtybės. Siela gi, randasi tos konstrukcijos viduryje, to savotiško šviesaus kokono viduje. Jos išsidėstymo vieta, tai maždaug apatinis tos konstrukcijos trečdalis, o jei orientuotis pagal fizinį kūną, tai viršutinėje pilvo dalyje, saulės rezginio srityje. Tiesa, Sielos simboliškai senovėje buvo vaizduojamos kaip perlai kriauklės viduje. Tai tarsi nuo žmogaus akių užslėpto vystymosi jo konstrukcijos viduje, simbolis . O jo perlamutrinis baltumas – dvasinės švaros simbolis, išminties, tobulumo ir pirmapradžių žinių. Reikėtu pažymėti, kad toks asociatyvus sielos sulyginimas su perlu, atsekamas visose pasaulinėse religijose. Panašios asociacijos, iš dalies, susijusios su dvasiniai vaizdiniais meditacijos metu. Kadangi, kai žmogus atlieka dvasinę praktiką, kartais jis Sielos išsidėstymo rajone mato vykstančius procesus, kurie pas jį asocijuojasi su ryškios šviesos žaidimu, einančio iš Sielos, ir primena saulėje spindintį perlą.

Kada mes jau bendrais bruožais aptarėme žmogaus konstrukciją, nukirstos piramidės formoje, eikime prie jos viršūnės, kuri atskirta nuo pagrindo. Būtent toje vietoje, sąlyginės piramidės viršūnėje, kuri yra virš žmogaus galvos, gimsta jo mintys. Orientaciniai, pusę metro į  į viršų, nuo viršugalvio (atstumas apytikris, kadangi pas kiekvieną žmogų jis individualus). Štai taip, panašiai atrodo, trečio išmatavimo gyventojui, paprasto žmogaus energetinė struktūra, panaši į keturių briaunų nukirstą piramidę, su sąlyginiai atskirta viršūne.

Bet grįžkime prie duotos meditacijos atlikimo technikos... Taigi, būtina išjausti visas keturias Būtybes. Tas jausmas panašus į tai, tarsi tu randiesi  arti stovinčių absoliučiai skirtingų žmonių apsuptyje, ir jei užsimerkti, atsipalaiduoti, tai galima išjausti jas pagal jų spaudimą į tavo asmeninę erdvę. Išjautus keturias Būtybes persikeliame į piramidės viršūnę. Ten mes stebime mūsų minčių (kurios vėliau yra performuojamos per kakodemono ir agatodemono centrus, taip sakant, įgauna materialias charakteristikas), (Virgio tirgrašis: plačiau apie tuos galvos smegenų procesus aprašyta straipsnyje "Meditacija Lotoso Žiedas”),"užgimimo” pirminius procesus, kaip atsiranda tos energijos, jų judėjimo keliai, tarpusavio sąveika, blokavimas. Diferencijuojame jų poveikį, kitaip sakant, atsekame visus tuos procesus, o po to, arba maksimaliai juos nuraminame, arba pilnai nuo jų abstraguojamės.

Po to paliekame tą piramidės viršūnę ir einame aukščiau, išeiname į atsiskyrusio nuo materialaus pasaulio Stebėtojo poziciją. Kitais žodžiais tariant, tampame aukščiau minčių, aukščiau materijos, pasiekiame atsijungimo nuo žemiško būseną, nuo viso to, kas vienaip ar kitaip riša mus, kaip Asmenybę, prie materijos. Pirmuose meditacijos įsisavinimo etapuose padeda įsivaizdavimas, kad medituotojas sąmoningai išeina iš savo piramidės konstrukcijos, pakimbant ir stebint ją iš paukščio skrydžio aukščio. Jei panaudoti šiuolaikiškas asociacijas, tai sąmonė yra tokiame aukštyje, tarsi vakuume, nesvarumo būsenoje. Tokia būsena stebima nuo Dvasinio prado, padeda pasiekti pilną vidinę ramybę, išplėstą sąmonės būseną, pačio proceso vykimo neaistringą stebėjimą, leidžia abstraguotis nuo materialaus kūno, minčių ir ištirti savo energetinę konstrukciją, iš naujos matymo pozicijos. Toliau, būname tokioje sąmonės būsenoje ir stebime iš išorės savo piramidinę konstrukciją, joje esančią Sielą.

Po to, vyksta pati svarbiausia meditacijos dalis. Vykdome maksimaliai įmanomą sąmonės (Asmenybės) priartėjimą prie Sielos, be to, vykdome tai giliame jausminiame lygyje. Tai yra pasineriame (kaip Stebėtojas) per piramidės viršūnę į pačios piramidės vidinę energetinę struktūrą, į patį jos centrą – prie Sielos. Atliekant šią meditacijos dalį, smegenys dažnai išduoda asociacinį suvokimą, tarsi žmogus pasineria į gylį, tarsi nerdamas po vandeniu, bet be charakteringo tam procesui vandens spaudimo. Žmonės, kurie pagal savo prigimtį, labiau jautrūs energetiniams procesams, ypatingai tie, pas ką gerai išvystytas intuityvus suvokimas, tokiame pasinėrime netgi pastebi palaipsnines režimo pasikeitimo fazes į naujas, savo sąmonės darbe, jiems dar nežinomus jausminio suvokimo lygius.

Taigi, reikalinga maksimaliai priartėti prie šviečiančio kokono, piramidės centre, kur randasi ta dalelė, iš dvasinio pasaulio. O po to, susiliesti su ja giluminių jausmų lygyje. Žinoma, iki galo prajausti Sielą ir aprėpti jos dvasinį gilumą žmogui neįmanoma, kol jis dvasiškai nesubrendo ir nesusiliejo su ja. Bet netgi toks jausmų susilietimas pagimdo būseną, kurią pavyzdžiui, tie patys budistai vadina susilietimu su Nirvana, kiti – palaimos būsena, dieviška palaima, harmonijos pasiekimą ir taip toliau.

Šios meditacijos dėka, galima giliau suprasti save, savo sudėtingą daugiamatę įrangą, įgauti suvokimą, kad daugelis minčių atsiranda ir dingsta ne pagal mūsų "valią”. Bet mes turime galimybe stebėti jas ir įtakoti, abstraguotis nuo jų, blokuoti jas. Svarbiausia, šios meditacijos dėka, žmogus, kaip Asmenybė, įgaus patirtį ne tik dieviškumo būvimo jausmą, bet ir ryšių su savo Siela, atidirbimo, pastovaus kontakto su ja palaikymo įgūdžius, praktiškai suvokia, kad Siela yra pagrindas, pati svarbiausia žmogaus konstrukcijos dalimi. Siela – tai tu, tik tikras. Visa kita energetinė konstrukcija šešiuose išmatavimuose, išstatyta aplink ją. Šioje meditacijoje žmogus įgauna visiškai kitokį savo realybės suvokimą, mokosi pažinti save iš Stebėtojo, nuo Dvasinio prado pozicijos.

Duotosios meditacijos atlikimo laikas individualus, kaip ir bet kokios kitos dvasinės praktikos įsisavinime. Pradžioje, rekomenduočiau ją atlikinėti 20 minučių. Galima kartą per dieną, galima kelis kartus, kaip patogiau. Svarbiausia – kokybė. Vėliau, pavyzdžiui, galima padidinti meditacijos laiką iki 30 minučių. Bet pasikartosiu, šiame procese svarbiausia ne laikas, o kokybė, vidinis pojūtis, dvasinio, giliai einančio jausminio ryšio su Siela įdirbis.

A. Ši meditacija iš tikro unikali. Galiu pasakyti iš asmeninės patirties, yra apčiuopiamas skirtumas tarp pojūčių, kada tik tu pradedi įsisavinti duotąją techniką ir tada, kai tu jau turi jos įdirbio patirtį. Pradžioje, pati technika, susijusi su dvasinės praktikos atlikimo nauju mano supratimu, man rodėsi neįprasta sakysime taip, "erdvės geometrijoje”. Juk joje nėra man buvusios įprastos įžangos, darbo su čakranais, energijų judėjimo pajautimo, energetiniais kūno meridianais ir taip toliau. Bet tuo ji ir įdomi.

Pradžioje, pas mane viskas vyko tik vaizduotėje, bet matyt todėl, kad tada dar nemokėjau pilnai išeiti į pakeistą sąmonės būseną. Bet po to, duotos meditacijos, kasdieninių įdirbių procese, atsirado nuostabūs pojūčiai. Pavyzdžiui, pradėjau pagauti sąmonės persijungimo, gilaus pasinėrimo  momentus, atsirado neįprasti Sielos buvimo pojūčiai, kuriuos ir žodžiais neaprašysi. Jūs absoliučiai teisūs, reikia pačiam įgyti nuosavą meditacinę patirtį, kad suprasti visą, žodžiais neperduodamą, jausmų gamą.

Ir dar, apie laiko pojūtį. Anksčiau, kai tik įsisavindavome pirmąsias dvasines praktikas, man buvo pakankamai sunku išsėdėti meditacijoje 20-30 minučių. Dabar aš supratau, kada kreipi dėmesį į kūną darbo procese, tada dar esi įprasto mastymo režime, iš esmės, esi budrumo būsenoje. Tokioje būsenoje gerai jauti kūną, supančią aplinką, laikas nuo laiko galvoje atsiranda, pasireiškia pašalinės mintys, kurios nutraukia dėmesį nuo meditacijos, pati meditacija vyksta daugiau sąlyginiai, taip kad didžiąja dalimi dirba tik tavo vaizduotė. Dabar gi, po daugelio metų, kada atlieki "Piramidę” ir iš tikro įeini į pakeistą sąmonės būseną, tai tau tarsi nustoja egzistuoti laikas ir erdvė, kaip ir bendrai visa ta grubi trimačio pasaulio realybė. Tu tik paleidi tą procesą ir eini susitikimui su Siela, o tave tarsi pačiumpa iš tos pusės, pradeda aktyviai dirbti priekinė būtybė...

Tai, kas jau vyksta tokiame meditacijos etape, žinoma nesulyginama su tuo, kas buvo pačiuose pirmuose įsisavinimo bandymuose. Kas kartą atliekama praktika, duoda vis naujus pojūčius, nėra vienodumo, suteikia dar labiau prisotintą jausmų gamą, aiškų vykstančių procesų suvokimą. Tu jau gyveni ta būsena ir kada išeini iš meditacijos, tai tarsi palieki kažką giminingo ir artimo, vėl pradedi laukti tokio sekančio momento. Ten, pilna prasme suvoki, kas yra tikros gyvenimiškos vertybės – vertybės Sielai. Ir ta fenomenali patirtis, tarsi uždeda dvasinį antspaudą ant tavo gyvenimo trimačiame išmatavime. Dvasinė patirtis leidžia geriau suprasti kame gyvenimiška laimė, gimsta dvasinės ramybės ir komforto jausmai. O svarbiausia, ką tu įgyji, tai supratimą kas tu iš tikro ir kokia tavo egzistavimo prasmė šiame pasaulyje.

R. Erdvė ir laikas šiame pasaulyje turi trukčiojančią (kaskadų) prigimtį. Viskas, kas materialu – trukčiojantis, šuolinis – viskas yra ezoosmosas. Tas materialus pasaulis nestabilus, laikinas. O štai Dievo pasaulis, dvasinis pasaulis – jis stabilus ir amžinas. Po šios meditacijos, iš tikro, netgi įprastoje sąmonės būsenoje, dėka įgytos patirties, galima pajausti tuos giluminius jausmus, einančius nuo Sielos, tą subtilų ryšį su ja, beribės dvasinės meilės jausmą, gimtų namų pojūtį – Nirvanos ir Amžinybės.

Kažkada tai senai, ta meditacija buvo visų visuomenėje žinoma savęs tobulinimo technika, viena iš bazinių technikų, įdirbant giluminius pojūčius, jausminius Asmenybės ryšius su Siela. Bet palaipsniui, kuo daugiau vyksta visuomenės sąmonės materializavimosi procesas, šią meditacinę techniką, kaip tiesa ir dar daug ką, iš dvasinių Žinių, pradėjo užmiršti, prarasti, o kartais netgi specialiai naikinti netgi užsiminimus apie ją. Kol tikrosios dvasinės žinios buvo visuomenėje, jas perdavinėjo iš kartos į kartą simboliais, kaip patį svarbiausią ir patį savaimę suprantamą procesą žmogui pasaulio pažinime. Pavyzdžiui, simbolinis meditacijos "Piramidė” žymėjimas (pilnas simbolio variantas) buvo kvadratas, su paverstu kryžiumi ir tuščiu ratu per centrą.

Piramidės geometrija, glaudžiai susijusi su fizika. Turint panašią konstrukciją ir valdant būtinas žinias, galima iššaukti atitinkamus efektus, kaip tarpusavio ryšio.... tarp išmatavimų, dėka natūralių fizikinių dėsnių. Apie ką, taip sakant, žinojo Žyniai, kurių rankose ir buvo pirmapradės Žinios apie dvasines praktikas. Pakanka atkreipti dėmesį į archeologinius faktus – senovinius piramidinius statinius. Ir žmogus susidurs su informacija, kad praktiškai visos jos turėjo labai svarbų kultinį, ritualinį, religinės-pasaulėžiūros vaidmenį, simbolizavo antgamtines jėgas ir išreikšdavo atitinkamas pasaulio savybes, todėl ir buvo dievinamos žmonių.

 Piramidės ir jos pagrindo schema(II tūkstantmečio iki mūsų eros statinys) pagrindo projekcijoje, kur nurodytas akmeninis karkasas su pripildymu. Pagrindinis dėmesys krenta į piramidės pagrindo geometrinė schema.

Dar daugiau, su piramidės simbolika susiedavo ir žmonių likimus po mirties. Pavyzdžiui, tie patys senovės egiptiečiai, šumerai, babiloniečiai, šiaurės kaukaziečiai, Palestina, Kinija ir tt.

Daugelis tautų paprasčiausiai darė pilkapius, primenančius piramides.

A. Taip, tai buvo labiausiai paplitęs laidojimo būdas įvairiuose kontinentuose.