A. Taip tai visiškai naujas žmonijos modelis, apie kurį žmonės svajojo nuo senų laikų, kaip apie idealią visuomenę. Bet visa tai įsivaizdavo siaurai, norų, nuo Gyvuliško prado, ribose. Dabar aš suprantu, kodėl jiems nesisekė įgyvendinti tą idėją. Tokią visuomenę žmonės bandė sukurti ne iš savo Dvasinio prado pozicijos, o iš materialios valdžios ir valdymo sistemos pozicijos, kuri vienaip ar kitaip persikerta su Gyvuliško proto Valios programomis. Daugeliu atveju net pačią visuomeninės santvarkos idėją jie rašė su savo Gyvuliško prado norų priemaišomis.

R. Visiškai teisingai, bet ką aš noriu tuo atžvilgiu pasakyti. Pirmą kartą, per visą žmonijos egzistavimo istoriją, mūsų laikais pas žmoniją atsirado galimybė – sukurti savivaldos valdomą pasaulinę bendriją, su dvasiniu vystymosi vektoriumi. Anksčiau, dar prieš kokius 30-50 metų, tokios idėjos įgyvendinimas globaliu mastu buvo neįmanomas, kadangi nebuvo techninių sąlygų daugeliui žmonių interaktyviai bendrauti su jau dabar įprastomis šiuolaikinėmis komunikacijomis, pavyzdžiui, kaip mobilus ryšys, internetas.

Įvairios grupės pašvęstos į pirmaprades Žinias, savo istoriniu laiku bandė performuoti visuomenę, aš turiu omenyje tą patį Imchotepą ir jo žmones, arba Tamplierius. Ir kažkuriam tai laikui jie iš tikro sugebėjo pagerinti žmonių gyvenimą savo šalyse, net keliose valstybėse, duoti galimybę dvasiškai vystytis daugumai Asmenybių, trumpo jų gyvenimo eigoje. Bet visa tai tik privatūs atvejai, kurių praktika,  pasekoje, negavo reikiamo vystymosi atgarsio, kadangi visa tai buvo daroma esant politikų ir Žynių valdžiai, tiksliai egzistuojant dirbtinai sukurtai Žynių valdžios sistemai, pagal Gyvuliško proto Valios programą.

O dabar pas žmonija atsirado vienintelis realus šansas išgelbėti save ir savo ateitį. Šiandiena žmonijos visuomenėje Gyvuliškas protas žmogiškame mastyme pasiekė savo viešpatavimo apogėjų. Pažvelkit, kokiais tempais vyksta vartotojo mastymo formos populiarinimas pasaulyje, dar šiek tiek ir bus sunaikinti, ar nugalėti visi dvasiniai stimulai, kaip pačioje visuomenėje bendrai, taip ir individo sąmonėje atskirai. Ir iš principo, greitas ryšio priemonių diegimas visame pasaulyje, populiarinimas leistino “minimalaus raštingumo” tarp žmonių, tuo klausimu – tai kaip tik globalių Gyvuliško proto Valios palydovų darbas, kad organizuoti žmonijai tolimesnę kontrolę. Bet visame tame yra ir Gyvuliško proto silpnybė. Tačiau, tuos pačius instrumentus ir paruoštą jiems techninę bazę, žmonija turi unikalias galimybes išnaudoti savi-organizacijai ir apsijungimui, tiesioginiam pasipriešinimui Gyvuliškam protui, kad sukurti planetoje laisvą visuomenę. Dabar yra unikali galimybė apversti monadą, nes dar šiek tiek ir tai jau padaryti bus per vėlu. Kadangi viskas laikosi tik ant žmogiško pasirinkimo.

A. Taip. Tai iš tikro reali galimybė apversti monadą. Įdomu, kad valdžios žmonėms principas dabar pateikiamas kaip piramidė, su viršūne į viršų. Jos apačioje yra didžioji dalis gyventojų, praktiškai kovojantys už išgyvenimą, politikų ir Žynių dirbtinai sukurtose vargingose sąlygose. O viršūnėje – vienetai, “apdalinti” tos pačios visuomenės valdžia, kurie gyvena naudodamiesi visuomeninėmis gerovėmis, turi daug privilegijų.

Bet jeigu ženklą apsukti, tai gaunasi trikampis, su viršūne žemyn, pagal kūrybinį Allat principą, kaip visuomenės, kurioje nėra valdžios, kaip tokios, kurioje kiekvienas žmogus dvasiškai tobulėja, gerina savo gyvenimą ir tik dėl to, kad pats neša naudą ir gerovę visai visuomenei, kur savo gyvenimo procesus valdo pasaulinė bendrija, juda dvasine kryptimi, naudojasi visomis gėrybėmis ir resursais. Tai juk ir yra judėjimas nuo žemiausio prie aukščiausio, tai ir yra tikras progresas, kokybinis visos civilizacijos evoliucinis šuolis.

R. Visiškai teisingai, taigi iš tikro tame nėra nieko sudėtingo. Tik paprasčiausiai patiems žmonėms reikia aktyviai įsitraukti į visuomenės performavimo procesą ir pagal savo galimybes kurti būtinas sąlygas tautų švietimui, pasaulinės visuomenės apsijungimui ir judėjimui pagal dvasinio vystymosi vektorių.

Tokios visuomenės sukūrimui pagrindinės sąlygos yra:

intelektualaus ir dvasinio žmonių išprusimo padidinimas;

žmogaus dvasinis savęs tobulinimas ir jo aktyvus įsijungimas į visuomenės performavimą;

Žynių ir politikų valdžios sistemos supaprastinimas;

savarankiškas tautų apsijungimas į vieningą pasaulinę visuomenę;

griežtas individo kapitalizacijos apribojimas;

visuomenės valdymas turi priklausyti tik pačiai visuomenei;

ir svarbiausia – visuomenės ideologinis performavimas, kuris nepertraukiamai susijęs su dorovinių vertybių ir Dvasinio prado dominavimu, kiekviename žmoguje atskirai ir visoje visuomenėje bendrai.

Kaip kiekvienas žmogus savyje turi atsekti savo mintis, einančias nuo Gyvuliško prado, taip ir bendrai visuomenėje, turi būti kontroliuojamos savo “visuomeninės, viešos mintys”. Ir kadangi, iš esmės, paskutiniųjų šaltiniu yra masinės informacijos priemonės, visose formose, tai dėl jų “švaros” turi rūpintis ir visa tai sekti pati visuomenė.

Tai yra, turi būti išvystyta dvasinių-dorovinių vertybių, žinių, gėrio, sąžinės, garbės, draugystės tarp žmonių, pozityvių mastymo modelių , geriausių, kaip asmeninių, taip ir kolektyvinių žmonijos poelgių populiarinimo kultūra. Neturi būti negatyvo propagandos, kokia yra dabar – karo, prievartos, žudymo, kivirčų, neapykantos, egoizmo ir tt.  Be to, iniciatyva populiarinti kūrybines ideologijas, turi eiti nuo pačios visuomenės, o taip pat, nutraukiamas primetamos negatyvios, griaunančios  ideologijos populiarinimas žmonėms. Tokios sąlygos ir yra pagrindas, formuoti naują pasaulinę visuomenę, su dvasiniu vystymosi vektoriumi.

Čia svarbu yra suprasti, kokį svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime vaidina dirbtinas informacinis laukas, kurį sudaro patys žmonės, esantys arba Gyvuliško proto Valios, arba Dvasinio pasaulio Valios palydovais. Ne paslaptis, kad šiai dienai, masinių komunikacijų dėka, pasaulyje formuojasi atitinkama komunikacinė žmogiška masė, kuri pagal skaičių kelis kartus viršija bet kokį fizinį masinį žmonių susikaupimą (tautą). Bet ir tame, dirbtiniame informaciniame lauke, taip pat yra sukuriamos ir platinamos (pamėgdžiojimo dėka), funkcionuoja vienatipio mastymo, įvairūs žmonių tipai, žmonių poelgiai, formuojantys tą nematomą vieningą masę. Tai yra, vyksta žmonių sąmonės ir daugelio individų elgesio, įeinančių į objektyviai nesurištas socialines kultūrines grupes, masivizavimas (apjungimas). Komunikacijos suriša ir apjungia įvairius žmones. Bet kas nuostabu, skirtingai nuo fizinės minios, čia kiekvienas pagal savo pasirinkimą individualiai pasijungia prie vienokio ar kitokio informacijos lauko. Tie srautai, kaip tūkstančiai upelių, turi savo kryptį, prasiplėtimą, sustiprėjimą ir pagilėjimą, susiliejimą, į apjungiančias informacines vagas. Yra tik du priešingi informacijos vektoriai, materialaus pasaulio ribose: nuo Gyvuliško proto Valios ir nuo Dvasinio pasaulio Valios, iš kurių kiekvienas formuoja savo informacinį lauką, ir atitinkamai, savo “kritinę žmonių masę”. Paskutinioji, kaip reiškinys, paklūstanti materialaus pasaulio fizikos dėsniams (tik globaliais matais), numato tą pačią žmonių masę, reikalingą save palaikančiai grandininei reakcijai žmonių visuomenėje,  įtraukiant tam kolosalius energijos kiekius. Tokiu būdu, kada įvyks aiškus persvėrimas, dėka žmogiškos komunikacinės masės, globaliame dominavime programai, vieno iš dviejų informacinių laukų (nuo Gyvuliško ar nuo Dvasinio),  monada  apsivers.

A. Tai yra išoriškai (iliuziškai) tarsi išsisaugo maksimali žmonių individualizacijos galimybė. Ir tarsi pas žmogų yra pasirinkimo laisvė, informacijos pasirinkime, pavyzdžiui, klausytis radiją, skaityti laikraštį, žiūrėti įvairius kanalus per televizorių (o po to, aptarti tai su kitais žmonėmis), arba skirti dėmesį įvairiems pranešimams, pasilinksminimas internete. Bet išeina, kad tokios pasirinko laisvės realybėje kaip ir nėra, o visa tai,  tik individualizacijos iliuzija. Iš esmės, pasirenkant ką nors iš to, kas yra siūloma civilizacijos, žmogus pasijungia prie dirbtinai sukurto informacinio lauko, kuris, galima sakyti, lygioje vietoje formuoja žmonių masę. Juk daugelis žmonių, taip pat, kaip ir jis, žiūri tuos pačius informacinius kanalus, skaito tuos pačius laikraščius ir žurnalus, klauso tą patį radiją, užeina į vienus ir tuos pačius internetinius tinklapius, bendrauja socialiniuose interneto tinkluose. Ir tokios masės kryptingumo laipsnis, tų pačių reitingų pagalba, tinklapių lankomumą, vienokių ar kitokių  straipsnių populiarumo ir tt. pastoviai sekamas ir kontroliuojamas.

Bet juk tai pats tikriausia psichikos masivizavimas, kurį anksčiau praktikavo šamanai, su būgnais ar apeigomis prieš publiką. Tik dabar tas pats senovės žmonių sąmonės poveikio mechanizmas veikia, dėka naujų instrumentų ir žymiai globaliau. Bet principas vienas ir tas pats. Juk pradžioje auditoriją aprūpina atitinkamu informacijos rinkiniu, masėse sudaro vieningą suvokimo sistemą, vieningas nuorodas, vertybinius orientyrus. Šiuolaikinis komunikatorius transliuoja pranešimus, kurie iššaukia tas pačias sugestijas, nekritinį pamėgdžiojimą ir aklą paklusnumą, tai yra, bendrą emocinę-psichinę būseną auditorijai. Galutiniame rezultate, tai veda prie atitinkamo mastymo ir poelgio šablono organizavimo, suformuoto duota žmogiškų komunikacijų informacija, nukreipia tų masių dėmesį, o tai reiškia ir veiksmus, užprogramuota kryptimi, be to, pačiam individui, kuris įeina į savo informacinės masės sudėtį, nepastebimai.

R. Visiškai teisingai. Tai nuo senovės žinomas žmogaus sąmonės poveikis, tik dabar naudojamas iš principo naujoje kokybėje. O globalus skirtumas tik tame, kad dirbtiname informaciniame lauke, per žmones-palydovus transliuojant Gyvuliško proto Valią, stimuliuojančią žmoguje Gyvulišką pradą, prie visos informacijos įvairovės, pas žmogų praktiškai nėra pasirinkimo. Asmenybei tai aklavietė dvasiniame vystymesi, kiek be gautų iš to šaltinio informacijos žmogus. Kadangi visa ta informacija koncentruos jo dėmesį tik į Gyvuliško proto gyvenimo longavimą (ilginimą). 

O štai dirbtinai sukurtame žmogiškame informaciniame lauke, per žmones-palydovus transliuojant Dvasinio pasaulio Valią, pas žmogų visada lieka pasirinkimas. Kadangi gaunant Tiesą, tokių žmonių tiražuojant ją švarioje formoje, per tą patį dirbtiną informacijos lauką, bet kuris žmogus gauna galimybę pažinti save, tapti stebėtoju nuo Dvasinio prado. Tai yra, pasijungti prie globalaus informacinio lauko, kuris pagal savo esmę nesulyginamas su ribotu, žmogišku, dirbtinu materialiame pasaulyje informaciniu lauku. O tai reiškia, kad žmogus padės dvasiškai vystytis savo Asmenybei, jos kokybinei transformacijai į naują Būtybę. Ir tame esminis skirtumas.

A. Jūs visiškai teisingai pasakėte, dirbtinas ribotas informacinis laukas. Per masines informacines priemones (pirmiausia TV ir internetą), aktyviai palaikomas ir kultivuojamas masinei sąmonei sukuriamas mitas, kuris formuoja atitinkamą pasaulėžiūrą. Tas mitas, iš esmės, individo sąmonėje sustiprina išgalvotus priežasties-pasekmės ryšius tarp realių objektų, gimdo legendas apie praeities ir dabarties  įvykius ir viešas asmenybes, formuoja arba pateikia paruoštą išgalvotą santykio su tikrove modelį. Tai dalinės žinios apie pasaulį, bet pateiktos gražiame tokio mito įpakavime, visa apimančių žinių apie pasaulį ir tuos reiškinius kurie vyksta, pas mases gimdo iliuziją. Pas juos suveikia tas pats klaidingo suvokimo principas, kaip ir publikai iliuziuonisto seanse: “Aš mačiau, vadinasi tai tiesa”. Nors faktiškai, žmonės net neanalizuoja gautą informaciją, nevargina savęs priežasčių supratimu, kam ir kodėl tai reikalinga, kad masės tam neskirtų savo dėmesio, o užsiciklintų siaurame pasaulio supratimo spektre. Esant visai informacijos įvairovei, iš tikro, žmones atpratina galvoti savarankiškai, performuojant auditorijos mastymą savo naudai. Ko vertas vien tas įvairių pranešimų srauto klipų metodo charakteris, kur siekiama pagrindinio tikslo, emociškai sužadinti, pritraukti dėmesį, prie vieno ar kito pranešimo.

R. Aš net pasakyčiau tiksliau, pagrindinis tikslas čia ne pritraukti, o nukreipti žmogaus dėmesį, nuo jo dvasinio vidinio vystymosi. Be to, jei į visą tą šiuolaikinę informaciją pažiūrėti įvairiapusiškai, tai jos pagrinde galima įžiūrėti vieną ir tą pačią  materialią šaknį, Gyvuliško prado aktyvavimą žmoguje, kur viskas pastatyta ant to, jog iššaukti konkrečias emocijas ir suformuoti atitinkamus minios mastymus, veikiant įvairiems informacijos šaltiniams.

A. Iš tikro, jei žmogus yra Gyvuliško prado valioje, tai, iš esmės, pas jį nėra pasirinkimo, kadangi jis net nesuvokia, jog yra  išorinių manipuliacijų objektu ir priima priperšamus jam vaizdinius,  mintis, kaip savo nuosavas idėjas, nesusimastant apie tikrą tų šaltinių kilmę. O kai žmogus yra Stebėtoju, nuo Dvasinio prado, jam yra su kuo palyginti, pas jį iš tikro atsiranda pasirinkimas, jis supranta, kaip veikia jį Gyvuliškas pradas, kas tai yra Dvasinis pasaulis, kaip greitai prabėga gyvenimas ir koks jame svarbus yra asmeninis dvasinis tobulėjimas.

R. Taip, būtent taip ir yra. Deja, daugelis žmonių net nesusimasto, iš kur pas juos atsiranda vienokios ar kitokios mintys, kodėl jie joms atiduoda savo dėmesį ir tuo pačiu palaiko savyje vienų ar kitų programų gyvenimą. Kam ir kodėl reikia kažkam padaryti taip, kad didžioji žmonių masė (kurių tarpe, kaip akies krislas, esi ir tu) pamatytų vienokį ar kitokį įspūdingą siužetą, filmą, šokiruojančius pranešimus, perskaitytų emocingumu perpildytą straipsnį ir tt. Žmonės nesusimasto apie pirmapradį šaltinį, ką duotoji informacija neša savyje, kam ji iš tikro tarnauja, kas bendrai, globaliai stovi už vienokio ar kitokio dirbtinai sukurto informacinio lauko, kuriam žmogus skiria savo dėmesį ir tam sugaištant savo brangų gyvenimo laiką.

Pateiksiu paprastą gyvenimišką pavyzdį, šiuolaikinės vidutinės statistinės šeimos, kuri po sunkios darbo dienos vakare ilsisi. Kaip taisyklė, kiekvienas užsiėmęs savo informaciniu susidomėjimu, atitinkama pramoga. Vieni sėdi internete, dėmesį skiriant pranešimams, žaidimams, pramogoms, kurie daugiausia juos jaudina ir pritraukia. Pakanka pažvelgti į oficialią statistiką ir labiausiai lankomų tinklapių pavadinimus, kad suprasti, kokie iki šiol Gyvuliško prado raktai labiausiai išlaiko žmonių dėmesį, formuojant atitinkamo tipo masę, su savo charakteristikomis. Kiti šeimos nariai, pavyzdžiui, klausosi muzikos, išbandant tai melodijai atitinkamas emocijas. Treti, žiūri televizorių, pergyvenant filmo, laidų herojų emocijas, mintyse dalyvaujant virtualiuose veiksmuose. Ketvirti užsiėmę namų darbu, bet taip pat mintyse prasuka informaciją, pavyzdžiui, psichologiškai juos palietusius momentus, dienos įvykius, naujienas, pasiimtas iš masinių informacijos priemonių, arba iš asmeninių problemų.

Bet absoliučiai pas visus, dėmesys maksimaliai užimtas savo susidomėjimu, kuris, iš esmės, turi materialinį vektorių ir susijęs su Gyvuliško proto jėgomis. Faktiškai, visi tie “užsiėmimai”  tušti, tai informacinis atitraukimas, naikinantis gyvenimišką laiką. O gyvenimas, kaip vanduo rankose, išbėga greitai. Tarsi žmogus ir nedarė nieko blogo, bet ir gero ko nors nuo jo egzistavimo taip pat nieko nėra. Galutiniame rezultate, gyvenimas pagal savo turinį pasirodo tuščias, kaip varpa vėjuje, kurią papurtė vėjas šen bei ten, o ji ir supuvo augdama kartu su šaknimis, taip ir nedavusi brandaus dvasinio vaisiaus. Taip ir čia, visi, kaip varpos, sudominti išorine informacija ir atitraukti nuo savo dvasingumo. Žmonių sąmonė tampa ant tiek susiaurėjusi, užsiciklinusi vienokia ar kitokia emocija, mintyse nuo Gyvuliško prado, kad niekas tokiais momentai net nesusimasto apie dvasingumą, nekalbant jau apie tai, kad reikia rimtai dirbti su savimi.  O juk dvasinis vystymasis ir yra bet kurio žmogaus egzistavimo prasmė, svarbiausia jo gyvenime.

Žmogus emociškai pergyvena, skiria daug dėmesio tuščiai iliuzijai, kuri nieko jam neduoda, kadangi ji dvasiškai jo nepraturtina. Už tai, tos iliuzijos išsiurbia emocijas (jėgą) iš jo, suformuotomis žmonių mintimis. Viskas, ką po to gauna individas, kai ekspansyviai (emociškai, nesusilaikant, pririšamai) dalyvavo šiame iliuziniame masių pasireiškime, pajausdamas psichiškai -  tai tuštuma, minčių, emocijų ir norų, nuo Gyvuliško prado sustiprėjimas, iš esmės, nuodas Sielai. Tokiu būdu suformuota žmonių masė, susižavėjusi vienokia ar kitokia informacine iliuzija, kuri kiekviena individą įveda į savotišką užmarštį ir bet kokio priminimo, apie jo dvasinę prigimtį, ignoravimą, visada nematomai yra Gyvuliško proto kontrolėje. Žmonės nesąmoningai kas dieną jam atiduoda savo gyvybines jėgas, skiriant savo dėmesį Gyvuliško prado informacijai, ir tuo jie, kaip donorai, pastoviai maitina, didina Gyvuliško proto galią.

Bet dvasiškai prabundantis žmogus pradeda susimąstyti tais svarbiais jam klausimais. Jis pradeda suprasti, kad iki tol jis buvo tik tos informacijos, nuo Gyvuliško prado, nelaisvas elementas. Dvasiškai prabudus, dirbant su savimi, žmogus, iš esmės, atlieka savo tikrą pasirinkimą. Jis tampa aktyviu Dvasinio pasaulio palydovu, padedantis Tiesos plitimui, turimame, dirbtinai žmonių sukurtame informaciniame lauke. Tiesa tampa jėga, kuri daug kartų padaugina jo paties galimybes.

A. Taip, Tiesa pasirodo labai paprasta... Išeina, Gyvuliškas protas duotuoju etapu, aktyviai kuria sistemą, kuri pagal idėją, turi globaliai apimti visos planetos žmones.

R. Deja, tai taip. Dabar  tobulinamas instrumentas, kuris apima visus naujų masinių komunikacijų superefektus. Tas instrumentas jau labai gerai žinomas daugeliui žmonių planetoje, aš turiu omenyje internetą, kaip vieną iš aktyviausių priemonių psichikos masivizavimui. Dabar internetas, sparčiai einantis TV pakeitimo kryptimi, aktyviai įdiegiamas visose pasaulio šalyse. Daroma viskas kas įmanoma, kad įgyvendinti masinį priėjimą prie jo tinklo įvairioms tautoms, tai yra, įtraukti kaip įmanoma daugiau liaudies į pasaulinį voratinklį. Palyginus su kitomis masinėmis informacijos priemonėmis tai apima mažiau išlaidų, o tuo pačiu yra labiau prieinamas įrankis masėms. Jis išlaiko žmogaus individualumą; individualizacijos  laipsnį. Bet svarbiausia, jame įdiegta tendencija tiražuoti informaciją per visą pasaulį, pačios suformuotos masės pagalba, o taip pat, “lyderių nuomone”, bei  aktyvių žmonių pagalba. Bet šioje globalioje technologijoje slypi ir silpnoji Gyvuliško proto vieta. Ir protingiems žmonėms tai reikia turėti omenyje. (Virgio trigrašis: paleido “žvėrį”, kuris jau nesuvaldomas ir dabar jis jau atsisuka prieš pačius jo kūrėjus, atliekant visiškai priešingą jam numatytą rolę...)

Jei anksčiau, žmogus būdamas minioje ir suprasdamas jos veiksmų absurdiškumą, mažai ką tegalėjo praktiškai padaryti, kad pakeisti tą situaciją, tai dabar kiekvienam aktyviam žmogui yra suteikiama tokia galimybė. Kitais žodžiais tariant, interneto technologijų dėka, jau ir vienas žmogus lauke yra karys, kadangi jis ir vienas neša Dvasinę Tiesą daugeliui žmonių. Kiekvienas žmogus gauna galimybę atgaminti informaciją, galimybę greitam jos perdavimui ir tiražavimui. Kiekvienam gavusiam tokią informaciją suteikiama teisė atlikti savo sąmoningą pasirinkimą: toliau tęsti savo tarnystę griaunančiai Gyvuliško proto valiai arba diegti Dvasinio pasaulio Valią.

Dabar susiformavo tokios unikalios sąlygos, prie kurių žmonija gali išnaudoti savo šansą, perversti monadą į civilizacijos dvasinio vystymosi pusę. Ji gali sukurti absoliučiai naują pasaulinę sandarą, išnaudojant Gyvuliško proto poveikio instrumentą žmonėms, bet visiškai priešingiems tikslams ir kryptimi – vystytis žmonijai dvasine-kūrybine kryptimi. Kiekvieno žmogaus indėlis, į bendrą  dvasinį-dorovinį visuomenės persiformavimą, labai svarbus. Galima sakyti, kad pats mažiausias “nežymus” veiksmas, atliktas Tiesos platinime, galutiniame rezultate, vienaip ar kitaip, atsispindi globalioje visuomenės situacijoje ir formuoja jos ateitį. Kaip jūra formuojasi iš daugybės upelių ir upių, taip ir globalus kūrybinis informacinis laukas formuojasi iš daugelių žmonių minčių ir poelgių, kurie priėmė Tiesą ir tapo jos palydovais. Jei žmogus, turintis visą šią informaciją, panorės ją išplatinti, tai jam būtina: 1. pateikti žmonėms visą jos apimtį, esančią šiose knygose, be to, siekiant išplatinti ją maksimaliam žmonių kiekiui visoje planetoje; 2. padėti žmonių apsijungimo procesams, tos informacijos pagrindu, kuri būtinai iššauks žmonių poelgių pasikeitimą, naujų vertybių formavimąsi visuomenės dvasinės saviauklos srityje. Tų užduočių realizacijos sąlygose, neišvengiamai susiformuos pasaulinė bendruomenė, kuri sugebės save valdyti pati, spręsti įvairius klausimus, įgyvendinti priimtus sprendimus gyvenime. Kiekvieno jos dalyvio aktyvi komunikacija, tik stiprins, palaikys ir platins tos informacijos poveikį, perduos atitinkamą emocinį-psichologinį toną kitiems žmonėms, užkrečiant juos savo elgesio pavyzdžiu, bendra idėja ir veiksmais. Bendrai tai, nėra nieko sudėtingo. Svarbiausia – nešti žmonėms informaciją švaria forma, būti aktyviu naujos visuomenės formavimosi proceso dalyviu ir pastoviai dirbti su savimi.

Žmonės apie tai svajojo nuo senovės, suteikiant tam įvairius pavadinimus: “Gėrio Žemė”, “palaimos valstybė”, “auksinis tūkstantmetis”, “teisingumo pasaulis”, “mileniumas”, tai yra ateitimi, kuri gali būti pasiekta įsikišus dieviškumui, tačiau pasiekta pačių žmonių veikla. Pavyzdžiui,  kad ir toje pačioje krikščionybėje “mileniumo” supratimas priklauso prie eschatologijos (graikiškas žodis “eschatos” – “paskutinis, galinis”, “logos” – “žodis, mokymas”), tai yra religiniam mokymui apie žmonijos ir pasaulio likimą, apie paskutiniuosius Gyvuliško proto valdymo etapus žmonijoje. Eschatologija nagrinėja temas, apie “Kristau valdymą po Antrojo atėjimo, ateities tūkstantmetinį – jo grįžimą į Žemę ir pergalę prieš Šėtoną”, apie Armekedoną -  paskutinę gėrio kovą su blogiu, amžių ciklų pabaigoje, kur dalyvaus “visi gyvenamos žemės karaliai”. Bet kas yra tas, ką krikščioniškame kontekste vadina Šėtonu? Materialaus pasaulio Gyvuliškas protas.

Pakanka pažvelgti aplinkui, kas dabar dedasi: kova dėl valdžios, Žynių religijos, politinė ir ekonominė prievarta tautoms, iš Archontų “bandų” pusės, prekybinių, vartotojų santykių dominavimas, pas žmones formuojantis tik materialistinį mastymą, tarpusavio santykius besiremiantys gyvuliškais instinktais. Vyksta žmonių bendrijos pati tikriausia agresyvi informacinė ataka, nuo Gyvuliško proto pusės, iš esmės, informacinis karas. Šiuolaikinis žmogus dažniau daro pasirinkimą į materijos pusę, praktiškai neišeina iš savo Gyvuliško prado poveikio sferos, iš savo įžemintos egoizmo esaties. Tokį modelį, jis, kaip palydovas, perša ir kitiems, net nepastebint to, jog pats yra svetimos jo Dvasiniam pradui Valios valdžioje. Tai ir yra valdžia “Šėtono apdaru”, Gyvuliško proto, kuris pavergė žmoniją ir naikina joje viską jau net be kaukių.

Bet pačių žmonių rankose yra galimybė viską pakeisti. Žmonės dažniausia laukia dvasinio įsikišimo. Tačiau, tai tas pats, kas ir žmogaus dialoge su Dievu. Pasiekta tai gali būti tik pačių pasirinkimu, veiksmais ir realiais pačio žmogaus dvasiniais persiformavimais. Biblijoje yra tokie Jėzaus žodžiai savo mokiniams: “Ir Aš išmaldausiu Tėvo, ir duos Jis naują Mokytoją, Dvasios Tiesa tebūna su jumis per amžius, Kurios pasaulis negali priimti, kadangi nemato Jos, nežinos Jos...”. Žinios jau yra duotos žmogui ir tik nuo jo priklauso koks bus tolimesnis pasirinkimas ir veiksmai. O nuo kiekvieno veiksmų priklauso  – pasikeitimai visoje pasaulinėje visuomenėje. Visiems gyviems žmonėms tai paskutinis realus likęs šansas dvasiškai išgelbėti save ir visą civilizaciją.

Tokios visuomenės ateities sukūrimas – tai jau būtinumas, kadangi yra vienintelis modelis, kuris leistų žmonijai išgyventi ateityje. Sukurti jį, iš tikro, yra lengva. Pagrindai jau duoti, o žmonėms kartu apgalvoti to naujo modelio detales, nebus sudėtinga. Jau dabar yra daug dvasiškai raštingų ir protingų žmonių, kurie iš tikro, nori ir gali pakeisti šiuolaikinę visuomenę, padaryti ją laisvą ir lygiateisę, ne Archontų išdėstytame popieriaus lape, bet tikrame  gyvenime, iš žmoguje dominuojančios Dvasinio prado pozicijos. Tokios visuomenės sudarymas priklauso nuo kiekvieno asmeniškai pasirinkimo ir veiksmų.  Archontai pripratino žmones nieko neveikti, pasyviai laukti, kad kažkas ateis ir už juos viską išspręs, padarys. O savo “kalėjimo laisvę” sistemoje, jie žmogui apribojo vieta ant sofos, kur jis gali kiek tik nori spjaudytis į televizorių, keikti politikus bei religinius Žynius, juk vis tiek niekas jo neišgirs. Tačiau tą primestą savyje iliuziją lengva kiekvienam žmogui sunaikinti. Tereikia tik nesėdėti susidėjus rankas, o stengtis performuoti save, visuomenę, būti pasaulio Taikos ir Tiesos Knygnešiu, pilnąja to žodžio prasme.

A. Knygnešiu? Tikrai, labai taikliai pasakyta. Juk Knygnešys, tai tas – kas neša Žinias. Įskaitant visa aukščiau pasakyta, pasaulio Tiesos Knygnešys – tai tas, kas žino, supranta ir paaiškina tikrąją, pasaulinėje scenoje stebimo spektaklio, prasmę visiems žmonėms.

R. Visi mes, esantys kūne, dalyvaujame materijos teatre. Spektaklis kartais šokiruoja, bet jis pakeičiamas. Vienų žmonių žvilgsniui atsiveria Tiesa, kiti gi yra susižavėję kaukių mainais. Skirtumas tik tame, kieno pusėje tavo sąmonė, tokioje iliuzinių vaizdinių vietoje.

Knygnešys sugeba perduoti Tiesa daugeliui žmonių: draugams, giminaičiams, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms. Jis sugeba pabudinti norą pas juos papasakoti tą Tiesą aplinkiniams, o tie savo ruoštu, dar kitiems. Ir taip per pasaulį, tarsi sakalas savo skrydyje nuskris žinia apie Tiesą. Nuo pačių žmonių, nuo kiekvieno knygnešio pastangų priklauso, kaip greitai ta informacija paplis po visą pasaulį. O kuo daugiau bus tokių, kurie įsigilino į Tiesą, tuo ir daugiau bus tokių, kurie pradės keisti situaciją pasaulinėje visuomenėje praktiškai, priklausomai nuo savo galimybių vietose. Informacijos platinimui galima panaudoti visus įmanomus būdus ir priemones: žodinį perdavimą, masines informacines priemones, tame tarpe radiją, spaudą, televiziją, ir pagrindinį šiandiena masinių komunikacijų įrankį – internetą. Jei prie to pridės savo ranką kiekvienas, pridės savo proto ir ketinimų švarą, tada pirmapradė informacija labai greitai paplis po pasaulį ir per trumpą laiką ta idėja apims daugumą. O daugumoje ir yra reali jėga.  Kada žmonės gaus ir įsigilins į tą informaciją, jie patys viską supras, kaip pagerinti visuomenės gyvenimą, išeinant iš savo realių galimybių, tada per pasaulį suvilnys apsijungimo banga. Taigi, kad ir nuo vieno žmogaus dabar labai daug kas priklauso, svarbiausia ne sėdėti ir nelaukti išmaldos iš Archontų.

Tikroji žmogaus dvasinė pusė visuomenės atžvilgiu pasireiškia per nuoširdžius ketinimus ir veiksmus, tos pačios visuomenės labui be klastos. Apsijungus tokiuose ketinimuose, žmonės galės pasiekti žymiai daugiau ir galės sudaryti palankias sąlygas formuotis naujai visuomenei, naujos kokybės civilizacijai –  naujai žmonijai, besivadovaujančiai žodžio “ALLAT RA”  tikrąją esme.

To žodžio paslaptį, savo siaurame rate saugojo  pašvęstieji  žmonės, priešpastatydami save Gyvuliško proto Valios valdžiai, bet kurioje išraiškoje. Tai buvo tikri Šviesos Kariai, Pirmapradžių žinių saugotojai.  Už tą žygdarbį jiems ir buvo atverta Tiesa: “Nėra aukštesnės jėgos nei dvasinė. Turintis Tikras Žinias, turės ir Jėgą. Turėdamas jėgą, paveiks ir žodžius.... Žodžiai skelbia nemirtingumo Tiesą tiems, kas garbingai apvainikavo savo priartėjimą prie Vienio. Amžinas šauksmas yra Pradinis Garsas, Kūrimo Garsas. Jis pripildo Allat ženklą Jėga ir daro jį galingiausiu Kūriniu. Kadangi Allat yra Dievo Valios pasireiškimas, visur esanti Jėga yra visa ko, kas sukurta Jo Valios, Pro-motina. Garbingas eina pagal amžiną Sielos šauksmą, įgarsinat Jos pergalės šūkį: “Allat Ra”. Kiekvienas girdintis tai yra Pakviestas, o visi kartu yra jėga, sugebanti pakeisti pasaulį.” Kūrybinė jėga einanti nuo Dievo tai ir yra  

Allat Ra

Taškas šioje knygoje nepadėtas, kadangi paskutinis žodis priklauso patiems žmonėms...

Virgio trigrašis: Tikrai, taškas dar nepadėtas, nors ir užbaigėm šia knygą. Toliau viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, ką su tomis žiniomis darysime. Dvasinis kelias ilgas, įdomus ir niekada nesibaigiantis, amžinas ir besitęsiantis iki begalybės, kaip ir pats Dvasinis pasaulis. Nežinau ką ta knyga davė kitiems, ką sau pasiėmė kiti, bet man tai buvo kažkas tokio, ko ieškojau senai, kas iš tikro, atvėrė kitokį pažiūrį į dvasingumą, kokybiškai jį papildė. Nors ir iki tol, buvau skaitęs nemažai dvasinio turinio knygų, tačiau ši, išsiskyrė, pritraukė savo išsamumu ir aiškumu, pilnumu, savo Tiesomis, kurios tiesiog rezonuoja su sąmone. Nors šios knygos skaitymo pradžioje, ir man Gyvuliškas pradas darė viską, kad abejočiau, nesigilinčiau...

Mūsų galvoje esančios schemos, požiūriai, atsakymai yra ilgų veiklos metų rezultatas ir pakeisti tai ne visada yra taip lengva. Bet kartais, naujų patirčių ir naujos informacijos lavina tiesiog nušluoja tuos mūsų pamatus ir pasaulėvaizdį tenka pradėti dėliotis naujai. Tik kas kart, kai vėl jį atstatai, tie pagrindo poliai tampa pas mus vis stipresni, mažiau pasiduodantys stichijoms.  Tačiau tam, yra būtina išmokti nebijoti juos nugriauti ir vėl atstatyti, pastoviai atnaujinti, restauruoti.

Žinoma, nėra nebūtina aklai priimti viso to, kas pateikta vienoje ar kitoje informacijoje,  bet perskaityti ir išsakytas mintis sau įvertinti, tikrai verta.

Tokiu atveju reikėtų būti pakankamai lanksčiam ir be išankstinių nusistatymų - atviram naujoms patirtims ir besikeičiančioms aplinkybėms, išmokti leisti gyvenimui tekėti sava vaga ir džiaugtis tuo, ką jis duoda. Būti čia ir dabar, o ne prisirišti prie praeities ar bandyti per prievartą kreipti situacijas savo, iš anksto susigalvota linkme. Kada kas nors įvyksta kitaip, nei norėjai ar tikėjaisi - tai nėra kokia nors tavo nesėkmė, o tik pakitusios aplinkybės, pagal kurias gali  pasikoreguoti savo planus ir einu toliau gyvenimo keliu.

O tame gyvenimo kelyje mes dažnai ieškojome "jų" - iš pradžių kitoje gentyje, paskui - kitoje tautoje, kultūroje, varžybose, tikėjime, politikoje ir tt. Mums buvo tarsi pareiga turėti  "juos", kad galėtumėm išlieti visą juodumą, esantį savo viduje. Nors aišku, jog tokia pozicija ir sąlygos yra primesta, daugeliui vis tik taip paprasta - dėl visų blogybių pasakyti, jog yra kalti "jie"! Daugeliui žmonių atsikratyti atsakomybės šiandiena dar yra žiauriai nuostabus jausmas.

Į tokią sistemą mes esame įtraukiami nuo pat savo gimimo ir esame priversti taikytis prie atitinkamos realybės interpretacijos.

Tačiau, kai žmonės pradeda mąstyti, apie savo ir gyvenimo esmę, tai pas juos atsiranda supratimas, kad čia, mūsų Žemėje, esame tik MES. Ir ne vien visi žmonės, bet ir gamta, augalai, gyvūnai, visa mūsų Žemės planeta – esame tik MES. Todėl ir atsakome už viską irgi ne kas kitas, o tik MES.

Dar sunkiau yra, kai visa tai atsiremia į žmonių tarpusavio santykius, kai papildomai įsijungia ir jausmai. Labai dažnai kažko tikimės ypač iš artimų žmonių. Norime, kad jie būtų tokie, kokiais juos norime matyti mes, tokiu būdu neleisdami jiems būti tiesiog savimi, versdami juos dėtis mūsų nustatytas elgesio kaukes.

Besąlygiška meilė - tai tiesiog mylėjimas žmogaus tokio, koks jis yra, o ne dėl to, kad jis yra toks, kokį mes jį norime matyti - tai turbūt vienas iš sunkiausiai įsisavinamų dalykų. Bet tuo pačiu, vienintelis kelias į laimingus santykius tarp žmonių. Būkime su žmonėmis čia ir dabar, pamatykime geriausia tai, ką turi, priimkime jį tokį, koks yra ir kuo mažiau kažko iš jo tikėkimės. Kad išvengti neigiamų emocijų, tereikia labai nedaug - atverti save pasauliui ir leisti tekėti gyvenimui laisva ir spontaniška vaga. Išmokę džiaugti tuo, ką turime, galėsime džiaugsmingai su nuostaba šuktelėti, kaip kažkada tai darė Sokratas, vaikštantis Atėnų turguje: "Kiek daug yra pasaulyje daiktų, kurių man visiškai nereikia!"

Nauja banga, naujas impulsas, išjudinantis žmogų iš statiškos būsenos jau eina per pasaulį, tame tarpe ir dėka kiekvieno iš jūsų, skaitančių šiuos tekstus. Nebijokime rašyti, dalintis savo mintimis, išdrįskite pažvelgi į savo paslėptus, ar užmigdytus vidinius resursus. Galbūt mintis, kuri tau pačiam kartais atrodo absurdiška, kažkam yra būtent tas atsakymas, kurio jis ieško. Internetas tai nuostabi erdvė, gal vienintelė iš visos informacinės erdvės, kurioje informacija yra ne brukama tokia, kokia reikalinga kažkam tai, o kurioje gali atsirinkti, kokios reikia tau pačiam. Erdvė, kurioje tu gali išgirsti pasaulį ir pasaulis gali išgirsti tave. Todėl,  teisingai naudojant, būtent internetas yra ta jėga, kuri gali pakeisti pasaulį, apie ką ir buvo užsiminta šioje knygoje.

Tas trigrašis vėl kažkur tai “nuvažiavo”...Taigi, grįžkime prie knygos. Norisi tikėti, jog ši knyga ir kitiems suteikė nemažai peno apmąstymams, mintims, kūrybai, pasikeitimams savo dvasiniame plane. Paskatino dar aktyviau dirbti su savimi, sustiprinti savo dvasinio pamato polius ir dar trupučiuką priartino Asmenybę prie dvasinės brandos. Mes visi esame skirtingi, kitokie ir todėl kiekvieno dvasinis kelias yra labai individualus, bet Sielos troškimas, pas visus – vienas ir tas pats...

Noriu padėkoti Anastasijai ir jos Dvasiniam Mokytojui, “Sensėjui iš Šambalos", už tas šioje knygoje mums atskleistas, neįkainuojamas Dvasines Tiesas ir pamąstymus, o visiems kitiems kuo greičiau pasiekti savo Aukščiausią išmintį...

Su pagarba ir meile...