Paskutiniu metu gana populiarus žodis, minimas dažniausiai, kai atsitinka kas negero. Mūsų nelaimei, tikroji ir praktinė žodžio karma reikšmė yra visiškai nepažįstama mūsų modernioje visuomenėje. Karmos dvasinė pusė yra mažiausiai suprantama vakarų pasaulyje. Kas labiausiai stebina yra tai, jog Krikščionybėje Karmos svarba yra nenuneigiama ir su šiuo mokymu daugelis iš mūsų yra susipažinę. Nors iš tikrųjų principai, kuriuos reikalauja išgyventi Karmos Įstatymas, yra visiškai Ignoruojami.

Karma yra visuotinis įstatymas visoje kūrinijoje: priežasties ir pasekmės įstatymas.

Visata pasirodo ir išnyksta gimimo ir mirties ciklais. Šie ciklai yra kosminės dienos ir naktys, milžiniški pasireiškimo ir poilsio periodai. Pasaulių, žvaigždžių ir kosminių sistemų gimimo ir mirties procese KARMA yra Įstatymas, kuris viską išlaiko pusiausvyroje.

Sanskrito kalbos terminas „karma" yra apibūdinamas, kaip „priežasties ir padarinio įstatymas" arba „pasekmės įstatymas". Žodis karma kilęs iš žodžio karman.

Karman: (Sanskrito kalba) veiksmas.

Akivaizdu, kad atlikus kiekvieną veiksmą bus rezultatas. Tai yra gerai suprantama materialistinėje fizikoje, Niutono judėjimo dėsniuose:

"Kiekvienam veiksmui yra lygi, bet priešinga reakcija." - Niutono trečiasis dėsnis

Iš tiesų Karma – neutrali sąvoka, reiškianti priežasties-pasekmės dėsnį. Neigiama Karma – mes išgyvename skausmą, kančias ir nusivylimą, teigiama – laimę ir džiaugsmą. Tai priežasties-pasekmės dėsnis, vadinasi žodžiai „daug teigiamos karmos" ar „negatyvios karmos išvalymas" yra tik alegorijos, nes dėsnis nėra substancija, Karmos nepasversi ar kitaip neišmatuosi.

Fizinis pasaulis yra žemesnis už daugelį kitų dimensijų arba tikrovės lygmenų. Moksliškai mes suprantame, kad šviesa turi daugelį vibracijos lygmenų. Mūsų fiziniais pojūčiais mes suvokiame tik siaurą vibracijos diapazoną.

Kažkiek mes visi galime suvokti veiksmų pasekmes siaurame fizinių veiksmų intervale. Mes nesuvokiame veiksmų pasekmių ultra ir infra regionų erdvėse. Visos šviesos vibracijos skverbiasi tvarkingai ir be sumaišties. 

Šiuo momentu mes esame šviesos, atitinkančios kiekvieną vibracijos intervalą, apsuptyje.

Kada jūs judinate ranką, jūs matote fizinį veiksmą ir jo rezultatus. Bet jūs nematote savo rankos judančios ultravioletiniame diapazone; jūs nematote savo rankos judančios infraraudonųjų spindulių diapazone. Turint tam tikras priemones yra įmanoma suvokti šias realybes. Vis dėlto mes neturime galvoje fizinių technologijų, kurios tik pagilina fizinius pojūčius. Mes turime omenyje psichologines technologijas, kurios tradiciškai vadinamos Meditacija, Aiškiaregyste ir sapnų Joga.

Visi veiksmai turi pasekmes visuose pasaulių diapazonuose. Jūsų rankos judesys sukelia pasekmes, kurių negalite suvokti fiziniais pojūčiais.

Karma, priežastis ir pasekmė, yra visuotinė ir visur persiskverbianti.

Tikroji Karmos Įstatymo reikšmė yra pribloškianti Protui. Tikrasis šio įstatymo pasireiškimas, šio įstatymo realybė yra tai, ko protas negali sutalpinti. Kadangi Karmos Įstatymas yra realus, jis yra ištisos egzistencijos, supančios jus ir esančios jumyse, struktūra. Šiuo būdu jūs patys ESATE karma ir viskas, ką jūs galvojate, jaučiate ir darote, yra karma.

Jūs galite manyti, kad galite tai suvokti. Jūs galite manyti: „Taip, aš suprantu, kad karma yra priežasties ir pasekmės įstatymas ir jeigu aš padarysiu ką nors bloga, tada kažkas bloga atsitiks man."

Taip, tai yra tiesa. Jeigu jūs ką nors nuskriausite, jūs būsite nuskriausti. Tokia yra įstatymo funkcija – subalansuoti visus veiksmus. Karmos Įstatymas yra svarstyklių įstatymas.

Šis įstatymas egzistuoja visur; viskam, ką mes darome, egzistuoja reakcija, atsakas. Ir galbūt kai kas iš mūsų tai supranta, ir todėl mes stengiamės gerai elgtis.

Bet gili šio įstatymo tiesa yra tai, ko nė vienas mūsų iš tikrųjų nesupranta. Kadangi jeigu mes suprastume, mes negyventume kaip dabar gyvename.

Kas atsitiktų, jeigu mes iš tikro suprastume, kad viskas ką galvojame sukuria karmą?

Kiekviena mintis!

Kiekviena atskira, pavienė mintis, kuri prasiskverbia į jūsų protą, kuri pasireiškia jūsų prote...

Čia netgi neturima galvoje mūsų jausmų, ketinimų, fantazijų arba mūsų veiksmų! Mintis, viena pati, gali sukurti karmą. Tai reiškia, kad mūsų mąstymas, mūsų nekontroliuojamas protas kažką kuria; jis be kontrolės ir budrumo bėga ir galvoja, nagrinėja, įsivaizduoja, pastoviai generuoja energijos srovę, energiją, kuri neišvengiamai turi tam tikrą efektą.

Mumyse didžioji mūsų mąstymo dalis yra apie save, savo rūpesčius. Daugelis mūsų minčių yra apie mus ir apie tai, ko mes norime. Dauguma, o jei ir ne visos mūsų mintys kyla iš savanaudiško Troškimo, iš susirūpinimo dėl SAVĘS, MANĘS, ko AŠ noriu. Ir mes negalime to kontroliuoti, mes negalime nustoti galvoti. Tie, kurie bando medituoti, kiekvieną kartą susiduria su šia grėsminga tikrove. Mintys pasireiškia daugelyje proto lygmenų, tiek subtilios, tiek ir reikšmingos; jų pasireiškimo nelemia mūsų sąmoningas pasirinkimas.

Tai yra neišsenkantis kančių šaltinis mums, kadangi mes ignoruojame tokio gyvenimo būdo pasekmes, mes ir toliau atkakliai giliname savo kančias.

Tai nėra nuomonių dalykas, tai nėra susiję su tuo, ką viena ar kita doktrina sako arba ko kitas Mokytojas moko. Tai gyvenimo ir mirties, skausmo ir kentėjimo dalykas. Pilnas šio įstatymo supratimas yra gyvybiškai svarbus, nesvarbu, kuria tradicija jūs tikite, nesvarbu, ką jūs norite padaryti savo gyvenime; kadangi, kad ir ką jūs bedarytumėte, viskas paklūsta Karmos Įstatymui ir jeigu jūs toliau ignoruosite šį įstatymą, jūs nieko daugiau nesukursite kaip tik problemas sau ir kitiems.

Daugelis mūsų gali galvoti, kad šis Įstatymas liečia tokius dalykus kaip vagystes ir žudymą. Bet realiai jis liečia viską gyvenime.

Galime nužudyti žodžiu, žvilgsniu, savo valia. Mes galime žudyti be peilio ar šaunamojo ginklo, kad netgi tie veiksmai, kurie atrodo tokie normalūs, tokie priimtini, yra priežastis teismui ir bausmei.

Ir jeigu mes diena iš dienos toliau puoselėsime pasipiktinimą prieš sutuoktinį, bendradarbius, toliau maitinsime savo pyktį tėvui ir motinai, toliau puoselėsime pyktį žmonėms sutiktiems gatvėje, parduotuvėse ir t.t., ką jūs galvojate mes sėjame savo gyvenimo dirvoje? Kokias sėklas mes ten sėjame? Ir ar jūs tikite, kad tos sėklos sudygs?

Akivaizdu, ar ne? Jeigu mes pasėjame pykčio sėklas, tada laimė ten neišaugs. Tai neįmanoma. Nors mes to tikimės. Jeigu mes pasėjame godumo sėklas, tai pasitenkinimas tenai neišaugs. Taip negali atsitikti! Jeigu jūs norite išauginti žalias pupas, jūs negalite pasodinti spygliuoto krūmo, tačiau būtent taip mes darome kiekvieną dieną.

Kai tik mes giliai suvokiame šią tiesą, mes galime matyti, kad esame atsakingi už mūsų gyvenimo būseną, mes esame atsakingi už kitų gerovę, mes esame atsakingi už viską, ką mes patiriame gyvenime. Bet mes, kurie nesuvokiame, kaltiname kitus, kaltiname kiekvieną ir niekada nepripažįstame, kad pirminis asmuo, kuris yra visų mūsų problemų kaltininkas, esame MES PATYS.

"Kokia bėda jus beaplankytų, jos priežastis yra sukurta jūsų pačių rankomis." - Koranas

Mes visi sakome: „Jeigu aš turėčiau geresnį darbą" arba geresnį vyrą, ar geresnį automobilį; „Jeigu aš įsigyčiau šį naują kompiuterį arba šią naują knygą, ar jeigu aš galėčiau uždirbti šiek tiek daugiau pinigų, arba persikelti į kitą miestą, tada ir tiktai tada aš galutinai būčiau patenkintas ir laimingas, ir tada aš pradėčiau daryti gera kitiems. Aš aukočiau labdarai, kai tik turėčiau visko, ko man reikia."

Mes visi sakome: „Mano bosas mane liūdina, mano sesuo mane piktina, mano žmona mane neramina, mano draugas verčia mane pavydėti..., bet jeigu jie pasikeistų, tada man reikalai susitvarkytų. Jeigu mano vyras pasikeistų, aš būčiau linksmesnis asmuo, bet tol, kol jis nesikeičia, aš to padaryti negaliu."

"Kad ir kokią žalą bepadarytų priešas priešui arba neapkenčiantis savo aukai, nesveikai nukreiptas protas gali pridaryti žymiai daugiau žalos." - Buda Šakjamunis, Dhammapada

Mes save žalojame. Tai nėra mano boso kaltė, kad aš esu apgailėtinas darbe, tai yra mano reakcija į tai, kas sukuria mano kančią. Iš tikrųjų tai yra karma. Jeigu kas nors mane kankina, tai yra mano atsakomybė pamatyti, kaip aš priverčiu kitus kentėti tokiu pat būdu.

Konfucijus pasakė:

"Bergždžiai aš ieškojau žmogaus, sugebančio pamatyti savo defektus ir iškelti kaltinimus sau."

Mes turime pradėti tyrinėti savo gyvenimą, savo protą, kad pamatytume, kodėl mes esame tokioje situacijoje, kokioje esame. Ir ką mes, atsižvelgdami į visa tai, darome?

Mūsų mąstymo, pojūčių ir veiksmų įpročiai yra sucentruoti į save. Niekas iš mūsų neturi ne savanaudiškų įpročių. Ir iš tikrųjų tai yra ryški užuomina mums, būdas apibrėžti, kada ir kur mes elgiamės subalansuotai arba ne. Mes turime pradėti atpažinti, kada mes elgiamės ne savo valia, t.y., ieškodami savęs patenkinimo, savojo "Aš” jausmo, savo prisirišimų, troškimų, norų, taisyklių, reikalavimų, poreikių, svajonių ir aistrų. Kada mes susirūpinę tik savęs „pamaitinimu" arba savo interesais, KĄ MES APVOGĖME, KAD TAI PADARYTUME? Ką mes įskaudiname, siekdami pasitarnauti sau? Kokį nesubalansuotumą mes sukuriame? Stebėkite pasaulio būseną, tą nesubalansuotumą iš kultūros į kultūrą ir stebėkite tai savo mieste, savo šeimose... Yra gana akivaizdu, kad mūsų pasaulio būsena yra pasekmė šito įprastinio susižavėjimo „pačiu savimi".

Kančios prasideda nuo to momento, kai mes veikiame iš savo valios. Taigi mes pradėjome mokėti už savo veiksmus. Prieš tai mes buvome subalansuoti su Įstatymu, su Kūrinija.

Yra būtina mums visiems prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Už viską savo gyvenime mes patys esame atsakingi, norime to ar ne, ir kuo anksčiau mes tai suprantame, tuo anksčiau galime pradėti keisti dalykus. Tik suvokdami, kad mes kuriame savo pačių gyvenimą, mes galime pradėti kurti jį geresnį.

Svajonės čia nepadeda; proto kontrolė, teigiamas galvojimas ir t.t., yra niekis, palyginus su kažkuo, kas žino kaip elgtis pagal Įstatymą.

"Aš girdėjau ir suvokiau, jog abu, ir įkalinimas, ir išsigelbėjimas yra randami savyje." - Acarangasutra

Karmos Įstatymas veikia jūsų gyvenime kiekvieną dieną, kiekvienu momentu. Ir kiekvienu momentu kiekviename veiksme, kiekvienoje mintyje, kiekviename pojūtyje mes kažką sukuriame.

Jeigu mes pastumsime objektą, jis nukris. Panašiai jeigu aš piktai riktelsiu ant jūsų, tai turės nepaneigiamą jums efektą, netgi jeigu aš jums jausiu pyktį, jūs tai pajusite. Ir jeigu aš piktai pagalvosiu apie jus, tai jus palies. Bet pats svarbiausias dalykas yra tai, kad kiekvienas iš šitų etapų, nuo ketinimo iki pajutimo, veiksmo, įtakoja mane žymiai galingiau negu jus. Tai yra lyg mano pyktis būtų kardas be rankenos ir siekiant jus sužeisti, aš susižeidžiu savo paties ranką.

Karma nebūtinai suveikia per įmanomai trumpiausią laiką, tai lyg mes stovėtume prieš veidrodį, kurio atspindys gan smarkiai vėluoja. Stovim prieš veidrodį ir šypsomės, atspindys irgi šypsosi, mes parodom liežuvį, o atspindys šypsosi, tada mes iškreipiam veidą klaikioj grimasoj, o atspindys šypsosi. Mes apsiraminam ir vėl nusišypsom ir staiga atspindys mums parodo liežuvį, o neužilgo ir išvis klaikias grimasas rodo. Kas pamatęs grimasas sugebės išlikt ramus ir toliau šypsotis? Ir kas labai svarbu, grimasos gali ateiti ir iš praeitų mūsų gyvenimų.

Taigi, Karma, tai dėsnis. Visiems dėsniams būdingas atsikartojimo kriterijus, t.y. dėsnis galioja visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, žinome ką nors apie tą dėsnį ar ne, gal tas dėsnis dar net nesuformuluotas, bet jis vistiek veikia. Šis dėsnis neatsiejamai susietas su laiko sąvoka, kas reiškia, kad negali būti pasekmės be anksčiau buvusios priežasties. Tai labai griežta logiška seka. Tai reiškia tik tai, kad viskas (arba beveik viskas) vyksta remiantis griežta logika.

Tai, kad mes elgiamės net ne retkarčiais, o gana dažnai, visiškai nelogiškai, yra logiška išdava mūsų gyvuliškos Karmos. Gyvuliška Karma tai nėra tiesioginis atpildas už tai, kad būdamas krokodilu suvalgiau antilopę, o tai, kad iš to gyvenimo atsinešiau savybę priimti sprendimus nesąmoningai. Tai yra, dažniausiai net nesusimąstau ką darysiu, darysiu kaip gausis, tuo labiau nesusimąstau, kodėl aš taip darysiu. Ateina momentas, kai nieko nenoriu, tingiu ir viskas. Gamtoj toks tingėjimas logiškai pateisinams, nes kas gi gautųsi, jei liūtas netingėtų, o visą laiką darbuotųsi. Bet mes ne liūtai, išties turime ką veikt, tačiau būsena, kai nesinori nieko nė vienam nesvetima. Tai ir yra gyvuliška Karma, nes paveldima ne konkretika, o bendra tendencija.

Kitas labai svarbus Karmos momentas, kad Karma yra asmeninė. T.y. jeigu aš šiuo metu kažką išgyvenu, tai yra sąlygota priežasties, kurią sukūriau aš pats ir niekas kitas. Net jei atrodo, kad mano asmeninis išgyvenimas yra tik maža dalelytė visuotinio išgyvenimo (pavyzdžiui karas, krizė, žemės drebėjimas), tad lyg ir būtų logiška ieškoti kokio tai visuotinio kaltininko, Karma vis tik nurodo, kad tai ką išgyvenu aš yra mano paties nuopelnas, tai ką išgyvena aplinkiniai – tų aplinkinių kiekvieno asmeninis nuopelnas, o tai kad mūsų išgyvenimas lyg ir „bendras" reiškia tik tai, kad mes anksčiau darėmė panašius ar net vienodus veiksmus, kurie mus visus ir atvedė prie dabartinių panašių išgyvenimų. Šis „asmeniškumo" kriterijus yra labai svarbus, nes remiantis juo gan lengvai galima įrodyti, kad: 1 – Karmos negalima niekam perduoti ar iš ko nors kito gauti; 2 -  Savo gyvenimo taisykles kuriame mes patys; 3 – Nėra ir negali būti absoliutaus blogio ar piktojo genijaus atsakingo už visas pasaulio nelaimes.

Visuotinai veikia priežasties-pasekmės dėsnis, mūsų pasaulyje viskas vyksta logikos plokštumoje, tad lyg ir teisinga būtų teigti, kad jei skauda, vadinasi pats kaltas. Afrikoje badas – vadinasi patys prisidirbo. Kažkur karas – taigi patys kalti. Tau bloga? Na ir kieno gi kaltė, jei ne tavo? Tad kam gailėti ir užjausti, kam bandyti padėti ir pagelbėt, jei patys kalti, patys tokiu būdu atsako už savo pačių piktadarystes. Viskas lyg ir logiška. Tačiau yra kažkas, kas aukščiau už logiką. Na ir kas, kad patys kalti, palikim logiką logikai, ir pakilkim virš jos.

Taip yra todėl, jog viskas ką mes jaučiame, galvojame ir darome, yra energija.

Panagrinėkite štai ką, vakarų pasaulio mokslas dabar žino, kad viskas ką mes matome yra iliuzija, kadangi visko kilmė yra energija. Iš tikrųjų masė nėra nei kieta, nei patvari. Visa masė tampa energija ir visa energija tampa mase. Tai buvo suprasta gerokai seniau, negu vakarų mokslininkai „atrado" tai; žinoma, net ir dabar tai yra kažkas, ko nė vienas mūsų negali iš tikrųjų suvokti.

Galutinis šios tiesos rezultatas yra toks - viskas visatoje yra energija. Energija pasireiškia kaip vibracija ir yra charakterizuojama pastovia transformacija ir pokyčiu. Niekas nėra sustingęs ir pastovus, viskas juda ir keičiasi.

Mes patys patiriame pastovią transformaciją, nors tai ir ignoruojame. Mūsų kūnai kiekvieną dieną stulbinančiai keičiasi, bet mes nesugebame to pastebėti. Mūsų kūnai, mūsų protas, jausmai, mintys, svajonės, troškimai, ketinimai ir norai, viskas yra energija. Mintis yra energija, meilės jausmas yra energija.

Kur mes bebūtumėme šiuo momentu, nuolatos vyksta milžiniškas energijos apsikeitimas. Visą laiką vyksta galingi atominiai procesai, tačiau mes neturime galimybių jų pastebėti.

Kai kas nors kalba su jumis, jie siunčia jums energiją. Kai jūs ją gaunate, jūsų psichikoje, prote įvyksta transformacija ir tikėtina, kad, jeigu jūs esate dabartyje ir budrūs t.y., nesvajojate, vyksta transformacija jūsų sąmonėje.

Panašiai kaip, kad jūs galvojate ir jaučiate, yra energijos, kurios pasireiškia; visas šis energijų apsikeitimas yra sukūrimo ir sunaikinimo procesas.

Transformacijoje yra gimimas ir yra mirtis.

Kada jūs galvojate, kai kas yra sukuriama, kada jūs jaučiate, kai kas yra sukuriama.

Taigi karma nėra susijusi tik su fiziniais veiksmais, ji apima ištisą gyvenimą nuo pirmojo momento iki paskutiniojo. Kiekviename momente kažkas yra sukuriama. Ir kiekvienu momentu kažkas yra sunaikinama.

Tai nėra tik teorija ar idėja, tai nėra dogma ar tikėjimas. Tai yra ĮSTATYMAS. JIS YRA. Ignoravimas neatleidžia jūsų nuo įstatymo, kaip ir priešinimasis įstatymui. Jūs galite netikėti, kad vyriausybė teisi savo įstatymais ir galite priešintis jiems, bet jeigu juos sulaužysite, tai jūs už tai sumokėsite. Jūs galite prisiparkuoti draudžiamoje juostoje, bet jūs už tai sumokėsite. Panašiai jūs galite sulaužyti Karmos Įstatymą, galite daryti tai, ką norite, bet jūs už tai sumokėsite. Ir mokestis nėra malonus.

Taigi geriau yra pilnai suvokti Karmos Įstatymą.

Karmos Įstatymas yra Pusiausvyros Įstatymas. Karmos Įstatymas stengiasi viską visatoje išlaikyti pusiausvyroje. Štai ir viskas. Tai nėra bausmės ar keršto įstatymas. Jis nėra negailestingas. Iš tikrųjų, kaip jūs vėliau pamatysite, jis yra giliai užjaučiantis.

Ir svarbiausia, įstatymas nėra tam, kad „tave prigriebtų", įstatymas be pasigailėjimo yra tironija. Kūrėjas nėra žiaurus ir neteisingas. Taip, kaip jūsų veiksmai sukūrė pasekmes, taip jūs galite toliau elgtis priešingai, sukurti kitas pasekmes ir panaikinti savo skolas. Jūs galite dirbti kartu su Įstatymu, būti išvien su juo, būti harmonijoje.

Įstatymo Liūtas yra nugalimas svarstyklėmis.

"Jeigu norite atrišti mazgą, pirma turite suprasti, kaip jis buvo surištas." - Budizmas, Surangama Sutra