Kiekvienas iš mūsų savo gelmėje jau mokame būti laimingi.
Mūsų kasdieniu suvokimu, laimė yra gana materiali ir dažnai priklauso nuo kitų žmonių ir aplinkybių... O ką turite galvoje jūs, kai kalbate apie laimę?
Man laimė - sąmonės būsena. Džiaugsmo, tvirtybės, atvirumo. Ramybės, laisvės. Ši būsena egzistuoja nepriklausomai nuo aplinkybių. Jeigu mūsų laimė priklauso nuo išorės, tai ji, kaip ir fondų birža, nuolat svyruos, o mes periodiškai atsidursime gilioje krizėje. Mano manymu, laimė jau yra mumyse, dabar.
Budistai sako, kad laimė suprogramuota kiekvieno žmogaus prigimtyje - nesvarbu, kaip jis jaučiasi esamą akimirką. Mes turime aiškumą, išmintį, džiaugsmą - jau dabar, šią minutę. Ir vienintelė priežastis, dėl kurios galime to nežinoti, yra tai, ką budizmas vadina "drumzlių šydu". Jis neleidžia įžiūrėti laimės, kaip kad rūkas slepia kalnų ežerą.
Žmonės turi tokią ypatybę... Sakykime, jums būdingos dešimt savybių, iš kurių devynios - geros, viena - bloga. Į kurią susikoncentruosime pirmiausiai? Turbūt į blogąją. Ji neduos mums ramybės, nuolat apie ją galvosime, sielosimės, jausime kaltę...
Tibete mėgstama tokia metafora: jeigu skurdžiui duosi saują deimantų, o jis niekada jų nematė ir todėl nežino, kas tai, kokia jų vertė, - jis ir toliau gyvens skurde, o deimantus numes kur nors į lūšnos kertę.
Bet kaip atpažinti, kad tai deimantas? Kad mes laimingi šią akimirką ir kad toji laimė - tikra?
Teks mokytis ir atlikti praktines užduotis. Kad paukštis pakiltų, jam reikia dviejų sparnų. Žmogui irgi reikia dviejų sparnų - tai išmintis ir metodas. Išmintis mums duos kryptį, metodas - galimybę veikti. <...>
Kiekvienas iš mūsų savo gelmėje jau mokame būti laimingi. Viskas, ko mums reikia, - tai prisiminti šią būseną, paliesti ją. <...>
Budistai žmogaus protą dažnai lygina su beždžione, kuri negali nė minutės nustygti vietoje.
Ir reikia sutramdyti beždžionę?
Ne, susidraugauti su ja. Transformuoti šią energiją ir panaudoti. Mano panikos priepuoliai tapo mano mokytojais. Mūsų problemos ir sunkumai gali tapti geriausiais mūsų draugais.
Kokiu būdu?
Yra trys žingsniai. Pirmas - suvokti, kad problema egzistuoja. Dažnai mūsų trūkumai panašūs į mūsų šešėlius, juos sunku pastebėti. Pavyzdžiui, žmogus nuolat pyksta. Aplinkiniams šis pyktis nepateisinamas, bet žmogus aiškina jį tuo, kad jį nuolat provokuoja. Jam atrodo, kad apskritai jis yra geras. Toks žmogus pirmiausiai turi pamatyti savo pyktį, atpažinti jį savo reakcijose - ir susidraugauti su juo. Nes jeigu imsi su juo kovoti, pasirodys, kad pyktis tapo stipresnis arba išslysta iš rankų. Arba kad mus gąsdina šios emocijos jėga ir norisi nuo jos pabėgti. Todėl pirmas žingsnis - pasakyti pykčiui: "Labas, aš tave matau!" Tai gana paprasta.
Antras žingsnis - išmokti mylinčios atjautos.
Jeigu mes žiūrėsime į save su meile ir atjauta, galėsime taip pat žiūrėti ir į kitus žmones. Jeigu pamatysime, kad mūsų pyktis - tai mūsų baimės, nepasitikėjimo savo jėgomis, bejėgiškumo rezultatas, mums bus lengviau jį priimti kituose ir savyje, tapsime kantresni kitų atžvilgiu. Ir tuomet pyktis nebus tai, kas skiria mus; jis taps tuo, kas mus jungia. Čia ir yra vidinės transformacijos šaltinis. Mes suprasime, kad mūsų negatyvi emocija gali tapti atjaučiančios meilės šaltiniu. Ir žengę trečią žingsnį staiga suvoksime, kad prigimtinė mūsų paskirtis - savivoka. Absoliučiai laisva, neapibrėžta laiku, koncepcijomis, aiški, rami.
Pasiūlysiu jums dar vieną vaizdinį: mūsų "Aš" esmė - tarsi vualis, ji - kaip migla. Jeigu mes kylame aukštai į kalnus, gali būti, pamatysime kalnų ežerą. Jeigu jis bus apgaubtas rūko, mes negalėsime jo įžiūrėti. Bet jis bus ten, už to šydo, - švarus, nepaliestas, nepajudinamas. Taip ir mūsų "Aš" esmė - ji paslėpta už negatyvių emocijų ir išgyvenimų vualio, bet jos pagrindas - laisvė ir džiaugsmingas aiškumas. Ir šis pagrindas vienas visiems žmonėms nepriklausomai nuo odos spalvos, išsilavinimo, religijos.
Kaip suprasti, kad pavyko susidraugauti su savo problemomis?
Žinote, kartais reikia paprasčiausiai atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, jeigu jūs bandote nusikratyti pykčio ir labai stengiatės, esate įsitempęs, nuolat sau kartojate: "Ei, pykti, tu turi tapti mano draugu! Tuojau pat!" - tai veikiau ne draugystė, o pykčio slopinimas.
Atsipalaiduokite. Leiskite sau šiek tiek pailsėti. Pasakykite sau: "Taip, aš dažnai jaučiu pyktį. Aš tai pripažįstu." Nereikia imtis meditacijos tam, kad nusikratytum kokios nors emocijos: tai irgi bus jos slopinimas. Pavyzdžiui: "Dabar aš pasėdėsiu 15 minučių ir atsikratysiu nerimo. Dar pusvalandis - ir baimės prieš pokalbį su viršininku kaip nebūta." Tai nesuveiks.
Pasistenkite priimti savo nerimą. Leiskite jam būti jumyse. Ir tuomet jis palaipsniui ims transformuotis į tvirtumą ir ramybę.
Dar viena sąlyga - stengdamiesi susidraugauti su savo problema, nelaukite greitos sėkmės, greitų pokyčių savo gyvenime. Gėlei reikia laiko išsiskleisti. Todėl čia nereikia įsitempti - verčiau stebėti. Čia kaip mokymasis užsienio kalbos - iš pradžių sunku, bet palaipsniui imi kalbėti vis lengviau ir natūraliau.
Jūs dalyvavote eksperimentuose, kai buvo tyrinėjamas meditacijos poveikis žmogaus smegenims. Kaip viskas vyko? Richardas Davidsonas pakvietė dalyvauti keletą vienuolių, taip pat ir mane. Esminė sąlyga buvo, kad meditavimo praktikos patirtis būtų ne trumpesnė nei 10 000 valandų. Kai kurių vienuolių patirtis siekė ir 50 000 valandų. Richardas paprašė mus atlikti kai kurias meditacijos praktikas, o pats stebėjo, kas vyksta smegenyse, su magnetinio rezonanso tomografu bei elektrokardiografu. <...>
Ir ką gi jie atskleidė?
Jeigu išversime iš mokslo kalbos į paprastą, jie padarė tris atradimus. Pirmasis - smegenų neuroplastiškumas. Kitaip tariant, mūsų smegenys gali keistis ir persitvarkyti gyvenimo procese, mūsų veikiamos. Anksčiau buvo manoma, kad dėl kai kurių psichikos sutrikimų atsakingos tam tikros smegenų sritys ir to neįmanoma pakeisti, bet dabar mokslininkai suprato, kad meditacija leidžia pertvarkyti smegenis fiziniu lygiu. Mūsų smegenys turi neribotas galimybes keistis.
Antrasis atradimas: meditacija, kitaip nei vaistai, leidžia visiškai atsikratyti daugybės psichikos sutrikimų - būtent dėl smegenų neuroplastiškumo. Tik įspėkite skaitytojus, jog vis dėlto veikti reikia palaipsniui ir iš pradžių verta derinti vaistus ir meditaciją - nedaryti staigių judesių.
Ir trečias atradimas: meditacija labai gerai veikia mūsų fizinį kūną, imuninę sistemą, gebėjimą koncentruotis ties sudėtingomis užduotimis nepatiriant streso.
Bet praleisti 10 000 valandų medituojant paprastam žmogui tiesiog nerealu!
To ir nereikia. Aštuonios savaitės - minimalus laikotarpis, po kurio galima pastebėti teigiamus pokyčius. Davidsono eksperimente dalyvavo ir koledžų studentai, neturintys jokio meditacijos patyrimo. Profesorius paprašė jų medituoti kasdien po valandą aštuonias savaites. Paskui pažiūrėjo, kaip pasikeitė pozityvus jų smegenų aktyvumas: jis padidėjo 10-15 procentų.
"Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas teka mažame kambaryje su uždarytu langu, kuris yra toks purvinas, jog vargiai praleidžia šviesą. Tikriausiai manytumėt, jog pasaulis - niūroka vieta, pilna keistų formų padarų, kurie eidami pro jūsų kambarį uždengia langą baugiais šešėliais. Tačiau, įsivaizduokime, kartą šliūkštelėjote į langą vandens ir nutrynėte jį šluoste arba rankove. Dalies purvo neliko, ir pro stiklą prasiskverbė šviesos spindulys. Pasidarė smalsu - patrynėte stipriau, ir kambary dar pašviesėjo. "Gal pasaulis ne toks jau tamsus, - ėmėte galvoti, - galbūt tai dėl lango." Jūs vėl semiate vandenį ir valote langą tol, kol stiklas tampa švarus. Dabar šviesa lengvai liejasi vidun, ir jūs pirmąkart suvokiate, jog visi tie šešėliai, kurie jus baugino, - tokie pat žmonės kaip ir jūs. Jūs norite išeiti į lauką ir tiesiog būti su jais. Tiesą sakant, jūs nieko nepakeitėte. Pasaulis, šviesa ir žmonės buvo ten visada..." (Iš knygos "The Buddha, the Brain and the Science of Happiness: A Practical Guide for Transforming Your Life" (Buda, smegenys ir laimės mokslas: kaip pakeisti savo gyvenimą".)
Kaip atrodytų pati paprasčiausia meditacija? Ką galima pradėti daryti dabar?
Tai lengva! Pirmoji technika - paprasčiausiai atsipalaiduoti. Įsivaizduokite: penktadienio vakaras. Jūs baigėte darbą. Grįžtate namo, einate į dušą, sėdate į krėslą ir atsipalaiduojate. Iškvepiate. Tai ir yra meditacija - paprasčiausia atsipalaidavimo praktika. Nesirūpinkite dėl minčių, kurios ateis į galvą, nedėkite jokių pastangų - tiesiog leiskite sau ilsėtis. Tai paprasta ir svarbu. Jeigu darysite tai nuolat, labai greitai pastebėsite, kaip keičiatės pats ir keičiasi jūsų gyvenimas.
JAV Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky, knygos "The HOW of Happiness: A Practical Approach to Getting The Life You Want" ("Kaip tapti laimingam. Praktiški patarimai, kaip susikurti gyvenimą, kurio trokštate.") autorė, siūlo keletą paprastų žingsnių į laimę.
1. Būkite dėkingi.
Žodžiu, telefono skambučiu ar laišku išreikškite dėkingumą tiems, kurie padarė jums gera.
2. Nusiteikite pozityviai.
Net ir po tragedijos galima tapti stipresniam ir išmintingesniam.
3. Nelyginkite savęs su kitais.
Laimingi žmonės nesikoncentruoja į svetimus pakilimus ir kryčius, jie lygina save dabartinį su savimi praeityje. Kaip jums sekasi, spręskite patys, pasitikėdami savo pojūčiais.
4. Darykite gera.
Nuoširdūs, nesavanaudiški veiksmai, kad ir nelabai reikšmingi, kaip niekas kitas leidžia pajausti sodrų gyvenimo skonį.
5. Kurkite gerus santykius su žmonėmis.
Negailėkite laiko savo šilumai ir palankumui išreikšti, mokėkite išklausyti.
6. Sunkumus įveikite, o ne aptarinėkite.
Nekeiskite problemų sprendimo į santykių aiškinimąsi. Išmokite pamokas iš nesėkmių.
7. Atleiskite.
Mokykitės atleisti. Jeigu nebendraujate su tuo, kuris jus įskaudino, parašykite jam "atleidimo laišką" (išsiųsti nebūtina). Mokykitės pakilti aukščiau už visas nuoskaudas.
8. Pasinerkite į mėgstamą veiklą.
Ieškokite veiklos, kuri jus neštų tarsi srauni upė. Šią būseną galima pasiekti net ir dirbant rutininius darbus, jeigu juose matote prasmę.
9. Nenuvertinkite smulkmenų.
Atkreipkite dėmesį į mažus džiaugsmus, geras naujienas, stebėkitės pasauliu, nepraleiskite paprastų kasdienių malonumų.
10. Rinkitės garbingus tikslus. Tegu jūsų tikslai būna lankstūs, pasiekiami ir veda jus PRIE ko nors, o ne NUO kažko...
11. Klauskite ir ieškokite atsakymų
į dvasinius klausimus.
12. Rūpinkitės savo kūnu.
Išsimiegokite. Darykite mankštą. Medituokite. Klausykitės savo kūno, ir jį išgirsite
Idomu kodėl aš po meditacijų sapnuoju košmarus.Kad kažkokia jėga,sakyčiau velnias,bando į mane įeiti.Tada bandau tą jėgą tarsi nustumti rankomis,meldžiuosi,kartais girdžiu duslius garsus.Prabundu išpilta prakaito ir taip baisu būna.Meditacijos mokiausi kursuose,bet gal kažką ne taip darau?
Kaip tik skaiciau toki teksta apie 12 dvasinio atsibudimo zenklu citata :"7. Intense dreams. These might include war and battle dreams, chase dreams or monster dreams. You are literally releasing the old energy within, and these energies of the past are often symbolized as wars, running to escape and boogiemen. This too shall pass." As irgi vis pasapnuoju tokiu kosmariuku ir tokiu labai realiu, atsikeliu ir rodos dar ten esu tokie stiprus pojuciai, bet vis mazeja. Manau kad tai dar vienas zenklas senos energijos iseinancios is musu kunu kaip ir citatoje. Viskas praeis savrbiausia be baimes. Tikiuos gal pades si mano nuomone
Viskas priklauso nuo meditacijos tipo. Gyli meditacija yra nuo Velnio, Demonų. Per gilią meditaciją atsidaro kanalai Demonų patekimui į jūsų kūną, energetiką. Taip vyksta užvaldymai. Ypač per meditacijas mokinamas kursuose atsidaro labai daug kanalų priėjimui. Jokių energijų išėjimų, kaip rašo Vicarious čia nėra. Pagal tai kas pas jus vyksta, jaučiu, kad tai yra gana rimta. Teks prašyti Tėvo įsikišimo. Taip ir sakoma: Prašau Tėvo įsikišimo ir pagalbos. Prašau Aukščiausiųjų išvalyti mano fizinį ir energetinį kūnus nuo negatyvių būtybių, prielipų, tamsiųjų, pilkųjų ir juodųjų. Prašau pastatyti visas įmanomas apsaugas, kad tamsieji negalėtų man daryti jokios įtakos. Prašau išardyti visus Tamsiųjų planus prieš mane, kad viskas vyktų pagal kūrėjo planą. Prašau uždėti apsaugas nuo negatyvaus poveikio. Prašau Aukščiausiųjų aplink mane sukurti apsauginį lauką, kuris saugotų nuo Velnio, Demonų ir kitų tamsos būtybių. Kartoti rytais, vakarais. Ir per meditacijas įsivaizduoti kaip akinančiai baltas spindulys valo jūs iš vidaus. Jie labai nemėgsta stiprios šviesos. (soleadas9@gmail.com)
kaskur skaiciau ar girdejau kad europieciai tarkim priima o rytieciai isleidzia per galva, sroviu judejimas skiriasi, vieni priima is virsaus ir leidzia y apacia kiti is apacios leidzia i virsu, taigi gali but pavojinga :D
Na aš, kai bandydavau mediduot, tai tokia būsena, kai iš kokio kūno išeičiau, dingdavo erdvės suvokimas, arba kūną nesavo jausdavau, forma kitą... Bet turbūt čia kiekvienam skirtingai arba su manim problemos
bulgaru filosofo Omraam Mikhael Aivanohov knygose radau tokia minti,kad "issivalius" reiktu butinai ir "prisipildyti" .Is jo knygos "Kas yra dvasinis mokytojas":sedejimas ir tustumos kurimas negali buti gyvenimo tikslas.Neneigiu- kartais to reikia ....Taciau nereikia uzmirsti,kad tustuma kuriama tam,kad ji butu uzpildyta.Kai kur nors susidaro tustuma,visada atsiranda elementas,kuris siekia ja uzpildyti.Taigi jei kuriate tustuma neapsivale,pritrauksite tai,kas atitinka jusu vidines nedarnos busena:tamsias ir kenksmingas esybes......(kas yra dvasinis mokytojas)..-48-49pslp ....keista vel negaliu rasyti komentaru..esu blokuojamas,bet yra vaistuku-))))
nu nemanau,kad tai isetu kiek suprantu tie budistai, kaip jie sako atsikleidzia, kaip gele medituodami taiyra jie nieko negauna o tik atsikleidzia isleidzia ziedlapius ar dar kaip ir dar kaip supratau jie orentuoti y praeity jie matyt supranta, kat yra kaskas negero aplinkuij, ko anksciau nebuvo, man tai pvz. setonas, tai jie dazniause nieko neveikia, tik medituoja, bet kartu ir dega, kaip zvake, tai neblogas budas islaikyt bent jau ka turi, daugiau nesugest, bet tik tiek o pakrikstyti, kas nu krikscionys ,tai jau gauna tiesiogy palaikyma, krikscionys negali medituot, bent jau taip, kaip budistai nu kaskas panasaus yra, bet kada bando medituot suijaukia viskas ir tada gali ir velniuku prilyst, bent jau taip suprantu, aisku dievas siuncia lietu ant visu nesvarbu kas jis bebutu budistas ar darkas.
kazkur klaidzioji fantastikos perdaug truputi. gyvenk pagal visatos desnius (gryzk pas teva) ir visokie velniukai issilakstys ir nebesiartins. nera pasaulyje blogio, suprask. velniukai reikalingi tam, kad "pamokytu" tuos kurie gryba pjauna. o meditacija pades susikoncentruoti i save, vietoj nardymo po iliuzija
nu man nereikia matyt jos nes nenardau po iliuzija, kas gaunasi pagal tave jaigu medituoji, negyveni pagal visatos desnius ir nardai po ilizijas. manai tu galetai but isvis kam rodiklis su tokiu mastymu jaigu liepi gyvent :)
velniukai reikalingi tam, kad "pamokytu" tuos kurie gryba pjauna. jo jo taigi zmogaus skicius 666 ne kaskokiu ateiviu o setonas zemej, blyn negrybaunu bet kaska ytariu matau zinai kaska apie pamokymus daugiau gal papasakosi ?
Nemaisykit religijos .. kai sakoma kad medituojant gali uzgropti kuna yra netiesa , tai tik religinis pramanas kad tikintieji netik nemedituotu bet bijotu medituot ir visiem skelptu kad nemedituotu nes tave gali apsesti demonas . tai mano prielaida .
Su savo prielaidom atsargiai. Gyli meditacija būtent atidaro tamsiesiems visokius kanalus priėjimui ir patekimui, tam ji ir sugalvota. Geriau jau medituoti valantis su kokiais šviesos spinduliais, nenugrimstant į visokius astralinius lygius. Tamsieji bijo šviesos, naudokit akinančiai baltą spindulį.
.. pas mus visus cakros energija teka taipat , viskas taipat 