Penktadienis, 29.03.2024, 12:49
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2011 » Vasaris » 1 » KINIEČIŲ SIENA - NUO KINIEČIŲ
14:48
KINIEČIŲ SIENA - NUO KINIEČIŲ

 

Kinija turi vieną realų įrodymą kad čia kažkada irgi egzistavo itin pažangi civilizacija, su kuria kinai dėje neturi nieko bendra. Tai taip vadinama- Great Wall of Cina (Didžioji Kinijos Siena)

 

 

Pasižiūrėkime ką apie tokį savo architektūrinį ir didžiausią Kinijos turizmo pasididžiavimą mano šiuolaikiniai ortodoksiniai tyrinėtojai. Sienos didžiąja dalimi daugiausia išsidėsčiusios šalies šiaurinėje dalyje. Jų ilgis atsižvelgiant į visus jos atsišakojimus sudaro apie 13000 kilometrų. Sienas storis vietomis siekia 5 ir daugiau metrų, aukštis 6-10 metrų. Sienoje yra iki 25000 stebėjimo bokštelių.

 

Statyti sieną atsieit pradėta 3 amžiuje prieš mūsų erą, karaliaujant dinastijai Cin.  Siena buvo statoma atsieit tam, kad apsiginti nuo šiaurinių klajoklinių tautų puldinėjimų.


 

Pažiūrėsime ar tai tiesa. Panagrinėjus atitinkamus istorijos šaltinius, kurie yra oficialūs ir pripažinti pačių Kiniečių, galima rasti nemažai įdomios medžiagos apie tą didžiąją statybą ir patį šio statinio pavadinimą, kuris yra suteiktas jam, o tiksliau suprantamas neteisingai. Tai galima argumentuoti. 18 amžiuje sudarytame azijos žemėlapyje, kurį sudarė Amsterdamo karališkoji akademija, pažymėtos dvi geografinės sandaros: iš šiaurinės pusės –Tartarija (GrandeTartarie), iš pietinės – Kinija (Chine).

Kinijos šiaurinė siena eina per 40 paralelę, tai yra tiksliai per taip vadinamą "Kiniečių sieną”. Šiame žemėlapyje ji pažymėta stora linija ir užvadinta "Muraille de la Chine”. Dabar šis žodžių junginys dažnai verčiamas iš prancūzų kaip " Kiniečių siena”. Iš tikro "muraille”- siena, priedėlis de ir la Chine reiškia, siena esanti Kinijoje.  Galima traktuoti tą žodžių junginį kaip – siena  Kinijoje (analogiškai junginiui pavyzdžiui rouge de fièvre – raudonas nuo karščio). Tokiu būdu šį prancūziškų žodžių junginį teisingai būtų versti – siena nuo Kinijos, tiksliau nuo Kiniečių.

Panagrinėjus Kiniečių tyrinėtojų duomenis, darosi akivaizdu, kad  tas architektūrinis statinys - "Kiniečių siena”, jų pavadintas nelabai kreipdami dėmesio į tai, kad kiniečių liaudis šios sienos statyboje niekada nedalyvavo. Kiekvieną kartą kai eilinė sienos atkarpa būdavo statoma, Kiniečių valstybė rasdavosi toli nuo statybos vietos ar jos išvis dar nebuvo kaip tokios.

Pirmoji ir pagrindinė sienos dalis pastatyta periode nuo 445 iki 222 metų prieš mūsų erą. Ji eina 41 –42 laipsniai šiaurės platumos ir tuo pačiu per kai kuriuos Chuanhe plotus. Tuo metu aišku nebuvo jokių mongolo-totorių, nuo kurių reikėtų atsieit gintis, kaip mus bando apdurninti oficiali istorija. Tuo labiau kad pirmasis Kinijos tautų apsijungimas prasidėjo, karaliaujant Cin dinastijai. Na o iki to buvo Čžango vadinamas periodas, kai Kinijos teritorijoje egzistavo 8 valstybės ir tik 221 metais p. m. e. jos buvo apjungtos Cin imperatoriaus pastangomis, kai siena jau egzistavo ir jos jau nereikėjo statyti. Aišku šiaurinėje pusėje buvo žymiai didesnė imperija, apie kurią oficiali istorija stengiasi nutylėti. Šie pateikti žemėlapiai su sienos pavaizdavimais sudaryti pačių kiniečių.

Šiame žemėlapyje gerai matosi kad Cin valstybės šiaurinės ir vakarinės pasienio ribos, pradėjo sutapti su statinio "Kiniečiu" siena ruožu, kuris buvo pradėtas statyti dar 445 metais prieš mūsų erą ir baigtas 222 metais p.m.e. Iš žemėlapių matosi kad sieną statė ne kiniečiai o jų šiauriniai kaimynai, norėdami apsiginti nuo jų skverbimosi į šiaurę. Tik per 15 metų laikotarpį buvo pastatyta siena, visos Cin karalystės pasienyje nuo 221-206 metų p.m.e., kas ir sustabdė jų tolesnį prasiskverbimą į šiaurę ir vakarus. Be to, tuo pat metu buvo pastatyta dar viena apsauginė siena 100- 200 km. šiaurės vakaruose nuo pirmosios.

Sekantis sienos statybos periodas apima nuo 206 p.m. e. iki 220   mūsų eros metus. Per tą laikotarpį buvo pastatyti sienos ruožai esantys šiauriau pirmosios sienos 100 km. ir į vakarus 500 km.

Sekantis periodas apima sienos statymą nuo 386-535 metus, kai šiuolaikinės Kinijos šiaurinėje teritorijoje buvo 17 ne kiniškų karalysčių susijungusių į vieną junginį - Šiaurinį Vėjų. Jų jėgomis buvo pastatyta sienos dalis einanti 100 km. piečiau pirmosios ir perstatyta dalis pirmosios( nes senoji gal jau buvo pagadinta).

Nuo 618- 907 metų Kinijoje valdė dinastija Tan, kuri nepasižymėjo pergalėmis prieš šiaurinius kaimynus.

Nuo 960- 1279 metų Kinijoje įsitvirtino Sun imperija, kuri prarado kontrolę Korėjos pusiasalyje, šiaurės rytiniuose rajonuose.

1366-1644 metais buvo pastatyta pati labiausiai į Kinijos pietus nusistūmusi,  paskutinė sienos dalis. Tuo periodu Kiniją valdė Min dinastija, kuri daugiau buvo užsiėmusi valstybių ekspansija nei savo sienų apsauga (1407 metai pvz. Užimtas Vietnamas, rusams pavyko susiderėti).Tai leidžia daryti prielaidą, kad Min ir Cin dinastijos tuo periodu vedė grobikišką politiką, o gynybinėmis priemonėmis kaip tik ir užsiėmė šiauriniai kaimynai - Tartarija. Iš viso to galime padaryti išvadas, kad Kiniečiai nestatė nė vieno sienos ruožo, nes kai tai buvo daroma, jie būdavo dažniausiai toli nuo tos statybos vietos ir fiziškai to negalėtų atlikti.

1984 metai Mau Ce Dunas pradėjo sienos restauravimo programą. Kai kuriuos sienos ruožus remontavosi, o kai kuriuos atstatė iš naujo. Taip kad galima sakyti 1984 metais prasidėjo 4-os kiniečių sienos statyba. Kiek tam Mao panaudojo resursų ir suvarė žmonių nepranešama. Paprastai turistams yra rodoma viena sienos dalis 60 kilometrų nuo Pekino į šiaurės vakarus. Tai (Badaling) rajonas, sienos ruožo ilgis sudaro apie 50 km.

Bet įdomiausia sienos dalis randasi ne šalia Pekino esančioje ne labai aukštoje vietovėje, bet aukštai kalnuose. Ten matosi kad siena kaip apsauginė konstrukcija padaryta labai sumaniai. Pirmiausia per plotį galėjo judėti kareiviai penkiomis eilėmis, kas leisdavo greitai dislokuotis pajėgas sunkiai prieinamose teritorijose. Signaliniai bokštai išdėstyti taip kad matosi šalia esantys du, iš vienos ir kitos pusių, todėl galima buvo greitai perduoti informaciją, pavyzdžiui dūmų signalų pagalba. Tokie pranešimai paros laikotarpiu pasiekdavo komandavimo centrą iš pačių tolimiausių ruožų.

 Vykdant restauraciją, pastebėti įdomūs faktai. Šaudybos angos visos nukreiptos į pietų pusę, tai yra į kadaise buvusios Kinijos teritorijos pusę. Iš šiaurinės pusės sienos aukštis žymiai mažesnis nei iš pietinės, toje pusėje randasi laiptai užlipti. Tokie faktai suprantama niekaip nekomentuojama šiuolaikinio mokslo ir Kinijos savųjų tyrinėtojų. Tuo labiau, vykdant rekonstrukcijos darbus stengiamasi šaudybos skyles atlikti šiaurinėje pusėje, bet ne visada tai gaunasi. Daug teisybės galima rasti ir senuose Kiniečių pieštuose paveiksluose, kur angos yra tik pietinėje pusėje. Šioje foto saulė yra vidurdienį, tai yra pietuose.

Panagrinėjus sienos architektūrines detales, tampa akivaizdu, kad tai neturi nieko bendro su azijietišku (kinietišku) statybos stiliumi. Daugiausia vyrauja slaviškas ar europietiškas pilių ir stebėjimo bokštelių statybos stilius. Taip pat rasti archeologiniai daiktai, kurie tik patvirtina tai. Užrašai ant jų neturi nieko bendra su kiniškais hieroglifais o daugiau primena runų raštą (mūsų protėvių arijų). Bet apie tai žinoma niekas nenori užsiminti ir kalbėti mūsų "veidrodžių pasaulyje".

Peržiūrų: 7711 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/3
Viso komentarų: 5
0  
1 RmXas   (14.02.2011 18:26) [medžiaga]
Kadangi vis delto kinijoje .. vistiek galime ja vadinti kinu siena smile nes praktiskai kai kinai uzkarevo sia teritorija jie pasisavino ir siena smile

0  
2 virgis   (16.02.2011 08:51) [medžiaga]
Teisingai būtų - siena Kinijoje, o ne Kiniečių, taip pat kaip ir piramidės Egipte, bet ne egiptiečių, ar Saulės piramidė Meksikoje, bet ne meksikiečių. Piramides kurios yra Kinijoje mes juk nevadiname Kiniečių

0  
3 vytautas   (09.05.2011 12:47) [medžiaga]
Pagrinde, kiek pastebejau, boksteliu saudymo angos yra trys ir isdestytos jos taip, kad viena gina isorine sienos dali, jeigu butu bandoma siena sturmuoti, dvi saudymo angos atsuktos tiesiai i sienos virsu, tuo atveju jeigu priesas uzliptu ir tada bokstelis virstu dotu atremti priesu puolima ir nubloksti juos.

0  
4 Gramatikas   (16.12.2012 10:49) [medžiaga]
Siaubas, klaida po klaidos. Parašyta prasčiau nei pirmoko dvejetukininko diktantas... Beraščiai!

+1  
5 Klaudijus   (08.03.2013 12:24) [medžiaga]
Smagu.O dar IsTorijoje rasoma kaip ten ja state,kiek vergu prireikia,pastangu ir t.t. tai gaunasi ten viskas isgalvota,kaip sako "is lempos sugalvojo":D

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Vasaris 2011  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28
Užrašų arhyvas
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0