1889 m. balandžio 20 d. Austrijoje prie Bavarijos sienos, Braunan miestelyje, gimė vokiečių tautos fiureris Adolfas Šiklgruberis-Hitleris. Bažnyčios gimimo įrašų knygoje jis buvo įtrauktas kaip ADOLFUSAS HITLERIS.

Būdamas trylikos metų Adolfas neteko tėvo, o po ketverių metų mirė ir motina. Septyniolikmetis Adolfas Hitleris liko pasaulyje vienas. Būdamas našlaitis ankstyvoje jaunystėje, Adolfas Šiklgruberis patiria, ką reiškia vargas, alkis ir nepriteklius. Bendraudamas su menininkais, darbininkais sužino, kas jiems kelia rūpestį; taigi anksti išmoksta paprastų amatų: siūti, taisyti batus, remontuoti automobilį, sodinti daržus, skiepyti obelis ir mokosi retorikos. Su retorika jis sieja savo ateities viziją. Jį padrąsina retorikos mokytojas, įžvelgęs neeilinį talentą įtaigiai, uždegančiai kalbėti, ir įtikina jaunuolį turint įtaigos ir magijos dovaną. „Apie tave pasaulis kalbės ilgai, o viena tauta negalės tavęs pamiršti amžių amžius…”, – išsigandęs tarė Adolfo, kuklus vokiško koledžo žydų tautybės maestro, sprukdamas iš auditorijos. Tada jaunuolis, siekdamas atsiskaityti už privačias pamokas, parengė retorikos kalbos fragmentą su gestais, mimika, vibracija ir keiksmažodžiais… žydų adresu. Bet jau subrendęs, jis tapo užsidegusiu nacionalistu, pamiršo turįs ketvirtį žydų kraujo. Jaunystėje Adolfas svajojo tapti laisvuoju menininku-tapytoju. Kelis kartus bandė stoti į Vienos Dailės akademiją. Nors darbai egzaminų komisijos nesužavėjo, jo domėjimasis menais išliko visą gyvenimą.

Jaunam vyrui skaudą širdį matant išnaudojimą, priespaudą, neteisybes ir pažeminimus, po kuriais Habsburgų monarchija slepia vokietybę. Ir prieš jo akis iškyla milžiniška vizija: sukurti šventąją trejybę – pastatyti cepeliną – dirižablį – tarp bismarkiško nacionalizmo, dr. K. Markso komunizmo ir leniniškojo socializmo; atrodytų, nesuderinamus priešingumus sulydyti į harmoningą visumą – nacionalsocializmą.

Patys vokiečiai, verrmachto karininkai ir feldmaršalai, bandė susprogdinti marksizu, socializmu kliedintį avantiūristą, tapusį Vokietijos fiureriu, bet nesėkmingai. Britanijos slaptoji tarnyba MI5 atmetė Antrojo pasaulinio karo įkarštyje savo agento pateiktą pasiūlymą susprogdinti Adolfą Hitlerį, – remdamasis išslaptintais karo meto archyvais rašo laikraštis „The Times”. Anot „The Times”, susprogdinti nacių vadeivą per mirtininko išpuolį jau anksčiau siūlė vokiečiams dirbęs, bet britų perverbuotas, Eddie Chapman’as. Teroristu slaptosiose tarnybose vadinamas Edis buvo pasiryžęs susprogdinti bombą nacių susirinkime Vokietijos sostinės centre įrengtoje būstinėje. Apie tai buvo pranešta tuometiniam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Vinstonui Čerčiliui, kuris nurodė informuoti apie plano vykdymą. Vis dėlto, dėl daugelio priežasčių, kurios tiksliai žinomos, nes tai neįėjo į tuometinės Pasaulinės Slaptos Vyriausybės planus, šio plano buvo atsisakyta.

Tačiau istorija mini asmenis, kurie matė A. Hitlerio lavoną. Vis dėlto asmenis, kurie būtų matę, kaip paskutinėmis 1945 m. dienomis A. Hitleris perkando ampulę su nuodais ir šovė sau į galvą,  miglotai vardina. Negi Fiurerio savižudybės istoriją nuo pradžios iki galo išgalvojo Reichstago ir Kremliui artimos aplinkos žmonės? O gal tai buvo specialus planas visiems priešams, saviems ir svetimiems, suklaidinti? Iš pirmo žvilgsnio liudijimuose apie Hitlerio mirtį yra keli prieštaravimai – tereikia panagrinėti archyvinius dokumentus. Prieš nieko nenutuokiančią „publiką” dažnai pasirodydavo vienas iš fiurerio antrininkų, pažiūrėjus, kiek vyresnis nei Hitleris (kitas – jaunesnis). Tas Hitlerį vaidinęs žmogus bunkeryje liko iki galo, ten ir žuvo. Juk rašyta, kad GRU karininkai iš pradžių rado Hitlerio antrininko kūną, o jo adjutantas pasakė: „Štai jis”. Tačiau išoriškai buvo kai kurių neatitikimų: vėliau rastas kitas kūnas, apdegęs tiek, kad nebeįmanoma buvo jo atpažinti. Jį ir nuspręsta laikyti Hitlerio kūnu. Vadinasi, bet kuriuo atveju išeina, jog antrininkų buvo ne vienas. Iš pradžių buvo tvirtinama, kad fiureris nusinuodijo, vėliau -kad šovė sau į smilkinį, dar vėliau – iš pradžių nusinuodijo, vėliau nusišovė. Kalio cianidas akimirksniu sukelia mirtį bei konvulsijas, tad kaip po to žmogus gali paspausti pistoleto nuleistuką? J. Stalinas iki savo mirties netikėjo A. Hitlerio mirtimi. Sovietinė GRU žvalgyba tyrė fiurerio pabėgimą į Argentiną iki J. Stalino mirties 1953 metų. J. Stalinas abejojo, kad šelmis avantiūristas A. Hitleris taip paprastai ėmė ir nusinuodijo… Buvo nuspręsta iš gastrolių užsienyje išsikviesti ekstrasensą Volfą Mėsingą, kad šis tiksliai pasakytų, kur yra A. Hitleris. Iš pradžių GRU kreipėsi į V. Mėsingą, kai vienas iš slaptų agentų pametė portfelį su lagaminu; aiškiaregis tiksliai atspėjo, kur, kokioje gyvenvietėje guli nelemtas portfelis. Tačiau buvo jau per vėlu. Kai V. Mėsingas grįžo iš gastrolių, J. Stalino gyvybė užgeso. Įtarus buvo ne vien J. Stalinas.

Kur išskrido A. Hitleris su žmona?

1945 metų birželio 9 dieną spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams maršalas Georgijus Žukovas pareiškė, kad fiureris ir Eva Braun lėktuvu slapta išskrido į Hamburgą, o iš ten išplaukė povandeniniu laivu. Net Vokietijos teismas mirusiu A. Hitlerį oficialiai pripažino tik 1956-aisiais, E. Braun – 1957-aisiais. JAV FTB archyvas prieš dešimt metų pradėjo išslaptinti paskutinio periodo dokumentus. Galima paskaityti 1948 metų sausio 18 dienos aviacijos inžinieriaus Hanso Bauerio pranešimą iš Čilės: 1945-ųjų balandžio 30 dieną 16.15 vai. Berlyno centre jis matė šviesiai pilku kostiumu apsirengusį A. Hitlerį prie lėktuvo „Junkers-52″. FTB dokumentas, datuotas 1945-ųjų spalio 21-ąją: informatorius pasirengęs atvesdinti liudininką, kuris patvirtins, kad trys Argentinos ministrai laukė povandeninio laivo, kuriuo plaukė A. Hitleris skusta galva, ištinusia viršutine lūpa. Vos spėjęs išlipti į krantą fiureris pasiskundė, kad jam sunku kvėpuoti, kamuoja skrandžio opa. Toliau: 1955 metų vasario 17 dieną siųstoje užklausoje Nr. 245 CŽV prašo FTB vėl apklausti liudytoją, prieš penkerius metus sutikusį fiurerį Buenos Airėse. Tai įrodo, kad ne vien sovietų, bet ir JAV specialiosios tarnybos kruopščiai tyrė galimą A. Hitlerio pabėgimą. Archyve net likusios nuotraukos; vienoje iš jų aiškiai matyti Bazedovo ligos požymiai, kuria A. Hitleris sirgo nuo trisdešimties metų. Būtent taip fiurerį apibūdino ir visi liudininkai, matę jį 1945-1959 metais įvairiose Argentinos vietose. Tai oficialiai patvirtinta archyviniais KGB dokumentais. Žvalgybos agentai ieškojo A. Hitlerio iš karto keliose Pietų Amerikos valstybėse. Tačiau netrukus po diktatoriaus mirties 1953 m. sovietų agentai A. Hitlerio pėdsakų nustojo ieškoję. Kieno žandikaulio fragmentai saugomi Maskvoje KGB archyvuose? Ekspertų tyrinėjimai patvirtinta, kad jie priklauso būtent fiureriui. Išeitų, kad A. Hitleriui nutraukė dalį žandikaulio, bet jis vis vien pabėgo? Vis dėlto niekada nebuvo daryta jokia DNR ekspertizė. Rusija sistemingai atsisako leisti atlikti tokią analizę.

Fiureris mėgdavo važinėti rogutėmis Antarktidoje

„A. Hitleris ramiausiai savo dienas leido Antarktidoje”, teigiama kituose pasaulio dienraščiuose, spausdinamuose šaltiniuose. 1942-1944 m. Vokietijos slaptosiose laboratorijose buvo sukurti naujos kartos skraidantys aparatai, iš kurių tik dalį pavyko gaminti pramoniniu būdu – kėlusius siaubą Londonui garsiuosius „Fau-2″. Tad vienetinių specialių aparatų sukūrimas nacių vadovybei skraidyti yra labai realus. Žymūs mokslininkai, diplomatai, istorikai pateikė "faktus" ir bandė įrodyti, kad 1945 metų balandžio 28 dieną iš Berlyno išskridęs A. Hitleris su savo sutuoktine E. Braun prieglobstį rado būtent Antarktidoje, kur buvo sukurta galinga požeminė nacių bazė. dokumentuose įvardyta kaip. Bazė 211″. Specialiai sukonstruotu skraidomuoju aparatu „Fau-2″ jie nuskrido į Antarktidą ir pasislėpė milžiniškame požeminiame mieste Naujosios Svabijos rajone, Karalienės Mod žemės dalyje. Nei amerikiečių, nei britų žvalgybai nepavyko išsiaiškinti, ką vokiečiai veikė Antarktidoje. A. Hitleris susitikinėdavo su vėliau diktatoriumi tapusiu generolu Pinočetu. Čilė ir Argentina tradiciškai visuomet simpatizavo Europos fašistams ir trukdė sąjungininkams. Ne veltui po II pasaulinio karo tose dviejose Pietų Amerikos šalyse ir Paragvajuje taip jaukiai jautėsi daugelis nacių nusikaltėlių. Ambasadorius M. Seranas buvo Čilės pasiuntiniu Austrijoje ir Indijoje. Rašytojas M. Seranas, daugelio istorinių knygų autorius, nuolatos bičiuliavosi su Nobelio premijos laureatu rašytoju Hermanu Hese ir psichologu Karlu Jungu, ministre-pirmininke Indi-ra Gandi ir tibeto kultūros žinovu, M. K. Čiurlionio bičiuliu dailininku Nikolajumi Rerichu, atvėrusiu Čilės ambasadoriui paslaptingąjį parapsichologinių (kosmohuma-nismo) žinių bagažą. M. Seranas iškėlė tezę apie tai, jog A. Hitleris ne nusižudė, o surengė kruopščią ..Dievų sutemos” operaciją pagal savo mylimiausio kompozitoriaus Richardo Vagnerio mistinę trilogiją „Nibelungų giesmę”. Liepsnojančiame Berlyne surengęs paslaptingas vedybas su E. Braun ir suvaidinęs „savižudybės” spektaklį, kuriame dalyvavo fiurerio dvynys su identiška dantų struktūra, A. Hitleris ir jo žmona saugiai paliko Trečiojo reicho sostinę. A. Hitleris, skaitydamas ezoterinę literatūrą, klausydamas jam patikusių okultistų pasakojimų, žinojo, ką reiškia priešui žinoti gimimo datą. Tačiau A. Hitleris nejautė, kad būtent Kremliaus astrologai kruopščiai ruošdavo ne tik jo, bet ir kitų to meto politikų (Ruzvelto, Čerčilio, Gebelso, generolų Franko, Daleso, Huverio, Smetonos, Broz-Tito ir kitų šalių vadovų) astrologinius horoskopus, kad esant blogoms dienoms būtų pasirašomi apgaulingi, bet ypač svarbūs sovietų valstybei dokumentai. Apie tai, kad ekstrasensai, astrologai, chiromantai, buvo ypač garbinami tarpukario Vokietijoje, kalbėti neverta. Tai patvirtino Niurnbergo procese kalbinamas SS brigaden-fiureris Valteris Šelenbergas. Netgi uždarytas į konclagerį asmeninis astrologas Karlas Kraftas privalėjo daryti Hitleriui ir kitiems generolams asmeninius horoskopus.

Na o ką apie Adolfą sako mums jau gerai žinomi Sirijaus Spikeriai :

„Atsiminkite žmogų vardu Adolfas Hitleris, kuris daugumai asocijuojasi su Šėtono įsikūnijimu. Ir iš tikro, jūsų masinėje sąmonėje, jis pasireiškė kaip viso blogio šiame pasaulyje, Antikristo simbolis.

Su savimi į Žemę jis atnešė juodą substanciją – surinktą kankinio įsikūnijimuose, karmą, kadangi ši siela nusprendė laikytis tamsos ir už tokį pasirinkimą gauti materialias dovanas – jai tai galima pavadinti dovanomis.

Hitlerio pasiūlyti, neapykantos ir rasinės pirmenybės principai, toliau sąmoningai jums vardijami kiek jo aukomis, taip ir neonacistų, užprogramuotų tamsos kultų garbinimui. Tačiau mes norime pasakyti, kad jūsų šiuolaikinės civilizacijos ryžtas visam laikui išsaugoti atmintį apie tai (neapykantą budeliui, ar tamsaus herojaus garbinimo atstatymą) tik sukelia jūsų siekį prievartai, sustiprinant Hitlerio vibracijas ir eterinį jo atspaudą.

Tokį ryšį geriau nutraukti.

Jus suskirsto į rases, religijas, nacijas – ir priverčia tikėti iliuzija, kad tai yra vienminčių organizacijos sąjunga, kurioje jūs randate savo individualumą ir jėgą.

Kaip ir parsiduodantys jūsų šiuolaikiniai politikai, Hitleris gaudavo finansavimą nuo Slaptosios Vyriausybės už nešvaraus darbo vykdymą vietoj jos, sukuriant kažką panašaus į Vieningos Pasaulinės Vyriausybės testinę versiją, kuri kaip žinote bandoma kurti dabar.

Oficiali versija yra melaginga: Hitleris nebuvo agresyvus beprotis, kokį jį beveik visada aprašo. Jis greičiau buvo gabus manipuliatorius ir svarbus Valdžios instrumentas. Jis buvo slaptosios vyriausybės riteris.

Hitleris priklausė eilei slaptų bendruomenių, kurios suteikė jam galingą materialinę paramą. Adolfas Hitleris turėjo priėjimą prie Slaptosios Vyriausybės pasakiškų turtų"

Čia pesimistams reikėtų pateikti konkrečių pavyzdžių :

Who were the industrialists and bankers who placed election at disposal of the Nazi party in 1933? The list of contributors and the amount of their contribution is as follows:

Financial contributions to Hitler: feb. 23 – mar. 13, 1933;

(The Hjalmar Schacht account at Delbuck, Schickler Bank)

Plus Political Contributions by Individual :

«Wall Street and the rise of Hitler» Antony C. Sutton, p. 110-111, 2002, Publisher GSG & Associates, USA, ISBN 0-945001-53-3.

«Wall Street and the rise of Hitler» Antony C. Sutton, p. 29, 2002, Publisher GSG & Associates, USA, ISBN 0-945001-53-3

„Tarnaudamas tamsos jėgoms Hitleris užsiiminėjo okultizmu, vystydamas savo sugebėjimus, įgyvendinti tas energijas į materiją – buvo tikras juodasis magas. Jis Valdžios elito buvo gerai ištreniruotas, panaudoti proto valdymo technologijos naudojime ir jus tik dar teks suprasti, kaip pasąmonės dažniai ir vaizdiniai buvo naudojami jo armijos ir piliečių, uždegdami jų nacionalinę ugnį ir paklusnumą. Taip pat jie dar naudojo narkotines medžiagas iššaukiančias nuolankumą, kurios darė jo priešus pakankamai pasyviais, kad juos galima būtų įveikti, o žmones pakankamai apsvaigusiais, leidžiančiais tai.

Šis pasąmoninio valdymo aspektas, niekada tinkamai nebuvo tiriamas, kadangi jis taikomas ir dabar. Tai vis dar paslaptis.

Hitleris turėjo priėjimą prie naujausių technologijų, kurios dabar užplūdo jūsų pasaulį, bet laimei tada jos buvo tik pasireiškimo stadijoje. Tai buvo ir genetinės manipuliacijos ir Teslos ginklas, biologinis, cheminis, atominis ginklai ir jo svajonė: baltosios rasės klonavimas, nustatant jos viršenybę virš kitų.

Jis nemirė užspaustas savo slėptuvėje, nenusižudė kartu su savo azijietiška meiluže – visa tai tik išsigalvojimai. Argi žmogus, trokštantis totalios valdžios, patikėtų savo gyvenimą atsitiktinumui, nematydamas paprasto išsigelbėjimo plano? Dar daugiau, argi tokia asmenybė – kurios ego reikalauja absoliučios viršenybės virš kitų  - įvykdytų baikštų savižudybės aktą? Ne, istorikai klysta. Ar kaip daugelis pradeda suprasti tai eilinis melas.

Mes jums primename, kad nuo Atlantidos laikų, buvo padaryti požeminiai perėjimai, kur išvystytas elektros stočių tinklas, buvo didelės požeminės struktūros dalis. Tie planai iki šiol Slaptos Vyriausybės rankose.

Karinės bazės, požeminės laboratorijos ir perėjimai, tiesiogine prasme randasi visur po žeme ir yra nesuskaičiuojamos daugumos slaptų mokslinių karinių operacijų štabai. Ištisą parą veikiančios atominės stotys po Šajeno kalnu, Kolorado rajone: masinių informacinių priemonių atstovams netgi buvo leista užeiti ten ir paimti interviu. Panašios bazės randasi visame pasaulyje.

 Apie Hitlerio nacistinių štabų priėjimą prie slaptų tunelių, buvo minima Antrojo pasaulinio karo dokumentuose, bet mažai kam buvo žinoma, kur veda tie slapti tuneliai. Kai kurie galvoja, kad jie buvo panaudoti pabėgimui ir iš dalies tai taip. Mes kartojame, kad savižudybės vietoje buvo rasta ne mirę Adolfas ir jo „Eva". Mirties scena buvo kruopščiai apgalvota: jų ištikimi dubleriai buvo nužudyti, kad pasitarnautų lavonais tam, kad įtikinti pasaulį, kad piktas burtininkas ir jo ragana pagaliau negyvi ir gėris laimėjo prieš blogį.

Iki Hitlerio bunkerio užpuolimo, požeminiai slapti tuneliai buvo panaudoti, nes jie vedė prie slaptų Pasaulinės Vyriausybės agentų bazių. Ten, tamsiame požemių pasaulyje, nėra nacijų...ir nėra sienų. Mes prašome atsižvelgti į tai, kada jūs galvosite apie priešus ir didvyrius, apie „gerus" ir „blogus" pasaulio lyderius.

Hitleris po žemėmis sugebėjo išgyventi dar dvidešimt metų, nukreipdamas savo strateginį genijų Valdžios tarnavimui ir naujos Pasaulinės Tvarkos planų kūrime. Jis įnešė žymų indelį į dabartinės pasaulinės dilemos sudarymą, padarydamas taip, kad atmintis apie jį (ir jo vibracija) gyva iki šiol.

Atsiminkite, kad panašios energijos traukia viena kitą ir jūsų neapykanta tam tironui susišaukia su jo tamsiomis mintimis... kurios skaldo eteryje.

Tik sugebėjus atleisti tuos tamsius darbus ir mintis, jūs galėsite atlikti dar vieną žingsnį savo vystimosi kelyje. Gal būt jus susimąstyti prives tas faktas, kad Valdžia atstato Hitlerio istoriją, kad jūs pripildytumėte tą tamsią vibraciją savo įsižeidimu, neapykanta.

Jūs turite sužinoti slaptą istoriją ir ištraukti ją iš už melo užkloto, kuria padengtas visas jūsų pasaulis.

Jūs turite gyventi tiesoje. Pradėti reikia nuo viso atleidimo, keliaujant begalinės meilės bangomis."

Štai tiek norėjau jums papasakoti, kas liečia šią asmenybę vardu Adolfas...

Su pagarba ir meile