Kol galit dar kvėpuot
Nustokit jų beprasmiškai bijot
Ir elgtis sau žalingai.
Kol galit dar kvėpuot,
Jūs visada galingi.
Numeskit kaukes nuo savęs,
Tuos simbolius vergų.
Jau laikas apsispręst
Kas esat iš tiesų.
Ne skruzdės męs
Ir ne vergai,
Ką bando mums primest
Tamsos ir požemių dievai.
Nors vakcinas jau ruošia,
Pripildytas nuodų,
Kad atsirastume kapuose,
Daug neužduodant klausimų.
Mes patys kuriame likimą,
Laisvais gyvent,
Ar duoti sutikimą
Save vakcinom nustekent.
Jų - apgailėtina saujelė
Tarp milijardų mūsų visumos.
Tiktai maža tamsos salelė,
Beribėj jūroje Šviesos.
Mums reikia tik nubust,
Drauge įkvėpt giliai
Ir paprasčiausiai juos - nupūst,
Kaip dulkes nuo savęs lengvai.
Mes turime gyvent laisvai,
Nebijantys tamsos.
Ne jie valdovai, mes - Dievai,
Beribės Meilė ir Šviesos.
Taikos ir ramybės
|