Kol galit dar kvėpuot

Nustokit jų beprasmiškai bijot

Ir elgtis sau žalingai.

Kol galit dar kvėpuot,

Jūs visada galingi.

Numeskit kaukes nuo savęs,

Tuos simbolius vergų.

Jau laikas apsispręst

Kas esat iš tiesų.

Ne skruzdės męs

Ir ne vergai,

Ką bando mums primest

Tamsos ir požemių dievai.

Nors vakcinas jau ruošia,

Pripildytas nuodų,

Kad atsirastume kapuose,

Daug neužduodant klausimų.

Mes patys kuriame likimą,

Laisvais gyvent,

Ar duoti sutikimą

Save vakcinom nustekent.

Jų - apgailėtina saujelė

Tarp milijardų mūsų visumos.

Tiktai maža tamsos salelė,

Beribėj jūroje Šviesos.

Mums reikia tik nubust,

Drauge įkvėpt giliai

Ir paprasčiausiai juos - nupūst,

Kaip dulkes nuo savęs lengvai.

Mes turime gyvent laisvai,

Nebijantys tamsos.

Ne jie valdovai, mes - Dievai,

Beribės Meilė ir Šviesos.

Taikos ir ramybės