Taip, jūsų kūrybinis potencialas nėra apribotas niekuo. Jūs galite absoliučiai viską. Jūs vis dar netikite, kad iš tikro esate galingi? Apsidairykite aplink. Viskas, ką jūs matote - sukurta jūsų. Jei ne jūsų mastymo jėga, jūs dabar būtumėte tuščioje erdvėje. Bet taip nėra. Jūs kas dieną, kas valandą užpildote savo gyvenimą. Pas jus atsiranda nauji daiktai, dalykai, aplinkybės, įvykiai ir situacijos. Visa tai - sukurta jūsų.

Sukurta tai, kas iš tikro jums patinka, reikalinga, o taip pat ir tai, kas jums sukelia apmaudą, nesupratimą. Taip, jūs galite stebėtis, kaip visa tai atsirado jūsų gyvenime, bet atsakymas paprastas: visa tai sukūrėte jūs patys. Paprasčiausiai, gal būt, tai jūs kūrėte ne pilnai suvokiant, neišsirenkant ko iš tikro jums reikia. Ir jūs gavote viską, kas sukurta jūsų sąmoningais, nesąmoningais ketinimais.

Dabar suprantate, kad Dievas nesipriešina niekam? Dabar suprantate, kad jūsų ketinimai – įstatymas? Dievas gali įspėti, jei jūsų ketinimai veda prie nenorimų pasekmių. Kas minutę, įvairiais būdais Dievas – jus įspėja. Bet jūs nelabai dažnai girdite tuos įspėjimus ir darote savaip. Dievas to jums negali uždrausti. Juk tai jūsų valia. Jūs gyvenate laisvos valios planetoje. Tai eksperimento sąlygos, kurias jūs patys pastatėte. Jūs eksperimentuojate su energijomis, darydami su jomis ir iš jų – viską, ką tik užsinorite. O po to žiūrite, kas iš to gavosi, darote išvadas teisingai, ar neteisingai buvo padaryta.

Dievas ir visos Šviesios Jėgos jums tai leidžia. Jums sufleruoja, bet daryti tai, ar ne – sprendžiate irgi jūs patys. Ir čia veikia laisvos valios dėsnis.

Išvada tokia, jūs patys galite sukurti sau ką tik norite. Bet prieš tai, būtų visai neblogai, kad jūs pagalvotumėte kokios bus viso to pasekmės.

Štai ir keletas patarimų, kuriuos jūs galite naudoti, jei tam bus jūsų valia.

1. Atsiminkite, kad materialūs daiktai paprastai nepateisina tų lūkesčių, kokie jiems uždedami. Kiekvienas iš jūsų nori būti laimingas. Daugelis iš jūsų tai susieja su materialių daiktų turėjimu. Brangieji, niekas jums to nedraudžia. Jei tam bus jūsų valia, jūs savo ketinimų jėga galite sukurti visą automobilių parką, briliantų krūvas ir daug turtingų vilų, po visą pasaulį. Tik pradžioje gerokai pagalvokite, ant kiek bus pateisintas energijos, kuri tam bus skirta, išnaudojimas. Ar iš tikro tai padarys jus laimingu? Ar tai neapkraus jus nereikalingais rūpesčiais? Ar tai neatims jums jėgų, nuo jūsų dvasinės evoliucijos? Tuo patčiu atsiminkite, viskas, kas materialu, sudulka, anksčiau ar vėliau jūsų turtai ištirps, dings akyse. Ar tai nesukels jums per daug jaudulio, pergyvenimų? Ir ar neatsidursite jūs tada materialių turtų vergijoje, ar nesinorės juos vytis vėl ir vėl, kaupti jų vis daugiau ir daugiau, kad po to, su skausmu, atsiskirti su jomis? Ar iš tikro yra tai, ko reikia jūsų sielai?

Brangieji, iš tikro sielai nereikia tiek daug materialių turtų, kiek norisi jūsų ego. Todėl, labai dažnai siela pasiekia tuštumos būseną – juk vaikantis turtų, jūs pakeičiate vertybes, ignoruojant sielos poreikius. O jei siela kenčia, jūs niekaip negalite būti laimingais, nors jeigu ir maudotės prabangoje. Štai kodėl turtai nuvilia: jums norėjosi, kad jie jus pripildytu laime, o jie jus tuština iš vidaus.

Tai nereiškia, kad jūs iš vis neturite norėti materialaus. Dvasia puikiai supranta, kad jūs gyvenate materialiame pasaulyje ir jums reikia visiškai nemažo materialių dalykų skaičiaus. Bet neužmirškite, kad materialūs daiktai, nors ir yra būtini, negali sudaryti jūsų gyvenimo tikslo ir prasmės. Kuo tik materialiu jūs nevaldytumėte – anksčiau ar vėliau viską tai prarasite. Tai, kas neįmanoma prarasti – meilė ir šviesa jūsų sieloje. Tai, kas pereina kartu su jumis iš įsikūnijimo į įsikūnijimą. Kaupkite šviesą ir meilę, o į materialius dalykus žiūrėkite kaip į tai, kas skirta jums padėti materialiame pasaulyje,o ne į tai, kam jūs demonstruojate nuolankumą.

2. Atsiminkite: kad kažką gauti, jūs turite kažką duoti.

Pasaulyje veikia energijų tvermės dėsnis. Niekas negali atsirasti iš tuštumos.  Tam, kad ką nors gauti, pavyzdžiui, kad ir tuos pačius materialius daiktus, pinigus – jūs turite atiduoti energiją. Pavyzdžiui, kai žmogus dirba, tai savo darbui jis eikvoja energiją. Jo apdovanojimo dydis priklauso nuo dviejų dalykų: nuo to, kiek energijos jis įdėjo ir nuo to, kiek naudos davė kitiems žmonėms jo išnaudota energija. Jei jis eikvoja energiją, bet jo darbo produktas neduoda jokios naudos kitiems žmonėms, ar net kenkia – jo apdovanojimas bus nulinis, arba net neigiamas (kai vietoje apdovanojimų prasideda nemalonumai ir bėdos). Jei jis neįdeda energijos ir nori gauti apdovanojimą, kitų žmonių darbo sąnaudų sąskaita – tokiu būdu jis kasa sau duobę, kadangi anksčiau ar vėliau energija pasitrauks nuo jo.

Kai ruošiatės ką nors sukurti, iš anksto galvokite, ką už tai ruošiatės duoti pasauliui mainais. Kitaip sakant, kuo mokėsite. Ir atsiminkite, kad negalima gauti teigiamų rezultatų, neįdėjus kūrybinio darbo, neįdedant kūrybinių energijų.

3. Atsiminkite, kuo daugiau jūs realizuosite savo talentų ir galimybių, tuo daugiau ateis pas jus turtų.

Didžiausią kūrybinės energijos kiekį jūs galite išlaisvinti tada, kai realizuojate duotus jums gamtos talentus ir sugebėjimus. Tik tuo atveju jūsų energija nukreipiama reikalinga vaga ir teka laisvai. Tokiu atveju, jūs minimaliomis pastangomis galite sukurti viską, kas būtina. Tuo pačiu, kūrybinis darbas, atitinkantis jūsų talentus ir sugebėjimus – tai pats maloniausias atlygis, už tas geroves, kurias jūs to pasekoje gausite. Atsiminkite dėsnį, kad už gavimą reikia atiduoti adekvatų energijos kiekį. Pagalvokite, kuo jums būtų maloniau atlyginti: kūrybiniu darbu ar ligomis, kokias tai patogumų praradimais, arba darant dar kokias nors aukas? Be abejo, daugelis iš jūsų pasirinktų, kūrybinį darbą, kaip apmokėjimo kokybę.

Todėl, jeigu jūs dar neatvėrėte savo talentų ir sugebėjimų, neišmokote jų realizuoti kūrybiniame triūse – prieš galvojant apie materialių gėrybių įgijimą, išreikškite norą įgauti reikalingus jums talentus ir sugebėjimus. Tegul būtent tas kūrimo tipas jums, kaip meistrui, būna pats pirmas ir pagrindinis.

4. Atsiminkite: jūs garantuotai gaunate gausą tada, kai jūsų ketinimai atitinka Visatoje vykstančius kūrybinius procesus.

Visa Visata, duotajame evoliucijos vingyje, juda susijungimo link, viso esamo grįžimui pas Dievą, prieštaravimų ir nesutarimų įveikimo, prie taikos ir sutarimo. Ryšium su tuo, bet kuri veikla, nukreipta tiems, patiems aukščiausiems tikslams, palaikoma Visatos energijomis ir nulemta sėkmei, atitinkamai, gausiai apdovanojama. Taip pat, kai veikla nukreipta į nesutarimus ir nesantaiką, atsiskyrimui, kenkiant bet kam, atveda prie neigiamų rezultatų tuos, kas užsiima panašia veikla ir išreiškia panašius ketinimus.

Čia paprasta mechanika: jei jūs nusitaikęs į susivienijimą, į naudą ne tik sau, bet ir kitiems, bendram labui – atsiduriate ant Visatos energijų bangos, kuri padeda jums pasiekti pozityvius rezultatus, kadangi įdėta jūsų energija padauginama Visatos energijomis. Jeigu jūs įdedate energija tik savo gerovei, kitų sąskaita, prieštaravimų ir nesantaikos sustiprinimui, tai jūs judate prieš Visatos energijas, ir priešpriešinė banga paprasčiausiai gesina jūsų energiją, taigi, jūs atsiduriate atmestas atgal ir praradęs jėgas.

Prieš ko nors kūrimą, galvokite, kaip tai atsispindės ne tiktai jums, bet ir kitiems žmonėms ir ar veikia tai Visatos evoliucijos vagoje, visų gerovei.

5. Atsiminkite: jūsų tikri norai dažnai būna užslėpti nuo pačių jūsų.

Norai, kurie pirmiausia ateina jums į galvą, esantys, kaip sakoma, paviršiuje, dažniausiai yra ne tikrieji jūsų norai, o tie, kuriuos jums priperša sociumas, reklamos, jūsų aplinka, arba jūsų ego, kuriam norisi pasigirti prieš kitus savo turtais, galimybėmis. Brangieji, Dvasia jūsų neteisia už tai. Jūsų dalies, vadinama ego būvimas – pagrindinė ir svarbiausia eksperimento sąlyga. Tai būtina sąlyga , kad jūs galėtumėte išsiaiškinti: ar sugebės jūsų būtybės Dieviškoji dalis save išreikšti ir tapti ant tiek stipria, esant tankiame materialiame pasaulyje, kad palenkti sau ego, su jo nepasotinamais užmojais. Šitai dar jums maišys ir neleis ramiai gyventi, mano brangieji. Ji dar ne kartą privers jus kentėti, įtikinant jus, kad jums reikia tūkstančių įvairių dalykų, kurių iš tikro jums nereikia. Šokant pagal ego dūdelę, didžiulį kiekį energijos jus eikvojate tuščiai. Jūs vaikotės iliuzijas, vaiduoklius ir liekate ne su kuo. Todėl kad, visa tai, ko sau reikalauja ego, nedaro jus laimingais, o veda tik į nusivylimą ir tuštumą.

Su ego nereikia kovoti. Kova tik sustiprinsite savęs suskaldymą į atskirus fragmentus. Jūsų užduotis nėra tokia, jog reikia ego nuo savęs atkirsti, o yra tame, kad ego integruoti į savo Dievišką Esmę. Kreipkitės į savo ego žodžiais: "Brangioji ego, mes su tavimi, iš esmės - Dieviški. Ir bus geriau mūsų gerovei, jei mes abu priimsime Dievo valią.” Įsivaizduokite, kaip jūsų Dieviškasis Aš priima ego į savo glėbį ir tuo pačiu jį integruoja į visumą. Kartokite tai kas kartą, kai pajausite, kad ego vėl jus terorizuoja savo nenumaldomais norais.

Kad apspręsti tikrus savo norus, pažvelkite į širdį. Paprašykite Dieviškąjį Aš padėti jums suprasti, o ko gi jums iš tikro reikia. Pajausite, kad daugelis, iš jūsų tikrų norų, jau patenkinti. Pajausite, kad tie nepatenkinti norai, kurie priverčia jus kentėti, dažniausiai jums įdiegti iš išorės, ir iš tikro nėra jūsų. Pajausite, kad pirmiausia jūs norite atskleisti savo dvasinius sugebėjimus, potencialą – ir tik po to materialinių gerovių troškulio numalšinimą. Atsiminkite, kad jūs sau galite sukurti bet kokias aplinkybes – bet tam reikia pradėti iš vidaus. Ego padiktuoti veiksmai jums niekuo nepadės. Padės Dvasios padiktuoti veiksmai. Kreipkitės į savo širdį – ji moka atskirti ego norus nuo Dvasios. Kreipkitės į savo Dievišką Aš – jis padės jums suprasti, ko jums iš tikro reikia.

Pakeiskite savo požiūrį tokiam supratimui, kaip gausa. Daugelis iš jūsų įpratę laikyti gausą, kaip kažkokį gėrybių sandėlį. Iš tikro, gausa yra daugiau panaši į kokį nors vamzdį, kanalą, per kurį  pas jus ir patenka tai,kas jums reikalinga duotuoju momentu. Jūs suprantate? Jums nereikia apsirūpinti viskuo, į ateitį, atsargai. Jeigu jūs tai darote – vadinasi jūs nepasitikite Visata. Patikėkite, pas Visatą jums yra didelės dovanos. Bet jūs negalite jų pareikalauti, kol neateis tam skirtas laikas. O laikas ateis tada, kada jums iš tikro to reikės. Taip, aš žinau, jums būna sunku laukti... Jūs abejojate: o gal tai, kas jums bus reikalinga, neateis reikiamu momentu? Kaip jums norisi pasirūpinti viskuo iš anksto.

Brangieji, aš noriu jums pasakyti, panašioms abejonėms jau nėra vietos. Sau dažniau priminkite, kad jūs gyvenate protingoje Visatoje, kuri žino visus jūsų poreikius ir rūpinasi jumis. Jei kažkas pas jus neateina, vadinasi tam dar neatėjo tas momentas, kai jums to iš tikro prireiks.

Gyva Visata nemėgsta užsistovėjimo. Ji nemėgsta, kai kas nors yra ne judėjime. Todėl, jai jūs gaunate kažką tai, kuo nesinaudojate , tas kažkas tai, arba suges, arba išeis iš jūsų. Kito nėra.

Dabar jūs suprantate, kodėl pinigai, gulintys be veiksmo, taip dažnai pas jus dingsta? Gyvenkite tuo, ko jums reikia duotuoju momentu.

Tai nereiškia, kad jūs turite negalvoti apie ateitį. Galvokite apie ateitį, kurkite planus – bet nebandykite gauti ką nors, ko, kaip jums atrodo, prireiks po to. Atsiminkite patarlę, kuri skamba taip: kad rytojaus diena pasirūpins savimi pati.

Be to, jūs negalite pilnai matyti ateities paveikslo, dėl savo trimačio apsiribojimo. Jūs, iš tikro nežinote, ko jums prireiks ateityje, o ko – ne. Tai žino jūsų Dieviškasis Aš, tai žino jūsų angeliški padėjėjai. Kreipkitės pas juos, su prašymu paaiškinti tai. Jie vienokiu ar kitokiu būdu jums pasakys. Jie padės jums atsikratyti nerimo, kuris jums tvirtina, kad reikia apsirūpinti gerovėmis pilnai ir visam laikui.

Viską, ko jums reikia, galite gauti bet kuriuo momentu, kada to iš tikro reikia. Patikėkite savo Dieviškajam Aš, pasitikėkite savo angeliška šeima ir žinokite: jums nėra dėl ko nerimauti. Viskas, kas jums reikalinga, jau guli paruoštoje vietoje ir laukia jūsų.

Žmonių klaida, kad jie visas geroves nori surinkti viename erdvės ir laiko taške. Ir jeigu ten, kur jūs dabar, nėra turtų ir gausos -  jums atrodo, kad to nėra išvis. Brangieji, tai yra. Jūsų turtai ir gausa visada su jumis. Ir jeigu jūs išeisite už savo trimačio supratimo ribų, pamatysite, kad turtai ir gausa paskirstyti per visą jūsų gyvenimo erdvę. Patikėkite mums, tai taip yra. Paprasčiausiai, dėl jūsų prisirišimo prie linijinio laiko, jums atrodo, kad negaunate visko čia ir dabar. Iš tikro, viskas, ko jums reikia, jau su jumis.

Jūs ir patys galite atsiminti situacijas, kada tai, kas jums reikalinga, atsirasdavo reikiamu momentu. Netikėtai ateidavo pagalba, ar atsakymai į klausimus, ar sutinkami reikalingi žmonės. Visa tai atsitikdavo būtent tada, kada tai buvo reikalinga ir kada tam buvo tinkamas momentas – nei anksčiau, nei vėliau. Įsivaizduokite savo gyvenimo erdvę, kur daugelyje punktų jums paruoštos dovanos. Jos jau ten yra, laukia jūsų. Ir kai jūs priartėjate prie reikiamo taško, niekas nemaišo jas pasiimti.

Tuose taškuose išsidėstę viskas, ko jums reikia, visi atsakymai į jūsų klausimus ir visų jūsų problemų sprendimai. Ten jūsų laukia būtini susitikimai ir būtini jums įvykių posūkiai. Ten jūsų laukia pagalba – būtent ta, kokia jums reikalinga ir ten laukia būtinos jums gerovės. Jūs klausiate: kaip papulti į tuos taškus? Labai paprastai. Jūs ir patys žinote atsakymą į tokį klausimą. Paprasčiausiai, klausytis savo Dieviškojo Aš vadovavimo. Įsiklausyti jūsų angelų šnibždėjimo. Jie visada šalia ir pastoviai jums šnibžda į abi ausis, kur jums reikia eiti. Paprasčiausiai klausykitės. Jūsų širdis visada girdi jų balsus. O jums reikia išmokti klausytis savo širdies.

Taip, mes žinome kad tai būna nelengva, kadangi širdis dažnai prieštarauja logikai ir tam, ką jūs vadinate sveiku protu. Ir vis tik, mes kviečiame jus: pasitikėkite širdimi. Ji išmintingesnė nei protas, ji mato toliau ir žino daugiau. Jūs ir patys žinote iš savo patirties, kad širdis duoda teisingus pasiūlymus. Ir jeigu jūs neklausote jų, darote klaidas, tai patys po to sakote: "O aš jaučiau, kad reikėjo daryti kitaip”. Tai, ką jūs jautėte ir buvo širdies balsas, intuicijos balsas. Prašome, sekite jam, net jai tai prieštarauja sveikai logikai.

Jūs einate dvasiniu keliu – o čia jau kitokie dėsniai. Čia neįmanoma iš anksto viską išskaičiuoti, numatyti ir loginiu būdu nutiesti sau kelio. Ne – griežti matematiniai išskaičiavimai – nėra Dvasios keliu. Tegul jūsų kompasu būna širdis. Tik su atvira širdimi ir gyva siela galima eiti Dvasios keliu. Taip. Čia nėra jokių garantijų ir iš anksto negalima pasiruošti visoms kelionės peripetijoms. Bet jeigu jus veda širdis, galima nieko nebijoti.

Kokius tik posūkius kelias nedarytu, už kiekvieno, iš tų posūkių, jūsų laukia kažkas naujo, kas gali jus praturtinti, kaip dvasiškai, taip ir materialiai. Nėra žemėlapio, nėra iš anksto paruoštų maršrutų. Bet yra nuostabi kelionė, vadinama gyvenimas, kur jūs galite jausti save pilnai komfortiškai ir saugiai, jei esate vadovaujami savo Dieviškojo Aš.

Jėgos šaltinis kūrybai

Besąlyginė meilė – tai tokia meilė, kuri niekam nestato jokių sąlygų. Tai tokia meilė kuri nepretenduoja į valdymą arba į tai, kad kaip nors veiktų jus. Tai Dieviška meilė. Tai universali energija ir vienintelė jėga pasaulyje, kuri yra pusiausvyros, harmonijos ir komforto šaltinis. Ir tai vienintelė jėga, kurios pagalba jūs galite kurti pasaulį ir gauti viską, kas jums būtina.

Pasaulis pripildytas besąlyginės meilės energijomis. Taip, ta energija aplink jus ir jos pakankamai. Ir jei jūs išmoktumėte ja naudotis, tai daugiau nebe užduotumėte klausimų, iš kur jums paimti jėgų kūrybai. Tos jėgos – visur. Ir svarbiausia – jos jums lengvai pasiekiamos. Jums nereikia panaudoti neapsakomai daug pastangų. Jums paprasčiausiai reikia būti viename dažnyje su jomis.

Brangusi, mums apmaudu matyti kaip tu dažnai naudoji savo energiją tuščiai. Jūs ir patys tai žinote, ar ne? Jūs triūsiate, įdedate visas jėgas į darbą, arba į rūpestį kitais žmonėmis, arba į dar kokius nors reikalus... O rezultatas, kurį jūs gaunate, pasirodo lygus nuliui. Netgi būna, kad tas rezultatas neigiamas. Jūsų pastangų pasekoje, gyvenimas netampa geresnis – o kartais, tik blogėja. Jums atrodo, kad taip neteisinga, kad pasauliniai dėsniai veikia kažkaip neteisingai. Jūs pradedate skustis, pergyventi – bet nuo jūsų skundų ir pergyvenimų tampa dar blogiau.

Kame gi čia reikalas?

Ne, pasauliniai dėsniai nekalti, su jais viskas tvarkoje. Pasauliniai dėsniai visada siekia atstatyti harmoniją. Ir jeigu jūs pažeidžiate tą harmoniją, neprotingai eikvojant energiją, tai pas jus prasideda nemalonumai, skirti nukreipti jus reikiamu keliu ir atstatyti pažeistą jūsų balansą.

Taip, labai dažnai, jūsų darbas, jūsų rūpestis, jūsų pastangos, veda prie pasaulinio balanso pažeidimo. Ir įvyksta tai tada, kada jūsų pastangos neatitinka besąlyginės meilės dėsnio.

Prieš tai, kai jūs ruošiatės kažko tai imtis, įdėti į kažką tai pastangas, pirmiausia paklauskite savęs: ar tai darote iš besąlyginės meilės? Ar nėra čia kokios nors klastos iš jūsų pusės? Jūs iš tikro darote tai todėl, kad mėgstate tai daryti, ar norite užslėptai, arba atvirai gauti už tai ką nors mainais?

Jums atrodo, kad jūs visiškai be klastos rūpinatės kitu žmogumi. Jūs darote tai tik todėl, kad mylite tai daryti. Ar taip? Pasitikrinkite: ar neapgaudinėjate patys save? Ar iš tikro jūs nelaukiate padėkos? O gal jūs tokiu būdu norite paveikti tą žmogų, kad jis jums atsimokėtu ypatingu prisirišimu, arba kad pasijaustų, jog jis jums skoloje?

Brangieji, tokie ketinimai nėra švarūs. O jei jūsų ketinimai nešvarūs – tai jūsų jėgos bus išnaudotos tuščiai. Jūs negausite to, ko norite.

Jums kartais atrodo, kad kiti žmonės atima iš jūsų jėgas. Iš tikro, tai jūs patys atiduoda jiems savo jėgas. Lygiai taip pat, jūs atiduodate jėgas jums nereikalingiems darbams. To pasekoje jums neužtenka jėgų pačiam sau, savo gyvenimo kūrimui.

Žinoma, jūsų ego įtikinės jus, kad jūs turite užsiimti reikalais, kuriais iš tikro nenorite užsiimti, kad jūs privalote atiduoti savo jėgas kitiems žmonėms, dėl jų ir savo gerovės. Jūsų ego skaito, kad už tai jūs gausite apdovanojimą. Brangieji, tai bergždžios viltys. Netikėkite ego, jis jus apgaudinėja. Tai priverčia jus tuščiai suktis, kaip voverei rate ir  to pasekoje artėti tik prie nusivylimo.

Jeigu jūs atiduodate savo jėgas, tuo pačiu jūs atimate iš savęs galimybe besąlyginei meilei. To pasekoje, jūs negalite mylėti nei savęs, nei to, kam atidavėte savo jėgas, netgi jai tai darote savanoriškai. Matote, kad taip pralošiama viskas. Atiduodate visas jėgas ir todėl nebegalite duoti meilės. Ir tas žmogus, dėl kurio jūs stengiatės, nejaučia jūsų meilės. Jis nuo jūsų gauna rūpestį, globą, maksimalų dėmesį – bet visa tai neleidžia jam jaustis mylimam. Kadangi jo Dieviškasis Aš jaučia: tai, ką jūs jam duodate – ne meilė, o tik bandymas jį valdyti, kontroliuoti ir ką tai gauti mainais.

Kai jūs pradedate rūpintis tik besąlygine meile – sau, kitiems – jūsų ketinimai tampa švarūs. Jūs mylite paprasčiausiai todėl, kad mylite ir nebandote už tai ką nors gauti. Ir štai čia pasaulis ir pradeda jus apdovanoti gerovėmis. Kadangi, esant besąlyginės meilės būsenoje, jūs esate pusiausvyroje, jūs esate viename vibracijų dažnyje su tais realybės dažniais, kurie atsako už kūrybą ir visas geroves jūsų gyvenime.

Toks paaiškinimas jums gali atrodyti pernelyg sudėtingas – bet iš tikro, jis paprastas. Jūs ir patys, iš savo gyvenimiškų pavyzdžių galite tai suprasti. Atsiminkite situacijas, kai jūs darėte ką nors be klastos, negalvodami gauti ką nors už tai mainais, darėte paprasčiausiai tam, kad jums patinka tai daryti. Juk būtent už tokios rūšies darbus ir apdovanojimus gaunate pačius didžiausius, ar ne taip? O jei ir negavote materialaus atlygio, tai dovana buvo pati galimybė daryti tai, ką jūs mėgstate.

Tai dėsnis: kada darote tai, ką mėgstate ir besąlyginės meilės vardan, jūs gaunate jėgą. Kada darote kažką tai, į ką jūs negalite įdėti besąlyginės meilės, tuščiai naudojate jėgas, prarandate jas.

Pradėkite nuo meilės pačiam sau

Jums gali atrodyti, kad nežinote, kaip tai yra – mylėti besąlygiškai. Iš tikro, kiekvienas iš jūsų tai žino. Nuo prigimties kiekviename iš jūsų įdiegta besąlyginė meilė pačiam sau. Tai meilė, priimanti jus tokiais, kokie jūs esate. Tai meilė - nekritikuojanti, neteisianti, nereikalaujanti, kad jūs taptumėte kitokiais nei esate, geresniais ir tobulesniais. Sielos gilumoje kiekvienas iš jūsų žino, apie savo Dieviškąją esmę. O vadinasi, sielos gilumoje kiekvienas iš jūsų, myli ir priima patys save tokius, kokie yra. Atsiminkite apie tai. Paprasčiausiai atsiminkite tą jausmą. Savęs priėmimas, be jokių sąlygų ir yra jėgos, kuri visada su jumis, paslaptis.

Pirmiausiai nukreipkite besąlyginę meilę patys į save, mano brangieji. Jei jūs tai padarysite – nusiims daugelis jūsų problemų. Jūsų kelias išryškės ir jums daugiau nereikės klaidžioti patamsį. Taps absoliučiai aišku, ko iš tikro jums reikia, o ko – ne. Ir visokios gėrybės pačios savaime atsiras gyvenimo kelyje – juk jas pritrauks jūsų susiderinimas su aukščiausiomis Dieviškos meilės vibracijomis. Kadangi Dievo meilė – tai besąlyginė meilė ir kada jūs mylite besąlygiškai, jūs prilygstate Dievui.

Besąlyginės meilės pratimas.

Užsimerkite, giliai įkvėpkite kelis kartus ir atsipalaidavote. Įsivaizduokite prieš akis savęs pačio atvaizdą. Įsivaizduokite taip, tarsi žiūrite į save iš toli, pavyzdžiui, iš kito kambario. Žiūrėkite į save, kaip į patį mylimiausią ir artimiausią žmogų. Įsivaizduokite, kad jums visiškai nesvarbu, kaip atrodo tas žmogus, kiek jam metų, koks jo charakteris, kokie jo trūkumai ir gebėjimai. Įsivaizduokite, kas mylite jį paprasčiausiai už tai, kad jis egzistuoja. Ir koks jis bebūtų, kaip jis besielgtų, kaip be pasikeistų – jūs visada jį mylėsite, nepriklausomai nuo nieko. Kadangi tas žmogus jums yra didžiausia vertybe. Nėra svarbesnės vertybės. Ir nėra nieko, kas jums galėtų sumažinti tą vertybę.

Įsivaizduokite, kaip, kol jūs žiūrite į save iš šono, jūsų krūtinėje plinta švelni maloni šiluma. Tas švelnumo jausmas, priėmimo ir tylaus džiaugsmo, nuo to, kad  galite priimti save tokiu, koks esate, nieko iš savęs nereikalaujant, niekuo savęs nekaltinant, nekritikuojant, nesiekiant pasikeisti, o džiaugtis padėka už tai, kad paprasčiausiai gyvenate, toks koks esate, vienintelis ir nepakartojamas.

Mintimis kreipkitės į save ir prisipažinkite sau meilei pačiais šilčiausiais žodžiais, kokius tik galite rasti. Pasakykite, kad jūs sau pats svarbiausias žmogus pasaulyje, kaip jūs save vertinate ir koks jūs laimingas, kad esate.

Leiskite šilumos ir švelnumo bangai vilnyti per visą kūną, po to atlikite keletą gilių įkvėpimų ir atmerkite akis. Pastebėkite, kaip pagerėjo jūsų būsena, nuotaika, kaip prisidėjo jums jėgų. Jūs atvėrėte savyje labai stiprų jėgų ir energijos šaltinį.

Tegul jums neatrodo, kad nukentės jūsų artimieji, dėl to, kad pirmiausia pasirūpinsite patys savimi ir į save nukreipsite besąlyginę meilę. Ne, jūsų artimieji tik laimės nuo to. Juk ir jie pradės egzistuoti jūsų meilės auroje. Tai neturi nieko bendro su parazitizmu, kada kažkas tai vienas atima energijas iš kitų. Tai greičiau panašu į tai, kaip daugelis gyvūnų šildosi saulės spinduliuose, bet tuo pačiu, nė vienas iš jų neatima šilumos ir šviesos iš pačios saulės. Jūsų artimieji atsidurs jūsų meilės spinduliuose, net jeigu meilę nukreipsite tik į patį save. Bet jūs sukursite lauką, sukursite aurą. Tame lauke visiems bus šilta ir gera. Jūsų artimieji pajus save mylimais – tai jiems bus žymiai geriau, nei pratęstumėte jų kontroliavimą, globą, o gal ir tiesiogiai dusinimą savo glėbyje.

Kai dėl kažko aukojate save – nuo to bus bloga visiems, tame tarpe ir tiems, dėl ko, kaip jūs galvojate, nešate savo auką. Atiduodant jiems savo jėgas, jūs liekate su niekuo, tuštumoje ir pas jus nebelieka jėgų, kad ką nors dar mylėti. Kada besąlygine meile mylite save – laimi visi jus supantys, nes jūsų meilės šviesoje jiems irgi tampa šviesiau ir šilčiau. Jūs išsaugojate ir padauginate savo jėgas – ir vadinasi yra kuo dalintis su aplinkiniais.

Kovoje jūs prarandate jėgas, o įgaunate jas, kai bet kokias energijas transformuojate ir priimate.

Būna ir taip, kad ne savo valia eikvojate savo jėgas tuščiai, o dėl to, kad  šito iš jūsų reikalauja kiti žmonės arba aplinkybės. Jūs negalite jiems pasakyti "ne”, kadangi bijote įžeisti, neįtikti, pagaliau bijote, kad galite būti kaip nors nubaustas, už savo atsisakymą. Bet iš tikro, pačią didžiausią bausme gaunate tada, kai leidžiate taip manipuliuoti savimi. Jūs negausite apdovanojimo ir neteksite jėgų, o tie, kas jumis naudojosi gaus "nemokamą” energijos šaltinį ir vis daugiau naudosis jumis, reikalaus iš jūsų vis daugiau, kol neišvirsite bejėgis.

Brangieji, gal jums ir ne taip lengva klausytis tos tiesos. Gal būt kas nors iš jūsų norėtų pasakyti: "Krajonai, kodėl tu taip mus kankini – sakai mums visus tuos nemalonius dalykus?” Brangieji, leiskite sakyti jums tiesą – Dvasia tai daro iš meilės jums. Taip, tai kaip karti tabletė, kuri gali būti neskani, bet juk jūs neatsisakote vartoti vaistų, kurie sugeba jus išgydyti, tik todėl, kad jie neskanūs?

Dvasia sako jums, tai ne teisimas ir ne nuobauda. Dvasia sako jums, tai jūsų gerovei – išgijimo vardan, vardan to, kad jūs išeitumėte į teisingą kelią, įgyjant visą tą džiaugsmą, kurio jūs nusipelnėte.

Kreipkitės pas savo Dieviškąajį Aš – jis irgi visada pasakys jums tiesą. Jis visada žino, kada jūs veikiate iš besąlyginės meilės motyvų, o kada iš ego motyvų, tai yra, iš noro gauti užmokestį, vienokia ar kitokia forma. Jūsų Dieviškasis Aš žino, kad veikdami iš besąlyginės meilės motyvų, jūs pasijungiate prie beribio, nesibaigiančio Visatos energijos šaltinio, veikiant iš ego motyvų, jūs pilnai prarandate jėgas, o tai reiškia prarandate ir kūrybines galimybes.

Kaip gi būti, jei kas nors pažeidžia jūsų ribas ir įsibrauna tam, kad pasinaudoti jūsų jėga? Brangieji, daugeliui iš jūsų yra žinoma nemažai apsaugos metodų – psichologinių ir energetinių. Daugelis iš jūsų naudojosi tais metodais ir pakankamai sėkmingai. Bet vis dažniau jūs pastebite, kad tie metodai veikia ne taip, kaip jums norėtūsi. Jūs klausiate kodėl nepadeda tai, kas padėdavo anksčiau?

Tai vyksta todėl, kad keičiasi pačios Žemės energija. Keičiasi ir jūsų nuosava energija. Panašiai, nuo 2000 metų prasidėjo aktyvus visuotinis judėjimas į vienybę – į žmogaus vienybę Dieviškuose būties Lygiuose. Ir jeigu visiškai neseniai jums pavykdavo energetiškai atsiskirti nuo kitų ir gyventi savo izoliuotame lukšte -  tai dabar to jums nepavyksta padaryti. Kai kurie iš jūsų netgi pastebi: kuo daugiau jūs bandote apsiginti, atsiskirti – tuo daugiau jus veikia nenorimi išoriniai veiksniai. Kuo daugiau jūs stiprinate savo ribas – tuo stipriau jos pramušamos iš išorės. Atsitinka ir taip, kad jūs patys sprogstate ir išardote ribas iš vidaus, kadangi negalite būti izoliuoti.

Taip, jums nepasiseks paprasčiausiai atsiskirti nuo išorinio pasaulio, jums nepasiseks pasislėpti už savo ribų tada, kai pasaulyje vyksta atvirkštiniai procesai, vedantys į susivienijimą. Bet tai nereiškia, kad jums būtina tapti svetimos agresijos auka. Tai nereiškia kad jums reikia susitaikyti ir kentėti, kol kažkas tai atiminėja jūsų jėgas. Tai nereiškia, kad jums reikia atiduoti savo jėgas tam, kas į jas pretenduoja. Parazitizmas – labai destruktyvus reiškinys. Destruktyviai elgiasi tas, kas bando parazituoti ant kitų, atimant iš jų jėgas. Taip elgiasi tie, kas atiduoda savo jėgas ir tuo pačiu palaiko parazitizmą.

Jums nebūtina statyti ribas ir izoliuotis, kad neskatinti parazitizmo. Naujiems laikams, egzistuoja nauji metodai ir būdai savo jėgos išsaugojimui nuo svetimų kėsinimusi. Daugiamatėje erdvėje nėra jokio prieštaravimo: jūs galite būti vienybėje su visa žmonija ir tuo pačiu apriboti save nuo įtakojimo ir įsiveržimų.

Pas žmoniją, kaip ir pas atskirus jos atstovus, yra vienas energijos šaltinis – Dieviškasis šaltinis. Ir jeigu jūs pajungti prie to šaltinio, tai nėra patologinės reikmės atiminėti energijas vienam iš kito. Jūs visi maitinatės iš vieno Dieviško šaltinio, o todėl vientisi, bet tuo pačiu, materialaus pasaulio erdvėje, atskirti.

Brangieji, dabar jūsų užduotis kitokia, ne priešintis, o transformuoti energijas. Jūs žinote kaip tai daryti. Besąlyginės meilės pagalba. Padėkos dėka. Jūsų pastovaus ryšio su savo Dieviškuoju Aš dėka. Jei jūs pajungti prie savo Dieviško šaltinio, tai jūs pastoviai gaunate didelį energijos kiekį. Kai jūs esate prisipildę Dieviškos meilės ir šviesos, tai niekas ir niekada nepaveiks jūsų destruktyviai. Išlaikykite šviesą visada, visur ir busite nepažeidžiamas. Tegul jūsų negandina, kad ne visada gausis tai. Tokia būsena pasiekiama treniruotėmis, kaip ir sportininkai, treniruojant raumenis, turite treniruotis.

Neatiduokite savo jėgų iš gailesčio ar kaltės jausmo. Jūs niekuo nekalti. Niekas iš jūsų nenusipelno gailesčio, bet kiekvienas yra nusipelnęs meilės. Atsiminkite, kad tas, kas sudaro jums nemalonumus irgi nusipelno jūsų besąlyginės meilės. Duokite jam tą meilę ir tuo pačiu nepadėkite jo parazitizmui. Jūs padėsite tapti jam žymiai harmoningesniu ir kad pradėtų ieškoti kitų, tikrų, Dieviškų savo jėgos šaltinių.