Kiekvieno iš jūsų sielos gilumoje slypi meistras, kuris trokšta išsiveržti į šviesą ir pateikti pasauliui savo kūrinius. Tam nėra kliūčių, apart tų – kurias jūs patys sau sudarote, sąmoningai arba nesąmoningai. Kliūtys – ne išorėje, jos – iš vidaus. Ir tos kliūtys iliuzinės, mano brangieji. Jos laikosi tik todėl, kad jūs patys tikite jomis. Leiskite jums padėti pamatyti, kad tos kliūtys –  yra nieko daugiau, nei nedidelis rūkas, kuris išsisklaidys be pėdsako, kai tik jūs išreikšite atitinkamus ketinimus. Leiskite jus parodyti tikrą paveikslą – parodyti, kas jūs iš tikro, kokios jūsų galimybės ir jūsų jėga.

Įsivaizduokite, kad jūs vien tik pagal savo norą pasinėrėte į nuostabų auksinį pasaulį. Tai pasaulis, kuriame pas jus yra viskas, kas jums būtina. Tai pasaulis, kur jūs jau esate turtingi, sveiki, jau laimingi, kur įgyvendintos visos jūsų svajonės. Jums nereikia nieko daryti, kad visa tai gauti – tai jau jūsų, pagal teisę. Įsivaizduokite save ten... Ir patikėkite, kad visa tai jau egzistuoja. Jūs galite tik ištiesti ranką ir pasiimti viską, kas jums priklauso. Nėra jokių kliūčių tarp jūsų ir gausos. Tas auksinis pasaulis yra tikri jūsų namai, kur pas jus yra viskas, kur paprasčiausiai nėra tokio supratimo, kaip kažko trūkumas. Ir iš to auksinio pasaulio jūs galite paimti viską ir pernešti, ką tik norite, į jūsų materialų pasaulį, kuriame laikinai esate. Dažniau kartokite tokią vizualizaciją ir jūs suprasite, kad pas jus iš tikro, niekam nėra nepritekliaus.

Jūsų sugebėjimai labai dideli, mano brangieji. Jūsų jėga irgi labai didelė. Kad gauti priėjimą prie tokių gebėjimų, prie tokios jėgos, viskas, ko reikia – leisti sau tapti meistru-kūrėju. To nereikia mokytis, jūs jau tai mokate. Tam nereikia ruoštis – jūs jau pasiruošę. Viskas, ko jums reikia – tai leidimas. Ir tą leidimą sau galite duoti tik patys. Patikėkite, Dievas jau davė jums tokį leidimą. O pas daugelį iš jūsų su tuo, dar yra problemos – su tuo, kad leisti sau tai, kas iš tikro teisėtai jums priklauso.

Kaip dažnai jūs draudžiate sau būti tuo, kuo jūs esate – galingieji kūrėjai. Tiems draudimams yra savos priežastys ir negalvokite, kad Dvasia apie tai nežino. O taip, mes žinome kad jums ilgus tūkstantmečius draudė būti pačiu savimi – stipriais ir galingais. Nuo jūsų slėpė tą galybę. Jie laikė jus neišprusimo tamsoje, jie privertė jus galvoti, kad jūs niekingi –  ir kuo daugiau jūs tikėjote jiems, tuo daugiau jie galėjo tverti savo tamsius reikalus jūsų planetoje nebaudžiami. Ir iki šiol daugelis jūsų religinių ritualų nukreipti į tai, kad pažeminti jus, įdiegti jums tai, kad jūs Dievo vergai, o ne jo pilnaverčiai partneriai. Brangieji, Dievas visiškai ne vergvaldys, Jam nereikia vergų. Vergai reikalingi jūsų valdininkams ir visiems tiems, kas veržiasi į valdžią. Tai jie nori išnaudoti jūsų jėgas savo naudai. Dievas gi nori visiškai ko kito. Dievas nori, kad jūs taip pat būtumėte stiprūs laisvi ir galingi, kokie sukurti pagal Jo sumanymą.

Suvokite, kad ne Dievas draudžia būti jums galingais. Dievas nori, kad jūs atsimintumėte savo galybę ir ją įgytumėte. Vadinasi ir jūs patys turite teisę leisti sau galybę. Jeigu Dievas jums tai leidžia – vadinasi ir visi kiti draudimai daugiau nebeturi jokios reikšmės. Netgi jūsų asmeniniai draudimai nebeturi reikšmės – atšaukite juos. Tos savidraudos kyla iš klaidingo savęs vertinimo, kad jūs nenusipelnote galybės. Bet tai netiesa. Jūs gal būt, dar vis sakote sau: "Kas aš toks, kad lygintis galybe su Dievu. Argi aš turiu tam teisę?” Atsakysiu: taip, tam jūs turite pilną teisę. Kadangi jūs ir esate Dievas – Dieviškos šviesos kibirkštis, kurioje apsijungė visos Kūrėjo jėgos ir sugebėjimai. Jei jūsų tėvas – Dievas, tai kodėl jūs atsakote sau būti Dievu taip pat? Jūs paveldėjote tą teisę. Tai valdykite ją kilniai.

Taigi, meistras-kūrėjas prasideda nuo jūsų nuosavo leidimo pačiam sau tapti juo. Jums nereikia laukti, kad ateis kažkas ir leis jums tai. Pakartosiu, jūs jau gavote visus leidimus, apart savo nuosavo. Praėjo tie laikai, kai jūs turėjote gauti pašventinimą, nuo kažko jau pašventinto. Praėjo tie laikai, kai jūs turėjote surasti kažką, pastatyti jį aukščiau už save ir pavadinti mokytoju. Per daugelį metų jūs jau praėjote mokinystę ir pašventintus mokytojus. Dabar nėra nieko, ką jus galėtumėte iškelti virš savęs ir savo gyvenimo. Jūs esate Dievas ir jūs pats sau didžiausias pašventintas mokytojas. Tai pašventinkite patys save į meistrus.

Atsibuskite. Tapkite meistru. Jeigu jums reikalingas pašventinimo ritualas – tai praveskite jį patys sau. Pasikvieskite į pagalbininką ir liudininkus savo Dieviškąjį Aš ir savo angelus. Užsidekite žvakes, jei norite ir iškilmingai pašvęskite save į meistrus. Galite netgi sau įteikti ženkliuką ar antsiuvą, su atitinkamu užrašu. Bet atsiminkite, kad ritualo jėga ne nuoseklume, o jūsų ketinimuose. Neškite švarius ketinimus ir Kūrėjo šviesą viskam, ką jūs kuriate.

Vienas, iš savęs pašventimo meistru ritualų.

Užmerkite akis, giliai kelis kartus įkvėpkite ir atsipalaidavote. Įsivaizduokite, kad išorinė realybė išeina. Pasakykite sau, kad viskas gandinančio, neraminančio jus – tai tik šešėlis. Jūs savo viduje uždegate šviesą  - ir šešėlis tirpsta, dingsta be pėdsako.

Įsivaizduokite kad visi septyni jūsų centrai-čakros sužimba aklinai-balta šviesa. Dabar tai atrodo kaip aiškiai-balti šviečiantys rutuliai. Įsivaizduokite, kad erdvė aplink jus užsipildo auksinėmis šviesos bangomis. Pasakykite sau: "Mano gyvenimas persiformuoja auksiniame Dieviškumo spindėjime.” Pajauskite supančią jus auksinę tėkmę. Įsivaizduokite, kad jūs – tėkmės dalis. Tai energijos, meilės, jėgos ir gausos tėkmė. Visa tai jūsų ir jūs galite valdyti tėkmę. Pasakykite sau: "Aš (savo vardą) iškilmingai Dievo akivaizdoje, duodu sau leidimą būti tuo, kas aš esu, pagal Dievišką prigimtį, - meistru-kūrėju. Aš valdau meistriškumą. Aš nusipelnęs būti meistru. Aš esu meistras. Aš valdau gausos srautą. Aš kuriu gausą. Taip buvo, yra ir bus visada.”

Mintimis kreipkitės į savo Dievišką Aš, su prašymu duoti jums meistriškumo ženklelį. Įsivaizduokite, kad auksinėje erdvėje lėtai išryškėja tas ženklas. Pradžioje jį matote miglotai, bet štai jis ryškėja ir pagaliau jūs aiškiai jį matote prieš save. Kas tai bus per ženklas – galite žinoti tik jūs. Nereikia nieko specialiai sugalvoti ar įsivaizduoti. Paprasčiausiai leiskite pasireikšti tam,kas atsiras pats savaime. Nesvarbu, ar tai bus šviesos dėmė, ar koks piešinys, simbolis, raidė ar hieroglifas, ar pilnai atitinkamas daiktas. Įsivaizduokite, kad imate tą ženklą dvejomis rankomis ir patalpinate širdies čakroje. Ji momentaliai ryškiau sužiba, pradeda vibruoti ir bangos nuo jos išplinta per visą čakrų sistemą, o po to naujomis vibracijomis ir šviesa užpildo visą kūną.

Dabar meistriškumo ženklas visam laikui įrašytas į jūsų energetinę sistemą. Kūrėjo-meistro kokybės tapo jums esamos. Jų negalima atšaukti. Tas ženklas niekada neišnyks, nors su laiku gali pakeisti vaizdinį. Jūs intuityviai pajausite, kad jūs įgijote naujas meistro savybes ir galimybes.

Mintimis padėkokite savo Dieviškajam Aš, už tai, kad jums buvo duotas pašventinimas į meistrus. Įkvėpkite ir atsimerkite.

Penkios meistro kokybės

Pirma – meistras – tas, kas sugeba viską, ko jam reikia, padaryti pats. Nepriklausomai nuo aplinkybių ir kitų žmonių. Jis niekad nejaučia savęs auka. Jis niekada nelauks nieko iš kitų. Jis žino, kad jėga – jo rankose ir tos jėgos pagalba jis pats gali sukurti viską, ko jam reikia.

Antra – meistras – tas, kuris niekada nepasiduoda, o trukdžius priima kaip iššūkį. Jūs tūkstantmečiais pripratote gyventi pasaulyje, kur silpnumas ir bejėgiškumas buvo laikoma vos ne norma. Ar net daugiau – jus mokė būti silpnais ir bejėgiškais. Jus tikino, kad nieko negalite ir nieko nesugebate. O jeigu vis tik jūs bandėte eiti savo keliu ir daryti kažką savaip, jums trukdė, bandė numušti nuo to kelio. Todėl, savo tikslo pasiekdavo tik vienetai – tie, kas galėjo eiti į priekį, nežiūrint į nieką, nepasiduodant. Taip buvo ilgos žmonijos istorijos eigoje. Jūs matydami, kad tikslą pasiekia tik vienetai, manėte, kad tik vienetai apdovanoti jėga. Bet iš tikro, jėga apdalinti visi. Ir kiekvienas iš jūsų gali išmokti nepasiduoti ir eiti į priekį, nepaisant nieko. Ir tada kiekvienas iš jūsų įgaus savo jėgą, netgi jeigu ji buvo išbarstyta praeituose gyvenimuose, kada jūs pasiduodavote prieš kliūtis ir atsisakydavote eiti pirmyn. Dabar jums niekas nepamaišys. Kadangi jėga, kurią jūs dabar įgyjate, ant tiek didelė, kad prieš ją tirpsta bet kokios kliūtys. O dar ir todėl, kad dabar jums padeda ir pačios planetos energijos, kurios vibruoja taip aukštai, kaip niekada anksčiau. Jūsų praeitų gyvenimų laikais Žemė nebuvo prašviesėjusi, o todėl negalėjo padėti jums, kelyje į prašviesėjimą. Todėl, jūsų nedraugams buvo lengviau jus nugalėti. Dabar gi Žemė jūsų pusėje, ko dėka tampate vis daugiau ir daugiau nepažeidžiami.

Trečia – meistras – tas, kuris turi ryšį su Dieviškumo šaltiniu. Pažvelkite į savo vidų ir jūs pamatysite bent kibirkštėlę šviesos. Ta kibirkštis – ryšys su jūsų Dieviškumo šaltiniu. Jūsų Dieviškasis Aš – jūsų jėgų šaltinis. Ta jėga duota jums pasaulio kūrimui. Tik su ta jėga jūs galite kurti. Be to, ta jėga niekada neišsenka. Susijungus su savo Dieviškuoju Aš, prisijungiate prie savo niekada neišsenkančio jėgos šaltinio.

Ketvirta – meistras – tai tas, kuris sugeba nešti šviesą iš vidaus į išorę, perdarant supantį pasaulį.

Kartais jums atrodo, kad aplink jus migla. Tam jūs turite priežastį. Bet pasvarstykime: anksčiau juk jūs gyvenote toje migloje, bet taip aštriai nejautėte to, kaip dabar. Kodėl taip? Paprasčiausiai todėl, kad pas jus pačius atsirado daugiau šviesos. Jums dabar yra su kuo palyginti.

Jeigu aplink jus daug miglos, tai nereiškiai, kad daug miglos turi būti ir jūsų viduje. Tegul šviesos kibirkštis, kurią rasite širdyje, tebūna jums kelrode žvaigžde. Jūsų kelias – nuo tamsos į šviesą. Pradžioje atvėrę šviesą savyje, jūs pradėsite kurti tą šviesą. Jūs pradėsite nešti ją į išorę – ten, kur jūs matote miglą. To dėka migla pradės sklaidytis, aplink jus taps šviesiau. Tai padarysite jūs – meistrai.

Penkta – meistras – tas, kas valdo švaraus ketinimo meną.

Kad jūsų ketinimai būtų švarūs – iš esmės, jums reikia tik vieno: turėti švarų ryšio kanalą, su savo Dieviškuoju Aš. Jūsų Dieviškasis Aš tai – ta Dievo dalis, kurią Žemėje atstovaujate jūs, arba jūsų Dieviška kibirkštis – tai ne tik jėgos, bet ir žinių šaltinis apie tai, ko jums iš tikro reikia laimei. Jei jūsų ryšio kanalas su tuo šaltiniu švarus, tai yra, į jį neįsimaišo ego norai, jį neiškraipo kieno nors, iš išorės, nuomonė ir įtaka, jei jo energija neišnaudojama neprotingiems užsiėmimams ir mintims (iš Dvasios stebėjimo taško), tai jūsų jėga ir žinios eis ten, kur reikia, o būtent jūsų aukščiausiai gerovei, asmeninio rojaus sudarymui Žemėje.

Meistriškumas prasideda nuo pasikeitimų savyje.

Ką reiškia būti meistru jau žinote, jums reikia tik atsiminti. Pradžioje tapkite meistru tame, kas liečia jūsų nuosavas, sielos ir kūno būsenas.

Būti meistru – ta reiškia valdyti savo būseną pagal savo valią.

Būti meistru – tai reiškia naudoti instrumentus performavimui to, kas gali būti performuota.

O performuota gali būti viskas, ką tik panorėsite performuoti.

Jei anksčiau jūs laikėte būtinybe susitaikyti, kankintis ir kentėti ligas, kančias, sielos skausmą – tai, suvokiant save meistru, jūs suprasite, kad iš tikro visa tai galite pertvarkyti, performuoti.

Ką daro paprastas žmogus jei jį apima nuobodulys, gedulas, depresija ir bloga nuotaika? Jis pasiduoda visiems tiems jausmams arba stengiasi pabėgti nuo jų. Jis savęs gailisi ir ieško išorinių galimybių išsklaidyti negatyvą kokių nors pasilinksminimų dėka. Brangieji, tai ne dvasinis kelias, ne meistro kelias. Meistras taip pat neapsidraudęs nuo negatyvių emocijų, kol gyvenate Žemėje, žemiškame kūne, niekas nuo to neapdraustas. Bet meistras tampa tyrinėtoju. Jis – ne auka, jis – eksperimentuotojas. Jis gydovas, pirmiausia gydovas pats sau.

Nustokite būti aukomis. Užmirškite iš vis tokį žodį, kaip auka. Jūs neturite būti nieko ir niekada auka, tame tarpe ir nuosavų negatyvių emocijų. Stokite virš jų. Į tai kas su jumis vyksta, pažiūrėkite iš neaistringo tyrinėtojo pozicijos. Jei pas jus depresija, tai paverskite depresiją tyrinėjimo objektu. Apžvelkite tai iš visų pusių, ką su ja galima padaryti. Kada jūs ištiriate depresiją ir randate transformacijos kelius – jūs tampate meistru. To pagalba jūs galėsite pertvarkyti save ir kitus.

Svarbiausia – kad jūs pajaustumėte save padėties šeimininku. Savo paties ir savo gyvenimo šeimininku. Meistras – visada padėties šeimininkas, kadangi jis kūrėjas. Tuo atveju jūs būsite panašus į menininką, skirtumas tik tas, kad jūsų drobė – pats gyvenimas. Jūsų valiai spręsti ką toje drobėje pavaizduoti, ką nutrinti, o ką paversti kažkuo kitu. Dažai ir teptukai yra jūsų rankose ir jūs valdote reikalingus talentus, profesionalumą.

Paprastas žmogus galvoja, kad daiktai ir dalykai jo gyvenime atsiranda patys savaime. Ir tik meistras žino, kad tai jo pačio rankų darbas. Paprastas žmogus kuria tarsi sapne, nesąmoningoje būsenoje, pats neatsimindamas, kaip jis tai daro. Todėl jis nustemba: iš kur jo gyvenimo drobėje atsiranda tiek daug purvinos beprasmės teplionės? Meistras kuria pilnai suvokiant. Jis žino ką daro. Todėl jo paveikslai harmoningi, tobuli. Juose yra viskas, ko reikia ir nieko per daug. Juose viskas atitinka jo sumanymams ir niekas neišeina iš jo kontrolės.

Štai kokiais meistrais jūs galite ir turite tapti. Tokiais, kurie atrodytų iš nieko, tuščioje drobėje, sugeba sukurti nuostabų, ryškų šiuolaikinį gyvenimą. Pasaulį, kuriame patys gyvensite.

Ir dar vienas svarbus dalykas. Kad kurti ir pripildyti savo pasaulį nuostabiais, harmoningais ir reikalingais dalykais, turite išsivaduoti nuo baimės. Tam jūs turite išeiti iš išgyvenimo režimo – tai visai nereiškia būti neturtingu, materialiai nuskurdusiu. Daugelis turtingų žmonių disponuoja dideliais pinigų kiekiais, tačiau daugelis dar tęsia gyvenimą išgyvenimo režime.

Gyventi išgyvenimo režime – reiškia gyventi baimėje praradimams, kovos būsenoje, pasiruošus gintis. Jeigu jūs gyvenate praradimų baimėje – vadinasi jūs gyvenate per daug stiprioje priklausomybėje nuo to, kuo disponuojate. Daugeliui, prarasti daiktus, reiškia tas pats, kaip prarasti patį save. Todėl, jie kiekvieną akimirką pasiruošę kovoti, ginti savo turtus ir duoti atkirtį kiekvienam, kas pasikėsins į juos. Taip pat aistringai jie puola ginti ir savo ego: savo teisumo, nekaltumo, savo valdžios prieš kitus. Brangieji, tam išeikvojama didelis kiekis energijos. Ir iš tikro, ji eikvojama tuščiai.

Jums reikia nustoti bijoti praradimų. Prarastai bijo tik tas, kuris netiki, kad pats gali sukurti sau viską, kas būtina. Praradimų bijo tik tas, kas gyvena ego valdžioje, iš esmės esant jo vergu. Jei jums vadovauja ne ego, o jūsų Dieviškasis Aš, jūs nebijosite praradimų. Jūs nuo savęs paleisite tai kas išeina. Jūs lengvai sukursite sau kažką naujo, tai kas turi ateiti. Ir jūs niekada neįsikabinsite iš paskutinių jėgų į tai, kas jau jūsų sukurta, nebandysite išlaikyti tai, neginsite nuo kieno nors kėsinimosi. Atvirkščiai, jūs lengvai atiduosite tai, kas jūsų sukurta, kadangi atiduodant jūs išlaisvinate didžiulį energijos kiekį kažko tai naujo, geresnio ir didesnio kūrimui.

Jūs galite pasakyti: "bet tada mums visą laiką teks tik atidavinėti ir vėl kurti, atiduoti ir vėl kurti...O kada gi ilsėtis Krajonai?"

Brangieji, į Žemę jūs atėjote ne ilsėtis. Jūs čia atėjote dirbti – dirbti kūrėjais, meistrais.

Tikiuosi jūs suprantate, žodžius, kad neturite ilsėtis  –  jog tai dalinai pokštas. Bet jame yra dalis Tiesos: kūrimo procesas, į kurį jūs įtraukti, neturi sustoti, kol jūs įsikūniję Žemėje. Poilsis jums duodamas tarp įsikūnijimų. Kas liečia poilsį Žemėje – tai jūs galite ilsėtis be atsitraukimo nuo kūrybos. Išnaudokite poilsiui kūrybines meditacijas ir paprasčiausiai vidinės tylos minutes, esant pačiam su savimi. Tačiau, tegul ir pats jūsų nieko neveikimas būna pripildytas kūrybos, tegul net jūsų tylėjimas, jūsų ramybė, jūsų vidinė tyla, būna ta dirva, iš kurios auga kūryba. Tokiu būdu jūs kursite visada ir visur.

Tuo pačiu, jūs turite teisingai suprasti, to, kas sukurta jūsų, patį atidavimo procesą. Jūs įpratę skaityti, kad atiduodami prarandate tai, ką atiduodate. Iš tikro, jūs prarandate, jei atiduodate prieš savo valią, iš baimės, atiduodate nenorėdami, be nuoširdaus džiaugsmo, be meilės. Jeigu jūs atiduodate pagal savo valią ir su nuoširdžiu noru pasidalinti – jūs savo viduje padauginate meilę ir šviesą. O jau meilė ir šviesa padaugina visas geroves jums, be to, visa tai vyks jau be jūsų dalyvavimo. Jūs tampate tuo kanalu, per kurį gerovė ateina į jūsų žemišką pasaulį.

Štai kodėl atiduodant su meile jūs ne tik kad neprarandate, bet dar ir daugiau įgyjate. Štai kodėl, kai atiduodate su meile, jums nebereikia jokio gausos rago – jūs patys tampate tuo gausos ragu. Supraskite, kad gyvenimas – tai tėkmė, procesas, tai nesustabdomas judėjimas. Jūs negalite vieną kart ir visam laikui apsirūpinti viskuo, kas jums bus reikalinga ir ties tuo apsiraminti. Jūs neišvengiamai prarasite – ir įgysite, vėl prarasite ir ardysite viena, kursite visai kita. Tai nesibaigiantis procesas.

Ir jei jūs tam procesui nesipriešinsite – tai pas jus ateis vis daugiau ir daugiau. Jėgų ir energijos kūrybai pas jus bus vis daugiau ir daugiau. Atitinkamai, jūsų gausos ragas pasipildys vis daugiau ir daugiau,  gerovės apgaubs jus vis daugiau ir daugiau, ištisu srautu. Jeigu jūs vis tik pabandysite pasipriešinti tam procesui – sustabdyti atidavimo procesą ir viską ką turite sau, bandysite užtvirtinti vieną kart ir visam laikui –  visa tai vis tiek iširs, anksčiau ar vėliau, nes tokia materialumo prigimtis, o štai naujo nesusikurs ir neateis. Argi jūs to norite?  Todėl nesipriešinkite tėkmei. Atvirkščiai, stenkitės daryti tai dar labiau pilnu, dar stipresniu. Tam tikslui nebijokite prarasti. Atiduokite, dalinkitės – ir jūs įgysite žymiai daugiau, nei visi jums žinomi žmonės.

Neužmirškite ir tokio svarbaus savęs performavimo instrumento kaip – žodis. Neužmirškite afirmacijų. Garsiai kreipkitės į save, į savo Dievišką Aš su patvirtinimais, kad jūs esate meistriškas, kad jūs nusipelnę gausos, kad jūs lengvai priimate ir paleidžiate geroves, kad jūs turite gyvenime viską, ko esate nusipelnęs. Pažiūrėkite į akis savo atspindžiui veidrodyje ir pasakykite: "Aš esu meistras. Aš esu kūrėjas. Aš pačio savęs ir savo gyvenimo šeimininkas. Aš kuriu viską, ko man reikia – kiekvieną akimirką aš gyvenu kaip kūrėjas. Mano gyvenimas virsta į neišsenkantį gausos ragą. Tebūnie taip.”

Kryon