Kiekvieno
iš jūsų sielos gilumoje slypi meistras, kuris trokšta išsiveržti į šviesą ir
pateikti pasauliui savo kūrinius. Tam nėra kliūčių, apart tų – kurias jūs patys
sau sudarote, sąmoningai arba nesąmoningai. Kliūtys – ne išorėje, jos – iš
vidaus. Ir tos kliūtys iliuzinės, mano brangieji. Jos laikosi tik todėl, kad
jūs patys tikite jomis. Leiskite jums padėti pamatyti, kad tos kliūtys – yra nieko daugiau, nei nedidelis rūkas, kuris
išsisklaidys be pėdsako, kai tik jūs išreikšite atitinkamus ketinimus. Leiskite
jus parodyti tikrą paveikslą – parodyti, kas jūs iš tikro, kokios jūsų
galimybės ir jūsų jėga.
Įsivaizduokite,
kad jūs vien tik pagal savo norą pasinėrėte į nuostabų auksinį pasaulį. Tai
pasaulis, kuriame pas jus yra viskas, kas jums būtina. Tai pasaulis, kur jūs
jau esate turtingi, sveiki, jau laimingi, kur įgyvendintos visos jūsų
svajonės. Jums nereikia nieko daryti, kad visa tai gauti – tai jau jūsų, pagal
teisę. Įsivaizduokite save ten... Ir patikėkite, kad visa tai jau egzistuoja.
Jūs galite tik ištiesti ranką ir pasiimti viską, kas jums priklauso. Nėra jokių
kliūčių tarp jūsų ir gausos. Tas auksinis pasaulis yra tikri jūsų namai, kur
pas jus yra viskas, kur paprasčiausiai nėra tokio supratimo, kaip kažko
trūkumas. Ir iš to auksinio pasaulio jūs galite paimti viską ir pernešti, ką
tik norite, į jūsų materialų pasaulį, kuriame laikinai esate. Dažniau kartokite
tokią vizualizaciją ir jūs suprasite, kad pas jus iš tikro, niekam nėra
nepritekliaus.
Jūsų
sugebėjimai labai dideli, mano brangieji. Jūsų jėga irgi labai didelė. Kad
gauti priėjimą prie tokių gebėjimų, prie tokios jėgos, viskas, ko reikia –
leisti sau tapti meistru-kūrėju. To nereikia mokytis, jūs jau tai mokate. Tam
nereikia ruoštis – jūs jau pasiruošę. Viskas, ko jums reikia – tai leidimas. Ir
tą leidimą sau galite duoti tik patys. Patikėkite, Dievas jau davė jums tokį
leidimą. O pas daugelį iš jūsų su tuo, dar yra problemos – su tuo, kad leisti
sau tai, kas iš tikro teisėtai jums priklauso.
Kaip
dažnai jūs draudžiate sau būti tuo, kuo jūs esate – galingieji kūrėjai. Tiems
draudimams yra savos priežastys ir negalvokite, kad Dvasia apie tai nežino. O
taip, mes žinome kad jums ilgus tūkstantmečius draudė būti pačiu savimi –
stipriais ir galingais. Nuo jūsų slėpė tą galybę. Jie laikė jus neišprusimo
tamsoje, jie privertė jus galvoti, kad jūs niekingi – ir kuo daugiau jūs tikėjote jiems, tuo
daugiau jie galėjo tverti savo tamsius reikalus jūsų planetoje nebaudžiami. Ir
iki šiol daugelis jūsų religinių ritualų nukreipti į tai, kad pažeminti jus, įdiegti
jums tai, kad jūs Dievo vergai, o ne jo pilnaverčiai partneriai. Brangieji,
Dievas visiškai ne vergvaldys, Jam nereikia vergų. Vergai reikalingi jūsų
valdininkams ir visiems tiems, kas veržiasi į valdžią. Tai jie nori išnaudoti
jūsų jėgas savo naudai. Dievas gi nori visiškai ko kito. Dievas nori, kad jūs
taip pat būtumėte stiprūs laisvi ir galingi, kokie sukurti pagal Jo
sumanymą.
Suvokite,
kad ne Dievas draudžia būti jums galingais. Dievas nori, kad jūs atsimintumėte
savo galybę ir ją įgytumėte. Vadinasi ir jūs patys turite teisę leisti sau
galybę. Jeigu Dievas jums tai leidžia – vadinasi ir visi kiti draudimai daugiau
nebeturi jokios reikšmės. Netgi jūsų asmeniniai draudimai nebeturi reikšmės –
atšaukite juos. Tos savidraudos kyla iš klaidingo savęs vertinimo, kad jūs
nenusipelnote galybės. Bet tai netiesa. Jūs gal būt, dar vis sakote sau: "Kas
aš toks, kad lygintis galybe su Dievu. Argi aš turiu tam teisę?” Atsakysiu:
taip, tam jūs turite pilną teisę. Kadangi jūs ir esate Dievas – Dieviškos šviesos
kibirkštis, kurioje apsijungė visos Kūrėjo jėgos ir sugebėjimai. Jei jūsų tėvas
– Dievas, tai kodėl jūs atsakote sau būti Dievu taip pat? Jūs paveldėjote tą
teisę. Tai valdykite ją kilniai.
Taigi,
meistras-kūrėjas prasideda nuo jūsų nuosavo leidimo pačiam sau tapti juo. Jums
nereikia laukti, kad ateis kažkas ir leis jums tai. Pakartosiu, jūs jau gavote
visus leidimus, apart savo nuosavo. Praėjo tie laikai, kai jūs turėjote gauti
pašventinimą, nuo kažko jau pašventinto. Praėjo tie laikai, kai jūs turėjote surasti
kažką, pastatyti jį aukščiau už save ir pavadinti mokytoju. Per daugelį metų
jūs jau praėjote mokinystę ir pašventintus mokytojus. Dabar nėra nieko, ką jus
galėtumėte iškelti virš savęs ir savo gyvenimo. Jūs esate Dievas ir jūs pats
sau didžiausias pašventintas mokytojas. Tai pašventinkite patys save į
meistrus.
Atsibuskite.
Tapkite meistru. Jeigu jums reikalingas pašventinimo ritualas – tai praveskite
jį patys sau. Pasikvieskite į pagalbininką ir liudininkus savo Dieviškąjį Aš ir
savo angelus. Užsidekite žvakes, jei norite ir iškilmingai pašvęskite save į
meistrus. Galite netgi sau įteikti ženkliuką ar antsiuvą, su atitinkamu užrašu.
Bet atsiminkite, kad ritualo jėga ne nuoseklume, o jūsų ketinimuose. Neškite
švarius ketinimus ir Kūrėjo šviesą viskam, ką jūs kuriate.
Vienas,
iš savęs pašventimo meistru ritualų.
Užmerkite
akis, giliai kelis kartus įkvėpkite ir atsipalaidavote. Įsivaizduokite, kad
išorinė realybė išeina. Pasakykite sau, kad viskas gandinančio, neraminančio
jus – tai tik šešėlis. Jūs savo viduje uždegate šviesą - ir šešėlis tirpsta, dingsta be pėdsako.
Įsivaizduokite
kad visi septyni jūsų centrai-čakros sužimba aklinai-balta šviesa. Dabar tai
atrodo kaip aiškiai-balti šviečiantys rutuliai. Įsivaizduokite, kad erdvė
aplink jus užsipildo auksinėmis šviesos bangomis. Pasakykite sau: "Mano
gyvenimas persiformuoja auksiniame Dieviškumo spindėjime.” Pajauskite supančią
jus auksinę tėkmę. Įsivaizduokite, kad jūs – tėkmės dalis. Tai energijos,
meilės, jėgos ir gausos tėkmė. Visa tai jūsų ir jūs galite valdyti tėkmę.
Pasakykite sau: "Aš (savo vardą) iškilmingai Dievo akivaizdoje, duodu sau
leidimą būti tuo, kas aš esu, pagal Dievišką prigimtį, - meistru-kūrėju. Aš
valdau meistriškumą. Aš nusipelnęs būti meistru. Aš esu meistras. Aš valdau gausos
srautą. Aš kuriu gausą. Taip buvo, yra ir bus visada.”
Mintimis
kreipkitės į savo Dievišką Aš, su prašymu duoti jums meistriškumo ženklelį.
Įsivaizduokite, kad auksinėje erdvėje lėtai išryškėja tas ženklas. Pradžioje jį
matote miglotai, bet štai jis ryškėja ir pagaliau jūs aiškiai jį matote prieš
save. Kas tai bus per ženklas – galite žinoti tik jūs. Nereikia nieko
specialiai sugalvoti ar įsivaizduoti. Paprasčiausiai leiskite pasireikšti
tam,kas atsiras pats savaime. Nesvarbu, ar tai bus šviesos dėmė, ar koks
piešinys, simbolis, raidė ar hieroglifas, ar pilnai atitinkamas daiktas.
Įsivaizduokite, kad imate tą ženklą dvejomis rankomis ir patalpinate širdies
čakroje. Ji momentaliai ryškiau sužiba, pradeda vibruoti ir bangos nuo jos
išplinta per visą čakrų sistemą, o po to naujomis vibracijomis ir šviesa
užpildo visą kūną.
Dabar
meistriškumo ženklas visam laikui įrašytas į jūsų energetinę sistemą.
Kūrėjo-meistro kokybės tapo jums esamos. Jų negalima atšaukti. Tas ženklas
niekada neišnyks, nors su laiku gali pakeisti vaizdinį. Jūs intuityviai
pajausite, kad jūs įgijote naujas meistro savybes ir galimybes.
Mintimis
padėkokite savo Dieviškajam Aš, už tai, kad jums buvo duotas pašventinimas į
meistrus. Įkvėpkite ir atsimerkite.
Penkios
meistro kokybės
Pirma
– meistras – tas, kas sugeba viską, ko jam reikia, padaryti pats. Nepriklausomai
nuo aplinkybių ir kitų žmonių. Jis niekad nejaučia savęs auka. Jis niekada
nelauks nieko iš kitų. Jis žino, kad jėga – jo rankose ir tos jėgos pagalba jis
pats gali sukurti viską, ko jam reikia.
Antra
– meistras – tas, kuris niekada nepasiduoda, o trukdžius priima kaip iššūkį.
Jūs tūkstantmečiais pripratote gyventi pasaulyje, kur silpnumas ir bejėgiškumas
buvo laikoma vos ne norma. Ar net daugiau – jus mokė būti silpnais ir bejėgiškais.
Jus tikino, kad nieko negalite ir nieko nesugebate. O jeigu vis tik jūs bandėte
eiti savo keliu ir daryti kažką savaip, jums trukdė, bandė numušti nuo to
kelio. Todėl, savo tikslo pasiekdavo tik vienetai – tie, kas galėjo eiti į
priekį, nežiūrint į nieką, nepasiduodant. Taip buvo ilgos žmonijos istorijos
eigoje. Jūs matydami, kad tikslą pasiekia tik vienetai, manėte, kad tik
vienetai apdovanoti jėga. Bet iš tikro, jėga apdalinti visi. Ir kiekvienas iš
jūsų gali išmokti nepasiduoti ir eiti į priekį, nepaisant nieko. Ir tada
kiekvienas iš jūsų įgaus savo jėgą, netgi jeigu ji buvo išbarstyta praeituose
gyvenimuose, kada jūs pasiduodavote prieš kliūtis ir atsisakydavote eiti
pirmyn. Dabar jums niekas nepamaišys. Kadangi jėga, kurią jūs dabar įgyjate,
ant tiek didelė, kad prieš ją tirpsta bet kokios kliūtys. O dar ir todėl, kad
dabar jums padeda ir pačios planetos energijos, kurios vibruoja taip aukštai,
kaip niekada anksčiau. Jūsų praeitų gyvenimų laikais Žemė nebuvo prašviesėjusi,
o todėl negalėjo padėti jums, kelyje į prašviesėjimą. Todėl, jūsų nedraugams
buvo lengviau jus nugalėti. Dabar gi Žemė jūsų pusėje, ko dėka tampate vis
daugiau ir daugiau nepažeidžiami.
Trečia
– meistras – tas, kuris turi ryšį su Dieviškumo šaltiniu. Pažvelkite į savo
vidų ir jūs pamatysite bent kibirkštėlę šviesos. Ta kibirkštis – ryšys su jūsų
Dieviškumo šaltiniu. Jūsų Dieviškasis Aš – jūsų jėgų šaltinis. Ta jėga duota
jums pasaulio kūrimui. Tik su ta jėga jūs galite kurti. Be to, ta jėga niekada
neišsenka. Susijungus su savo Dieviškuoju Aš, prisijungiate prie savo niekada
neišsenkančio jėgos šaltinio.
Ketvirta
– meistras – tai tas, kuris sugeba nešti šviesą iš vidaus į išorę, perdarant
supantį pasaulį.
Kartais
jums atrodo, kad aplink jus migla. Tam jūs turite priežastį. Bet pasvarstykime:
anksčiau juk jūs gyvenote toje migloje, bet taip aštriai nejautėte to, kaip
dabar. Kodėl taip? Paprasčiausiai todėl, kad pas jus pačius atsirado daugiau
šviesos. Jums dabar yra su kuo palyginti.
Jeigu
aplink jus daug miglos, tai nereiškiai, kad daug miglos turi būti ir jūsų
viduje. Tegul šviesos kibirkštis, kurią rasite širdyje, tebūna jums kelrode
žvaigžde. Jūsų kelias – nuo tamsos į šviesą. Pradžioje atvėrę šviesą savyje,
jūs pradėsite kurti tą šviesą. Jūs pradėsite nešti ją į išorę – ten, kur jūs
matote miglą. To dėka migla pradės sklaidytis, aplink jus taps šviesiau. Tai
padarysite jūs – meistrai.
Penkta
– meistras – tas, kas valdo švaraus ketinimo meną.
Kad jūsų ketinimai būtų
švarūs – iš esmės, jums reikia tik vieno: turėti švarų ryšio kanalą, su savo
Dieviškuoju Aš. Jūsų Dieviškasis Aš tai – ta Dievo dalis, kurią Žemėje
atstovaujate jūs, arba jūsų Dieviška kibirkštis – tai ne tik jėgos, bet ir
žinių šaltinis apie tai, ko jums iš tikro reikia laimei. Jei jūsų ryšio kanalas
su tuo šaltiniu švarus, tai yra, į jį neįsimaišo ego norai, jį neiškraipo kieno
nors, iš išorės, nuomonė ir įtaka, jei jo energija neišnaudojama neprotingiems
užsiėmimams ir mintims (iš Dvasios stebėjimo taško), tai jūsų jėga ir žinios
eis ten, kur reikia, o būtent jūsų aukščiausiai gerovei, asmeninio rojaus
sudarymui Žemėje.
Meistriškumas
prasideda nuo pasikeitimų savyje.
Ką
reiškia būti meistru jau žinote, jums reikia tik atsiminti. Pradžioje tapkite
meistru tame, kas liečia jūsų nuosavas, sielos ir kūno būsenas.
Būti
meistru – ta reiškia valdyti savo būseną pagal savo valią.
Būti
meistru – tai reiškia naudoti instrumentus performavimui to, kas gali būti
performuota.
O
performuota gali būti viskas, ką tik panorėsite performuoti.
Jei
anksčiau jūs laikėte būtinybe susitaikyti, kankintis ir kentėti ligas, kančias,
sielos skausmą – tai, suvokiant save meistru, jūs suprasite, kad iš tikro visa
tai galite pertvarkyti, performuoti.
Ką
daro paprastas žmogus jei jį apima nuobodulys, gedulas, depresija ir bloga
nuotaika? Jis pasiduoda visiems tiems jausmams arba stengiasi pabėgti nuo jų.
Jis savęs gailisi ir ieško išorinių galimybių išsklaidyti negatyvą kokių nors
pasilinksminimų dėka. Brangieji, tai ne dvasinis kelias, ne meistro kelias.
Meistras taip pat neapsidraudęs nuo negatyvių emocijų, kol gyvenate Žemėje,
žemiškame kūne, niekas nuo to neapdraustas. Bet meistras tampa tyrinėtoju. Jis
– ne auka, jis – eksperimentuotojas. Jis gydovas, pirmiausia gydovas pats sau.
Nustokite
būti aukomis. Užmirškite iš vis tokį žodį, kaip auka. Jūs neturite būti nieko
ir niekada auka, tame tarpe ir nuosavų negatyvių emocijų. Stokite virš jų. Į
tai kas su jumis vyksta, pažiūrėkite iš neaistringo tyrinėtojo pozicijos. Jei
pas jus depresija, tai paverskite depresiją tyrinėjimo objektu. Apžvelkite tai
iš visų pusių, ką su ja galima padaryti. Kada jūs ištiriate depresiją ir
randate transformacijos kelius – jūs tampate meistru. To pagalba jūs galėsite
pertvarkyti save ir kitus.
Svarbiausia – kad jūs pajaustumėte save
padėties šeimininku. Savo paties ir savo gyvenimo šeimininku. Meistras – visada
padėties šeimininkas, kadangi jis kūrėjas. Tuo atveju jūs būsite panašus į
menininką, skirtumas tik tas, kad jūsų drobė – pats gyvenimas. Jūsų valiai
spręsti ką toje drobėje pavaizduoti, ką nutrinti, o ką paversti kažkuo kitu.
Dažai ir teptukai yra jūsų rankose ir jūs valdote reikalingus talentus,
profesionalumą.
Paprastas žmogus galvoja, kad daiktai ir
dalykai jo gyvenime atsiranda patys savaime. Ir tik meistras žino, kad tai jo
pačio rankų darbas. Paprastas žmogus kuria tarsi sapne, nesąmoningoje būsenoje,
pats neatsimindamas, kaip jis tai daro. Todėl jis nustemba: iš kur jo gyvenimo
drobėje atsiranda tiek daug purvinos beprasmės teplionės? Meistras kuria pilnai
suvokiant. Jis žino ką daro. Todėl jo paveikslai harmoningi, tobuli. Juose yra
viskas, ko reikia ir nieko per daug. Juose viskas atitinka jo sumanymams ir
niekas neišeina iš jo kontrolės.
Štai
kokiais meistrais jūs galite ir turite tapti. Tokiais, kurie atrodytų iš nieko,
tuščioje drobėje, sugeba sukurti nuostabų, ryškų šiuolaikinį gyvenimą. Pasaulį,
kuriame patys gyvensite.
Ir
dar vienas svarbus dalykas. Kad kurti ir pripildyti savo pasaulį nuostabiais,
harmoningais ir reikalingais dalykais, turite išsivaduoti nuo baimės. Tam jūs
turite išeiti iš išgyvenimo režimo – tai visai nereiškia būti neturtingu,
materialiai nuskurdusiu. Daugelis turtingų žmonių disponuoja dideliais pinigų
kiekiais, tačiau daugelis dar tęsia gyvenimą išgyvenimo režime.
Gyventi
išgyvenimo režime – reiškia gyventi baimėje praradimams, kovos būsenoje,
pasiruošus gintis. Jeigu jūs gyvenate praradimų baimėje – vadinasi jūs gyvenate
per daug stiprioje priklausomybėje nuo to, kuo disponuojate. Daugeliui,
prarasti daiktus, reiškia tas pats, kaip prarasti patį save. Todėl, jie
kiekvieną akimirką pasiruošę kovoti, ginti savo turtus ir duoti atkirtį
kiekvienam, kas pasikėsins į juos. Taip pat aistringai jie puola ginti ir savo
ego: savo teisumo, nekaltumo, savo valdžios prieš kitus. Brangieji, tam
išeikvojama didelis kiekis energijos. Ir iš tikro, ji eikvojama tuščiai.
Jums
reikia nustoti bijoti praradimų. Prarastai bijo tik tas, kuris netiki, kad pats
gali sukurti sau viską, kas būtina. Praradimų bijo tik tas, kas gyvena ego
valdžioje, iš esmės esant jo vergu. Jei jums vadovauja ne ego, o jūsų
Dieviškasis Aš, jūs nebijosite praradimų. Jūs nuo savęs paleisite tai kas
išeina. Jūs lengvai sukursite sau kažką naujo, tai kas turi ateiti. Ir jūs
niekada neįsikabinsite iš paskutinių jėgų į tai, kas jau jūsų sukurta,
nebandysite išlaikyti tai, neginsite nuo kieno nors kėsinimosi. Atvirkščiai,
jūs lengvai atiduosite tai, kas jūsų sukurta, kadangi atiduodant jūs
išlaisvinate didžiulį energijos kiekį kažko tai naujo, geresnio ir
didesnio kūrimui.
Jūs
galite pasakyti: "bet tada mums visą laiką teks tik atidavinėti ir vėl kurti,
atiduoti ir vėl kurti...O kada gi ilsėtis Krajonai?"
Brangieji,
į Žemę jūs atėjote ne ilsėtis. Jūs čia atėjote dirbti – dirbti kūrėjais,
meistrais.
Tikiuosi
jūs suprantate, žodžius, kad neturite ilsėtis – jog tai dalinai pokštas. Bet jame yra dalis Tiesos: kūrimo procesas, į
kurį jūs įtraukti, neturi sustoti, kol jūs įsikūniję Žemėje. Poilsis jums
duodamas tarp įsikūnijimų. Kas liečia poilsį Žemėje – tai jūs galite ilsėtis be
atsitraukimo nuo kūrybos. Išnaudokite poilsiui kūrybines meditacijas ir paprasčiausiai
vidinės tylos minutes, esant pačiam su savimi. Tačiau, tegul ir pats jūsų nieko
neveikimas būna pripildytas kūrybos, tegul net jūsų tylėjimas, jūsų ramybė,
jūsų vidinė tyla, būna ta dirva, iš kurios auga kūryba. Tokiu būdu jūs kursite
visada ir visur.
Tuo
pačiu, jūs turite teisingai suprasti, to, kas sukurta
jūsų, patį atidavimo procesą. Jūs įpratę skaityti, kad atiduodami prarandate tai, ką atiduodate. Iš
tikro, jūs prarandate, jei atiduodate prieš savo valią, iš baimės, atiduodate
nenorėdami, be nuoširdaus džiaugsmo, be meilės. Jeigu jūs atiduodate pagal savo
valią ir su nuoširdžiu noru pasidalinti – jūs savo viduje padauginate meilę ir
šviesą. O jau meilė ir šviesa padaugina visas geroves jums, be to, visa tai
vyks jau be jūsų dalyvavimo. Jūs tampate tuo kanalu, per kurį gerovė ateina į
jūsų žemišką pasaulį.
Štai
kodėl atiduodant su meile jūs ne tik kad neprarandate, bet dar ir daugiau
įgyjate. Štai kodėl, kai atiduodate su meile, jums nebereikia jokio gausos rago
– jūs patys tampate tuo gausos ragu. Supraskite, kad gyvenimas – tai tėkmė,
procesas, tai nesustabdomas judėjimas. Jūs negalite vieną kart ir visam laikui
apsirūpinti viskuo, kas jums bus reikalinga ir ties tuo apsiraminti. Jūs
neišvengiamai prarasite – ir įgysite, vėl prarasite ir ardysite viena,
kursite visai kita. Tai nesibaigiantis procesas.
Ir
jei jūs tam procesui nesipriešinsite – tai pas jus ateis vis daugiau ir
daugiau. Jėgų ir energijos kūrybai pas jus bus vis daugiau ir daugiau.
Atitinkamai, jūsų gausos ragas pasipildys vis daugiau ir daugiau, gerovės apgaubs jus vis daugiau ir daugiau,
ištisu srautu. Jeigu jūs vis tik pabandysite pasipriešinti tam procesui –
sustabdyti atidavimo procesą ir viską ką turite sau, bandysite užtvirtinti
vieną kart ir visam laikui – visa tai vis tiek iširs, anksčiau ar vėliau, nes tokia
materialumo prigimtis, o štai naujo nesusikurs ir neateis. Argi jūs to
norite? Todėl nesipriešinkite tėkmei.
Atvirkščiai, stenkitės daryti tai dar labiau pilnu, dar stipresniu. Tam tikslui
nebijokite prarasti. Atiduokite, dalinkitės – ir jūs įgysite žymiai daugiau,
nei visi jums žinomi žmonės.
Neužmirškite ir tokio svarbaus savęs
performavimo instrumento kaip – žodis. Neužmirškite afirmacijų. Garsiai
kreipkitės į save, į savo Dievišką Aš su patvirtinimais, kad jūs esate
meistriškas, kad jūs nusipelnę gausos, kad jūs lengvai priimate ir paleidžiate
geroves, kad jūs turite gyvenime viską, ko esate nusipelnęs. Pažiūrėkite į akis
savo atspindžiui veidrodyje ir pasakykite: "Aš esu meistras. Aš esu kūrėjas. Aš
pačio savęs ir savo gyvenimo šeimininkas. Aš kuriu viską, ko man reikia –
kiekvieną akimirką aš gyvenu kaip kūrėjas. Mano gyvenimas virsta į neišsenkantį
gausos ragą. Tebūnie taip.”
Kryon
|