Šiuolaikiniai "isTorikai" (tai tie, kurių pasaulėžiūra kyla "iš Toros") tvirtina, kad Didžioji Romos imperija egzistavo beveik 500 metų. Nuo 30-ųjų metų prieš mūsų erą iki 476 mūsų eros metų. Pabandysim išsiaiškinti ar tai tiesa. Aš pagrinde stengsiuosi pateikti faktus, o išvadas padarysite patys.
Reikia pradėti nuo to, iš kur Apeninų pusiasalyje atsirado žmonės ir kas, buvo tie romėnai. Noriu pradėti nuo šiek tiek toliau, nuo TROJOS. Judant arijams iš Sibiro žemių į Europą buvo sukurtos, kelios stambios kolonijos. Tarp jų ir Trojos, gyvenvietė, kurioje prieš tai jau buvo įsikūrę semitai, bet kuri pastoviai buvo puldinėjama ir naikinama, vykstant karams tarp semitų bendruomenių. Troja suklestėjo tik nuo to laiko, kai ją apgyvendino arijai (pelazgai), 3000 metų prieš mūsų erą tam, kad susikurtų bazę, arijų judėjimui toliau link Viduržemio jūros baseino žemių. Miesto ir kolonijos įkūrėjais buvo trys pelazgų gentys, iš čia ir miesto pavadinimas Troja (trys). Po to viena iš genčių patraukė į Kretos salą, kita į Graikijos krantus, o trečioji liko vystyti ir prižiūrėti miestą. Miesto garbei ten likę arijai pasivadino trojiečiais.
Arijai pastatė didelį miestą, su supančia jį galinga siena ir šis miestas tapo arijų strategine vieta, jungianti Juodosios jūros pakrantės gyventojus su Kreta ir Egiptu. Žydų pagalba buvo išprovokuotas karas tarp arijų imperijų ir Egipto, ko pasekoje jos silpnėjo. Tuo netrukus buvo pasinaudota.
Mituose įamžintas Trojos ir Achėjų (Graikų) karas, buvo tik labai maža žydų suplanuoto didžiojo karo dalis ir prasidėjo jis tik to pagrindinio karo pabaigoje. Iš pradžių Graikai-Achėjai, nesiryžo pulti gerai įtvirtintos Trojos, bet kai 1275 m. prieš mūsų erą įvyko žemės drebėjimas, sienos buvo gerokai apgadintos ir Achėjai ryžosi pulti. Toliau viską žinote. Karo priežastimi tapo tai, kad atseit Trojos kunigaikščio sūnus Parisas (tikras ariškas vardas Borisas) pagrobė spartiečių caro Menelajaus žmoną Eleną. Karas vyko ilgai apie 10 metų ir tik panaudojus visiems gerai žinomą Trojos arklį, apgaulės būdu, miestas buvo užkariautas. (Trojos kasinėjimuose, rasti daiktai įrodantys arijų buvimą)
Po Trojos sunaikinimo trojiečiai, vadovaujami Enėjaus, iškeliavo į Apeninų pusiasalį ir ten įsikūrė. Vietiniai gyventojai priklausė pilkųjų porūšiui ir buvo labai žemo išsivystymo lygio, todėl negalėjo tinkamai pasipriešinti etruskų (arijų) kolonizacijai. Arijai čia įkūrė stiprią gimininę federaciją, kuri darė įtaką visam Apeninų pusiasaliui ir netgi už jo ribų. Po trijų amžių padėtis pasikeitė, nes į pusiasalį pradėjo skverbtis ir graikai-achėjai. Ketvirtame amžiuje prieš m.e. jie įsitvirtino Sicilijoje ir vis dažniau ėmė grasinti etruskams, esantiems Apeninų pusiasalyje. Tuo metu greitai keitėsi padėtis ir pačiame Apeninų pusiasalyje. Susiformavo trys tautos, slavai-arijai (etruskai, taip juos vadino, o jie save vadino rasėnais, nuo žodžio rasė), Samnitai, tai vietiniai aborigenai ir Sabiniečiai-Lotynai Pastarosios dvi tautos žymiai atsiliko savo išsivystyme nuo etruskų, kurie buvo įvaldę įvairius amatus, turėjo teatrą ir dailę, raštą, mechanikos pagrindus. Jų santvarka buvo paremta giminės-bendruomenės įstatymais. Šių įstatymų pažeidėjai buvo išvaromi iš bendruomenės, tai vykdavo visose arijų bendruomenėse. Išvarytieji arba žūdavo, arba rasdavo prieglobstį kitose tautose, kuriose žvėriškumas buvo įprastas dalykas. Taip formavosi dauguma Europos tautų ir tai turėjo įtakos nedraugiškiems etruskų santykiams su šiomis tautomis. Didžioji bėglių dalis prisijungdavo prie lotynų, bet geros klimatinės sąlygos, leido išgyventi išvarytiesiems ir atskirai. Septintame amžiuje prieš m.e., būsimosios Romos teritorijoje, gauja sudaryta iš išvarytųjų, įkūrė savo stovyklą. Po to ši gauja užmezgė draugiškus santykius su šalia esančiais lotynais. Vienos šventės metu, kurią jie šventė kartu su lotynais, ši gauja išpjovė visus tos tautos vyrus, o moteris paėmė į nelaisvę. Bijodama kitų bendruomenių keršto ši gauja 754-756 metais prieš m.e. apsitvėrė, pastatė gynybinius statinius, kurie vėliau ir tapo Didžiuoju Romos miestu. Šeštame amžiuje prieš m.e., etruskai užėmė Romą ir įvedė ten savo vietininkų vadžią. Bet 506 metais prieš m.e. etruskai pralaimėjo kova graikams-achėjams ir žymiai jų įtaka pusiasalyje žymiai nusilpo, tuo iš karto pasinaudojo Roma ir pilnutinai išsivadavo iš etruskų įtakos
Tačiau arijų kultūra jau buvo giliai įaugusi į Romos miesto kultūrą ir paliko gilias šaknis jame. Bet tai buvo tik paviršutiniai simboliai, o pagrindinę Romos politikos esmę sudarė vergvaldystė ir agresija kaimynų atžvilgiu.
Romos miestas ir aplink jį esanti, ne per didžiausia valstybė, buvo, bet imperijos per visą Europą, ne. Tai įrodo, patvirtinančios dokumentikos nebuvimas, taip pat nėra įrodymų, kad visoje Europoje randami griuvėsiai priklausė Romos "imperijai". Tam yra daugybė įrodymų.
Šiame žemėlapyje, kaip matosi nėra jokios Romos imperijos, nors pagal datas ji turi būti. Tai visų pripažinto tuo metu kartografo A.Artelijaus žemėlapis. Dar vienas žemėlapis datuojamas 124 metais, sudarytas Dianiso
Romos imperijos nerasta.
Grupė tyrinėtojų iš Salerno universiteto patvirtino 2006 metais paskelbtą restauratorės A.M. Karubos hipotezę, kad įžymioji "geležinės vilkės" statula, išlieta vientisa, (kas irgi patvirtina amžių neatitikimą, nes tada, kai turėjo būti Romos imperija iki 5 amžiaus, liejama buvo tik dalimis) yra sukurta nežinomo etruskų skulptoriaus 13 amžiuje pr.m.e., o ne penktame.
Tai buvo laikoma pagrindiniu Romos simboliu.( http://www.travel.ru/news/2008/07/11/124965.html)
Po to kai arijų imperija patyrė keletą pralaimėjimų, Viduržemio jūros regione, prasidėjo visos "Mitgard" žemės isTorijos falsifikavimas ir teisybės apie egzistavusios baltosios rasės žmonių imperiją, slėpimas. Tam tikslui ir buvo deginamos bibliotekos, naikinami paminklai arba jie perdaromi pagal nugalėtojų nuožiūrą. Ko neišeidavo sunaikinti, buvo pervadinama, perrašoma, kad tik neliktų kai kam labai nereikalingų teisybės pėdsakų.
Dabar panagrinėkim taip vadinamas "Romos vilas". Tai aukšto lygio statiniai, datuojami pirmuoju mūsų amžiaus tūkstantmečiu, rasti ir randami praktiškai visur. Tai ne šiaip dideli ir aukšto meninio lygio namai, bet ir sudėtingos inžinerinės konstrukcijos, vandentiekių ir kanalizacijos sistemos, pirtys su apšildomomis grindimis, keliai ir kita. Statybos kokybę rodo vien tai, kad viskas išsilaikė tūkstantmečius, neskaitant to, kas buvo sunaikinta
Tam, kad suprastume, kas jas statė ir kam jos priklausė, panagrinėsim jose aptinkamus simbolius. Vilos kurios buvo rastos Ispanijoje. Statinių bendras plotas siekdavo virš 8000 kvadratinių metrų, be gyvenamų patalpų, kurių skaičius būdavo virš 30, dar buvo ir keletą pirčių bei baseinas. Tai buvo žemės ūkio pramoniniai kompleksai, kaip šiuolaikinės fermos. Pirtį sudarė trys patalpos, pirmoje buvo naudojamas šaltas vanduo, antroje šiltas ir trečioje karštas. Paskutinių dviejų patalpų sienos ir grindys buvo su apšildymu, karštu oru, kuris patekdavo tarp sienų ir grindų esančius tarpus. Tualetai buvo įrengti su kanalizacijos sistema, kuri greitai pašalindavo visas atliekas ir kvapus, taip pat juose buvo įrengtas specialus įrenginys, primenantis šiuolaikinį "bide", su pastoviai pratekančiu vandeniu, o vietoj popieriaus, naudojamos kempinės ilgais kotais
Atsiminkit, kad tai buvo pirmo amžiaus prieš mūsų erą statiniai. O dabar atsiminkime oficialią viduramžių isToriją, kai taip vadinamoje, krikščionių Europoje, apsuptoje krikščionybės "šviesos", visur nešvara ir pamazgos, kurios tiesiog pilamos pro langą į gatvę.
Vilose, kurių buvo rasta šimtai po visą Europą ir ne tik, pastebimi akivaizdūs arijų rasės simboliai, priminsiu, kad pagrindinis iš jų svastika Ispanija paveiksliukai
Portugalija paveiksliukai
Anglija paveiksliukai
Prancūzija paveiksliukai
Šiaurės Afrika paveiksliukai
Žlugus katalikybės monopolijai Europoje ir vykstant reformacijai 15-17-tame a., buvo sunaikinti pagrindiniai isToriniai dokumentai, patvirtinantys tikrąją istoriją, o vietoj jų sukurti nauji - pagrinde suklastoti ir falsifikatai. Toje reformacijos epochoje vakarų Europoje, o ypač Italijoje atsirado naujos reformacinės mokyklos, kurios užsiėmė "teisingos", tai yra naudingos reformacinės istorijos versijos rašymu. Todėl šiandien mums ir kišama reformacinės 15-17 amžių istorijos versija, kuri tapo pasauline. Popieriniai Romos legionai žygiuoja po Europą ir neša visiems kitiems, atsilikusiems "kultūrą" (šis žodis kilęs iš dviejų slaviškų žodžių, "kult" ir "Ura" - Urais buvo vadinami žmonės, gyvenę tarp arijų ir turėję labai aukštą išsivystymo lygį; jie buvo tarsi mokytojai, mokę arijus). Romos imperija egzistuoja tik popieriuje, ir tik tuose popieriuose, kurie buvo parašyti 15-17 amžiuose.
Taip pat visoje Europoje aptinkamos akviadukų liekanos (inžinieriniai techniniai statiniai, skirti vandens tiekimui į gyvenvietę). Jie būdavo tiesiami tiek po žeme, tiek ir virš jos. Ten, kur reikėjo kirsti upę ar kitas kliūtis, buvo statomos arkos, keliais aukštais, kas suteikdavo statiniams, ne tik grožio, bet ir tvirtumo. Kai kurie akviadukai buvo statomi iš akmeninių blokų, kurių svoris siekdavo šešetą tonų, o akvedukų aukštis vietomis būdavo iki 50 metrų. Yra akvedukų, kurių ilgis virš 50 kilometrų.
Tam, kad užkariauti pusę pasaulio ir sukurti imperiją reikia stabilios ekonomikos bei išvystytos industrijos, o tai kainuoja nemažus pinigus. Paimti jų romėnams nebuvo iš kur, turint omenyje, kad jų sostinė stovi nuošalyje nuo visų sausumos ir jūros prekybos kelių, tuo labiau, kad jie ir nebuvo prekybos mylėtojai. Naudojantis vergų darbo rezultatais pragyventi galima, bet užkariauti pusę pasaulio, niekaip
Istorikai tvirtina kad visas vilas ir kelius statė Romos kariai ir vergai. Ar gali per prievartą atvaryti vergai sukurti tokius inžinerijos ir architektūros šedevrus? Tam jie turėjo būti apmokyti, apgyvendinti, saugomi, kad nepabėgtų, maitinami jie ir jų sargai. Visa tai turėjo kainuoti didžiulius pinigus. Tokius statinius galėjo pastatyti tik žmonės laisvi ir gyvenantys toje vietoje, o tai yra Tartarijos imperijos gyventojai, apmokyti arijų, kurie ir nešė žinias, aukštą kultūrinį lygį, o ne atvirkščiai, kaip dabar aiškinama kai kurių isTorikų: esa mes, arijai, buvom atsilikę laukiniai žmonės ir visa kultūra pas mus atėjo kartu su krikščionybe iš vakarų Europos.
Dešimtame amžiuje Prancūzų karalius Henrichas 1-asis, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti ir visiems gyrėsi, kad tikras prancūzas maudosi tik du kartus savo gyvenime, kai gimsta ir mirus. Atrasti penkto amžiaus slavų-arijų rankraščiai, akivaizdžiai įrodo, kad net paprasti žemdirbiai arijai mokėjo skaičiuoti ir rašyti, skaityti, ne taip, kaip krikščioniškos Europos karaliai. Pirmiausia, ką naikino krikščioniški užkariautojai, tai pirtis, kuriomis naudojosi arijų imperijos gyventojai, nes jiems tai buvo nesuprantama ir nepriimtina, laikė tai pagoniškomis apeigomis
Tai kaip suprantu arijai buvo pirmieji gyventojai žemėj? Ir jie buvo protingiausia tauta? Mes irgi arijų kraujo nešiotojai? Tik jau žinoma maišyti su kitom tautom? O be arijų protingos tautos buvo dar kitų protingų tautų? Visi išradimai ir t.t. priklauso arijams? Ir taip išeina, kad žydai buvo irgi protingi, jei sugebėjo tiek karų sukelt, manipuliuoti. Ar jie tarnauja tamsiosioms jėgoms?
