Negali atleisti – reiškia tai yra Savasis Ego. Tai mūsų Ego pastoviai mėto akmenis mūsų gyvenimo kelyje.  Pykčio ant kitų savęs atžvilgiu akmenys, kitų  negerbimo akmenys, mylimojo ir draugų melo akmenys, apgaulių, neįvykdytų pažadų, bauginimo, žeminimo, išnaudojimo ir t.t. Į tai pastoviai nurodo mūsų Ego, primena ir privilioja visa tai, nori leisti mums įeiti į tą košmarą. Tokiu atveju, mes niekada tų akmenų nepašalinsime iš savo gyvenimo kelio.

Atsimink: Tai tik nurodymas, o tai priėmus ir patikėjus – mes patys save nubaudžiame. Gyvenime į viską reikia žiūrėti neutraliai. Asmeniškai nepriimti, savęs nebausti, o iš savo gyvenimo pamokų ir įvykių mokytis. Pažiūrėkite į tai kaip į akmenį, o ne kaip į skausmą ir nuoskaudą.

Savo širdies nepateikite skriaudėjo strėlėms, o po kojomis nemėtykite akmenų, kliūčių. Teisingai reaguokite į viską, žiūrėk iš šono ir neutraliai. Mokėk valdyti savo laisvą pasirinkimą reaguojant į blogį. Atsimink, kad bet kuriame blogyje yra gėris ir į tai reikia atsižvelgti, suprasti ir pamatyti.

 Save atskleisk ne praradimams ir įsižeidimams, o savęs ir skriaudėjo išgydymui. Jam reikia padėti, o save paskirti jo sielos gydytoju.

Netgi artimojo mirtį reikia gerbti, nes siela nusprendė išeiti namo.  Kiekviena siela, prieš gimimą, pasirenka kokiu keliu ir kada ji išeis iš gyvenimo. Mirtis – tai irgi pamoka ir daug ko mus moko.

Gyvenime nėra nieko atsitiktinio, viskas ateina per karmines pamokas ir kaltinti ką nors nėra prasmės. Meilė niekada nemiršta. Jeigu mes pastoviai sėdėsime negatyviuose įvykiuose, nesistengdami jų suprasti, tai čia  tada nebus vietos meilei, atjautai ir galimybei judėti toliau, augti savo gyvenimo patirties dėka.

Suprantant ir atleidžiant save ir kitus, mes nuimame  nuo savo gyvenimo kelio ir sveikatos, karminius akmenis. Savo gyvenime, nuo įvykio iki įvykio,   eik per meilę, suvokimą ir atleidimą, o ne per įsižeidimus, baimes ir kančias. Visada buk aukščiau visko, mylėk save, kitus ir gyvenimą.

Atleidimas – mūsų sielos ir gyvenimo sveikatingumo operacija. Po kiekvienos operacijos yra pooperacinė krizė. Išvalant mūsų protą per atleidimo mintis, maldas ir meilės jausmą, mes išlaisviname daug negatyvios energijos. Išeidama, ji paskui save tempia toksinus, metabolizmo ir irimo produktus. Organizmas pats save valo. Tuo periodu gerkite daugiau vandens. Nesijaudinkite, o džiaukitės, kad valymas prasidėjo. Pakentėkite, nereikia gerti vaistų. Tiks geras žolinis užpilas, arbata, duokite sau, savo kūnui, protui ir gyvenimui, daug meilės.

Pas kai kuriuos netgi po seansų pas aiškiaregius, kur reikia daug ką suprasti ir atleisti, būna krizė. Visame kame blogame raskite ir gera. Tai sielos, mentalinio, emocinio ir fizinio kūnų valymas. Per poras  išeina daug šlakų, kurie guli mūsų viduje ir laukia kada jiems pereiti į ligas.

Todėl, rekomenduoju kas vakarą peržiūrėti savo dieną, ką reikia atleisti ir kam reikia padėkoti. Tada mes neužsidirbsime sau ligotos praeities, su visomis jos pasekmėmis.

Dažnai atleidimas lydimas ašaromis – tai ašaros apvalančios ir apiplaunančios mūsų sielą. Tai gerai.

Dažnai tie, ką mes atleidžiame, neatleidžia mums, tai normalu, svarbu jus atleidote. Tas žmogus dar nepasiruošęs atleisti, tai jo pasirinkimas ir jūs už tai neatsakote. Dažnai žmogų ar įvykius tenka atleisti kelis kartus, tai normalu. Kartokite.

Atleidimo procese jūsų siela siūs jums senus įsižeidimus ir įvykius – tai jūsų suvokimui ir atleidimui. Padėkok ir atleisk. Atleidime nėra laiko, jame yra jausmas. Jeigu jūs atleidote, o atsiminimuose yra seni įsižeidimo jausmai, reškia čia reikia dar kartą suprasti ir atleisti.

Kada ateina praeities įvykiai ir jūs jau nejaučiate praeitų įsižeidimų, kančių, o tik kaip praeities atsiminimus, vadinasi jau atleista, suprasta ir atidirbta. Sveikinu. Jūs karmiškai jau išsivadavote nuo tos pamokos.

Atleidimas – savęs išlaisvinimas naujam, aukščiausiam ir geriausiam. Tam, per atleidimą mes atlaisviname daug vietos savo prote, širdyje ir gyvenime.

Visas savo gyvenimo problemas sukuriame patys, nes mes leidžiame sau reaguoti į Ego nurodymus ir patys save baudžiame. Todėl aš savajam Ego, kas rytą liepiu nekišti nosies į viską ir visur per dieną. Aš jam duodu eilinę išeiginę.

Kreipiuosi į jį ir Liepiu:

Labas rytas manasis Ego. Mano Aukščiausiasis Aš, Dievas esantis mano viduje, liepia tau būti laisvu per visą dieną. Aš su savo Aukščiausiuoju Aš pati užsiimsiu savo reikalais, per meilę ir pagarbą žmonėms. Aš linkiu tau ir sau nuostabios dienos.

Aš jau nuo ryto jaučiu save ramia, pasitikinčia, kūrybinga ir džiaugsmingai nusiteikusia.

Tikiu savo laisve priimant sprendimus per mano laisvos valios pasirinkimą. Tik aš savo gyvenimo šeimininkė per visą šią dieną. Mano energija auga. Į dienos įvykius ir žmones aš reaguoju tik per savo Aukščiausiąjį Aš. Į viską žiūriu neutraliai savo sielos akimis, o ne Savojo Ego loginiu protu, kuris viską mato tik fizinėmis akimis ir iliuzinius įvykius bando pateikti kaip realius, pastoviai priversdamas mus bijoti ir pergyventi.

Pastoviai, dienos bėgyje, pradėkite suvokti visus įvykius per savo Aukščiausiąjį Aš.

Atsimink: 

Ką tu galvoji, mažiau už tai ką tu žinai.

Ką tu žinai, mažiau už tai ką  tu myli.

Ką tu myli, žymiai mažiau už viską kas čia yra.

Tu esi Žemės angelas, unikalus ir nuostabus.

Tu esi Viskas ir tuo pat dalis Visko, vadinasi Visa tai yra tau ir tu esi dėl Visko to.