Specialiai pagal JAV vyriausybės nurodymus 1933 m. buvo sukurta organizacija NSO tyrimams. Remiantis tyrimų rezultatais, 1935 m. ateivių buvimas Žemėje buvo pripažintas tikru faktu.

Per ateinančius 20 metų tos organizacijos darbuotojai bandė išsiaiškinti kosminių ateivių ketinimus ir užmegzti kontaktą su jais. Tai ir įvyko oficialiai 1954 m., Vasario 20–21 d., Prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris susitiko su svetimos civilizacijos atstovais. Pirmasis susitikimas buvo nesėkmingas. Ateiviai atsisakė perduoti pažangias technologijas žemiečiams amerikiečių asmenyje, tačiau reikalavo nutraukti tam tikrų ginklų rūšių kūrimą. Jungtinės Valstijos nesutiko nutraukti savo karinių projektų ir, žinoma, negalėjo to garantuoti visam pasauliui. Tęsėsi kontaktai ir dėl to įvyko taip vadinamas Gread susitarimas.

Dėl ko šalys susitarė:

1.Ateiviai nesikiša į žemiečių reikalus. Žemiečiai (JAV vyriausybė) laiko ateivių buvimo Žemėje faktą paslaptyje.

2.Ateiviai padeda techninei plėtrai. Tai taikoma tik Amerikos tautai.

3.Ateiviai gali žmones ir gyvūnus paimti mokslo tikslais. Po tyrimų žmonės grįžta atgal, prisiminimai apie kontaktus su ateiviais pašalinami iš jų atminties.

Eisenhowerio administracijos pulkininkas Philipas Corso, Eisenhowerio nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis pareigūnas, rašė: „Mes vedėme derybas dėl tam tikro pasidavimo jiems, nes negalėjome su jais kovoti. Jie diktavo savo sąlygas, nes žinojo, kad labiausiai mes bijome, kad jie gali atskleisti mūsų paslaptį  apie juos ir technologijas“.

Pulkininkas Philipas Corso mano, kad sutartis buvo įpareigota Eisenhowerio administracijai, kad technologijos buvos perduotos mainais už įvairią genetinę medžiagą ateiviams.  Administracija pateisino savo elgesį teigdama sau, kad pilkieji vis tiek būtų pagrobę Amerikos piliečius, o sutartis galėtų suteikti galimybę stebėti pagrobimus, kas nutinka piliečiams, kurie tapo pilkųjų genetinių eksperimentų dalimi. Pilkieji privalėjo pateikti pagrobtų piliečių sąrašus, ko jie, matyt, nepadarė ir kurie vėliau tapo nesutarimų tarp pilkųjų ir amerikiečių valdžios šaltiniais.

Šio susitarimo rezultatas buvo daugybės požeminių bazių sukūrimas, kur žemiečiai įsisavino nežemiškas technologijas, o ateiviai eksperimentavo su „žmogaus medžiaga“. Pasak Schneiderio, JAV buvo pastatyta apie 130 tokių bazių. Jis pats galėjo įvardyti tik dvi, kuriuose buvo asmeniškai: bazę „Dulce“ (Nevada) ir bazę „Area 51“ (Naujosios Meksikos valstija).

Bazė „Dulce“ yra Naujosios Meksikos valstijoje, prie šiaurinės sienos su Koloradu, apie 25 mylių į vakarus nuo Chamo, Navajo indėnų rezervate. Ją ir šiandiena kruopščiai saugo valdžia. Iš karto po jos sukūrimo vietiniai gyventojai, kurie gyveno netoliese mažame miestelyje, buvo išgyvendinti.

1979 m. pabaigoje elektronikos specialistas Paulas Bennewitzas perėmė kelis neaiškius radijo ryšius. Po 15 mėnesių jis jau turėjo kelias dešimtis perimtų radijo ir televizijos laidų. Jis sekė jų kryptį ir galėjo surasti priėmimo tašką - Archuleta Mesa kalną netoli Dulce. Kadangi rajone nebuvo jokių statinių, Bennewitzas padarė išvadą, kad objektas yra po žeme. Po to jis apkeliavo valstiją ir rado žmones, kurie teigė, kad juos pagrobė ateiviai ir nuvežė į požeminę bazę Dulce, kur buvo atlikti eksperimentai.  Myrna Hansen, pasinėrus į giluminę regresyvinę hipnozę, aprašė ateivių laboratoriją, indus, pripildytus žmogaus kūno dalių ir žmones, panardintus į skystą azotą.

1980 m. Paulas pareigūnams pristatė visą surinktą medžiagą, tačiau tyrimo rezultatas buvo Bennewitzo persekiojimo ir jo surinktos medžiagos diskreditavimo didžiulė kampanija. Visa tai „tiesos ieškotojui“ baigėsi nerviniu sutrikimu, po kurio jis paliko NSO problematiką.

Tačiau jo atrasti faktai, kad implantuojama praktiškai kiekviena ateivių pagrobimo auka, kurią lydi atitinkami randai kūne. Ateityje visas aukas gali bet kada skenuoti ateiviai. (Pasak Nigelio Cowthorno, tuo metu Bennewitzas teigė, kad buvo implantuotas 300 000 JAV ir apie 2 000 000 visame pasaulyje)

Thomas Castello dirbo požeminėje bazėje „Dulse“ saugos specialistu - jis buvo atsakingas už vaizdo stebėjimo kameras.

„Dulce Papers“ ir kituose savo asmeniniuose liudijimuose Castello teigia, kad egzistuoja septynių lygių požeminė bazė, kuri bendrai priklauso žmonėms, ir įvairios nežemiškos rasės Dulce, Naujojoje Meksikoje.

Castello teigia, kad bazėje dirbantys žmonės yra mokslininkai, apsaugos darbuotojai ir įvairių korporacijų darbuotojai, tarnaujantys karinėms sutartims. Castello tvirtina, kad bazėje taip pat dirba keturių nežemiškų rasių atstovai:

1) standartiniai maži pilki iš žvaigždžių sistemos „Zeta Reticuli“ (apie 120 (cm) aukščio)

2) aukšti pilki iš „Rigel“, „Orion“ („Rigel“, „Orion“) (apie 2 (m) aukščio)

3) ir „Reptilian“ padarai, kaip iš pradžių iš Žemės ir iš Drakono žvaigždžių sistemos Oriono žvaigždyne (Draco žvaigždžių sistema Orione) (180–230 (cm) aukščio). 

4) Castello teigia, kad žemiškuosius roplius, kuriuos jis apibūdina kaip „darbinę kastą“, valdo sparnuotos roplių būtybės, kurias jis vadina Draco (nežemiškos rasės iš Oriono).

Castello sako, kad jis buvo įdarbintas „saugumo techniku“, o jo pagrindinis darbas buvo spręsti bet kokius klausimus ar konfliktus, iškilusius tarp nežemiškų rasių ir bazės žmonių. Kadangi bazėje dirbau apsaugos techniku, turėjau su jais susisiekti kasdien. Jei iškilo problemų dėl saugumo ar vaizdo kamerų, man skambino. Fizinį darbą Dulce bazės žemesniuose lygiuose paprastai dirbo „darbo kastos“ ropliai. Sprendimus dėl šios kastos dažniausiai priėmė baltasis Draco.

Castello teigė, kad įvairūs projektai Dulce apėmė:

1. nežemiškos technologijos atkuriamoji inžinerija,

2. proto valdymo būdų kūrimas,

3. genetiniai eksperimentai, susiję su klonavimu ir žmogaus-ateivio hibridų kūrimu.

Panašūs projektai buvo vykdomi Montauk (Long Ailandas) ir Brookhaveno laboratorijose, ką įrodo įvairūs tiesos ieškotojai. Šie projektai buvo išsibarstę po visus septynis požeminės bazės lygius, o nežemiškos rasės užėmė giliausius lygius - nuo penkto iki septinto. Šiuos lygius Castello apibūdina kaip labai senovinius natūralius urvus, kurie anksčiau buvo naudojami įvairių nežemiškų rasių. Atsakydamas į klausimą apie urvų kilmę, jis sakė: „Gamta inicijavo šiuos urvus. Drako ropliai naudojo tuos urvus ir tunelius šimtmečius. Vėliau, pagal „RAND Corporation“ planus, jie buvo daug kartų išplėsti. Iš pradžių urvuose buvo ledo ir sieros ežerai, kurie puikiai atitiko ateivių poreikius."

Šeštojo lygio rytiniame sektoriuje veikia kelios skirtingos ateivių rasės ... Šis sektorius paprastai vadinamas „ateivių sektoriumi“. Drakonai yra neginčijami 5-6-7 lygio šeimininkai. Žmonės yra tik antri pagal valdžios hierarchiją šiuose lygiuose. Castello sako, kad jis buvo tiesioginis genetinių eksperimentų, vykstančių križminant rūšis, kurie yra šeštame lygyje, rezultatų liudininkas. (Šis lygis dar vadinamas „Košmarų sale“. - autorius) jo baisus atradimas buvo tas, kad žmonės buvo naudojami kaip tam tikras laboratorinis gyvūnas, žemesnėse bazės pakopose, ten buvo užšaldyti, naudojami kaip tikslinės minties kontrolės programoms ir net genetiniai eksperimentai tarp rūšių križminant.

 Castello rašė: „Blogiausias yra 7 lygis, eilėje po eilės yra tūkstančiai žmonių ir dalys iš žmogaus kūno užšalusios būsenos. Jame taip pat yra įvairių vystymosi stadijų humanoidinių embrionų, kurie plaukioja specialiose talpyklose, saugyklose. Dažnai sutikau narvuose esančius žmones, dažniausiai esant pakitusiai sąmonės būsenai, tačiau kartais jie rėkdavo ir šaukėsi pagalbos “.

1995 m. Philas Schneideris su viešomis paskaitomis keliavo po JAV. Savo kalbose jis teigė, kad JAV vyriausybė jau seniai užmezgė glaudžius ryšius su ateiviais ir vykdė su jais bendrus projektus. „ Aš ne manau, aš tai žinau, nes pats ilgą laiką dalyvavau viename iš šių projektų ir turėjau prieigą prie labai slapto laipsnio dokumentų.“

Philas buvo aukštos kvalifikacijos geologas ir kalnakasybos inžinierius, o 70-ųjų pabaigoje dalyvavo kuriant slaptas bazes tiek JAV teritorijoje, tiek už jos ribų. Palaipsniui jo prieigos prie slaptų projektų lygis didėjo. 1979 m. Jis buvo išsiųstas į Dulce bazę Naujojoje Meksikoje.

Philas Schneideris, rašė: „1954 m., Eisenhowerio administracijos metu, federalinė vyriausybė nusprendė apeiti JAV Konstituciją ir pasirašė sutartį su ateiviais. Ji buvo pavadinta „1954 m. Greados sutartis“ ir leido ateiviams paimti gyvulius ir išbandyti implantavimo metodiką daugeliui žmonių, kurių buvo reikalaujama pateikti sąrašą. Tačiau palaipsniui ateiviai pakeitė susitarimo sąlygas savo naudai ir tada nusprendė apskritai nustoti jo laikytis “.

Daugelis pažangiausių pokyčių Amerikos gynybos pramonėje buvo padaryta jų pagalba, tačiau tuo pačiu metu vis daugiau žmonių pradėjo dingti be pėdsakų. Philas nustojo tikėti, kad jis dirba Amerikos tautos ir viso pasaulio labui. Ateityje jis pamatė „Naujos pasaulinės tvarkos“ kūrimą, kurioje dominuotų ateiviai ir siauras žemiškosios aristokratijos sluoksnis. Didžioji dauguma žemiečių turėjo tapti bežodžiais vergais savo planetoje. 1994 m. Schneideris nutraukė bendradarbiavimą su JAV vyriausybe. Savo geologo darbą jis pradėjo derinti su viešomis paskaitomis JAV ir Kanadoje, lankėsi Anglijoje ir Japonijoje.

Pasisakymų metu Schneideris išsamiai aprašė rangovų, vykdžiusių darbus bendradarbiaujant su ateiviais, bendradarbiavimo schemas.  Pasak Philo, bendras šešėlinio biudžeto, kuris buvo skirtas finansuoti svetimų technologijų tyrimams finansuoti, dydis buvo 1,3 trln. USD. Šios išlaidos niekada nebuvo parodytos plačiajai visuomenei ir nebuvo atspindėtos jokioje oficialioje ataskaitoje. Tarp nuolatinių federalinės vyriausybės rangovų pagal bendravimo su svetimomis civilizacijomis programą Schneider įvardijo šias bendroves: • EG EG & G• Westinghouse• McDonnell Douglas• Моrison — Knudson• Saugos sitemos Wackenhut• Boeing Aerospace• Lorimar•  Mitsibishi Industries• Rider• Bechtel• I.GГ. Farben. Iš viso tokiame bendradarbiavime dalyvavo apie 100 didelių įmonių.

Philas buvo įsitikinęs, kad visa „Žvaigždžių karų“ programa veikia kaip buferis prieš ateivių ataką. Jis teigė, kad programa neturėjo nieko bendra su Šaltuoju karu, kuris buvo savotiškas žaislas valdžios rankose ir patogi priežastis paaiškinti tokias milžiniškas išlaidas. Per savo darbą vyriausybės projektams laiką Schneider dalyvavo 13 didžiausių statybinių projektų giluminėse požeminėse bazėse visoje Amerikoje. Ji taip pat dirbo tokiuose projektuose Maltoje, Vakarų Vokietijoje ir Italijoje.

1995 m. Schneider perskaitė daugiau nei 30 paskaitų.  Jis pažadėjo pateikti dokumentus ir įrodymus, tačiau savo ketinimo neįvykdė: 1996 m. Sausio 11 d. Philas Schneideris buvo rastas negyvas savo bute, jo kaklas buvo suvyniotas laidais. Policija mirtį kvalifikavo kaip savižudybę. Jis jau niekam kitam nieko nepasakys ir nepateiks. O tai tik patvirtina, jog jis kalbėjo tiesą, labai nepalankią Cabal.

Marko Richardso, karinio susidūrimo tarp žemiečių ir ateivių Dulce bazėje dalyvio, liudijimai 1979 m.  Oficialiai Markas buvo verslininkas, turintis savo statybos verslą. Tačiau iš tikro jis buvo JAV karinių oro pajėgų kapitonas lakūnas- bandytojas, dalyvaujantis SKP (slaptojoje kosminėje programoje) kaip ir jo tėvas, vadovaujantis vienam iš tos programos padaliniui. Taigi jis taip pat teigia, jog dalyvavo susirėmime su ateiviais požeminėje bazėje Dulce, nes dalis oro pajėgų aukščiausių karininkų nesutiko su ateivių vykdomu genocidu pagrobtų žmonių atžvilgiu ir buvo priimtas sprendimas juos išlaisvinti.

Kaip teigia Markas, šis įvykis turėjo baigtis tik pabauginimu ir be aukų, tačiau taip nesigavo, todėl aukų buvo neišvengta, tačiau išvaduota didelė dalis pagrobtų žmonių. Už tokius veiksmus, nepatikusius Cabal ir dėl baimės, jog jis gali nutekinti informaciją, Markas Richardsas nuo 1982 metų buvo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos už taip vadinamą „nužudymo organizavimą“ vienam pedofilui, kurio būstą remontavo jo firmos darbuotojai. Tuo metu pats Ritchardsas buvo karinėje misijoje už Žemės planetos ribų. Tačiau, dėl misijos slaptumo to teisme pateikti negalėjo, o jei ir pateiktų, tai niekas tuo metu nebūtų patikėjęs. Pasak jo žmonos Jo Ann, Markas Richardsas yra kalėjime už nusikaltimą, kurio jis nepadarė.

Jo tėvas už tai, kaip vadovas, turėjo atsisveikinti su savo kūno gyvybe. Markas jau 39 metus sėdi kalėjime, nors asmuo, kuris įvykdė žmogžudystę, po apeliacijos išteisintas ir paleistas. Tačiau Marko paleisti niekas neketina, dėl tam tikros informacijos nutekinimo baimės. Ptas Markas kaip, sąžiningas armijos karininko garbės kodekso gerbėjas, laikosi savo priesaikos neatskleisti turimos slaptos informacijos apie SKP. Tačiau paskutiniaisiais metais, vykstant laipsniškam informacijos atskleidimui ir tuo dalinantis kitiems SKP programos veteranams, prabilo dalinai ir Markas. Tai pateikiama per jo žmonos prezentacijas, o taip pat jis duoda interviu įžymiam informaciniam projektui Camelot, jos pagrindinei redaktoriai Kerry Cassydy.

1961 m. Tarpžvaigždinė konferencija (Gagarino skrydžio į kosmosą metai!), Kuri vyko Ekseteryje (Anglija) ir kurioje, tikėtina, dalyvavo daug aukščiausių valstybių pareigūnų, kariuomenės ir Žemės mokslininkų, taip pat ne vienos šalies atstovai. Šimtas  ateivių delegacijų ir kelios vandenynų rasės. Markas dalyvavo būdamas dar vaikas kartu su tėvu.

Kita didelė konferencija, vyko Irane 1971 m., į kurią jau atvyko daugiau nei 200  ateivių delegacijų ir kur Markas dirbo JT saugumo tarnyboje.

JAV karinis jūrų laivynas, karinės oro pajėgos turi veikiantį kosminį laivyną. Tai palaiko tokie aukšti asmenys, senatorius Danielis Kenas Inouye sakė: „Yra šešėlinė vyriausybė, turinti savo karines kosmines pajėgas, savo laivyną. Taip pat savo lėšų rinkimo mechanizmą ir galimybę įgyvendinti savo idėjas. Priešingai nei nacionaliniai interesai, be jokių patikrinimų ir pusiausvyros. Ir svarbiausia, jie atleisti nuo tokių įstatymų “.

Per pastaruosius kelerius metus daugybė informatorių paskelbė pareiškimus, o kai kurie išdrįso pasakyti tai, kad viso pasaulio vyriausybės gali naudotis itin pažangiomis nežemiškomis technologijomis.

Pol Theodor Hellyer. Kanados inžinierius, politikas, buvęs gynybos ministras. Ilgiausiai buvęs Kanados slaptosios tarybos narys, atsakingas už Kanados oro pajėgų, armijos ir karinio jūrų laivyno sujungimą į vieną, vadinamą Kanados pajėgomis. Hellyer sakė:

„Prieš kelis dešimtmečius ateiviai iš kitų planetų mus perspėjo apie tai, kaip mes vystomės, ir pasiūlė pagalbą. Vietoj to mes, ar bent jau kai kurie iš mūsų, jų vizitus interpretavome kaip grėsmę. Ir mes nusprendėme pirmiausia šaudyti, o tik tada užduoti klausimus. Išleidžiant trilijonus dolerių tokiems projektams, apie kuriuos JAV vyriausiasis vadas ir Kongresas buvo sąmoningai laikomi nežinioje “.

Dr. Brianas O'Leary'is, buvęs NASA astronautas ir Prinstono fizikos profesorius:

„Yra daugybė įrodymų, kad jie susisiekė su mumis. Tos svetimos civilizacijos mus stebėjo labai seniai. Nors jų išvaizda yra kaprizinga, žiūrint iš bet kokio tradicinio materialistinio Vakarų požiūrio, šie ateiviai naudoja sąmonės technologijas, jie naudoja toroidus ir besisukančius magnetinius diskus savo erdvėlaivių varymo sistemoms. Atrodo, kad tai yra bendras NSO fenomenų vardiklis”

Ar visi šie žmonės meluoja? Arba jų žodžiai buvo neteisingai interpretuoti? Leroy Gordon Cooper 1927 — 2004 , buvęs NASA astronautas, aviacijos inžinierius ir  pilotas-bandytojas. Vienas iš pirmųjų septynių astronautų, vykusių „Project Mercury“, atsieit pirmojoje JAV pilotuojamoje kosminėje programoje, sakė:

„Aš tikiu, kad jie jaudinosi, jog visuomenė ims panikuoti. Jei jie sužino, kad kažkas turi transporto priemonių, kurių našumas yra toks didelis ... Taigi jie pradėjo meluoti. Ir tada aš manau, kad jie turėjo nuslėpti dar vieną melą. Žinai, sakyk kitą melą, kad paslėptum savo pirmąjį melą. Bet dabar jie nežino, kaip iš jo išeiti. Dabar bus taip nemalonu pripažinti, kad visos šios administracijos yra pasakiusios daug melo ... Ir kad aplink mus kursuoja kelios nežemiškos transporto priemonės.”

Be visų aukščiau išvardytų dalykų, įdomu tai, kad vienas iš prieštaringiausių informatorių šiame sąraše yra neabejotinai Gary McKinnon. Žmogus, kuris kažkaip įsilaužė į slapčiausius Pentagono failus. Įsilaužus ir ištyrus gautą informaciją. McKinnon pateikė keletą neįprastų pretenzijų. Kalbėdamas apie tai, ką rado kompiuteriuose itin slaptoje karinėje bazėje. Ir iš to matyti, jog JAV karinis jūrų laivynas ir NASA turi visiškai veikiantį kosminį laivyną.

McKinnonas teigė, kad tai buvo vienas neįprasčiausių failų, su kuriais jis susidūrė. Buvo „Excel“ skaičiuoklė, kurioje buvo pateikiama informacija apie „ateivių pareigūnus“. Be kurioziško sąrašo. McKinnon rado „slapto kosminio laivyno“, kurį sudarė dešimt karo laivų, su  priešdėliu „USS“ (Jungtinių Valstijų laivas), sąrašus. McKinnon mano, kad šį slaptą kosminį laivyną valdo slapta JAV vyriausybė:

„Radau„ Excel “skaičiuoklę, kur jie parašė„ ateivių pareigūnai “. Ir aš pagalvojau, o Dieve, tai neįtikėtina“.

Be aukščiau minėto JAV senatoriaus Danielio C. Inoe. Admirolas Hillas - Nortonas, buvęs Gynybos štabo viršininkas, 5 žvaigždučių Karališkojo laivyno admirolas. NATO karinio komiteto pirmininkas:

„Mūsų atmosferoje yra įrenginių, kurie techniškai daugelį metų lenkia viską, ką galime priešpastatyti. Ir neturime galimybių sustabdyti jų atvykimo čia ... Yra rimta tikimybė, kad daugelį metų mus lankė ir aplankė žmonės iš kosmoso, iš kitų civilizacijų. Jei viena iš šių civilizacijų ateityje ar dabar parodys priešiškumą. Turime išsiaiškinti, kas jie yra, iš kur ir ko nori. Tai turėtų būti kruopščių mokslinių tyrimų objektas, o ne bulvarinių laikraščių iškraipoma tiesa “.

Mirties lovoje būdamas „Lockheed Martin“ mokslininkas Boydas Bushmanas atskleidė viską, ką žinojo. Jis teigė dalyvavęs slaptose programose, susijusiose su nežemiškų kūnų ir dirbinių tyrinėjimais. Bushmanas kalbėjo apie atradimo patirtį, kurią jis patyrė, kai buvo nuvestas žemyn į „triušio urvą“ dėl ateivių atsiradusių, NSO mūšių Amerikos oro erdvėje susidūrimų. Ir dėl atvirkštinės nežemiškų erdvėlaivių inžinerijos. Kaip vieną iš rekvizitų, kurį jis naudojo paremdamas savo žodžiais, Bushmanas parodė keletą tariamo nežemiško kūno, su kuriuo jis susidūrė, nuotraukų.

1998 m. Pulkininkas Philipas J. Corso sukėlė triukšmą su savo bestseleriu „Diena po Rosvelo“. Šioje knygoje Corso iš pirmo žvilgsnio atskleidžia tikrąją Roswello katastrofos istoriją. Corso atskleidžia, kad nors sudužusio nežemiško erdvėlaivio detalės buvo slepiamos nuo visuomenės, kariniam pramonės kompleksui šis atsitiktinis įvykis buvo labai naudingas atvirkštinės inžinerijos technologijos pavidalu. Pasak Corso, dėl Roswello katastrofos ir kitų panašių numušto nežemiško laivo atvejų atsiradusios naujovės paskatino mikroschemų plėtrą.

Arthuras Neumannas yra paslaptingas žmogus. Daugelį metų jis veikė slapyvardžiu „Henry Deacon“ ir šokiravo bendruomenę pasakomis apie keliones portaluose, nežemiškus kontaktus ir šešėlinę Cabal, traukiojančią už virvučių morionetes ir manipuliuojančią dabarties įvykiais. Neumannas buvo iškilus fizikas Lawrence'o  nacionalinėje laboratorijoje. Ir jis pranešė savo klausytojams, kad laisvos energijos paslaptys jau seniai buvo atrastos, tačiau jos buvo sąmoningai slopinamos, nes šios technologijos išleidimas masinį žmonijos pavergimą padarytų neįmanomu.

2019 m. Sausio 23 d. Amerikos žurnalistė Linda Moulton Howe, „Emmy“ apdovanojimo (Amerikos televizijos apdovanojimas) laureatė. Paskelbė vaizdo įrašą, kuriame naujas informatorius aptarė savo įslaptintą misiją. Į didelę palaidotą struktūrą, rastą Antarktidoje.

Tiesioginis toliau aprašytų įvykių dalyvis buvo Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno SEAL (Navy SEALs). Tai yra pagrindinis JAV karinio jūrų laivyno (jūrų) specialiųjų operacijų pajėgų taktinis vienetas. Skirta žvalgybai, specialiajai ir sabotažo veiklai, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijoms. SWAT kareivis atskleidžia slaptą misiją į senovinį palaidotą statinį Antarktidoje

Pirmą kartą Linda Howe pakalbino  jį 2018 m. Liepos 19 d. „YouTube“ vaizdo įrašuose jis naudojo „Spartan1“ pseudonimą. Kur jo veidas yra užtamsintas ir balsas pakeistas siekiant apsaugoti jo tapatybę.

Linda Howe sako asmeniškai patikrino „Spartan1“. Jis pateikė pakankamai dokumentų savo karinei karjerai pagrįsti. 2003 m. JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų operacijų grupė („SEAL“) keliavo į Antarktidą. Ištirti geometriškai tobulą, aštuonkampę struktūrą. Atrasta skverbiantis radarui (GPR) netoli Berdmore ledyno. Maždaug 150 kilometrų nuo Amerikos poliarinės stoties „McMurdo“.

Ankstesnė mokslininkų ir inžinierių komanda jau atkasė viršutinį aštuonkampio sluoksnį. Jį sudarė gryna juoda medžiaga,  jis buvo pastatyta ant dar dviejų juodų aštuonkampių struktūrų. Giliai 3,2 kilometrų storio lede. Specialiojo padalinio kareivis aprašė savo misijos pradžią iš lėktuvnešio, esančio netoli Roso jūros Vakarų Antarktidoje, sraigtasparniu buvo nuskraidintas į McMurdo stotį, didžiausią JAV bazę Antarktidoje. Tada sausumos transportu į statinio vietą.

"Jūrų ruonis" apibūdino įėjimą į tarpdurį, maždaug 15 metrų po ledu. Jo nuomone, konstrukcijos sienos buvo nuo 6 iki 10 storio. O lubų aukštis buvo apie 7–9 metrus. Jis teigė, kad sienos, lubos ir grindys buvo pagamintos iš juodo bazalto medžiagos. Kuris atrodė kaip blizgus juodas marmuras. Pastato viduje temperatūra siekė 20–22 laipsnius šilumos. Apšvietimas buvo žalsvas. Šviesos srautas buvo projektuojamas nuo lubų ir grindų. Jis nematė nei šildymo, nei apšvietimo įrangos. Tai dar labiau papildė palaidoto statinio paslaptį. Jis teigė, kad archeologinės komandos rado tik dalį statinio. Likusi jo dalis yra palaidota po ledu ir tęsiasi toli žemyn. GPR parodė, kad konstrukcija yra aštuonkampio formos ir užima 500 kvadratinių metrų plotą. Komanda aprašė sienas ir duris, padengtas hieroglifais, kurių aukštis buvo apie 20 cm, o gylis - apie 5 cm. Hieroglifai nebuvo nei egiptiečiai, nei majai. Bet jie buvo panašūs ir į gyvūnų vaizdus, ​​ir į kitus keistus simbolius. Žinoma, vienas iš simbolių buvo labai panašus į nacių „SS“ naudojamą „Juodosios saulės“ vaizdą.

Jis paaiškino, kad jo misija buvo gabenti mokslininkus, kurie dokumentavo palaidotą struktūrą ir atliko hieroglifinių simbolių fotografavimą ir piešinių darymą. Jis teigė, kad jo komanda turėjo palikti vieną iš mokslininkų kuris reikalavo, kad jam reikėtų daugiau laiko norint tinkamai ištirti tai, kas buvo atrasta. Remdamasis gauta informacija, „Spartan1“ spėjo, kad šią struktūrą pastatė humanoidinė ateivių grupė, tie kas dalyvavo žmonijos genetinėje inžinerijoje.

Jo parodymai yra labai svarbūs, nes jie suteikia retą liudytojų pasakojimą, kas iš tikrųjų yra vienos iš palaidotų struktūrų viduje, kurios amžius siekia antiką. Iki šiol apie tai pareiškimus padarė tik du informatoriai / insaideriai, kad jie buvo tų paslaptingų pastatų viduje. Jie pamatė senovinius dirbinius, palaidotus giliai po Antarktidos ledo dangomis. Tai Corey Goode ir Pete'as Petersonas. Jie abu teigia, kad per savo atitinkamus vizitus ten matė kai kuriuos palaidotus daiktus.

Corey teigia dirbęs Slaptojoje kosminėje programoje - daugumai nežinomoje, labai įslaptintoje organizacijoje, kurioje žmoniją įsitraukė į kosmosą jau nuo 20 amžiaus vidurio.

Corey Goode teigia, kad į Antarktidą buvo nuskraidintas 2016 ir 2017 metų pradžioje. Kur jis matė slaptas bazes ir senovės civilizacijos liekanas, palaidotas giliai po ledo dangomis. Jis sako tapęs ateivių humanoidų hibridų kūnų liudininku. Tai buvo genetinių eksperimentų, kuriuos prieš tūkstančius metų atliko nežemiškos aukštaūgės humanoidinės rasės, dalis. Jis aprašė tris labai didelius motininius kosminius laivus, palaidotus po ledu (juose esančiais anabiozės busenoje Preadamitais 4-5 metrų ūgio milžinais). Kurie buvo naudojami kuriant pasaulinę civilizaciją, kurios centre buvo Antarktida. Kaip teigia Corey jie Žemėje, sudužo maždaug prieš 55 000 metų, vietoje dabar vadinamose Antarktida.

Tai yra „puolę angelai“, minimi Enocho knygoje ir kituose Biblijos tekstuose. Kalbant apie kosminę istoriją, atrodo, kad jie yra išlikę rasės palikuonis, sunaikinę jų planetą mūsų Saulės sistemoje; iš jo nuolaužų buvo suformuotas asteroidų juosta. Ir apie tai bus žemiau.

Pete'as Petersonas sako, kad jis buvo išvežtas į Antarktidą slaptų misijų metu, kur jam buvo pavesta ištirti pažangias technologijas, rastas prie trijų motininių laivų. (nors kaip teigiama joms jau milijonai metų bet visos technologijos veikiančios ir šiandiena) Kelis iš tų laivų jis matė per savo misijas. Petersono parodymai patvirtina Goode pasakojimą apie senovės nežemišką bazę. Kuri buvo naudojama kaip pasaulio civilizacijos centras.

Edgaras Fouche teigia dirbęs prie juodojo biudžeto iniciatyvos, vadinamos „Project Aurora“, kuri pagamino kelių tipų orlaivius, kurie taip toli lenkia dabartinį mūsų supratimą apie aeronautiką, kad jie tiesiog pribloškia.

Edgaras taip pat teigia dalyvavęs kuriant TR-3B skraidantį trikampį, kuris buvo grįžtamai sukonstruotas iš nukritusio nežemiško erdvėlaivio. Akivaizdu, kad JAV kariniai rangovai pateko į didelį sferinį antigravitacinį įrenginį, kuris kadaise varė tarpžvaigždinį laivą. Sužinoję, kaip ją suaktyvinti, jie pastebėjo, kad tai sumažino bet kokios supančios medžiagos masę maždaug 90 procentų

David Adair buvo palydėta į slaptą požeminę bazę netoli Groom ežero, Nevadoje. Adairas praneša, kad bazė tęsėsi dešimtis aukštų žemiau Žemės paviršiaus. Šioje požeminėje bazėje Adairas buvo nuvestas į didžiulę nežemiškos kilmės struktūrą. Visiškai netikėdamas jis atrado, kad ateivių artefaktas yra bent iš dalies biologinis ir kad jis yra gyvas.

Tada jis pamatė valdymo kamerą konstrukcijos centre ir sėkmingai prisijungė prie organinės mašinos. Užuot slinkęs matuokliais ar spausdamas mygtukus, Adair telepatiškai prisijungė prie šio tariamo tarpžvaigždinio ateivių kosminio laivo šaltinio. Jam buvo parodyti pažangių civilizacijų vaizdai kituose pasauliuose ir jis iš šios patirties aiškiai suvokė padarų, sukūrusių šį didžiulį artefaktą, kilmę ir prigimtį. Pasak Adairo, šio gyvo, sąmoningo energijos šaltinio inžinieriai gyveno nuo aštuonių iki devynių milijardų metų prieš mus ir jie buvo pirmosios kosminės rasės, pasirodžiusios Visatoje.

Pasak Marko McCandlisho, JAV šešėlinė vyriausybė ketina nutildyti išradėjus, atskleižiančius nemokamą energetiką. Jis taip pat teigia, kad užfiksuotas nacių NSO kažkada buvo rodomas aukšto rango kariniame suvažiavime. Be to, jis tvirtina, kad kariniai rangovai dešimtmečius kūrė  nuotoliniu būdu pilotuojamus orlaivius.

McCandlishas gali patvirtinti, kad žmonės jau seniai yra atradę  kelionių paslaptis viršviesiniu greičiu ir kad pusės kilometro ilgio „NSO“ kartais šokinėja į portalus virš Ramiojo vandenyno. Jis taip pat patvirtina Edgaro Fouche'o parodymus dėl slapto Lockheedo lėktuvo sukūrimo.

Jie vykdo su ateiviais susijusius projektus taip, kad būtų išvengta įprastos vyriausybės ir karinės priežiūros. Nutekintuose dokumentuose, datuojamuose 1947 m. Rugsėjo mėn., Ši kontrolinė grupė vadinama operacija „Majestic 12“ (MJ-12).

Daugelį metų astronomai manė, kad asteroidų juosta, kuri sukasi aplink saulę tarp Marso ir Jupiterio. Tiesiog buvo sudarytas iš standartinių asteroidų. Bet atidžiau apžiūrėję tyrėjai nustatė, kad dauguma maždaug 500 000 objektų yra pasvirę. Tai reiškia, kad jie yra visiškai kitokios kompozicijos, nei manyta anksčiau.

Vienas iš tyrėjų Stanley Dermottas pasakojo rezultatus, sakydamas: „Mes net negalėjome pagalvoti apie jėgas, veikiančias tokį paskirstymą. Jei didelis asteroidas daužomas ir aukštai pakreipiamas, tai šie fragmentai turi tą patį pasvirimą “.

To pagrindu mokslininkams pavyko padaryti išvadą, kad asteroidų žiedo kūnai yra ne kas kitą, o buvusių kadaise planetų fragmentai. Taigi, įvertinus bendrą jų masę, manoma kad tokių planetų galėjo būti bent penkios. Tačiau daugumos aiškiaregių ir kontaktuotojų teigimu, iš tikro  egzistavo tik viena didžiulė planeta atitinkanti  mokslininkų apskaičiuotą masę, nusileidžianti tik Jupiteriui. Ji minima įvairiai Maldeku, Fajatonu, Didžiąja Žeme ir tt, bet tai ne esmė. Įdomiausia, kad ji turėjo 5 pagrindinius palydovus, neskaitant mažų: Žemė, Marsas, Venera, Merkurijus ir Cerera.

O virto į asteroidų juosta Didžioji planeta po susprogdinimo ten gyvenusios civilizacijos (jau minėtos aukščiau Corey, Preadamitų), neteisingai panaudojus turimas technologines galimybes.

Cererą 1801 metais atrado italas Giuseppe Piazzi ir trumpą laiką ji buvo laikoma visaverte planeta. Remiantis Tarptautinės astronomijos sąjungos 2006 m. Rugpjūčio 24 d. IAU XXVI Generalinėje asamblėjoje pagal patikslintos „planetos“ sąvokos rezultatus, asteroidų juostoje esančią planetą priskyrė nykštukinėms planetoms.

Yra daugybė įrodymų, kurie tiesiogiai ar bent iš dalies rodo, kad visuomenei ne viskas pasakojama apie „NSO“, ateivių egzistavimą Žemėje ir už jos ribų, bei itin pažangias technologijas.  Galiu išvardinti dar kelias dešimtis Slaptos kosminės programos veteranų, kurie pasakoja apie savo patirtis tarnaujant toje programoje ir ten turimas pažangias technologijas, kurias daugelis vadina kosminėmis.

Kiekvienos kartos paprastų žmonių polinkį save laikyti visažiniu, elitas išnaudoja tam, kad sustiprintų masinį žmonių nežinojimą. Mes atsigręžiame į praeities žmones ir apgailestaujame dėl jų patiklumo ir atsilikimo, tačiau niekada negalime patikėti, kad mūsų pačių palikuonis gali žiūrėti taip pat ir į mus. Lengviausia apgauti yra būtent tuos žmones, kurie mano, kad žino viską, o tie, kurie vis tik pripažįsta savo nežinojimo gilumą, greičiausiai ir sužino tiesą paieškose.

Jei pradėsime naudotis savo patirtimi ir įgūdžiais, kad palengvintumėte greitą sąmonės plėtrą, rasime būdų, kaip parodyti optimaliausią tikrovę. Kiekvienas iš mūsų galime nuspręsti kaip geriau įvykdyti savo misiją ir reikalauti išleisti paslėptas technologijas. Mes galime suvokti, kad reikia atiduoti visas jėgas, kad skatintume likusios žmonijos dvasingumo ir sąmoningumo augimą.

Iš Pasipriešinimo judėjimo,  ką galima skelbti. Draco-reptilijos pilnai neutralizuotos Žemėje. Cabal nebeturi savo tiesioginių "šefų". Didžioji dalis TKK (tarpplanetinio korporacinio konglomerato)  Cabal struktūros bazių, buvusių Mėnulyje sunaikinta.

Ir tai neatliko kokie tai "Aštarai Šeranai", ar panašiai. Prie to jie neturi nieko bendro. Iki šiol bevykstančios derybos tarp Aljanso ir Cabal užsitęsė ir Šviesos pajėgos daugiau nenusiteikusios laukti. Jei derybos ir toliau vyks iki atitinkamo momento, tai visą tą tamsiąją pusę tiesiog likviduos, o Aljansas paprasčiausiai persijungs į kitą darbą. Daugiau bus užsiimta Atskleidimu tiesos ir tkrovės.

Suprantu, jog daugumai sunku patikėti tokia informacija, kad kažkas vyksta Mėnulyje, po Žeme ir tt., nes tam nėra jokių oficialių pranešimų, foto ar kitokių įrodymų.  Mes net nematome pačio Mėnulio paviršiau. Atitinkamų technologijų pagalba matome tokį paveiksliuką, koks yra reikalingas Cabal ir kuris yra gana tankus, atspindintis saulės šviesą.

Jei viso to nebūtų, tai pamatytume didžiulius kilometrinius statinius ir įrenginius pro paprasčiausią teleskopą, net ir šviesioje Mėnulio pusėje. Juk bet koks astronomas jums patvirtins, jog šis, taip vadinamas "dangaus kūnas", elgesi neteisingai pagal bendrus kosminių kūnų dėsnius. Vien tai jau turėtų priversti paprastus žmones susimastyti, o ne aklai tikėti tuo, kas buvo pateikiama mokyklinėse programose.

Plačiau nebesikartosiu apie tai, jog Mėnulis yra dirbtinis įrenginys, kažkada tai atitemptas specialiai tam, kad jo pagalba būtų žeminamos mūsų vibracijos, o taip pat tarnautų kaip stebėjimo bazės atitinkamoms pajėgoms.

Kada visos problemos bus išspręstos ir nugalės šviesos pajėgos, tai dabartinį Mėnulį paprasčiausiai pašalins iš čia į kokį nors tolimą galaktikos užkampį. Ir jei Cabal atstovai  toliau temps gumą derybose, tai juos paprasčiausiai uždarys vidinėse Mėnulio bazėse ir kartu su Mėnulių bus pašalinti.

Na o dabartinio Mėnulio vietoje atsiras toks dangaus kūnas, tokių pat matmenų, kuris neblokuos teigiamas vibracijas, sklindančias nuo Saturno, kaip buvo iki šiol, o atvirkščiai, sustiprins jas, kas bus naudinga žmonijos dvasiniam augimui.

Daugeliui bus nesuprantama, kaip taip gali būti, nes Saturnas buvo laikoma negatyvia planeta. Tai buvo eilinis Draco ir Cabal triukas, viską apversti aukštyn kojomis. Iš tikro iš Saturno eina vibracijos veikiančios taip, kad žmonių dvasiniai sugebėjimai dar labiau atsivertų.

Na o Mėnulio dabartinė matrica, pakeičia tas vibracijas ir Žemę pasiekia žemos vibracijos, kurios atvirkščiai, atbukina žmones, pririša juos prie materialios matricos. Viskas vyksta pagal planą, kurio nepastebime, tačiau tai baigsis šviesos pergale, kuo visiškai neabejoju...

Taikos ir ramybės