"Manau, kad nenusižengsiu jei be paliovos klausysiuos MUZIKOS. ATRODO LYG JI ĮLIEJA JĖGŲ Į KOJAS IR RANKAS, O MINČIŲ Į GALVĄ. Kai esu sklidina muzikos gyventi be galo lengva". Georgia Eliot Rusų mokslininkas E. Ciolkovskis rašė: "Muzika galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas - nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, muzika privalo būti specialistų valdžioje." VIDMANTAS BARTULIS (KOMPOZITORIUS) "Žmogui Dievas davė Regėjimą, Klausą, Uoslę, Lytėjimą... Visa tai duota, kad lengviau pavyktų suvokti mus supančią aplinką... Bet, kiek žmonių – tiek ir suvokimų... Turbūt, jei sudėtume visų laikų ir visų žmonių individualius pojūčius, gal pavyktų iki galo suvokti viso to, kas aplink mus vyksta, prasmę... Muzika, kaip ir visi kiti pojūčiai, gali gydyti, bet gali ir kenkti... Ir nebūtinai „terapinė" muzika turi būti „ramiai nuteikianti", „švelniai vaizdinga"... Turėdama neišpasakytai didelę įtaką mūsų gyvenimui apskritai, ji yra subtiliai individualus „vaistas"... Jį „pritaikyti" negaluojančiam žmogui daug sunkiau nei cheminius ar homeopatinius preparatus... Vieno negalima ginčyti – muzikos poveikis žmogui (gydomasis jis, ar destrukcinis) – milžiniškas... Jei būtų mano valia, bandyčiau jungti ir derinti visus Dievo mums duotus pojūčius, pritaikydamas jų kompleksinį poveikį terapijai. Manau, rezultatai būtų daug geresni nei gydant vaistais (turiu galvoje, pavyzdžiui, depresiją...). Kažkada manęs paklausė: „ar triukšmas aplink mus gali būti muzika?" Ir tada ir dabar galiu pasakyti – taip... Jei mes savo sąmonėje triukšmui suteiksim tam tikrą formą, jis jau nebebus triukšmas... Tai bus mūsų sąmonės valdoma garsų sistema... Ir ji jau nebeerzins... Tai bus mūsų kūrinys... Galbūt panašus į muziką..." Dažnas iš mūsų patiria situaciją, kai mano, jog pasveiko daktaro, medicininių procedūrų ar vaistų dėka. Iš tikrųjų, didžiąja dalimi, tai būna savigydos procesas. Tuo tarpu mokslininkai teigia, kad materija 99,9999% susideda iš erdvės, o likusi dalelytė yra nuolatiniame judėjime, todėl galima teigti, jog mūsų kūnai yra vibracijos pavyzdžiai, kuriems galima daryti įtaką ir juos keisti. Garso, šviesos ir energijos bangos, meilė, supratingumas bei gydymo tikslai yra galingos priemonės, suaktyvinančios savigydos procesus ir palaikančios šį pokyčių procesą. Muzika labiausiai įtakoja į sveikatą iš visų meno rūšių. (lenkia 20 kartų). GARSO GALIA Anglų kalboje žodis „garsas" (sound) reiškia ir sveikas, tvirtas, teisingas, logiškas, pagrįstas, patikimas. GARSAS - TAI VIRPESIŲ ENERGIJA SKLINDANTI BANGOMIS. Virpesinės bangų charakteristikos matuojamos hercais (Hz), reiškia virpėjimų kiekį per sekundę. Na, o vibracija veikia žmogaus raumenis ir vidaus organus. Do garsas - kai instrumento styga virpa 256k/s. Žmogaus girdėjimo ribos 14 - 30000Hz. Garsas gali griauti, aukštos natos į šipulius sutrupina taurę, nuo didelio garso krinta tinkas, šūvio garsas gali sukelti sniego griūtį. Žemiau girdėjimo ribos infragarsas, aukščiau - ultrgarsas. Šių garsų mūsų klausos aparatas negirdi, bet jie įtakoja mūsų organus ir sistemas. Delfinai skleidžia iki 180000Hz bangas, jų pagalba jie orientuojasi vandenynuose. Klausantis delfinų skleidžiamo garso suaktyvinama harmonizuojantys ir sveikatą kuriantys virpesiai. Delfinų terapija taikoma esant psichoemocinės būsenos sutrikimams.
Garsų poveikis buvo žinomas nuo senų laikų: pavyzdžiui, druidai, eidami į mūšį su romėnais, pirma paleisdavo būrį moterų, kurios savo klyksmais pasiekdavo tokias aukštas vibracijas, kad gausesnė romėnų armija, apimta paniškos baimės, išsisklaidydavo. Senovės Rytų kovotojai žinojo garsų, galinčių paralyžiuoti raumenis ir jų grupes. Kiekviena civilizacija turėjo savo muziką, bet dabar žemėje visur panašus roko garsas, kuri sukelia vibracijas išbalansuojančias mūsų organizmą. Roko muzikos poveikio mechanizmai ištirti ir pagrįsti mokslo. Roko muzika veikia jaunimo psichiką, stabdant protinį vystymąsi, sukelia neurasteninius simptomus, agresiją, nihilizmą, potraukį žalingiems įpročiams (alkoholis, cigaretės, narkotikai). Todėl turime jausti atsakomybę ir nukreipti savo vaikus ir jaunimą rinktis muziką kuriančią harmoniją, teigiamus jausmus ir sveikatą.A. Remesa pateikia ir vieną tikslesnį „receptą": „Žmogui sveikiausia yra muzika, kurios ritmas - 62 tvinksniai per minutę." Jis prisimena Rusijoje atliktus tyrimus: nustatyta, kad populiariausios dainos turi būtent šį ritmą. „Tai - širdies plakimo pulsas esant ramybės būsenos. Žmogus, gyvendamas chaose, ieško ramybės, todėl toks ritmas atliepia jo sielai", - pasakoja kompozitorius. A. Remesa užsiėmimų metu taip pat kartais improvizuoja fortepijonu fone skambant sveiko žmogaus - 26 metų sportininko - širdies plakimui. Muzikos terapeutas teigia, jog tokiu būdu galima gydyti ne tik psichologinius sutrikimus, tokius kaip nerimas, stresas, bet ir somatinius, pavyzdžiui, aritimiją. Yra žinoma, kad kiekvienas žmogus turi bendrą akustinį lauką. Kiekvienas organas generuoja jam būdingus akustinio virpesio dažnius. Pavyzdžiui: Plaučiai - 4.5 - 2.8 Hz. Virškinimo traktas - 4 - Hz. Smegenys - 20 - 30 Hz. Stuburas - apie 6 Hz. ir t.t. Kaip matote žmogaus organai vibruoja dažniu negirdimu ausimi, nes žmogaus girdėjimo ribos nuo 14 iki 30000Hz. Todėl suvokime, kad muzikos garsų vibracija labai stipriai įtakoja mūsų organizmą ir organus. Mes negalime pasipriešinti garso vibraciniam poveikiui, nes muziką "girdi" kiekviena organizmo ląstelė, organai ir netgi kaulai. Todėl būtina pasirinkti kokia muzika groja mūsų aplinkoje. Senovės Indijoje ir Kinijoje (ypač Tibete), naudojant petatonikos principą buvo plačiai naudojami tam tikri garsiniai junginiai gydantys tam tikrą žmogaus organą. Dar vienu aspektu gilu suvokti muzikos garsų poveikį žmogaus organizmui, dėl to, kad žmogaus organizmo 70% sudaro VANDUO. Robertas Haigas Koksonas gimė Monrealyje, Kanadoje ir studijavo muzikos kompoziciją McGill‘o Universitete. Aukštai įvertintas kaip atlikėjas, sugebantis groti daugeliu klavišinių instrumentų, Robertas pradėjo siekti daug platesnio bei aukštesnio savo asmeninės, dvasinės ir muzikinės patirties lygmens tam, kad galėtų kurti savo paties muziką, skirtą meditacijai.
Pati slapčiausia, mažiausiai plačiajai visuomenei žinoma Roberto kūrybos sritis buvo jo kūrybinės veiklos dalis, apie kurią minima tik paskelbus jo biografiją, - jo susidomėjimas „išbandyti" muziką moksliškai, t.y., aptikti, kurie gi tarpdimensiniai – esantys tarp nūdien žinomų matavimų – muzikos sluoksniai, skambesiai iš tikrųjų tarsi „paliečia" žmogaus sielą ir gydo ją. Šitaip kompozitorius visą laiką regėjo savo muzikos paskirtį – paliesti pačią giliausią žmogaus sielos kertelę ir tuo gydyti žmogų. Bėgant metams, poreikis kurti tokią muziką tik sustiprėjo. Robertas vis pasislėpdavo kuo toliau nuo visų į vietas, kur jis laisvai ir nevaržomai galėdavo būtent šiuo aspektu moksliškai tyrinėti paties garso poveikį žmogui.
Robertas pradėjo keliauti su Li Kerolu ir Džonu Touberiu 1998-taisiais metais ir nuo to meto tapo, ir iki šiol yra, muzikinė Krajono mokymo išraiška, atitikmuo. Savo dalyvavimu Krajono seminaruose jis įstabiai pagerbė auditoriją JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Meksikoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Japonijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje, Vokietijoje, Rusijoje ir Izraelyje.
Lietuva ir mes galime džiaugtis, kadangi tokio lygio žmonių yra pas mus ir ne vienas. Susipažinkime su jais. „Visą gyvenimą paskyręs grožiui, šiuo metu rūpinuosi tik tuo, kaip muzika veikia sveikatą", - teigia muzikos terapeutas doc. Alvydas Remesa, dirbantis Druskininkų „SPA Vilnius SANA". Muzikos, arba, kaip jis pats patikslina, garsų, terapeutas sako girdintis muziką kaskart kitam žmogui ištarus savo vardą, o apie jos poveikį kalba daug ir noriai. A. Remesa pateikia ir vieną tikslesnį „receptą": „Žmogui sveikiausia yra muzika, kurios ritmas - 62 tvinksniai per minutę." Jis prisimena Rusijoje atliktus tyrimus: nustatyta, kad populiariausios dainos turi būtent šį ritmą. „Tai - širdies plakimo pulsas esant ramybės būsenos. Žmogus, gyvendamas chaose, ieško ramybės, todėl toks ritmas atliepia jo sielai", - pasakoja kompozitorius. A. Remesa užsiėmimų metu taip pat kartais improvizuoja fortepijonu fone skambant sveiko žmogaus - 26 metų sportininko - širdies plakimui. Muzikos terapeutas teigia, jog tokiu būdu galima gydyti ne tik psichologinius sutrikimus, tokius kaip nerimas, stresas, bet ir somatinius, pavyzdžiui, aritimiją. Klausomasi ne tik ausimis, bet ir visu kūnu, todėl žmogų veikia ir negirdimi virpesiai. „Ausimis girdime tik 30-40 proc. virpesių, visa kita priimame padais, visu kūnu", - teigia muzikos terapeutas. Čia pat jis prisimena vedęs užsiėmimus negirdintiems nuo pat gimimo žmonėms. Nors jie ir turėjo sunkumų įsisavinant instrukcijas, tačiau terapijos poveikis buvo toks pat, kaip ir kitiems, girdintiesiems. SVEIKIAUSIA TAI, KAS IŠ GAMTOS Originali A. Remesos metodika - tai, jo paties žodžiais tariant, gamtos „įrėminimas" muzika. Muzikos terapijos užsiėmimų metu kompozitorius leidžia gamtos garsų fonogramą kartu atlikdamas improvizaciją fortepijonu. Muzikos terapeutas taip išreiškia savo didžiulę pagarbą gamtai, o apie tai prakalbęs pacituoja dao: „Gerdamas vandenį, prisimink šaltinį." Buvęs Muzikos akademijos docentas tvirtina, kad muzika pirmiausia kilo iš gamtos - žmogus norėjo pamėgdžioti paukščių balsus, upelio čiurlenimą, vėjo ošimą medžiuose. Gamtos garsai gydo savaime. Artumas gamtai iš dalies paaiškina ir gydomąjį klasikinės muzikos poveikį, įrodytą daugeliu tyrimų. „Kodėl Stradivarijaus smuikas neįkainojamas? Todėl, kad jis pagamintas iš medžio. Jo tembrinė charakteristika artima upelio čiurlenimui, bičių dūzgimui ir kitiems gamtos garsams", - pasakoja A. Remesa. Pašnekovas primena, kad daugelis klasikos kompozitorių rašė muziką, skirtą klausytis gamtoje - parke ar prie vandens: „Vandens muzika" (G. F. Händel), „Mėnesienos sonata" (L. van Beethoven), „Nakties serenada" (W. A. Mozart). Ištyręs muzikos poveikį ir išbandęs jį asmeniškai (muzika padėjo kompozitoriui išgyti nuo gilios depresijos) A. Remesa teigia, kad muzika padeda žmogui išgirsti save, o tokiu būdu ir nutiesti kelią link kito. Jis prisimena turėjęs klientę, apimtą gilios depresijos po to, kai jos akyse nuskendo šešiolikmetis sūnus. „Aš paprašiau jos leidimo išreikšti nelaimę garsais. Pagrojau vienaip, kitaip, kol moteris sutiko, kad jos išgyvenimai panašūs į mano grojamą muziką. Tada paėmiau savo sugroto kūrinio motyvą ir jį akustiniu požiūriu nušviesinau. Savo klientės paklausiau: „Kaip jūs įsivaizduojate, gal tą būtų galima padaryti ir jūsų gyvenime?" Atsirado kontaktas ir dialogas", - dalijasi patirtimi muzikos terapeutas. Dar vienas autentiškas muzikos terapeuto dialogo su klientais būdas - akustinis portretas. „Žmogus atsistoja ir ištaria savo vardą, o aš pagal tai sugroju nedidelę miniatiūrą. Tai primena draugišką šaržą ant Palangos tilto, kada jūs nupiešiamas keliais štrichais, pamatęs paveikslą įtikinėjate, jog tai - ne jūs, o dailininkas sako, kad jis taip jus mato", - juokiasi A. Remesa. Kiekvieno akustinis portretas individualus, todėl ir universalius patarimus muzikos terapeutas dalija nenoriai. Rekomendacijų, kam, kada ir kokios muzikos klausytis, neišgirstu. Kompozitorius tvirtina: „Paklauskit savo kūno, ir jis atsakys, kokios muzikos šiuo metu jums reikia. Kadangi garso virpesiai priimami visu kūnu, tereikia įsiklausyti į savo pojūčius ir iš karto pajusite, ką norite išgirsti, o gal - nutildyti." Muzikos terapeutas pasakoja atvejį, kai padovanojęs savo muzikos įrašą turėjo paaiškinti, kas tai per muzika, nes žmonės neketino klausytis bet ko. „Po to ir savo studentų dažnai klausdavau: kodėl ne viską valgome, bet viską klausome?" - prisimena A. Remesa. Ar yra vietų, į kurias nenorite eiti pietauti, nors ir maistas ten skanus, ir interjeras neblogas? Fone skambanti netikusi muzika gali sugadinti pietus puikiausiame restorane, įžiebti konfliktą bendraujant su maloniausiu žmogumi. DIEVIŠKASIS INSTRUMENTAS JAV teisininkas ir filosofas O. W. Holmesas yra pasakęs: „Kaip gaila tų, kurie nedainuoja, bet miršta su visa muzika viduje!.." Žmogaus kūnas - pačios gamtos jam įteiktas muzikos instrumentas. Balsas skirtas ne tik pasiskelbti, kas ir koks esi, bet ir suteikti sau džiaugsmo, pakylėjimo būseną, padėti ištverti skausmą bei pagyti. A. Remesa, kuris, be kitos veiklos, yra sukūręs ir grigališkojo choralo giedotojų ansamblį, tikina, jog toks giedojimas yra ypač naudingas, norint atsikratyti priklausomybės, išgyti nuo depresijos. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių ir anestezinį muzikos poveikį. Štai knygos „Mocarto muzikos poveikis" autorius Donas Campbellas teigia, jog tęsiamas garsas „ū" ir „y" gali sumažinti skausmą. A. Remesa tam pritaria: „Juk niekas mūsų nemokė, kad suskaudus turime sušukti „oi" arba „ai", tačiau visų tautų žmonės, kai jiems suskausta, šaukia panašiai. Bet koks riksmas, šauksmas iš tiesų atpalaiduoja raumenis ir sumažina skausmą. Tai daroma spontaniškai, nes organizmas turi savo kalbą ir kartais, kai esame atsipalaidavę, pasako protui, ką daryti, kad kūnas pasijustų geriau." Beje, muzikos terapeutas sako, kad su kūnu reikėtų kalbėtis tiesiogiai - klausti jo, kaip gyvena, ar ko nors neskauda. Išstudijavęs daugelio tautų folklorą, jis apgailestauja, kad lietuviai neturi dainų, skirtų kepenims, inkstams, žarnoms ir kitiems organams. Kompozitorius teigia, kad tokių kūno meditacijų gausu Rytų praktikose. Apie Edvardą Eismontą A. Venckų: Fizikas,muzikas, kompozitorius, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos signataras, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Šv.Kazimiero ordino įkūrėjas ir Didysis magistras. Dirba akustinės fizikos, ypatingai garso analizės, srityje. Kelių mokslinių išradimų autorius (Elektromagnetinių laukų nustatymas metodika EL–A1,sveikatos būklės diagnostika spektrografinės analizės programa SBSA, žmogaus gyvybinių funkcijų atstatymas, naudojant jo paties nuskaitytus ir apdorotus virpesius metodu SA–V2, garso analizė metodu GA — 2004 ir kitų). Edvardas Eismontas A. Venckus, buvęs šiaulietis, dabar labiau žinomas užsienyje, negu Lietuvoje. Pagal jo sukurtą spektrografinės analizės metodą, įrašius žmogaus balso virpesius, viso kūno fiziniai ir psichosomatiniai negalavimai diagnozuojami per keliolika minučių. Jau baigiama kurti programa, kaip virpesiais gydyti žmogų. Šiandien mes neįsivaizduojame gyvenimo be daugybės mus supančių technikos daiktų, tačiau šis mūsų pačių sukurtas technokratinis pasaulis, Edvardo Eismonto A. Venckaus teigimu, tikras iššūkis mūsų organizmui. „Mus neigiamai veikia visi techniniai triukšmai – mašinos gatvėje, bet kokia techninė įranga. Jų skleidžiamas garsas yra neharmoninės kilmės, t. y. laike nekinta jo dažnis, kas būdinga melodikai. O kai garso dažnis nekinta, jau po kelių sekundžių jis ima erzinti. Ypač pavojingi žemesnio dažnio garsai – jie netgi gali sukelti širdies aritmiją, virškinimo trakto sutrikimus, jau nekalbant apie poveikį nervų sistemai.
Man teko būti viename gamybiniame ceche, kuriame dirbantys žmonės jau po mėnesio ėmė skųstis širdies ritmo sutrikimais. Bendras garso stiprumas ir dažnis neparodė jokių anomalijų, bet kai garso dažnį išskaidėme, pasirodė, kad vienoje cecho vietoje buvo šaltinis, kurio išskaidyto garso trečioji tonika (pagrindinis muzikinės dermės garsas) sukeldavo širdies negalavimus. Kai šis garso šaltinis buvo pašalintas, problema dingo", - pasakojo fizikas, daugybę metų tyrinėjantis akustinių garsų poveikį.
Šiuolaikinė muzika neretai taip pat artima triukšmui, tačiau pats kompozitorius teigia nelinkęs manyti, kad dėl to ji turėtų būti laikoma blogiu.
„Kai kurie šiuolaikinės muzikos kūrėjai sintetina garsus, kuriuos galima vadinti triukšmu. Netgi specialiai sintezuojami garsai, kad virštoniai nebūtų harmoniniai. Taip pat yra specialūs efektai, kurie iškraipo instrumentų skleidžiamus garsus, o begalinis triukšmas ir iškraipyti garsai „kraipo" ir mūsų nervų sistemą. Šiuo atveju viskas sprendžiama per didžiulį garsą – pritildžius jį, turbūt patys muzikantai išsigąstų, išgirdę, kaip jie groja. Tačiau yra puikiai atliekamos ir šiuolaikinės muzikos. Joje gali būti nemažai triukšmo, bet virtuozinis atlikimas turi teigiamą poveikį.
Taigi jokiu būdu nesakau, kad jaunimas neturėtų tokios muzikos klausytis. Yra daug geros bet kokio žanro muzikos. Pavojus kyla tuomet, kai muzika specialiai koduojama. Kaip vaizde yra 25-tas kadras, taip ir garse yra galimai kažkas panašaus į kodavimą, galintį veikti žmogaus psichiką, pavyzdžiui, skatinti jaunimo agresyvumą, potraukį narkotikams. Tai įmanoma, tik, laimei, retai naudojama", - teigė Edvardas Eismontas A. Venckus.
Anot mokslininko, tam tikras koduotas muzikos dažnis gali būti taikomas klubuose. Užtenka jį panaudoti vos keliose dainose, kad žmones į šią vietą trauktų vėl ateiti. Tokiam kodavimui ypač imlūs paaugliai, kurių sąmonė dar nėra iki galo susiformavusi ir priima viską, nesugebėdama atrinkti informacijos.
Pats sveikiausias – lietaus garsas
Pats mokslininkas jau 20 metų kuria specifinę muziką, kurios garsų skleidžiami dažniai, juos pakoregavus spektrogramos dėka, daro tokį poveikį, kokio siekia kompozitorius. Pavyzdžiui, vienokia muzika skirta atsipalaidavimui ir sveikam miegui, kitokia – meditacijai, trečios rūšies muzika žvalina. Mat esant mums vienokios ar kitokios būsenos, sąmonė skleidžia skirtingo dažnio bangas, tačiau įmanomas ir atvirkštinis procesas – sąmonę per muziką privertus veikti tam tikru dažniu, mes patenkame į šiam dažniui būdingą būseną.
„ Muzikos pagalba smegenų dažnį sumažinus iki 4-7 Hz, žmogus gali būti įvestas į meditacinę būseną. Taigi kurdamas muziką aš ieškau būdų, kaip gerąja prasme paveikti žmogaus sąmonę. Tokioje būsenoje labai stiprinama žmogaus imuninė sistema – tai jau įrodė ir mokslas", - teigė pašnekovas. Muziką kompozitorius pagyvina natūraliais gamtos garsais. Anot Edvardo Eismonto A. Venckaus, mus teigiamai veikia visi be išimties gamtos garsai – vandens čiurlenimas, paukščių čiulbėjimas, jūros ošimas, delfinų ar banginių skleidžiami garsai, bitės zyzimas ir netgi perkūnija. „ Kaip bebūtų keista, perkūnijos garsas labai naudingas virškinimo traktui ir širdžiai. Jis turi labai daug obertonų. Tačiau plačiausio spektro poveikį turi lietus. Išskaidžius jo skleidžiamą garsą matome plačiausią spektrų gamą. Dar įtaigesnis – žmogaus balsas. Ne veltui senovės kultūrose buvo taikomas gydymas balsu. Tiesa, taip gydyti galėdavo ne bet kas, o tik ypatingai sveikas žmogus. Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris galėtų gydyti balsu. Prancūzijoje profesorius A. Tomatis tai darė, dabar jo darbą tęsia sūnus. Pavyzdžiui, kai žmogus yra komoje, jo smegenų dažnis nukrenta iki 0,5 Hz. Pakeisti būseną, kad žmogus atgautų sąmonę, tokiu atveju gali tik žmogaus balsas", - pasakojo pašnekovas. Kūno negalavimų diagnostika ir gydymas garsu Mokslininkas kartu su medikais sukūrė unikalų spektrografinės analizės diagnostikos metodą SBSA, kurio pagalba, įrašius žmogaus balso virpesius, galima diagnozuoti viso kūno fizinius ir psichosomatinius negalavimus. Pats metodo autorius jį vadina regeneracijos programa. „Lygiai prieš penkerius metus pirmiausiai šią programą išbandžiau pats. Iki šiol neįsivaizduoju, kad kažkas kūne galėtų skaudėti, nors anksčiau turėjau nemažai problemų. Gydytojai negalėjo suprasti, kodėl mano organai pasidarė kaip jaunuolio. Ir per tuos penkerius metus nejaučiu jokio senėjimo. Tiesa, savo metodo nevadinu gydymu, tai sveikatinimo programa. Kai organe jau įvykę audinių pakitimai, labai sunku kažką pakeisti, todėl žmonės turėtų būti atidesni savo sveikatai", - tikino pašnekovas. Metodika remiasi moksliniu faktu, kad kiekvienas organas generuoja tam tikrą akustinį dažnį. Yra paskaičiuota, kokį dažnį turi skleisti sveikas organas, o bet kokie nukrypimai nuo šio dažnio rodo tam tikro organo funkcijos sutrikimą. Kita vertus, kiekviena kūno ląstelė ne tik skleidžia, bet ir priima akustinio dažnio virpesius. Tyrimais įrodyta, kad net užsikimšus ausis nemalonus garsas neigiamai veikia mūsų kūną – pavyzdžiui, kyla kraujospūdis.
Taigi į kompiuterį įrašomas žmogaus balsas, kuris specialios programos pagalba išskaidomas į tam tikrus garsus – semas. Per aštuonerius tyrinėjimų metus mokslininkas atrado penkias pagrindines semas, kurios per spektografinį akustinio balso kodo vaizdą parodo organizmo būklę. Tuomet laboratorijoje, keičiant akustinius dažnius, akustinis balso kodas atstatomas iki idealiai sveiko žmogaus balso, kurio skleidžiamais virpesiais veikiamas organizmas. Konkrečiam žmogui pagal jo esamą būklę suprogramuoti virpesiai sklinda iš specialaus lietuvių specialistų sukurto vibracinio krėslo.
Tuo pat metu žmogus klausosi autoriaus sukurtos muzikos, įvedančios sąmonę į meditacinę būseną, bei ekrane stebi gražius gamtos vaizdus. Po seanso žmogus dar gauna stiklinę struktūruoto (užšaldyto ir atšildyto) vandens, kuris specialioje nuo aplinkos veiksnių izoliuotoje talpoje yra veikiamas to paties tobulai sveiko žmogaus akustinio kodo. Visas šis derinys, anot mokslininko, organizme paskatina savigydos procesus.
„Ši programa atsirado iš senovės gydymo būdų. Daugelyje kultūrų žmonės, dainuodami, tardami tam tikrus garsus, sugebėdavo sukelti tam tikrų kūno dalių rezonansą ir pastebėjo, kad jis gydo. Tai jautė ir lietuviai – sąmoningai ar nesąmoningai žmonės po sunkių darbų susirinkdavo ir dainuodavo. Man teko įrašyti Veronikos Povilionienės dainavimą. Kai pagal mano metodiką išskaidėme jos išdainuotų galūnių garsų spektrą, pamatėme, kad jos dainavimas unikalus, todėl jis toks įtaigus. Be abejonių, klausytojus jis veikia teigiamai", - teigė pašnekovas.
Anot Edvardo Eismonto A. Venckaus, mūsų sveikata – brangiausia, ką mes turime, tačiau jai skiriame mažiausiai dėmesio.
„Didžiausia šių dienų problema, kad visi lekia. Būtina rasti laiko sau. Jeigu patys nesustosime, sustabdys gyvenimas – ligos, nelaimė ar net mirtis. Nieko nekainuojantis būdas atsipalaiduoti – po darbo susirasti vietą, kurioje gera pabūti. Tam puikiai tinka kad ir miesto parkas, kuriame galima pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, medžių ošimo. Kas nemėgsta būti gamtoje, galėtų, grįžęs namo, pasiklausyti švelnios, malonios muzikos su gamtos garsais. Tokie paprasti dalykai ne tik palaiko gyvenimo kokybę, bet ir gali prailginti gyvenimą", - tikino mokslininkas. Kuria gydomąją muziką E. Eismontas jau dvidešimt metų kuria gydomąją muziką: viena atstato žmogaus virpesius, ramina, šalina depresiją, kita — valo organizmą nuo susikaupusių druskų, atstato stuburo veiklą, trečia veikia visus energetinius žmogaus centrus ir panašiai. Autorius aiškina, kad muzika kuriama, maksimaliai stebint jos poveikį organizmui pagal išskaidytą dažnį. Pavyzdžiui, kūrinys „Vis vitalis" ("Gyvybės jėga") priduoda energijos ir netgi didina potenciją. Ši kompaktinė plokštelė netgi buvo praminta muzikine viagra. Autoriaus gydomosios muzikos įrašai žinomi nuo Australijos iki Amerikos. Ponas Edvardas džiaugiasi savo tyrimuose suderinęs fiziko ir muziko profesijas. Vyresnės kartos klausytojai puikiai mena dainas „Penkiasdešimt metų — kelio vidurys", "Laiškas motinai". Tai E. Eismonto sukurtos dainos, dalis dainininko A. Lemano repertuaro ir kt.. Ateities medicina E.Eismontas jau baigia kurti keturiomis kalbomis įrašytą rytinę meditaciją, užsibaigiančia iš daoizmo paimtais garsais O-I-A-E-O-II-JIE. Mokslininkas tikina: kai ryte ištaria tuos garsus, jį lydi jėga visą dieną. „Įsivaizduokite, po penkerių dešimties metų ištariate ryte garsiai tokius garsus, ir aparatas jums balsu sako: "Gerbiamasis, jūs vakar persivalgėte, jums dabar reikėtų daryti taip ir taip", — piešia netolimą ateitį E. Eismontas. Šiuo metu fizikas kartu su žinoma dainininke Veronika Povilioniene kuria lietuviškas mantras. Ponas Edvardas teigia peržiūrėjęs daugybę liaudies dainų spektrogramų ir išrinkęs labiausiai veikiančias ir gydančias žmogaus organizmą. Anot jo, junginys JIE apie žmogaus psichologinę ir dvasinę būklę parodo daugiau, negu universalusis OM ar AUM. „Tai — dalis ateities medicinos",— sako E. Eismontas. Muzikos ir garsų terapija užsiima vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje. Tai Prancūzijoje dirbantys profesoriai Alfredas Tomatis ir Jegoras Reznikovas, daktaras J. Petrovas Rusijoje ir japonas Inoje Kijoši. Unikalią programą, kaip, įrašius kūdikio verksmą, atrasti skausmo šaltinį, sukūrė Brazilijos mokslininkai. Tačiau, anot E.Eismonto, paprastai tokie tyrimai nėra plačiai skelbiami žiniasklaidoje ir sunkiai prasimuša kelią į plačiąją mediciną, nes šis mokslas suduotų smūgį galingai farmacijos pramonei, kuri, kaip žinia, labiau pelninga. „Bet ateis laikas, anksčiau ar vėliau...", — tiki mokslininkas, dabar daugiau laiko praleidžiantis užsienyje, negu Lietuvoje. Jis skaito paskaitas kolegoms fizikams ir gydytojams, jo diagnostikos metodą jau taiko latviai, estai, suomiai, pardeda naudoti ir gydytojai Lietuvoje. „Tenka apgailestauti, kad Lietuva gali būti tarp paskutiniųjų", — sako E. Eismontas. "Čakrų garsai" - muzikos poveikis: Sukūrimui harmonijos fiziniame ir dvasiniame lygyje. Tai labai specifinė muzika ir ją lydintys subtilūs tam tikro dažnio virpesiai labai teigiamai veikia kiekvieną žmogų, harmonizuojant visų čakrų darbą.
"Ramybė ir viltis" - muzikos poveikis: Raminanti muzika, šalinanti depresiją, liūdesį, padedanti nemigos atveju. Šie garsai padeda išsivalyti emocinėms ir minčių nuoskaudoms. Vidinės harmonijos ir pilnatvės jausmą - kuriantys gamtos garsai, jei klausantis užmigsite ryte būsite žvalesni, ramesni ir džiugesni.
"Gyvenimo šaltinis" - muzikos poveikis: Tai teikianti optimizmo, noro džiaugtis, kurti ir mylėti. Gerina imuninę sistemą, skatina medžiagų apykaitą, stiprina gyvybiškumą, potenciją. Energijos priduodantys muzikos garsai.
"Okeanas" - muzikos poveikis: Tai labai didelę gydomąją galią turintis kūrinys. Jums girdimi ir negirdimi garsai tartum "išvalo" jūsų organizmą, sąnarius, susikaupusių druskų nuosėdas. Stiprinama imuninė sistema, suteikiama energijos ir jėgos, gerinamas virškinimo sistemos darbas. Pirmą dalį klausyti rytais. 2 ir 5 kūriniai atsipalaidavimui ir harmonijai.
Muzikos poveikis • Grigališkąjį choralą klausytis tinka, kai norima atsidėti ramioms studijoms, sumažinti įtampą. • Lėtesnė baroko muzika (J. S. Bacho, G. F. Händelio, A. Vivaldi kūriniai) suteikia tvirtumo, tvarkos, saugumo jausmą. Sukuria protiškai skatinančią aplinką. • Romantinė muzika (F. Schuberto, R. Schumanno, P. Čaikovskio, F. Chopino, F. Liszto kūriniai) tinka simpatijai, užuojautai, meilei sužadinti. • Impresionistinė muzika (C. Debussy, M. Ravelio kūriniai) sukelia svajingus vaizdinius. Ji atpalaiduoja kūrybinius impulsus. • Religinė ir sakralinė muzika, taip pat šamanų būgnų ritmai, bažnytiniai himnai, spiričiueliai gali nuleisti ant žemės, sukelti gilios ramybės būseną. Ši muzika padeda atsiriboti ir įveikti skausmą. Pagal D. Campbello knygą „Mocarto muzikos poveikis". Balso pratybos Niūniavimas. Patogiai atsisėskite kėdėje, užsimerkite ir penkias minutes niūniuokite, tačiau ne melodiją, o patogaus aukštumo gaidą. Atpalaiduokite žandikaulį ir jauskite, kaip vibruoja garsas. Šis penkių minučių masažas padės atsikratyti streso, pailsėsite. Balsis a. Jei esate labai įsitempęs, keletą minučių mėginkite atpalaiduoti žandikaulį ir paskui tyliai pradėkite tarti garsą „a". Dainuoti nereikia, tiesiog kvėpuokite ir leiskite garsui laisvai keliauti. Po minutės kitos pamatysite, kad jūsų įkvėpimai daug ilgesni, ir jaučiatės gerokai atsipalaidavęs. Balsis y. Šis balsis stimuliuoja geriausiai: pažadina protą ir kūną, veikia kaip savotiškas garsinis kofeinas. Trys ar penkios minutės ryškaus aukšto garso „y" sužadins smegenis, aktyvuos kūną ir palaikys budrumą. Balsis o. Garsai „o" ir „om" laikomi pačiais sodriausiais. Jei uždėsite ranką ant galvos, skruosto ar krūtinės, pamatysite, jog jis virpina aukštesniąsias kūno dalis. Penkios minutės tariamo garso „o" pakeis kūno temperatūrą, raumenų tonusą bei kvėpavimo ir širdies darbo tempą. Tai - galingas spartaus susiderinimo įrankis. Pagal D. Campbello knygą „Mocarto muzikos poveikis".
O, NUOSTABU !!! Pagaliau ir i muzika atkreiptas demesys! Mano Gyvenime muzika uzeme ir uzima svarbia vieta.
1997 metais teko kazkiek pazinti Edvarda E. A. Vencku. Jis kartu su Vytautu Kazlausku vazinedavo po ivairius Lietuvos kampelius. Trumpai, bet teko bendrauti su Edvardu Venckumi. Jis man buvo daves keliata kaseciu, su savo sukurta muzika. Kai as pasiklausydavau Jo muzikos, pajusdavau nuostabia Ramybe. Na, teko nustebti, kad Veronikos Pavilionienes dainos veikia teigiamai. Mat mane Jos dainos labai traukia, as ju daznai klausausi. Tai dabar aisku, kodel! Mane taip pat, labai teigiamai veikia varpu garsai. Turiu kompakta ir klausausi. Retkarciais neatmetu, pasiklausau R. Cicino ir Aliuku su Silvija dainu. Na, prie raudono vyno taures. O kodel gi ne?...
Sviesk, deg - VIDINE KUREJO SIRDIE. Suzvarbo musu Sielos ... Taves mes MEILES PRASOM Ir Ziniu - is TAVO SIRDIES!
MEILES asaros ... krinta ir krinta ... Ilgesys begalinis ... tyras, kaip sniegas ... Neregiu nieko daugiau ... Nieko nebera ... Vien MEILE - Begaline, Tyra ...
As svelniai langa lieciu ... Ant jo lietaus laseliai krinta ... Uzlieja mane Ramybe, Palaima. As VIENOVE su Pasauliu.
Taip, tam tikra muzika visada gerai nuteikia. Mane ypač gerai nuteikia Andriaus Mamontovo daina "Ufonautai" Paklausykit ir jūs, gal ir jus gerai nuteiks
