Tačiau ne visi žmonės yra tokie, paklusniai tempiantys savo vergiškas grandines, dėkojantys už tai, kad jos dar yra patempiamos. Yra žmonių, kurie sugeba į pasaulį pažvelgti žymiai giliau ir iš pažiūros nesusijusius dalykus sudėlioti į vieną paveikslą. Taip gimė patrauklus gyvenimo projektas Venera. 

Tai ne eilinis politinis ar religinis judėjimas, siekiantis kontroliuoti mases. Atvirkščiai - judėjimas, kuris nori pašalinti visų pasaulio problemų šaknis, pašalinti priežastis. Anot judėjimo autorių, norint tai padaryti, reikia iš principo perkurti visuomenę, jos mastymą. Pabudinti žmones ir leisti jiems suvokti, kad yra galimas ir kitokio pasaulio variantas, kur žmonija klestėtų, tobulėtų, o ne judėtų susinaikinimo link, kas panašu vyksta dabar. 

Tokie dalykai kaip skurdas, nelaimės, nusikaltimai, karai Naujoje visuomenėje būtų visiškai išnykstantys reiškiniai. Žinoma,  daugumai tai atrodo utopija, todėl, kad mūsų pasaulio sampratoje yra įdiegta, kad visada atsiras žmonių, kurie norės sužaloti ir pasinaudoti kitais. Tokio tipo samprata per daugybę amžių yra įdiegta religijos, bei kitų kontrolės formų pagalba. Visada skaidoma žmones į "juos ir mus”, į "gerus ir blogus”, "krikščionis ir musulmonus”, "juodus ir baltus”, "amerikiečius ir europiečius”, "rusus ir lietuvius”, pastoviai stengiantis surasti ne tai kas mus apjungia, o kas mus skiria.

Toks požiūris labai lengvai įtikina, kad visada turi būti kitokių, tai yra blogų, neigiamų, tamsių ir t.t. žmonių. Tačiau realybėje yra visiškai kitaip. Pagrindiniu visų šių problemų šaltiniu yra tai, kad dažniausiai žmogus taip  turi elgtis tam, kad galėtų fiziškai išgyventi, norint kažką gauti reikia pastoviai suktis, kovoti, apgaudinėti o gal net vogti. Daugumai susidaro įspūdis, kad toks elgesys žmogui yra prigimtinis. 

Žmogaus poelgiai yra nuolat kintantys ir priklausantis nuo  sąlygų, tame tarpe ir išorinių, kadangi mes dar labai nuo jų priklausome. Jai žmogui reikės vogti, ar net žudyti, kad išgyventų ar gauti tai ko nori, daugumas greičiausiai ta ir darys, arba bandys daryti. Visuomenėje yra klaidingai manoma, jog tokios žmogaus savybės, kaip konkurencija, gobšumas ir korupciją yra prigimtinės, nulemtos ir nekintamos.

Iš tikro kiekvienas vaikas gimsta unikalus, bet visuomenė nuo pat gimimo pradeda kraipyti jo suvokimą apie save, visais įmanomais būdais. Galiausiai žmogus pradeda nemėgti, nekęsti savęs iki tokio lygio, kad pasiruošęs būti su bet kuo ir daryti bet ką, kad išvengtų susitikimo su pačiu savimi. Tai viena pagrindinių problemų, sukurtų neteisingo auklėjimo: žmonės pradeda vengti savęs.

Mums teigiama, kad būtina turėti kalėjimus, policiją ir galu gale hierarchinę kontrolės sistemą (valdžią), kuri kontroliuotų šias neigiamas žmogaus elgesio tendencijas, kurias ir įskiepijo pati sistema. Taip gaunasi tarsi uždaras ratas, kuriuo ir remiasi sistemos kontrolė.

Problemą reiktų panagrinėti giliau, bet to ir neatlieka mūsų dabartinė  pasaulio santvarka (sistema), nes jai tai nenaudinga. Tarkime, pagaunamas žmogžudys. Jis iškart yra pasmerkiamas ir uždaromas į kalėjimą ir niekas nesigilina į tokio elgesio motyvus, priežastis.  Realybė yra tokia, kad toks elgesys dažniausiai iššaukiamas dėl mūsų fizinio pasaulio problemų, priežasčių, priverčiančių jį taip pasielgti. Jos gali būti labai įvairios: skurdas, alkoholizmas, narkomanija, traumuojanti vaikystė, ar dar kas nors, jas sukuria egzistuojanti sistema, į kurią patenka žmogus ir kuri stengiasi visais įmanomais būdais jo nepaleisti. 

Bet juk tai nėra prigimtinis žmogaus elgesys. Žudikais ne gimstama, jais yra tampama. Tačiau tas priežastis, dėl ko tampama tokiu, galima pašalinti, kaip ir visas kitas pasaulio ydas. Atėjo laikas nustoti šalinti tik pasekmes, reikia pradėti šalinti ir priežastis.

Pasaulėžiūrą ir elgesį įtakoja mus supanti aplinka. Vagimis, žudikais, ar kitokiais visuomenės "degeneratais” negimstama, jais tampama. Pakeitę aplinką, pakeisime žmonių elgesį. Norint pakeisti aplinką, reikia suvokti jos pagrindines problemas. O viena iš pagrindinių problemų sistemoje yra piniginė ekonomika. Pasak šios ekonomikos šalininkų, atsieit skatina vystymąsi, tobulėjimą ir laisvą pasaulį, kur žmonės gali siekti savo asmeninių tikslų. Dauguma pasakys, nors ir problemos neprigimtinės, jos yra neišvengiamos mūsų pasaulyje. Ar iš tikro taip? 

Pasaulyje jau senai išrastos ir egzistuoja technologijos, leidžiančios išnaudoti žemės resursus žymiai efektyviau. Nepradėsiu jų vardinti, nes jūs ir taip jas žinote. Tačiau tai nėra daroma, kol egzistuoja demokratija = vergovė, kol egzistuoja milijardierių finansuojamos kovos su "psiaudo mokslu ir išradimais” komisijos, "sėkmingai dirbančios toje srityje".

 Jokio civilizuoto pasaulio nėra. Paprasčiausiai  sistema deklaravo įvairias santvarkas, o iš tikrųjų – tiesiog ėjo nuo atviros vergijos iki užslėptos vergystės, praplečiant vergo "laisvės” rėmus (geriau, kad jų nematytų). Taip buvo kurpiama vystymosi ir laisvėjimo iliuzija.

Yra šalių, kur žmonės išsireikalavo platesnių rėmų arba su jais susitaikė, tačiau schema visur ta pati: grupė "nepaprastų” išnaudoja kitą grupę – "paprastus”. Nei vienybės, nei lygių galimybių, nei darbo visų labui.

Demokratija - tai būdas padidinti vergų darbo efektyvumą iki maksimumo ir sumažinti jų pasipriešinimą iki minimumo.

Žinoma, daugybę oponentų pateiks argumentų, kad štai su demokratija, žmogus įgavo teisę "rinkti savo valdžią", dirbti kitą darbą. O taip pat, kad žmogus gali pasiekti tam tikrų aukštumų, įsigyti turto.

Tačiau žmogus tai daro ne dėl to, kad to iš tikro norėtų, o dėl to, kad demokratija jam "suteikė” tai daryti galimybę, sukūrė priežastis. Bet tuo pačiu žmogus nustojo gilintis į kitus dalykus, tokius kaip savęs pažinimas, vidinis dvasingumas, nes pastoviai turi rūpintis tik išlikimo ir konkurencijos dalykais. 

Pagrindinis gyvenimo tikslas tapo - maksimalus savo gerovės padidinimas. Jis nebesipriešina, arba vangiai priešinasi primetamai sistemai, gyvenimo būdui. Jis tai priima, kaip savaime suprantama ir neišvengiama. Bet ar tikrai taip turi būti?

Drastiški pokyčiai pagrindinių resursų panaudojime iškart yra atmetami, nes pagal visus valiutinės (piniginės) ekonomikos dėsnius, finansiškai tai yra nenaudinga, nenaudinga "nepaprastiesiems".

"Nepaprastieji” įsikandę laikosi savo komforto zonų, todėl bijo permainų. Tačiau pokyčiai neišvengiami: evoliucijos principas – judėjimas į priekį, vystymasis.

Auga žmonių sąmoningumas, ir žmonės su aukštesniu sąmoningumu jau ne tik aiškiai mato atgyvenusios sistemos apgaulę ir melą, bet ir žino – kaip turi gyventi žmonės ir kaip to pasiekti.
Baigiasi tamsos ir tironijos metas, Tiesa nenumaldomai apnuogina viską, kas buvo kruopščiai slepiama po melo ir manipuliacijų šydu. Skaldymo ir priešinimo metodas jau neveikia, nes žmonės pajuto didžiulį poreikį vienytis ir veikti bendram labui. 

Dabar įsivaizduokite, kad visi pagrindiniai žmogaus ištekliai tampa taip lengvai prieinami, kad už juos tiesiog nebėra prasmės mokėti, nes jų vertė yra prilygstanti nuliui ir priklauso visiems. Tokiu būdu iškart išsisprendžia daugybę problemų. 

Išnyksta daugelis problemų, tokių kaip aprūpinti šeima stogu, maistu, kitais būtinaisiais gyvenimo atributais. Žmogus pradeda dirbti nebe vedamas tikslo išgyventi, o siekdamas kažko daugiau, savo tikrųjų siekių, visų gerovės. Toks pokytis pasaulyje iškart paspartintų žmonijos dvasinį augimą ir visos civilizacijos tobulėjimą. 

Žmonėms atsirastų daugiau laiko daryti tai ko jie nori ir dėl ko jie iš tikro egzistuoja. Pradėtų keistis žmogaus mąstymas, plėstus sąmoningumas. Žmogus suprastų, kad gyvenimas nėra skirtas vien tik savo poreikių patenkinimui.  Pats galvojimas jau skatintų žmogaus tobulėjimą. 

Tačiau šiuo metu, daugumoje atvejų viskas vyksta atvirkščiai. Kai žmogui  nebereikės konkuruoti dėl išgyvenimo, turės laiko mastymams, o bet koks mąstymo procesas skatina vystymąsi, kas savaime paleistų grandininę reakciją, pasikeistų žmogaus pasaulėžiūra, žmonijos ydos iškart sumažėtų ženkliai, o po to ir visai išnyktų. 

Dabar daugelio žmonių sąmonė užteršta melu taip, kad Tiesa juos baugina. Bet... baimė daro žmogų žvėrimi, o Drąsa – Kūrėju. Pokyčių nori dauguma, bet kažkas turi juos įgyvendinti! Todėl priekyje žengia drąsiausi.

Vienas iš jų Žakas Fresko, sukūręs projektą Venera, kurio pagrindinė idėja yra pašalinti visų žmonijos ligų priežastį - piniginę ekonomiką. Kad ir kaip neįtikimai tai atrodytų, tai yra įmanoma.

Galbūt jums dar bus sunku suvokti tokio pasaulio egzistavimo galimybę. Bet jei pakankamai įsigilinsime į jums pateikiamą informaciją, video filmus – gal ir ateis akimirką, kai prieš akis atsivers visa pasaulio laiminga ateities vizija, ko jums ir linkiu.

"Projektas „Venus" yra organizacija, siūlanti realų veiksmų planą socialiniams pokyčiams, kurie nukreipti į taikią ir darnią pasaulinę civilizaciją. Jis nustato alternatyvą siekti, kad žmonių teisės būtų ne pareiškimai ant popieriaus, o gyvenimo būdas.

„Venus" projektas veikia 21,5 akrų Tyrinėjimų centre, Venus miestelyje, Floridoje.

Svarstydami, kiek rimti yra visuomenę užklupę išbandymai, galime užtikrintai pareikšti, kad jau seniai atėjo laikas peržiūrėti esamas vertybes ir iš naujo įvertinti mūsų visuomenės problemas bei nuostatas. Šitaip analizuojant save kyla klausimai, ką iš tikrųjų reiškia būti žmogumi, ką reiškia būti „civilizacijos" nariu ir kokius sprendimus mes galime priimti šiandien, kad užtikrintume klestinčią ateitį visiems pasaulio žmonėms.

Šiuo metu turime vos kelias pasirinkimo galimybes. Vakarykštės dienos atsakymai šiandien nebetinka. Arba mes ir toliau gyvensime, vadovaudamiesi pasenusiomis socialinėmis normomis ir mąstymo įpročiais, dėl ko iškils grėsmė mūsų ateičiai, arba galime imti naudotis savarankiškai visuomenei labiau tinkama vertybių sistema.

Patirtis rodo, kad žmogaus elgseną galima nukreipti tiek naudinga, tiek žalinga linkme. Tokia yra ir projekto „Venus" esmė – nukreipti technologijas ir išteklius teigiama linkme, siekiant maksimalios naudos žmonėms ir planetai, taip pat ieškant naujų mąstymo ir gyvenimo būdų, kuriais būtų išnaudojamas visas žmogaus dvasios potencialas. Projektas „Venus" siūlo žmonijai naują ir drąsią kryptį, dėl kurios reikės visapusiškai pertvarkyti mūsų kultūrą. Mes nesistengiame nuspėti, kas bus nuveikta, o tik tai, kas gali būti nuveikta. Ateitis yra mūsų rankose ir priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimsime šiandien. Didžiausias mūsų dabarties turtas – mūsų pačių išradingumas.

Kol visuomenės reformatoriai ir įvairių sričių specialistai sudarinėja strategijas, kuriomis „gydomi" tik paviršiniai simptomai, bet iš esmės neatliekama socialinė operacija, projektas „Venus" siūlo visai kitokį požiūrį į problemas. Manome, kad negalime pašalinti esamų problemų, kol veiksime esant tokiai politinei ir piniginei sistemai. Reikėtų ilgų metų, kol pasiektume reikšmingų pokyčių, ir labai tikėtina, kad laikui bėgant, jie sunyktų bei taptų visai nebepastebimi.

Projektas „Venus" propaguoja alternatyvią naujos civilizacijos viziją, nepanašią į jokias anksčiau buvusias socialines sistemas. Nors šis apibūdinimas gali pasirodyti labai glaustas, jis yra pagrįstas daugelio metų moksliniais tyrimais, kuriuos atliko įvairių mokslo sričių atstovai.

Siūlome naujovišką požiūrį, orientuotą į žmogaus ir gamtos poreikius. Taip įgyvendinama geresnės ir šviesesnės ateities vizija, tinkama šiems laikams, praktiška ir lanksti, skirta viso pasaulio žmonėms.

Projektas „Venus" siūlo nesudėtingą būdą naujai sukurti kultūrą, kurioje tokios amžinos problemos kaip karai, skurdas, badas, skolos, didžiulė žala aplinkai ir nereikalingos žmonių kančios yra ne tik kad vengtinos, bet ir visiškai nepriimtinos.

Viena iš pagrindinių projekto „Venus" prielaidų yra bendras siekis, kad visi Žemės ištekliai taptų bendru visų žmonių turtu. Priešingu atveju mums tiesiog kiltų tos pačios problemos, kurios kyla dabartinėje sistemoje.

Istorija rodo, kad permainos visada būna lėtos. Vienos neveiksnių lyderių grupės keitė kitas, o esamos socialinės ir ekonominės problemos išliko, nes pagrindinė vertybių sistema liko nepakitusi. Problemos, su kuriomis susiduriame šiandien, negali būti išspręstos politiškai ar finansiškai, nes jų esmė yra techninė. Pasaulyje gali net nebūti pakankamai pinigų reikiamoms permainoms padengti, tačiau išteklių turime daugiau nei užtektinai. Štai kodėl projektas „Venus" propaguoja perėjimą nuo kapitalistinės sistemos prie ištekliais pagrįstos ekonomikos.

Suvokiame, kad šis perėjimas nuo dabartinės politiškai neveiksnios, skatinančios nepriteklių ir atgyvenusios kultūros prie naujos, žmogiškesnės visuomenės pareikalaus tiek mūsų mąstymo, tiek veiksmų milžiniško šuolio į priekį.

Visos pasaulio ekonominės sistemos - socializmas, komunizmas, fašizmas ir net išliaupsintoji laisvosios verslininkystės sistema - įamžina socialinį sluoksniavimą, elitizmą, nacionalizmą ir rasizmą ir iš esmės yra pagrįstos ekonomine nelygybe. Kol socialinė sistema naudoja pinigus mainams, tautos ir valstybės sieks ekonominio konkurencingumo viršūnių, o jei joms to nepavyks padaryti komerciškai, jos šito sieks kariniu įsikišimu. Mes vis dar naudojame tuos pačius pasenusius metodus.

Dabartinė mūsų piniginė sistema negali suteikti aukšto gyvenimo standarto visiems, lygiai taip, kaip negali užtikrinti aplinkos apsaugos, nes pagrindinis jos motyvas yra pelnas. Tokios strategijos, kaip apkarpymai bei toksinių atliekų atsikratymas kelia pelno maržą. Ateinant automatizacijai, kibernetizacijai, dirbtiniam intelektui bei užsakomosioms paslaugoms, vis daugiau žmonių darbo vietų bus automatizuota. To pasekoje vis mažiau žmonių įgalės įsigyti prekių ar paslaugų net jei gamybos mastai išliks tokie patys.

Dabartinės pasenusios politinės bei ekonominės sistemos negali pritaikyti tikrųjų šiuolaikinių technologinių pasiekimų, tam, kad pasiektume visiems bendros naudos ir panaikintume taip stipriai paplitusią nelygybę. Technologijos tvirtai žengia pirmyn, o socialinės sistemos dizainas liko santykinai statiškas. Kitais žodžiais tariant kultūrinė pažanga atsilieka nuo technologinės. Mes jau turime viską ko reikia, norint pagaminti produktų ar suteikti paslaugų užtektinai visiems.

Deja, šiandieninis mokslas bei technologijos atitrūko nuo siekio dirbti bendram žmonių labui dėl asmeninių interesų bei finansinės naudos, dažnai sąlygojančios tikslingą efektyvumo stabdymą. Kaip antai JAV Žemės Ūkio Departamentas, kurio funkcija spėjamai būtų siekti būdų išnaudoti dirbamą plotą didesniam derliui pasiekti, realybėje moka ūkininkams nedirbti žemės pilnu pajėgumu. Pinigų sistema yra linkusi užlaikyti tų metodų pritaikymą, kurie mūsų žiniomis geriausiai tarnautų žmonijos bei gamtos interesams.

Pinigų sistemoje perkamoji galia nėra susieta su gebėjimu gaminti produktus ar paslaugas. Pavyzdžiui, per sunkmetį lentynos pilnos kompiuterių, kompaktinių diskų, garažai pilni automobilių, tačiau dauguma žmonių neturi perkamosios galios šiuos produktus įsigyti. Žemė vis dar ta pati, tik žaidimo taisyklės paseno ir kuria nesantaiką, nepriteklių ir bereikalingą žmonių kančią.

Pinigų sistema buvo sukurta prieš šimtmečius kaip žmonių kontrolės priemonė ribotų resursų sistemoje. Šiandien pinigai naudojami reguliuoti ekonomiką ne masių naudai, o tų, kurie valdo finansinę tautų gerovę.

Visos socialinės sistemos, nepriklausomai nuo filosofijos, religinių įsitikinimų ar socialinių mažumų, galiausiai priklauso nuo tokių natūraliųjų išteklių, kaip švarus oras bei vanduo, dirbama žemė ir technologijos kartu su žmogiškaisiais resursais, reikalingais aukštam gyvenimo standartui palaikyti.

Paprastai šnekant, ištekliais pagrįsta ekonomika naudoja egzistuojančius resursus, ne pinigus, ir suteikia nešališką būdą taupiausiai ir efektyviausiai paskirstyti tuos išteklius visiems gyventojams. Tai sistema, kurioje visi produktai ir paslaugos prieinami visiems be pinigų, kreditų, mainų ar kitų skolų ar vergavimo formų.

Žemė pilna išteklių. Šiandien mūsų išteklių normavimo praktika, besiremianti į monetarinę sistemą, yra nereikšminga ir net kenkia mūsų išlikimui. Modernioji visuomenė turi prieigą prie aukštos klasės technologijų, kurios gali padaryti visiems prieinamus maistą, drabužius, gyvenamuosius būstus, medicininę priežiūrą, tinkamą švietimo sistemą, taip pat išvystyti neribotą kiekį atsinaujinančios, nekenksmingos energijos, tokios kaip geoterminė, saulės, vėjo, bangų ir pan. Jau dabar yra įmanoma visiems mėgautis aukštu gyvenimo lygiu turint viską, ką tik gali suteikti klestinti civilizacija. Tai gali būti pasiekta protingai ir žmogiškai pritaikant mokslą bei technologijas.

Kad geriau suprastume ištekliais grįstą ekonomiką, pagalvokime apie tai: jei visi pinigai pasaulyje būtų sunaikinti, o gamyklos bei kiti ištekliai liktų nepaliesti, mes galėtume pagaminti bet ką, ką tik pasirinktume, norėdami patenkinti žmonių poreikius. Žmonėms reikia ne pinigų, o laisvos prieigos prie gyvenimiškų poreikių patenkinimo. Ištekliais grįstoje ekonomikoje pinigai būtų beverčiai. Viskas, ko reikėtų, tai ištekliai ir gamyba bei produktų paskirstymas.

Kai išsilavinimas bei ištekliai bus prieinami visiems be kainos lapelio, žmogiškojo potencialo ribos išnyks. Nors tai ir sunku įsivaizduoti, tačiau, anot "Venus" projekto, net ir turtingiausias šiandienos asmuo gyvens žymiai geriau ištekliais grįstoje ekonomikoje. Šiandien vidutinioji klasė gyvena geriau nei praeities karaliai. Ištekliais grįstoje ekonomikoje kiekvienas gyvens geriau nei šiandienos turtingiausieji.

Tokioje visuomenėje sėkmė būtų matuojama pagal individo asmeninių troškimų įgyvendinimą, o ne pagal finansinės gerovės siekį, nekilnojamą turtą ar valdžią."

Nežinau kaip jums, bet man šios idėjos patinka. Tik dar norėtūsi šiek tiek papildyti. Juk tai natūralu, kiekvienas mes esame skirtingi ir kiekvienas turime savo matymo prizmes. Nereikia tikėtis, kad šis projektas yra išbaigtas, nes tokiu atveju tai jau virstų statita, negyva, viskas turi būti tobulinama ir vystoma dinamika turi išlikti, tik dinamikoje yra gyvybė, tobulėjimui ir tobulinimui neturi būti ribų.

Bet dažnas šio projekto kritikų įsivaizduoja būtent kaip užbaigtą utopinį, tikintis gauti viską, nepridedant pastangų. Tai klaidingas požiūris, nesvarbu kokių "autoritetų” jis išreikštas. Vietoje kritikos, geriau stenkitės teikti savo pasiūlymus, kaip tą projektą tobulinti ir realizuoti. Taip būtų žymiai naudingiau.

Mums nurodo kryptį, kur turi plaukti mūsų civilizacijos laivas, kad neneštų jo į uolas, taršomam šiuolaikinės realybės bangų, nurodo saugią įlanką, paliekant mums patiems spręsti, kaip tai atlikti geriau. 

Viskas yra viena, vienas vieningas organizmas ir jis paskutiniu metu serga. Sergantis organizmas sukuria iliuzinę tikrovę. Ją pakeisti galima tik asmeniškai atrandant SAVE, savo dieviškąjį AŠ, tai yra sujungiant priešpriešas ir atliekant sąmonės inversiją. Ir tik tada, kai mes atsibusime,atversime akis, galėsime sukurti geresnę tikrovę, be iliuzijų, be apgaulės. Bet pagrindinis darbas turėtų būti vis dėl to darbas su savimi, sąmonės išplėtimas.

Išties – mes bijome laisvės, vengiame meilės sau, nes siejame tai su egoizmu. Tuo tarpu meilė ir yra laisvė, turėti ir savintis galima tik daiktus. Ir tik meilė suteikia sparnus asmenybei, o žmonių tarpusavio santykiams – nenusakomą, laisvą, bet tvirtai susiejantį dvasinį intymumą. Nes Meilė – visaapimanti, tvirtai susiejanti, neapčiuopiama, bet aiškiai juntama širdimi Jėga.

Meilė – tai ir yra pati Visata, jos aukščiausias vienijantis principas. Ji nekviečia švęsti tik grupelės žmonių, ji yra visuotinė, visaapimanti, dovanota visiems ir kiekvienam. Pradėkite nuo meilės sau, ir tai padės transformuoti visą pasaulį, pajus natūralų poreikį rūpintis kitais. Pasaulis taps laimingas, nes nebus jokios galimybės nelaimei.

 Mūsų laisva valia - skaidriausia meilės forma . Galime įvairiai svarstyti – tai Kūrėjo dovana, ar per mus, bendrakūrėjus, Kūrėjas išreiškia save, bet tai galime pamatyti, atidžiau pažiūrėję į gyvenimą. Mes turime instinktus, bet turime ir galimybę valdyti savo gyvenimą savo mintimis. 

Kad gyvenimas tęstųsi, reikalinga priežastis, o ta priežastis ir yra mūsų mintys. Mes jas visada renkamės – sąmoningai arba ne (paklūstame).

Mintys gali būti įtakotos žemų emocijų arba meilės. Įtakotos meilės mintys gimdo džiaugsmą, kuris yra gyvenimo polėkis, nuolatinio judėjimo laisvė, išraiškos laisvė. Žemų emocijų įtakotos mintys yra visada ribotos, nes gimdo baimę, kuri sukausto ir neleidžia laisvai reikštis gyvenime. Tuomet gyvenimas tampa išgyvenimu, kova už būvį: mes neišreiškiame savęs, nevertiname, nusižeminame ir gesiname savo individualumą.

Venus projektas kaip tik ir skatintų individualumą, sąmonės laisvę, kūrybą, kai nebereikės rūpintis išgyvenimo problemomis, emocijos ir mintys bus įtakotos tik meilės. Saviraiška ir individualumas visų labui taps pagrindiniais prioritetais.

Kiekvienas galime panaudoti mintis, įtakotas meilės tam, kad vizualizuoti būsimą ateities pasaulį, plėsti žmonių akiratį, platinant žinias apie tai, taip suteikdami jiems galimybę rinktis, laisvos valios dėka. Vietoje to, kad zirzti, jog viskas blogai ir mes nieko negalime pakeisti, geriau teikite savo pasiūlymus ir vizijas, kaip tai galima būtų įgyvendinti. Tai nėra vieno Žako projektas, tik jam reikalingas, jis reikalingas mums visiems, visai žmonijai. Taigi vystykime jį toliau, tuo prisidėsime prie to "perėjimo”, ateities pasaulio, naujos civilizacijos kūrimo. 

http://thevenusproject.com/

Su pagarba ir meile...