Komentaras:"As klausima Virgiui turiu jei tik teiksites pakomentuoti. Sakykit jusu nuomone o kaip tada su Afrika? Jie ten gime neturi praktiskai jokiu galimybiu. Ne visi,bet kiek ten skurstanciu!!!! Apie sveikata ir pagalba jau gimes gali pamirsti,maistas higiena- pamirsti, edukacija issilavinimas-pamirsti, ateitis-migloje!!! Tai kodel taip yra! Mane asmeniskai ziauriai ziauriai erzina ta tokia neteisybe Zemeje! Ir bijau,kad budami paprasti zmones galime noreti kiek tik mums patinka ir linketi visai tai likusiai alkstanciai zmonijos daliai laimes, bet nuo to nesikeis niekas..."

Iš tikro, atrodo kad afrikiečių situacija kaip ir neįsipaišo į Žemės bendrą prabudimą. Tai ką matome Afrikoje yra savotiška seno scenarijaus mezanscena, kuriai jau šiandiena nėra būtinybės, kaip sako Krajonas.

Afrikos kontinentas nėra dvasinio atsibudimo būsenoje. Vietoje to, sunkiai tiesdami savo gyvenimo kelią per  pasenusį dvasinį potencialą,  afrikiečiai yra savo išgyvenimo režime.

Tačiau, kaip ir viskas mūsų visatoje, juda, niekas nėra ramybėje, viskas vibruoja ir keičiasi. Tik judėjime vyksta evoliucija. Afrika, kaip mūsų Visatos dalis irgi paklūsta tiems patiems bendriems dėsniams, tik gal kiek lėčiau, mažiau pastebimiems. Tačiau tai nėra nei blogai nei gerai..

Pasaulis įvairiaspalvis. To niekas neužginčys. Bet kam tas įvairumas? Manau tam, kad galėtume vienas kitą papildyti, vienas iš kito pasimokyti, ar išmokti. Tiesiog yra tam, kad sielos Žemėje galėtų įgyti kuo įvairesnę patirtį.

Taigi, Afrika bunda ir tai akivaizdu. Žinoma, daugumai atrodo visiškai atvirkščiai, bet kiekvienas mato tą realybę, kurią jis kuria pats, kaip jau sakiau praeituose straipsniuose. Todėl pesimisto realybė visiškai skirsis nuo optimisto, ar nuo tikros Tiesos. Tiesos – jog niekas ir niekada nestovi vietoje. Mums reikia pakeisti savo vidines intencijas pasaulio atžvilgiu.

Tokių Afrikos gyventojų pokyčių pavyzdžiu galėtu būti, kad ir musulmonų tikėjimo atsisakymas. Kažkur buvau skaitęs, kad islamo palikti neįmanoma. Musulmoną, atsisakiusį islamo, reikia nužudyti. Pasirodo, kad islamą palikti galima, ir kad šiandien tai vyksta masiškai. 

Per Al Jezirą kalba buvusi musulmonė, psichiatrė moteris, kuri cituoja žodžius iš Korano ir lygina juos su sveiku protu. Sako, kad įsigilinus į pranašo Muhamedo žodžius ir veiksmus visu tuo tikėti gali tik protiškai nesveikas žmogus.

Pavyzdžiui, ji nurodo į vietas korane, kur pranašas Mohametas šaltakraujiškai užmuša krūtimi maitinančią motiną ir paaiškina, kad tai menkniekis. Mahometas skelbia, kad moters rojus – po vyro padu. Ar tai dvasingumas, klausia ji?

Ji sako, kad islamas iš tiesų yra ne religija. Islamas ragina žudyti tuos, kurie į jį netiki. Tai ne religija, o politinė doktrina, kuri save įtvirtina per jėgą. Ji sako, kad islamas užnuodijo musulmonų galvas. Nemato kitos išeities, kaip tik atverti tas galvas ir išvalyti vėžines ląsteles. 

Pasirodo, kad islamas išgyvena labai nekokius laikus visame pasaulyje. Viena nuoroda sako, kad Afrikoje 6 mln. žmonių palieka islamą kasmet. Apie tai buvo diskutuota ir per al Jezirą.

Ką mes galime padaryti, kad padėtis keistus greičiau?

Mes dažniausiai kovojame arba bandome kovoti su tuo, kas mūsų netenkina. O mūsų energija tuo atveju, atitenka tam, su kuo mes kovojame. Tai tinka ir visais kitais atvejais, kai mes kovojame prieš kažką, oponentą ir tt.

 Jeigu pavyzdžiui mes kovojame prieš skurdą ir negandas Afrikoje, tokios, skurdo ir negalių energijos vibruoja atitinkamu dažniu. Mes, kovodami prieš Afrikos skurdą ir negandas, galvojame apie tuos pačius dalykus, skurdą ir negandas, sukuriame tokias pačias energijų vibracijas , skurdo ir negandų, na o jos jau jungiasi į tą patį katilą, stiprina tuos pačius dalykus, prieš kuriuos ir kovojame.

Skurdas ir negandos tik didės, kol mes kovosime prieš tai. Taigi, kol mes nesuvoksime Visatos dėsnių, su savo tokia kova stiprinsime viską, kas mus netenkina, tame tarpe ir Afrikos atsilikimą.  Apie Visatos dėsnius plačiau sekantį kart. 

Taigi, kai mes kovojame prieš skurdą ir neviltį, tai tik dar labiau stipriname savo energijomis. Jeigu mes sieksime visa apimančios laimės ir sotumą, priteklių Afrikai, tai būtų visai kitos energijos, su kitokiais vibracijų dažniais, priešingi skurdui ir negandoms, tai galėtų atnešti daugiau harmonijos, mūsų siekiamame veiksme. Išvada: Visada yra geriau ir būtina kovoti už kažką, nei prieš kažką. Tai galite taikyti ir kitose savo gyvenimo situacijose.

Žinoma, kad reikia vizualizuoti tokio pasenusio scenarijaus, kuris yra atspindimas Afrikos kontinente dabar, pasikeitimą.  Mums yra pilnai įmanomas dalykas,pakeisti vienos Žemės vietos energijas, kadangi mes jau sugebėjome pakeisti visos Žemės laiko kontūrus. Vizualizuokime tai, kad jų šeimos yra laimingos, sočios ir sveikos, turinčios gyvybingumo ir džiaugsmo potencialą. Tokios, mūsų vizualizacija, sukurtos energijos gali pilnai nunulinti seną scenarijų. Mes galime pakeisti savo lyderių suvokimą, pagreitinti mokslo pažangos sugebėjimą, pasiekti tuos žmones ir vietas, kuriems to labiausiai reikią šiuo metu, netgi pakeisti pačią susirgimų realybę. Mūsų vizualizacijos gimdo šviesą, kuri apšviečia pačius tamsiausius žemiškos sąmonės ir vilties kampelius.

Net keletas žmonių jau gali padėti daugumai, nors po porą minučių skirdami tam dėmesio kasdien. O likusi dauguma galės padėti Žemei jau kitokiu būdu. Taip  ir plečiasi šviesa, tam nėra pabaigos. 

Pavyzdžiui Pietų Afrikoje jau dabar pakankamai išvystyta mokslo pažanga. Ji, kaip valstybė, gali būti geriausias pavyzdys, kaip turėtų būti sprendžiamos rasizmo problemos. Na o aš, tokioje plotmėje, vis primenu savo miesto Visagino pavyzdį. Kur labai draugiškai gyvena daugybe tautybių. Mes niekada nesame priešai vienas kitam, nesvarbu kokios spalvos, tautybės ar tikėjimo būtume.

Žemėje neliks karų, jeigu užbaigsime karus savo viduje. Blogis nėra nulemtas, tai visada pasirinkimas. Nuodėmingumas – taip pat pasirinkimas. Rinkitės tiesą – ji žadina gerus jausmus. Rinkitės meilę – jos dėka pajusite vienybę ir sukursite harmoniją Žemėje.

Galiausiai Afrika nusities sau kelią į naują mūsų planetos paradigmą. Tai yra neišvengiama ir būtina. Malonu kad jūs bundate ir jums pradeda rūpėti viso pasaulio globalūs klausimai. Tiesa tame, kad mes visi esame broliai ir sesės, visi esame Vienis.

Mes tobulėjame. Nepaisant visko, kas priešinasi tam procesui, mes tampame geresnėmis žmogiškomis esybėmis. Ne visi iš mūsų. Nelengvai. Bet didžioji žmonijos dalis kažkokiu būdu sugeba tobulinti save ir savo kultūras. Egzistuoja jėga, kuri kažkaip stumia mus pasirinkti sunkesnį kelią ir kurio vedami sugebame pakilti iš to liūno ir purvo, kuriame taip dažnai gimstame.

Kiek laiko reikia žmogui, kad jis taptų laimingas? – Kai tik jis pagalvoja apie laimę, jis tuoj pat pradeda švytėti.

O kiek laiko reikia, kad žmogus nusimintų? – Kai tik žmogus pagalvoja apie tai, kas jį skaudina, jis nusimena.

Viskas vyksta akimirksniu.

Kodėl tuomet vėl ir vėl galvojate apie tai, kas jus skaudina?

Su pagarba ir meile