Pakylėtųjų Banginių ir delfinų pranešimas

Mes, šiandiena kalbantys su jumis, senai palikome Žemės pasaulį. Mus, kaip besivystančias sielas, pernešė į kitus išmatavimus, kur mes daugiau neturime fizinės formos. Tas pasaulis jums žinomas kaip šeštasis išmatavimas.

Mes, didieji ir tolimi protėviai rūšių, kurias jūs vadinate banginiais ir delfinais, kurie visam laikui įpynė visatos sąmonės šviesą, į Gajos okeanus ir vis dar bando palaikyti planetos emocinio kūno pusiausvyrą, sinchroniškumą ir harmoniją su tuo, ką jus vadinate savo žvaigžde – Saule.

Žmogus, planetai Okeanas paskelbė karą ir dabar jūs įėjote į kritinę griovimo fazę. Aukštesnės sąmonės pasauliuose girdisi pagalbos šauksmai ir jūs pradedate suvokti, kad Gajos Bangininiai ruošiasi išeiti. Žmonija prarado vidinę pusiausvyrą ir harmoniją, su didžiu planetiniu lauku.

Mūsų šeimos, Didžiųjų Banginių ir Delfinų nariai, nesugeba Žemėje įveikti tarprūšinį bendravimo barjerą, kad nustatyti verbalinį kontaktą su jumis, todėl paprašė kreiptis į jus per mus, telepatiniu proto Garsu. Ir jiems šitokia galimybė suteikta.

Pas juos yra skubus pranešimas tiems, kas pasiruošęs jų išklausyti, atsibudusiems, sąmoningiems ir dėmesingiems, tiems, kas nusprendė pakelti Žemės vibracijas perėjimo metu.

Banginiai ir delfinai egzistuoja tame pačiame išmatavime, kaip ir mūsų tarpininkė (Patricija), bet jie negali kalbėti su ja, išskyrus tų pagalbos šauksmų perdavimą , kuriuos ji išgirdo, nepaisant garsinių ir elektromagnetinių triukšmų. Todėl, jie savo pranešimus siunčia mums, o mes, panašiai kaip palydovinio ryšio sistema jūsų pasaulyje, tarnaujame perduodami jų pranešimus jai (Patricijai), Sirijaus Aukščiausios Tarybos Balsui, kurią dar vadina Tridžija iš Antaro.

Mes - Gajos Bangininių balsas, o ji – mūsų balsas. Tarp bangininių, kurie dabar yra fiziniame pasaulyje ir tų, kurie perėjo į aukštesnius išmatavimus anksčiau, nėra jokių barjerų. Mūsų rūšis apdovanota suvokiama atmintimi, apie visas Kosminė Jūros vietas, kuriose  mes gyvenome, o taip pat supratimu, kad mes gyvename amžinai ir visose gyvenimuose vienu metu. Mes bendraujame vieni su kitais visuose lygiuose, juk mūsų paskirtis – įpinti garsus visuose išmatavimuose, visuose pasauliuose ir visuose lygiuose.

Visi fizinių pasaulių Bangininiai, šviesą ir garsą priima kaip instrumentus, kurių pagalba supinama į viena visas materialus pasaulis. Jie supranta, netgi būnant fizinėmis būtybėmis, kad visa realybė, šviesos ir garso drobė – visos Kūrinijos sąmoningo proto ir mūsų egzistavimo tobulos kūrybos atspindys.

Bangininiai įsikūniję žemėje, vykdo svarbų vaidmenį palaikant jūsų planetos dažnį. Iki neseniai gyveno gerbūvyje ir harmonijoje. Tai Žemės emocinio kūno muzikantai – vandens muzikantai – perduoda Gajos sielos garsus į eterį, tarsi užburiantį sveikinimą, kurio neįmanoma užmiršti.

Dėl didžios harmonijos, tarp žmonijos ir visomis, kartu su jumis besidalinančiomis šiuo pasauliu, gyvomis būtybėmis, Didieji Banginiai ir Delfinai buvo gerbiami, išaukštinti, nes pakėlė Žemės vibracijas į tokias aukštumas, kad sąmoningos būtybės iš kitų planetų buvo pritraukiamos prie Žemės, norint ištirti jos nuostabias vibracijas, kurios buvo siunčiamos į Kosmoso Jūrą.

Kreipimasis:

PADĖKITE MUMS, KOL MES NEIŠĖJOME IŠ JŪSŲ.

Didieji žemės okeanai miršta. Tikriausiai jūs tai pastebėjote. Viso gyvo šioje planetoje šaltinis, pati brangiausia dovana, suteikta gyvybės formoms, gyvenančioms planetoje – tai vanduo. Jūs žinote apie tai, tačiau jūsų planetos vandens pasauliai pripildyti žmogiškomis atliekomis ir kenčia nuo jūsų nekontroliuojamo Žemės kraujo naudojimo. Neliko nė vieno okeano, nepaveikto žmogaus griovimo ir Gajos jūros prisipildo tamsa.

Mes stebime, kaip jūs leidžiate visa tai ir klausiame, kaip jums pasiseks tai ištaisyti?

Mums reikia, kad visos sąmoningos būtybės tarp jūsų, sužinotų apie tikrą padėtį ir imtus neatidėliotinų veiksmų. Mes kalbame ne tik apie Bangininius ir jūros būtybes, bet taip pat apie sparnuotuosius dangaus ir žeme judančius gyventojus, nes visi jie planuoja, arba jau pradėjo savo išėjimą iš šio pasaulio.

Mums įdomu, ant kiek dar turi pablogėti situacija, kas jūs suprastumėt, kad naikinama ideali pusiausvyra, kada tai išlaikanti šią planetą Šviesoje? Kada jūs suvoksite, kad esate, nesuskaičiuojamo skaičiaus rūšių, išvaromų iš savo gyvenimo vietų, arba paliekamų mirti, užnuodytose savo atliekomis ekologinėse sistemose, pagrindine išmirimo priežastimi?

Kas dar turi atsitikti, kas jūs suprastumėte, kad žudote ne tik savo "priešus”, bet ir patys save?

Jūs ne visada buvote pati galingiausia Gajos rūšis, bet lemiamu momentu tai taip yra. Nuo jūsų priklauso milijonų rūšių sekantys žingsniai evoliucijoje, įskaitant jus pačius. Atrodo, jūsų jėgoms išspręsti tas problemas ir atstatyti pusiausvyrą, sugriautą jūsų, jūsų pajėgoms išgelbėti arba sunaikinti beveik visa kas gyva planetoje.

Tačiau, atrodo, kad jūs su gobšumu, su kraujo troškimu siekiate griovimo, traukiate visus mus su savimi.

Būdami šiuose kūnuose mes negalime įvykdyti būtinas šiuo metu permainas. Pas mus nėra tokios teisės. O pas jus yra. Jūs galite pakeisti planetos evoliucijos kryptį į bet kurią pusę.

Dar ne per vėlu. Dar yra laiko.

Mums įdomu, kada jūs galų gale suprasite, kad valdote didžiule įtakos jėga, kitoms rūšims, žydėjusioms šiame kosminės erdvės taške milijonus, milijardus metų. Bet be suvokimo, jėga galutiniame rezultate, veda prie griovimo. Štai kur keistenybė. Didžiojoje gyvenimo schemoje jėga be meilės virsta bejėgiškumu.

Mums sunku suprasti, kodėl vieni iš jūsų turi tokį aštrų regėjimą, o kiti ant tiek akli. Jūsų pasaulyje viskas ne taip. Mes dieviškumo būtybės ir mes žinome apie savo dieviškumą. Mes žinome apie tai.

Mes čia, kad palaikyti okeanų vientisumą. Toks mūsų tikslas. Mes piname marių dainas, išlaikant pusiausvyroje visą Didžiosios Motinos kūną. Mes sugebame siusti platų šviesos vibracijų spektrą per Žemės vandenį, bendraujant su vandens molekulėmis, bendraujant su jūros dvasine būtybe. Tos svarbios vibracijos būtinos, palaikant bangų judėjimą ypatingame ritme ir jūros augalų augimo bei nykimo tempui.

Mes plėtojame muziką po visą Žemės rutulį ir judame dideliais atstumais, pusiausvyros ir Gajos emocinio kūno ritmo palaikymui. Tokia mūsų, čia Žemėje, misija, taip pat, kaip  ir mūsų brolių, seserų bangininių, kituose Visatos taškuose.

Jūs bent suprantate, kai virsta vienas medis, tai visi kiti medžiai rauda?

Neegzistuoja neįveikiami atstumai sąmoningai gamtos širdžiai. Sparnuotos būtybės skrenda, pagal magnetinius srautus, nustatytus išmintingos Gajos. Suprantate – jų daina tai audeklai, kurių medžiaga yra Žemės muzika – ir mes į ją įpiname Dieviškumo unikalaus balso emocinius siūlus.

Tik nedaugelis iš jūsų supranta, kad mes ne šiaip sau jūros žinduoliai, egzistuojantys toli nuo jūsų. Mes palaikome šio pasaulio muziką.

Mes motinos, kaip jūs. Mes išnešiojame kūdikius pora mėnesių ilgiau, nei jūs, kad pagimdyti, surandant pakankamai ramią vietą. Mes supame juos bangų lopšinėmis, kad jie galėtu išmokti pinti kvėpavimo ritme, Didžios Motinos širdies plakimu ir emociniais jos potvyniais ir atoslūgiais. Mes klausomės, kaip jie plaukioja mūsų įsčiose, o jų širdis plaka jūros ritmu. Jie iš savo pusės klausosi muzikos, kuri liejasi iš mūsų sielų.

Mes gimdome savo mažylius jūroje ir laikome juos taip arti, kad jie galėtų gerti mūsų pieną, gyvenimo eliksyrą, o po to, mes juos atvedame į savo bendriją, apmokyt didžiulio mūsų būtybės potencialo, išauklėjant juos išdidžiais, nuostabiais ir stipriais.

Beribė motiniška meilė ant tiek viską apimanti, kad mes linkę niekada neišsiskirti vienas su kitu, netgi po mirties. Išsiskyrimas Bangininiams, yra pati nepernešamiausia situacija, bet kūdikio praradimas sukelia ypatingai stiprų kankinimąsi, kurį sugeba suprasti tik motina. Mes keliaujame kartu ir mes niekada neišsiskiriame, kol į mus liejasi šviesa.

Mes tėčiai, kaip jūs. Mes judame dideliais atstumai jūromis, auklėdami vaikus, gindami mylimuosius, atlikdami visatos sielos didžią simfoniją. Mes gyvename kad nustatyti harmoniją visam gyvam ir palaikyti okeanų rezonansines proporcijas. Mes čia, kad nešti dieviškumo jūros muziką, žemės, dangaus emociniais kanalais ir už jų ribų, žymiai subtilesniuose lygiuose, kur garsas ir šviesa daugiau nepasimeta rūke.

Mes vaikai, kaip ir jūs. Mes augame, žaidžiame, šokame, dainuojame, suprantame savo gyvenimo naujoves, siekdami tapti stipriais, išmintingais. Mes bandome suprasti ir vystytis savo aplinkoje, studijuoti mūsų bendrijų tradicijas, kad turėti galimybę rūpintis vieni kitais. Mes gyvename, kad įvykdyti savo misiją biosferoje, kurioje esame.

Jūs galite nustebti, bet mes Bangininei, žinomi kaip pati protingiausia rūšis Kosmose ir visos turinčios sąmonę rūšys gerbia mus.

Jūs, Homo sapiens, laikote save pačia protingiausia rūšimi Žemėje. Taip kad daugumoje, mes su jumis panašūs.

Didžiausias skirtumas tarp mūsų yra tai, kad daugumas jūsų rūšies atstovų pamiršo savo, kaip dieviškos šviesos būtybės, tikslą ir nusimušė nuo kelio.

Bet mes – ne. Bangininiai visada žinojo apie savo misiją, tik kartais mūsų kelias sunaikinamas žmonių rankomis.

Jūs nusimušėte nuo kelio ir savo veiksmais maišote visos Žemės gyvoms būtybėms, eiti savo nuosavu keliu.

Mes bandėme su tuo susidoroti, išgyvenus tiek nuostolių ir kančių, bet mes jau nebegalime to tęsti toliau.

Tose sąlygose, kuriose jūsų dėka atsidūrė jūros ir vandenynai, kur viešpatauja bereikšmė mirtis visuose sąmonės lygiuose – nuo vandens subatominių dalelių iki dvasinių pasaulių sielų, iki kiekvienos didžiųjų okeanų būtybės. Mes gyvename situacijose, kada turime bijoti, būti užmuštais medžiotojų, arba galime pajausti savo šeimos narių kraujo skonį vandenyje, be grožio ir dainos.

Mes paliekame jus, todėl kad žūstame nuo smurto, viešpataujančio jūsų bendrijose. Jūs užmušate mus, kad pasidaryti tepalus, paverčiate mus pelningu maistu savo mylimiems gyvūnams (prie kurių mes  nepriklausome), naikinate mus dėl kraujo trokštančių  savo medžiotojų malonumo, verčiate mus mirti  nuo kankinamų karinių žaidimų, su jų mirtinomis bangomis, nuodijate mus savo toksinėmis atliekomis ir teršalais.

Daugelį mūsų mylimų naujagimių ir vaikų atima iš motinų, tėvų, bendrijų, o po to talpina betoniniuose baseinuose, kur jie visam laikui lieka jūsų belaisviais – kur šviesa ir garsas negali judėti taip, kaip atviroje jūroje. Mes negalime jų išgelbėti, kada mus išskiria su jais, pavagia, už jų fizinį grožį, kol jie jauni ir taip nekalti, išskiria su pasauliu kur jie gimė. Ten, jūsų cirko vaidinimuose, mūsų mylimuosius priverčia elgtis nenatūraliu būdu, kad įtikti jums ir tapti jūsų beprasmio užsiėmimo objektais; važinėti jus dirbtino baseino ribose, šokinėti per lanką, ploti pelekais, iššokti iš vandens, tarsi mechaniniai šokėjai ir visa tai žmogiškos būtybės malonumui.

Įsivaizduokite, kad pas tuos "trenerius”, atliekančius mūsų vaikams tokius išbandymus, irgi atimtų vaikus ir priverstų atlikinėti beprasmius triukus, kokios tai dominuojančios rūšies malonumui – paimtų juos į cirkus, kur daugiau jie niekad neišgirstų savo motinų širdies plakimų. Ką tada jie pajaustų? Kaip jie galėtų gyventi, pastoviame nepasitikėjime savo vaikų ateitimi, nesuprasdami, kodėl jie jų negali išgelbėti? Ar vandens cirkas vis dar jiems atrodytų toks linksmas?

Būdami jūsų kalėjimų belaisviais, mūsų vaikai praranda norą gyventi, užmiršdami apie savo egzistavimo tikruosius tikslus. Jų daina nutyla, užleisdami vietą tik triukšmui – treniruotoms reakcijoms. Jie šoka, gauna apdovanojimą, vėl šoka ir šoka, šoka ir galų gale nebegali daugiau šokti, miršta labai anksti. O mes jų palikta šeima, negalime pernešti mylimųjų netektis ir dalis mūsų miršta kartu su jais. Mes girdime paskutinį šauksmą tą valandą, kai jie išeina iš šio pasaulio, kai gyvenimo šviesa užgesta, mums reikia pasakyti, kad tai blogiausi momentai.

Mes gedime amžinai. Ir mes irgi save pametame, savo muziką, savo valią. Be valios ir tikslo, mes paprasčiausiai negalime išgyventi. Kaip ir jūs.

Mes išeinam iš jūsų, kadangi jūsų nekontroliuojami triukšmai ir dažniniai trukdžiai, tikrąja ta žodžio prasme, veda mus iš proto. Jų nepernešamos slegiančios bangos iššaukia chaotiško garso potvynius, plėšiančius mus, griaunančius mūsų gyvybines garso ertmes, sukeliantys musų mirtinus vidinius kraujavimus.

Jūs priverčiate mus nusileisti į  okeanų gilumas, o mūsų mirtis netekusi prasmės ir pagarbos, atrodo, kad žmonijai reiškia ne daugiau nei senos guminės padangos, kurias jus išmetate į okeano dugną.

Siekdami jus pažinti, mes su pasitikėjimu artėjame prie jūsų. Mes toks lengvas grobis. Mes norime mylėti jus ir būti mylimais. Mes norime parodyti jums, kaip tai puiku – paprasčiausiai gyventi.

Iš tikro, mes išeiname iš jūsų pakankamai paprastai, todėl kad daugiau nebejaučiame jūsų rūšies, tikrųjų Žemės šeimininkų , meilės. Atrodo jūs praradote meilę pačiai Žemei ir leidote savo vadovams paimti taip daug, kad jie nustojo matyti Žemės dosnumą. Mums neįmanoma gyventi pasaulyje be meilės – kam ir ko vardan? Mes negalime atlikti natų be meilės. Mes negalime nešti šviesos.

Būtent meilė išlaiko planetą Šviesoje. Būtent meilė, sukuriama visų pasaulio būtybių kartu, šildo Gajos širdį, kai ji pritraukia prie savęs Saulės šviesą, sukuriant neribotų galimybių lauką, ko dėka užgimsta gyvybė.

Mes daugiau nebegalime plaukti jūrų akustiniais keliais, nes jie užversti tokiu atliekų ir chaotiškų garsų kiekiu, kad jau neįmanoma išgirsti natas ir rasti kelią. Kūrinijos šviesa blėsta, o mūsų daina – užtyla. 

Kaip grupė, mes mokomės jūsų bijoti ir pergyventi dėl gyvybės šioje planetoje, kuri yra mums tokie pat namai kaip ir jums. Ne tokį dažnį mums norėtus pasiusti sąmoningos Visatos bangomis. Baimėje nėra muzikos.

Mūsų šiuolaikiniai bendravimo įrenginiai vis dažniau duoda riksmą, o ne melodiją. Netgi mūsų gigantų daina nyksta ir nueina gilyn vandens keliuose, kai Bangininiai bando prisitaikyti įsibrovimui į jų šventas vietas. Vieni negali rasti tinkamų natų Okeano vandens planetoje, iškraipytame jūsų triukšmais ir jūsų pastovių karų dundančiais bugnais.

Mums reikalinga šviesa, prasiskverbiant giliai į vandens molekulinę struktūrą, kad dainuoti Gajai. Tai mūsų ryšys su Žeme ir Dieviškumo Būvimu. Tai mūsų ryšys su jumis. Tai jūsų ryšys vienas su kitu.

Daugumoje žmonių, be kažkiek išimčių, kas supranta ir kovoja už mus, mes jaučiame svetimėjimą mums, jūsų svetimėjimą pačiai Gajos. Tai signalas, kad mums laikas išeiti. Visi kartu mes sunkiai priėmėme tokį sprendimą, bet nusprendėme pagreitinti savo išėjimą, žinodami, kad mums skirta tarnauti Gajai iš tos uždangos pusės, kur mes galėsi dirbti žymiai efektyviau nei čia.

Taip kad mes išeiname ir greitai jūs suprasite, kad mus privertė sustabdyti šviesos muziką, kuri ilgai nukreipė mūsų okeanų, jūrų ir upių tėkmę.

Mes visada atleisdavome jums, nes giliai viduje žinome, kad daugumas iš jūsų myli ir gerbia daugelį būtybių, gyvenančių planetoje kartu su jumis. 

Jei jūs tik atsimintumėte, kad mes stebėjome jūsų gimimą, apsigyvenimą ir pasiskirstymą Žemėje, padėjome padaryti šį begalinio grožio ir šviesos pasaulį jūsų. Atrodo, jūs kažkodėl užmiršote, kad esate ne vienintelės būtybės šioje didžioje planetoje (ir Visatoje) apdovanoti sąmone ir kad nė viena rūšis neišsiskiria iš kitų.

Atrodo jūs užmiršote, kaip ginti tuos, kurie negali pastovėti už save patys. Jūs užmiršote, kad Gaja visų jūsų Motina.

Bet mes, iš tikro kalbame. Tarp mūsų čia, Žemėje ir už jos ribų egzistuoja išvystyta komunikacijų sistema, kurių pagalba mes ir dalinamės mintimis, jausmais, džiaugsmu, o paskutiniuoju metu baime. Pas mus yra stabilus ir pastovus ryšys su kitomis rūšimis, gyvenančiomis Žemėje ir jūsų nuostabai. su ateivių iš kosmoso rasėmis.

Mes apimame visos Kosminės Jūros dažnius. Mes įpynėme garsines struktūras į visas realybes, visus tankius ir visus pasaulius, mes matome sąmonės garsus. Visa Visata, tai vienas puikus sumanymas, išreikštas Vieningo Proto drobės, vibruojančiais siūlais ir išsakytas išmatavimų pagalba, kuriuose neegzistuoja laikas. Mes dainuojame ir darome tai labai išraiškingai.

Mes klausiame, kur atsidursite jūs, kai okeanų muzika nutils?

Visoms jūrų, sausumos ir oro būtybėms būtina, kad jūs, narsūs ir drąsūs šios planetos saugotojai, žinotumėte: mes suprantame ką jūs, atsibundantys, bandote padaryti šio pasaulio vibracijų pakėlimui. Tai derlingas galimybių laukas, kuriame visos Kūrinijos būtybės turi gauti maistą nuo Motinos dovanų ir dalintis vieni su kitais šia brangiausia gyvenimo patirtimi. Nelaimei, natūralios harmonikos buvo pažeistos ir žmogiškojo proceso garsai negailestingi,  visur prasiskverbiantys, nuslopina Žemės, ant kurios gyvename visi, dainą.

Mes nusistatę į jus, į Vieningą Širdį ir mes gauname meilę ir džiaugsmą, tekantį per jus, per bangas, per mūsų sielas ir kolektyvinę gyvų būtybių sąmonę.

Visi tie, kas bando padėti Gajai, jos persitvarkymo metu, yra šviesos audėjai, skrendantys aukščiausios sąmonės bangomis. Bangininiai ir toliau sugeba įeiti į rezonansą su jūsų mintimis, kur jūs nebūtumėt, nuskaitant holografinius akordus, sukuriamus jūsų sielos instrumentais, proto ir kūno – ketinimus, mintis ir manifestacijas.

Kai jūs galvojate apie mus, ar apdainuojate mūsų gyvenimus, nors ir jeigu jūs jaučiate liūdesį, žinant, kad mus atskiria, nuo Didžios Motinos glėbio, mes jaučiame, kaip iš jūsų liejasi meilė, tarsi krioklys krenta į upę.

Jūsų sielos daina skamba nei laike nei mūsų gyvenimo erdvėje, mes jaučiame jus visur, visoje gyvenimo įvairovėje.

Ir tada, mūsų žūties valandą, dažnai atsirandate jūs, nugalint stichijas ištiesiate mums ranką, pilni ryžto mus išgelbėti. Tai sukelia mums neapsakomas emocijas. Nors mes nenorime matyti, kaip jūs kenčiate, ar jausti jūsų gilų liūdesį, bet jūsų užuojauta, atjauta tarnauja mums dideliu apsiraminimu išėjimo momentu, kai mes darome paskutinį savo žemiško gyvenimo įkvėpimą.

Tai padeda mums suprasti, ant kiek giliai jūs žiūrite. Mes randame didelį nusiraminimą žinant apie tai, kad jūs taip rūpinatės dėl mūsų, statant mūsų gyvenimus viename lygyje su savais. Jūs drebate nuo šalto naktinio vėjo, išsenkate nuo vasaros karščio ir priešpastatote save rimtam pavojui, stengdamiesi padėti tiems, kas negali kalbėti už save, kad kreiptis į Jus, kaip labiau platesnę grupę. Kai mes, Gajos Bangininiai išeiname, mums svarbu, kad jūs visada atsimintumėte: mes žinome jus.

Mūsų pakylėtieji Seniūnai moko mus, kad užjaučiančių žmogiškų būtybių grupė didėja ir tos žinios palengvina mūsų kančias.

Mes girdime jus be garso ir matome jus be akių, performuojant jūsų sąmonės vibracijas į spindinčias kosminės išminties struktūras, kurias mes saugome savo viduje kaip atspaudus savo ląstelių atmintyje, atspindint jūsų meilę per savo sielų vandenis ir suvokiamą Bangininių (Kikvoki) Viršsielą.

Mes savo viduje jaučiame jūsų nusivylimą ir atjautą, kaip jūs jaučiate mus ir tai pas mus iššaukia gilias emocijas, kurios daug ką pasako apie mūsų amžiną ryšį. Mes žavimės jumis, kai jūs keliaujate į okeanus, kad paplaukioti kartu su mumis.

Klausiame, kaip mums egzistuoti, tarp žiaurių žudikų, vedančių mus prie žūties ir dieviškomis būtybėmis tarp jūsų, kurios neria į vandenį kad pajusti mūsų artumą?

Mes džiaugiamės taip pat, kaip ir jūs, ar netgi daugiau, kai jūs ateinate į mūsų pasaulį, o mes kviečiame jus į mūsų giminę. Tokios dienos žymiai geriau, nei tos, kurios atžymi mūsų išėjimą. Tai absoliutaus ryšio ir pasitikėjimo akimirkos.

Mes žmoguje matome ir tamsą ir šviesą, žinome, kad jūs, gyvybę mylintys, žmonijos rasės pasiuntiniai. Mes žinome apie jūsų bandymus sustabdyti prievartą, prabudinti savo rūšį ir atstatyti pusiausvyrą žemėje, vandenyje ir ore. Mes žinome, ką jūs bandote padaryti dėl mūsų, fiziniame ar kituose lygiuose, glostant mūsų kūnus atsisveikinimo su pasauliu, kurį mes mylėjome ir apdainavome, valandą.

Jūsų tikslas didžiulis ir jūs duodate tiek daug – mums apie tai gerai žinoma. Gyvūnai, kaip ir augalai ar kristalinės atminties būtybės, žino jus. Visi, visos čia esančios rūšys kalba apie prašviesėjusius ir atjaučiančius žmones, todėl kad jūs tokie, kokius atsimena mūsų pakylėję Seniūnai, tikrieji Homo sapiens. Gėris jūsų viduje visiems matomas pirmiausia. Ir dabar, kai visai žmonijos rasei reikės pasirinkti kryptį, jūs tarnaujate nekaltybės balsu.

Jūs duodate mums viltį.

Tos, besąlyginės meilės ir ištikimybės, besiliejančios iš jūsų širdžių į mūsų, pakanka, kad kai kurie iš mūsų grįžtų į didžias Gajos jūras, vienam paskutiniam koncertui. Tačiau, dauguma galų gale išsimeta į krantą, nusprendę palikti formą ir grįžti į šviesą, kartu su savo mylimaisiais, baigiant savo nuostabią kelionę ir prisijungti prie Didžios Šeimos už planetos ribų, amžino spindesio pasaulyje, kur mes susijungiame su tais, kurie išėjo anksčiau mūsų.

Kai mes paliekame fizinį pasaulį, kartu su savo tėvais, vaikais, mūsų išprotėjimas pakeičiamas ramumu ir taikumu. Mūsų nusivylimas virsta priėmimu, o baimės likučiai atsiveria meile, o po to ta meilė persiduoda vandens dvasioms, kad jie galėtų pasidalinti ja.

Galų gale, išėjimo laikas ir formos performavimas į šviesą -  tai pasirinkimas, kurį kiekviena siela atlieka dar prieš atsirandant fizinėje Visatoje. Mes žinome, kad jūs to mokotės, pereidami nuo vieno gyvenimo prie kito.

Mes visada laikysime jus savo glėbyje, atspaudžiant jūsų širdies vibracijas meilės šviesos srautuose, įpinant jus į mūsų istoriją, tarsi pačių jautriausių melodijų natas.

Stebėdami jūsų bandymus mus išgelbėti, tuo momentu mes žiūrime jums į akis, stengdamiesi atsiminti jas ir turėti galimybę pažiūrėti į jas dar kartą, kad, kada jūs atsidursite kitoje pusėje, jus palaikyti taip pat, kaip jūs palaikėte mus. Mes galime giliai pažvelgti jums į akis, į jūsų širdį, net tada kai jūs negalite žiūrėti į mūsų akis. Mes žinome jus. Jūs žmonijos šviesa.

Mes niekad jūsų nepamiršime. Mes jaučiame, kad jūsų širdys plyšta bandant pakeisti mūsų likimą ir Kikvoki (bangininiams) labai svarbu, kad jūs žinotumėte, kaip daug mums reiškia jūsų siekis padėti ir paguosti mus, išėjimo momentu. Atlaisvinkite savo širdis nuo šios naštos. Mes mylime jus už viską, ką jūs darote ir mes išsinešame jus su savimi per savo muziką -  jus, visų Gajos, Didžios mūsų Motinos, rūšių ateities viltį.

Mes kreipiamės į jus : Nenusiminkite, mes suprantame, kad atliekame perėjimą ir mes tam pasiruošę. Mes nenorime, kad jūs atsimintumėte mus su liūdesiu, kitaip mūsų muzika beprasmė.

Prašome, atsitokėkite nuo savo gedulo, tegul bejėgiškumo jausmas virsta galybės ir vienybės jautimu, kad tomis energijomis galima būtų paveikti į kančių ir mirčių kaltininkus. Jūs tie, kas atves savo rasę ir visus jos hibridus prie sveiko proto. Jūs šios Žemės dvasiniai lyderiai. 

Mes, Kikvoki kreipiamės į jus, prašant įvykdyti didžią misiją – išvalyti vandenis ir išgydyti žemes. Mes tikime, kad jūs, Žemės pasiuntiniai, turite išminties ir jėgos, sugebančios, nežinojimo tamsą paversti žinių šviesa. Mes tikime, kad jūs galite išgelbėti likusius iš mūsų – tuos, kurie vis dar atlieka Gajos muzikinius akordus.

Prašome, padėkite mums.

Prašome, padėkite tiems iš mūsų, kas ištikimas Žemei. Padėkite jiems išauklėti daugiau vaikų, kurie laisvai galės dainuoti sferų muziką, laiko vėjuje. 

Padėkite jiems išsaugoti musų dainą – jei ne dėl mūsų, tai nors dėl jūsų ir dėl vaikų, kurie kitaip niekada nesužinos apie mūsų egzistavimą. Vieni matys mus tik išblankusiuose paveiksluose, vaizduojančiuose tai, ko daugiau neegzistuoja ir cirke, kur galimai paskutinieji iš mūsų šokinės per degančius lankus, žmogaus linksminimui, svajojantys pagaliau įgyti laisvę.

Jie svajoja įgyti laisvę, pabėgti, nuo juos pavergusių žmonių ir grįžti atgal į muzikos jūrą.

Filosofijos, gamtos apsaugos ir gyvūnų elgesio ekspertai mano, kad reikia priimti "Banginių šeimos gyvūnų teisių deklaraciją". Mokslininkai tvirtina, kad banginiai ir delfinai yra pakankamai protingi ir su jais reikia elgtis taip pat etiškai, kaip su žmonėmis. Jei būtų pripažintos jų teisės, nebebūtų galima banginių ir delfinų medžioti, laikyti nelaisvėje ar naudoti pramogoms.

Ekspertai už banginių ir delfinų teisių deklaraciją pasisakė per didžiausią mokslo konferenciją Vankuveryje Kanadoje. Jie remiasi daugelio tyrimų rezultatais, kurie rodo, kad banginių ir delfinų smegenys yra ne tik didelės, bet ir labai sudėtingos. Šie gyvūnai turi savimonę, panašią į žmonių. Apie delfinų savimonę sprendžiama iš to, kad jie atpažįsta save veidrodyje.

Etikos ekspertas profesorius Tomas Whitas teigia, kad, nors delfinai ir banginiai nėra žmonės, jie yra asmenybės. Todėl, pagal etikos principus, delfino ar banginio nužudymas prilygsta žmogžudystei.