Žmonės seniai laikosi klaidingo įsivaizdavimo apie tai, kas yra dieviškumas. Mums norėtųsi pataisyti šį paklydimą, kylantį iš neteisingo įsitikinimo apie tai, kad dieviškumas egzistuoja išorėje nuo jūsų. Iš tiesų, jis yra jūsų viduje, nes visi žmonės dieviški savo prigimtimi ir pats gyvenimas taip pat dieviškas. Mūsų požiūriu, dieviškumo idėja ypatingai paprasta. Dieviškumas – tai jūsų Ryšys su Šaltiniu. Tai Tiesos ir Meilės, galinčios Pasitikėti, pripažinimas. Dieviškumas – tai jūsų Ryšio suvokimas ir atsisakymas smerkti save ir kitus, paremtas įsisavinimu paprasto principo: „Aš – tai kitas tu". Tai ir yra dieviškumas, nes jo pagrinde yra Prašviesėjęs žvilgsnis į gyvenimą. Mes pasiruošę atsakyti į jūsų klausimus, tačiau patys linkę nesivelti į detalius svarstymus apie tai, kas yra dieviškumas. Paprasta Tiesa yra tame, kad visi jūs dieviški. 

Susidaro įspūdis, kad per pastaruosius tūkstantmečius žmonės patirdavo primygtinį poreikį tikėti tuo, kad Visatoje egzistuoja dieviška jėga, daug kartų pranokstanti jų pačių jėgą. Ar galima tą paaiškinti praktiškai visišku užmiršimu to, kad visi mes kilę iš Meilės Šaltinio ir patys esame jo neatskiriama dalimi?

Visai teisingai. Tai jūsų užmiršimas, neatskiriamas nuo baimės jausmo, verčia jus tikėti savo iliuziniu atskirumu nuo Šaltinio. Baimei būdinga atskirti. Žmogiškas saugumo poreikis kyla iš jūsų baimių ir atskirumo pojūčio. Baikštūs žmonės jaučiasi bejėgiai ir nesugebantys kontroliuoti situacijos. Rezultate jie bando surasti kažką, kas sugrąžintų jiems saugumo pojūtį. Tokios išorinės jėgos dėka jie vėl ima jaustis Mylimais. Dėl šio savo poreikio žmonės sukūrė atskirumo nuo Visatos dieviškos Meilės Šaltinio iliuziją.

Jūs užmiršote apie tai, kad šios Meilės, esančios kiekviename iš jūsų, jėga, galite patys sukurti sau saugumo atmosferą, nes egzistuoja atviras kanalas tarp žmogaus dieviškumo ir dieviškumo Šaltinio. Nelaimei, patikėję tuo, kad dieviškasis protas yra kažkur išorėje, žmonės pamanė, kad tai jis sugeba jiems ir padėti, ir sukurti įvairiausius nemalonumus. Jūsų istorija pilna pasakojimų apie tai, kaip žmonės bandė suminkštinti širdį įpykusiam Dievui, aukodami žmones ar gyvulius, arba dėl jo atsisakydami savo vertės jausmo. Taip jūs apvainikavote savo klaidingus įsivaizdavimus apie dieviškumą tokiomis pat klaidingomis prielaidomis. Jūsų siekyje paaukoti savo sugebėjimą savarankiškai Susirišti su Šaltiniu nėra nieko dieviško.  Šaltinis nereikalavo ir nereikalauja, kad jūs aukotumėte dėl jo savo dieviškosios esmės suvokimą, ar net ir patį gyvenimą. Jeigu jūs ir turite kažko atsisakyti, tai tiktai klaidingų įsitikinimų ir įpročių, tokių brangių jūsų širdžiai. Juk tai jie trukdo jums suvokti save kaip dieviškosios visumos dalį. 

Vaikai, atėję į šį pasaulį, žino apie savo dievišką prigimtį, kaip žino ir apie ryšį su Šaltiniu. Bet po to, įeidami į visuomenę ir tą sutartinę realybę, kurią jūs sukūrėte, jie dėl suaugusiųjų spaudimo savo žinojimo atsisako tikėjimo naudai. Mes prašome žmonių sugrįžti prie tos Tiesos, kuri kažkada jiems buvo akivaizdi – iki tol, kol jų neįtikino atvirkščiai. Nubuskite ir pabandykite suprasti savo esmę, nes jūs dabar stovite ant paprastos Tiesos suvokimo slenksčio, o būtent: kad visi esate dieviški savo prigimtimi. Žmonės prarado supratimą to, kad dieviškumas yra ne kažkur, o čia ir dabar, kiekviename iš jūsų.

Mes vėl norėtume priminti apie tai, kad jūs ne vien Susiję su Šaltiniu, bet ir esate jo neatskiriama dalimi, nes dieviškumas srūva abiem kryptimis – nuo jūsų į Šaltinį ir iš Šaltinio į jus. Baimės energijos persvara atvedė į tai, kad tikras Meilės ir Vienybės suvokimas buvo jūsų religijų iškreiptas. Daugelis žmonių, nuoširdžiai verždamiesi į Ryšį su dieviškumu, buvo suklaidinti jūsų religijų atstovų, kurie mokė jus ignoruoti savo dieviškumą ir, vietoj to, ieškoti jo kažkur išorėje. Kaip bebūtų gaila, būtent religijos suklaidino žmones dėl Tikrosios dieviškumo prigimties. Nors organizuotų religijų sudėtyje yra nemažai puikių žmonių, nuoširdžiai besiveržiančių padėti savo artimiesiems nustatyti Ryšį su Dievu, arba su Pirminiu Šaltiniu, jie negali to padaryti už kitus, nes kiekvienas žmogus turi pats prisiminti savo Ryšį su Šaltiniu.  Tai kiekvieno individualus įsipareigojimas – savarankiškai vėl susijungti su dieviškumu, sekant savo širdies vedimu. Žmonės, laisvanoriškai perleidę savo dievišką jėgą bažnyčiai, cerkvei, mečetei, šventyklai, šventikui ar bet kuriam kitam hierarchinės sistemos atstovui, kuris pareiškia apie savo išskirtinę teisę į Ryšį su Šaltiniu, tuo pačiu atsisako galimybės betarpiškai Susirišti su dieviškumu. Daugelis jūsų religijų tvirtina, kad jūs nesugebėsite pasiekti Šaltinio be tarpininkavimo to, kuris apmokytas betarpiškai Susisieti su Dievu. Nors organizuotos religijos padeda daugeliui žmonių įgyti bendrumo jausmą, visumoje hierarchinės struktūros kliudo suvokimui to, kad kiekvienas iš jūsų turi dievišką pagrindą. Žmonės turi prisiminti: jie visada turi priėjimą prie dieviškumo, nes jie patys – dieviškos esybės.

Dar vienas paklydimas, susijęs su dieviškumu, yra tame, kad religijos skatina žmones tikėti, o tikėjimas – visai ne tas, kas Pasitikėjimas. Jis neturi nieko bendro su žinojimu. Savo ruožtu, Pasitikėjimas remiasi į žinojimą, kurio pradžia Sąjungoje su dieviškumu, gyvenančiu kiekvieno žmogaus širdyje. Tikėjimas kyla iš vilties, kad kažkas pasirūpins jūsų gyvenimais, tuo tarpu, Pasitikėjimas – savo dieviškumo suvokimas ir supratimas to, kad kartu su Šaltiniu jūs galite patys užtikrinti savo saugumą. Dauguma žmonių, siekdami saugumo, teikia pirmenybę rėmimuisi išoriniais šaltiniais (įskaitant ginklus, tvoras ir savo atskirto Dievo koncepciją), vietoj to, kad susijungtų su savo dieviškumu ir kurtų  dermėje su Šaltiniu. Viskas, ko reikia žmonėms savo saugumo pojūčiui, – tai Pasitikėjimas savo dieviškąja esme. Žmonės sugeba pakeisti bet kokią situaciją dėka Ryšio su kitais ir ketinimo sukurti sau kitokį rezultatą. Kartu su Šaltiniu jūs kuriate šią realybę. Fokusuotis į bendradarbiavimą, o ne į atskirumą – tai dieviškasis požiūris.

Bet žmonių baimė pavertė bendradarbiavimą į konkurenciją. Netgi religijos konkuruoja viena su kita dėl pretendavimo į Tiesą. Savo tikėjimus jos perša kitiems kaip „paskutinės instancijos tiesą", nors Tiesa pastovi ir prieinama visiems be išimties. Religijos linkusios smerkti tuos, kurie nepriima jų tikėjimų, – ir tai vyksta, nežiūrint į religinių mokytojų pamokymus: „Neteiskite, ir nebūsite teisiami". Smerkimas veda į tolesnį atskyrimą ir pagimdo dar daugiau baimės. Siekis platinti savo tikėjimą kitiems tapo daugelio karų ir beprasmių milijonų žmonių žūčių priežastimi. Tačiau dieviškumas – ne pretekstas kautis. Mes žinome, jog žmonės įpratę manyti, kad dieviškumas – kažkas ypatingai sudėtingo. Iš tiesų viskas labai paprasta. Jūsų dieviškumas egzistuoja kaip srautas, kurio pradžia tiek jumyse, tiek Šaltinyje. Šviesa juda ten ir atgal jūsų Ryšio dėka. Jūs – neatskiriama Šaltinio dalis. O tai reiškia, kad Šaltinis negali būti labiau dieviškas, negu jūsų fizinė forma, nes ir joje spindi dieviškoji šviesa.

Daugelis žmonių kur kas labiau susiję su savo dieviškumo Tiesa, negu tie, kurie nustato taisykles apie tai, ką galima laikyti dievišku. Tarp pastarųjų yra nemažai tų, kurie trokšta pavergti ir susilpninti žmones, baime juos atskirdami nuo savo pačių dieviškosios jėgos. Jie pildo kolektyvinę sąmonę idėjomis apie tai, kad pasaulis – tai baisi vieta, ir žmonėms, tam, kad išsigelbėtų iš skausmo ir problemų, būtina įtikėti į „aukščiausiąjį" protą. Iš tiesų skausmas ir problemos – tai dovanos, skirtos priminti jums apie jūsų dieviškąją prigimtį. Tik taip galite išreikalauti savo dieviškąją jėgą ir tapti savo realybės bendraautoriais. Tik jums spręsti, ar norėsite prisiminti ir vėl susijungti su savo vidiniu dieviškumu, vietoj to, kad ieškotumėte Dievo išorėje.

Žmonių istorijos iš praeitų (paralelinių) ir netgi iš šių realybių pasakoja apie tokias dieviškas esybes, kaip Jėzus, Buda ar Sai Baba. Mes tvirtiname, kad visi žmonės, jeigu tiktai jiems pavyks įveikti baimes, kurių pripildyti jų šešėliai, gali išreikšti tokius pat dieviškus sugebėjimus. Kas gero iš to, jei žmonės ir toliau fokusuosis į hierarchinį linijinį mąstymą, kai viršūnėje yra vienas vienintelis Dievas, o jie patys įsikūrę kažkur prie pagrindo? Bet kuris žmogus, gyvenantis pagal mūsų mokymą apie dieviškumą, gali padaryti tuos stebuklus, kuriuos darė Kristus ir daro Sai Baba (knyga išleista 2010 metais – vert. past.), nes tai visai ne stebuklai. Tai tas tikrovės suvokimas, kuris prieinamas aukšto išsivystymo žmonėms, o kažkada bus prieinamas jums visiems. Kristus buvo aukšto išsivystymo energetikos ir dieviško įkvėpimo esybe. Kai tiktai žmonės atsikratys baimių, jie galės dėka savo dieviškojo įkvėpimo pasiekti tą vibracinį lygį, kuris buvo prieinamas Kristui, Budai ar Sai Babai. Visi žmonės gali pasiekti panašias aukštumas, nes visi jūs – dieviški. Pasistenkite tai atsiminti ir susigrąžinti savo dieviškąją jėgą, vietoj to, kad atiduotumėte ją tiems, kuriuos jūs – klaidingai – laikote labiau Dievo įkvėptais, negu jūs patys. Jums reikia tik susijungti su savo šešėliu ir prisiminti savo dieviškąją prigimtį. Kiekviename iš jūsų – dieviška tobulybė, tik ir laukianti to, kad apie ją prisimintų.  

Ką jūs galėtumėte mums apsakyti apie tą tikrąją Trejybę, kurios bandė išmokyti Kristus ir kuri po to krikščionių buvo interpretuota kaip Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios sąjunga?

Žmogus, vadinamas Kristumi, naudojo Trejybę kaip instrumentą apmokymuose, vaizdžiai parodantį žmonėms individualumo principą Vienybėje. Jis mokė apie vieną iš trijų ir tris viename – taip pat, kaip mes, Laarkmaa, apie save kalbame kaip vieną iš šešių ir šešis viename. Šis mokymas yra apie tai, kad Vienybės viduje egzistuoja individualumas. Viskas Susiję tarpusavyje. Kad žmonėms būtų aiškiau, mes galėtume apibrėžti trejybę kaip Dabartinį Momentą, Pasitikėjimą ir Meilę. Galima ją pristatyti ir kaip Laiko Nebuvimas, Žinojimas ir Vienybė. Amžinas dabar, arba dabartinis momentas, – tai nebuvimas laiko iliuzijos. Pasitikėjimas – tai žinojimas to, kad esate dieviškos prigimties ir susiję su dieviškuoju Pirminiu Šaltiniu. Meilė – tai baimės ir atskirumo nebuvimas, tai ir yra tas pats, kaip Vienybė. Toks Trejybės supratimas gali kur kas labiau padėti žmonijos evoliucijai, negu dabartinė krikščioniška idėja apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, kuris palaiko tikėjimą tuo, kad dieviškumas yra išorėje nuo mūsų. Dabartiniai krikščionys neteisingai įsivaizduoja tikrąjį Kristaus mokymą. Žmonės dieviški, o tai reiškia, turi sugebėjimą išreikšti Kristaus šviesą savo viduje. Tai grandiozinis tvirtinimas. Mums norėtųsi, kad jūs jį suprastumėte ir tinkamai sureaguotumėte.

Kaip mes galime panaudoti pamokantį Trejybės instrumentą savo paklydimų ir neteisingų tikėjimų ištaisymui?

Tam jums būtina išeiti už hierarchinės, linijinės, grindžiamos baime ir atskirumu sąmonės ribų, ir suvokti tai, kad viskas Vieninga, nes tarpusavyje Surišta Meile ir Pasitikėjimu. Vieno iš trijų ir trys viename principas parodo, kad mes visi susiję Vienybėje. Kokiu individualiu ir specifiniu neatrodytų vienas ar kitas reiškinys, jis taip pat, kartu su kitais, apjungtas į amžiną Dabar. Pasitikėkite savo Tiesa ir nustokite smerkti vienas kitą dėl matomų skirtumų. Pirmą kartą per visą žmonijos vystymosi istoriją žmonėms yra galimybė giliau įsisavinti visas šias koncepcijas, ir mes norėtume su jūsų pagalba išmokyti žmones to, kad dieviškumas yra kiekvienoje žmogiškoje esybėje.  

Visi mes esame Meilės ir Vienybės dalimi tiesiog dabar, dabartiniu momentu. Žmonės gali savo įžvalgumu atpažinti individualius skirtumus. Svarbiausia prisiminti, kad būtent skirtumai leidžia jums pamatyti pilnesnį visuminės realybės paveikslą. Vienybė. Kiek norite atpažinkite skirtumus, bet nesmerkite už juos. Padėkite vienas kitam įgyti Pasitikėjimą, kad tokiu būdu išsilaisvintumėte iš nepagrįstų įsitikinimų, laikančių jus nelaisvėje. Kitų smerkimas ir įtikėjimas, kad jūs turite vienintelę Tiesos versiją, susijusi su žmogišku poreikiu būti teisiu. O tai, savo ruožtu, paaiškinama jūsų baime suklysti. Nereikia priimti svetimo įsivaizdavimo apie Tiesą, nes kiekvienas iš jūsų turi atrasti dievišką Tiesą savo viduje. Lygiai taip pat neverta  piršti kitiems savo Tiesos varianto, nes kiekvienas turi ją atrasti savarankiškai. NePatikėkite niekam išorėje spręsti apie tai, kas jūs esate iš tiesų. Pasitikėkite tik savo širdies dieviškąja išmintimi. 

Žmonių gyvenime tiek daug baimės, kad jie priprato painioti atpažinimą su smerkimu. Kristaus pasakymo „neteiskite, ir nebūsite teisiami" prasmė yra tame, kad jūs teisiate save, kai teisiate kitą žmogų, nes viskas šiame pasaulyje Viena. Žmonėms laikas suprasti, kad Vienybė negali egzistuoti vienu metu su smerkimu ir atskirumu. Tiktai Meilė, priėmimas ir bendradarbiavimas veda į Vienybę. Žmonės Susiję vienas su kitais ir su Žeme. Kai vienas iš jų išgąsdintas ir įžeistas, kiti taip pat tą jaučia: jo emocijos sklinda per Žemę nuo vandens iki vandens. Jūs jaučiate jas kolektyvinės sąmonės dėka. Štai kodėl žmonėms taip svarbu stebėti savo mintis ir emocijas. Viskas, ką kiekvienas iš jūsų kuria savo mintimis, veikia bendrą realybę. Kildami į savo dieviškumo suvokimo naują lygį, jūs tuo pat metu keliate aplinkinių vibracijas, nepriklausomai nuo to, suvokiate tą ar ne.

Pakylėtos Meilės ir Pasitikėjimo vibracijos, apgaubiančios žmones geraširdiškumo atmosfera, leidžia pamiršti apie konkurenciją ir atskirumą – apie visą tai, ką padiktuoja baimė. Dėka jūsų dieviškojo Ryšio visi ima jaustis saugūs. Kai Susisiejate su savuoju dieviškumu, savuoju Šaltiniu ir žinojimu to, kad jūs – savojo Šaltinio bendrakūrėjai, jūs apsijungiate į vieną visumą. Jūs tampate Dievu. Ir šioje kokybėje jūs jau negalite teisti vienas kito. Kai vienas imasi teisti, visi dėl smerkimo jaučia atskirumą. Smerkimas, kuris kyla iš baimės, veda į atskirumą. Atskirumas – tai atsitraukimas nuo Šaltinio, nuo Vienybės, nuo Meilės. Eidami smerkimo keliu, žmonės užmiršta tiek apie savo, tiek apie kitų dieviškumą. Mes mokėme to majų tautą paprastos frazės pavyzdžiu: „Aš – tai kitas tu". Jo esmė tokia: „Aš – dieviška esybė ir matau tą dieviškumą tavyje". Baimė ir atsiskyrimas nuo dieviškojo prado bei sau panašių stumia žmones teisti vienas kitą, užmirštant apie principą: „Aš – tai kitas tu".

Siekdami būti teisiais, žmonės tampa nejautriais kitos žmogiškosios esybės, esančios tiesiai priešais juos, dieviškajai šviesai. Nelaimei, labai daugelis atiduoda pirmenybę „teisumui", o ne harmoningam buvimui su aplinkiniais.  Šis poreikis visada ir visur būti teisiu tik gilina nepasitikėjimą ir atskirumą tarp žmonių, dar labiau stiprindamas iliuziją to, kad visi jūs visiškai skirtingi. Žmonės gali kartą ir visam laikui baigti su vienas kito smerkimu, pripažinę, kad Tiesa, kaip ir Ryšys su dieviškumu, atrandamas kiekvieno individo širdyje. Tai jūsų tiesioginė pareiga – Susijungti su savo dieviškumu ir pažinti Tiesą.

Vadinasi, smerkimas ir atpažinimas – visiškai skirtingi dalykai. Smerkimas atskiria, o atpažinimas – tai tik paprastas egzistuojančių skirtumų konstatavimas. Tai sugebėjimas matyti tobulumą tame, kad mes visi skirtingai žiūrime į pasaulį ir elgiamės skirtingai. Mes vieningi, ir tuo pačiu metu truputį skiriamės vienas nuo kito. Atpažinimas baigiasi mintimi: „Taip, aš matau skirtumą". Pripažinę egzistuojantį skirtumą ir ties tuo sustoję, mes atkertame nuo savęs mintis, kurios galėtų atvesti į smerkimą. Taip mes suprantame, kad dėl egzistuojančių skirtumų mes galime daug išmokti.

Viskas teisinga. Jūs gerai supratote šį klausimą. Vertinimas, smerkimas atskiria, nes jie orientuoti į poliariškumą ir susiję su emocijomis. Tai sąlygota poreikio visada būti teisiu ir troškimo įpiršti savo požiūrį aplinkiniams  – rezultate jūsų baimių. Atpažinimas, priešingai, padeda įžvelgti Vienybę, juk dėka jo jūs pradedate suprasti, kad visos dieviškos dalelės susidėlioja į bendrą paveikslą. Prisiminkite apie savo dieviškumą ir palaikykite tarp savęs Ryšio srautą. Pasilikite dabartiniame momente ir neužmirškite, kad jūs visi – dieviški kūriniai.

Mes turime pasilikti dabartyje. Dabartyje. Dabartyje.

Būtent. Nes dabartyje jūs esate dieviški. Pajuskite Meilės ir Pasitikėjimo dieviškumą dabartiniame momente, nes ši realybė ir yra Tiesa. Nubuskite ir pažinkite pačius save, juk Tiesa – tai supratimas to, kad visi žmonės dieviški. Tame ir yra paprasta dieviškumo Tiesa. 

Išvertė Eugenija