Vienas iš geriausių būdų aprašyti tai, kas neįmanoma aprašyti –  sakmė, metafora ar alegorija. Kad aprašyti, gal būt įvykusį įvykį Kūrinijos pradžioje ir tai, kas gal būt įvyks ateityje, žemiau pateikta istorija, naudojasi šiuolaikinių problemų alegorijomis.

Blogų tėvų kosminiai vaikai

Dar visai neseniai aš pats sudegčiau iš gėdos dėl šios pateiktos istorijos. Todėl, iš anksto atsiprašau, jai užmušu vieną iš jūsų šventų karvių, užlipu kažkam ant  "mazuolių", ar glostau kažką prieš plauką.

Prisipažinsiu, aš šiek tiek ekscentriškas. Iš tikro, aš vertinu tuos, kam patinka būtį šiek tiek bepročiai  ir ne iš šio pasaulio, kadangi tai padeda sudaužyti senus tikėjimus ir minties formas.

Daugelis žmonių, jai ne dauguma, pamatė savo pirmą šviesą gimę probleminėse šeimose. Jeigu ir nebuvo išorinių dvasinės kančios požymių, ar blogo elgesio (fizinio ar seksualinio), mus stipriai žeidė gimdyvių savigarbos ir augančių vaikų patirties gerbimo, nebuvimas. Manau problema ima savo šaknis tolimoje praeityje, keliose praeitose kartose. Tai gali būti surišta ir su visos žmonijos pirmapradžiais tėvais. Ar galėjo būti taip, kad Dangiškas Tėvas ir Dieviškoji Motina patys buvo blogi tėvai?

Prieš rašant man piktus laiškus ir plėšiant šį puslapį, pažiūrėkime sekančiai: pas Juos buvo pats sunkiausias tėvų darbas, kokį tik galima įsivaizduoti. Kadangi jie buvo pirmieji tėvai, nebuvo pas ką klausti patarimo, nebuvo modelio, kurių galima būtų sekti, nebuvo auklės, kuri galėtų pasirūpinti vaikais, kai jiems norėjosi pabūti vieniems, nebuvo netgi daktaro ir vaikų auklėjimo vadovėlio. Ir kas visų blogiausia, pagal kai kurias Kūrinijos istorijas, Dieviškumo Motina pagimdė kiekvieną Visatos sielą. Kiek daug burnų Jiems reikėjo išmaitinti.

Taigi, kokie iš tikro buvo mūsų kosminių tėvų tarpusavio santykiai? Mano istorijos versija tokia:

Įsivaizduojama, kad pas Dangišką Tėvą buvo savo idėja apie tai, kaip turi rutuliotis Kūrinija ir Jis nelabai įsiklausydavo į tai, ką savo nuomonėje išreikšdavo Motina. (Moterys, tai skamba pažįstamai, ar ne?) Motinos idėjos buvo ant tiek pat pagrįstos, kaip ir Tėvo. Bet, matyt, pas Ją buvo problema su savigarba, kas leido Tėvui didesnę laiko dalį eiti Savo keliu.

Ir kuo daugiau komandavo Tėvas, tuo daugiau tai atsispindėdavo Motinos jausmuose ir žeidė juos. Ji pradėjo abejoti Savo pusiausvyra su Tėvu. Jai atrodė, kad atsakomybę Jie dalinasi ne po lygiai. Jis tenkinosi Kūrinijos tyrinėjimu, o Jai reikėjo rūpintis vaikais.

Kartą tarp Jų įvyko siaubingas ginčas. Jis norėjo, kad viskas būtų šviesa ir laimė, o Ji taip nejautė. Tada Jis apkaltino Ją tuo, kad Ji per daug emocinga ir "gadina visą vaizdą”. Jis sulaikė Savo ne Dieviškas emocijas taip ilgai, tai, kai jos išsiveržė į paviršių, Jis prarado kontrolę ir numušė Motina nuo kojų.

Ji nesiruošė kentėti tokių santykių ir išėjo. Dėja, daugumas vaikų nusprendė, kad būtent Motina kalta už tai, kad tėvai daugiau ne kartu. Jie viskuo apkaltino Motinos emocinę prigimtį. Todėl, daugumas vaikų nusprendė pasilikti su Tėvu. Jausdamas būtinumą nešti papildomą atsakomybę už savo proveržius, Jis negalėjo atsisakyti. Taigi, Motina ir Jos nedidelė palyda pasitraukė į mažytę planetą, esančią toli nuo Tėvo, kur Ji galėtų gyventi be Jo dominuojančios įtakos.

Tuo metu, Tėvas išaugino 90% vaikų ir žinoma, visi jie pamėgdžiojo Jį. Daugumas niekino Motiną ir neigė savo evoliucinę prigimtį, Tėvo racionalios, šaltos nepriklausomybės naudai. Jie skaitė, kad jiems reikia kontroliuoti savo moterišką aspektą ir tam sugalvojo daugelį taisyklių ir technikų, atitinkamai saviraiškai.

Vėliau, daugumas Tėvo vaikų atėjo į Žemę ir savo dominuojančios prigimties dėka, pavergė daugiau moterišką rasę, kuri vystėsi Žemėje.(Virgio trigrašis: čia Selas greičiausiai turėjo omenyje Orioniečius arba Anunakius, pavergusius Plejadiečių DNR pagrindu žmonijos rasę)Tėvo vaikai įkūrė civilizaciją, paklūstančią įstatymui, tvarkai ir vyriškam principui. Motina gi, pasitraukė į planetos gilumas, kad išvengti nesubalansuotų sielų, apsigyvenusių Jos paviršiuje, šaltakraujiško žiaurumo. Tėvo vaikai, nekęsdami Motinos elgėsi su Ja be jokios pagarbos. Jie prievartavo Jos žemę, nuodijo Jos orą ir vandenį,  įkalino jos vaikus į grubius, autoritarinius institutus ir bažnyčias, skirtas atvesti juos prie visiško paklusnumo Tėvui ir visiško Jo protingo dominavimo pripažinimo. 

Tuo metu, vaikams nežinant, pats Tėvas pradėjo taisytis, keistis. Kadangi jis buvo pirmas, nebuvo jokių vyrų terapijos grupių, kurias jis galėtų lankyti. Todėl, Jam buvo labai sunku suvokti Savo klaidas. Ir pagaliau, kai Jis atleido Sau ir Motinai, pradėjo siekti Jos, Jis pastebėjo, kad Ji, vis dar pyksta ant jo, už skriaudą, kurią Jis ir jo vaikai atnešė Jai ir Žemei. 

Tam laikui, Tėvo vaikai išaugo tikrais tironais ir pats Tėvas buvo labai nusivylęs jų elgesiu. Jis jau suvokė, kad jie tapo Jo asmeninio elgesio su pasauliu, atspindžiu, veidrodžiu. Jis paprašė vaikų baigti skriausti Motiną, bet didžioji jų dalis nepaklausė. Galų gale Motina ir Tėvas daugiau nebegalėjo kentėti blogo elgesio iš vaikų pusės ir liepė jiems, arba elgtis su pagarba Motinai Žemei, arba palikti Ją.

Dabar Motina įgavo pakankamai pasitikėjimo Tėvu ir nusprendė atsakyti į Jo norą sugrįžti pas Jį. Atsiskyrimas abiems Jiems atnešė daug skausmo ir nelaimės.

Kai ginčo metu Tėvas trenkė Motinai, Ji nukrito į trečią išmatavimą ir papuolė į to išmatavimo spąstus. Tėvas gi, nuėjo į septintą išmatavimą, kur randasi jo Žvaigždinis Dangus. Ir dabar, susijungimui, Ji nusprendė ateiti prie kompromiso. Jis nusileistų susitikimui su Ja, Ji pakylėtu susitikimui su Juo į penktą išmatavimą.

Didžio susitiko proga, Jie išsiuntė pakvietimus. Į juos atsiliepė Sielos iš visos Visatos. Bet jų didžiam nusivylimui, tik nedidelė Žemės vaikų grupė priėmė pakvietimus. Motina pradėjo ruošti savo kūną (Žemę) didžiam įvykiui ir paprašė Savo vaikų apsirengti pačius gražiausius savo kosminius rūbus (šviesos kūnus).

Vaikai suprato, kad jiems daug ką reikia išgydyti. Jie atleido Tėvams ir Sau už visas kančias, kurias turėjo patirti, kaip blogų Tėvų vaikai. Jie pasiėmė vyriškas ir moteriškas puses, subalansavo jas meilėje ir supratime. Ir kai tik jie tai padarė, pajautė džiaugsmą, kurio niekada nežinojo anksčiau. Jie pripildė širdis vėl įgytu spindesiu ir keliauja į susitikimą su kosminiais tėvai.

Virgio trigrašis : Bėda tame, kad pas daugumą žemės vaikų vidinio pašto dėžutės perpildytos nereikalingais, nereikšmingais reklaminiais bukletais, propaguojančiais, baimę, atsiskyrimą, nepagarbą ir pyktį. O pas kai ką, ryšys nutrūkęs ant tiek senai, kad jis net neatsimena apie tokio ryšio egzistavimą. Todėl, kosminių Tėvų pakvietimas, taip ir nepateko pas juos, nes jis pasimetė tarp reklaminių bukletų, arba įstrigo šlakuotame kelyje. Kad surasti tą pakvietimą, reikia išsivalyti savo asmeninę vidinio pašto dėžutę, nuo pasenusios makulatūros, ar prasivalyti savo pašto užterštą kelią. Na ir žinoma, jai jau sužinojote, apie tokius pakvietimus, praneškite apie juos visiems, savo sesėms ir broliams, kad laikas ir jiems įsigilinti į savo asmeninės pašto dėžutės turinį, išsivalyti nuo nereikšmingų iliuzinės realybės reklaminių bukletų. Juk taip paprasta, kad meilės pranešimą surastų visi, skleiskite tą žinią ir padėkite, patarkite, kaip atsirinkti kitiems, savo vidinėse asmeninėse pašto dėžutėse...

Su pagarba ir meile