Protas – dvasios instrumentas ir tiltas su siela. Taip pat, jis suvokia ir projektuoja realybę. Protas bendradarbiauja su kūnų smegenų pagalba – kolosalaus biokompiuterio, perduodančio mentalinius siuntinius kūnui ir nuo jo. Protas – pirminis Kūrinijos tarpininkas. Proto veikla – mintis, kurią jis sukuria arba su atminties pagalba (pasąmonės saugykla) arba su proto viršsąmonės pagalba (kūrybinio aspekto). Aukščiausias protas kontroliuoja ekstrasensinius, intuityvius sugebėjimus ir vaizdinius, o žemutinis protas (ego) – racionalias, intelektualias ir logines funkcijas. Visų žmogiškų būtybių aukščiausio ir žemutinio proto kombinacija, žinoma kaip kolektyvinis arba rasinis protas.

Rasinio proto viduje yra kolektyvinė pasąmonė. (aš naudojuosi žodžiu "pasąmonė” vietoje "nesąmoningai”, kadangi priedėlis "pa”- reiškia po paviršiumi, kas yra tiksliau) Tuo tarpu, kai kiekviena žmogiška būtybė turi individualią pasąmonę, kurioje saugoma visa gyvenimų patirtis, visa žmonija turi pasąmonę, saugančią visos žmonijos gyvenimo patirtį. Minutei įsivaizduokite, kad pas jus yra personalinis kompiuteris su saugojimo sistema esančia kietame diske. To disko informacija analogiška individualiai pasąmonei. Duomenis, kuriuos nuo disko perkeliate į ekraną – informacija, pernešta iš pasąmonės į sąmoningą protą.

O dabar įsivaizduokite, kad jūsų personalus kompiuteris surištas su tūkstančiais personalinių kompiuterių visoje šalyje (per tinklus ar modemus). Tada tie kompiuteriai gauna priėjimą prie operatyvios saugyklos (arba tinklo serverio), turinčiam žymiai daugiau atminties, nei jūsų diskas. Kadangi jūsų ir serverio diskai surišti, visa informacija pasiekiama klavišo paspaudimu. O gudrybė tame, kad jūs turite žinoti, kokią klavišą paspausti. Be atitinkamų žinių, jūs negalite pernešti informacijos iš serverio disko į savo personalinį kompiuterį.

Šią idėją mes galime vystyti toliau ir įsivaizduoti, kad kolektyvinė pasąmonė, kaip dalis rasinio proto, sujungta su dar didesne informacine sistema, apimančią visą Visatą ir visas į ją įeinančias gyvybines formas. Tokia didžiulė saugojimo sistema vadinama Akašų Kronikomis. Joje yra kiekvienos sielos, nuo Kūrinijos pradžios, kiekviena mintis, jausmas ir patirtis.

Akašų Kronikos yra Protingos Beribės arba Universalaus Proto dalis, kuriame yra visos žinios visuose lygiuose ir išmatavimuose. Tai Dievo Protas, turintis kaip asmeninius, taip ir neasmeninius aspektus. Neasmeninis aspektas primena gigantišką kompiuterį, tvarkantį Kūrinijos visus šablonus ir paternus. Ten yra ir DNR kodai, atominės ir subatominės struktūros, kurios apsprendžia, kokia gyvybės forma vystysis duotojoje planetoje.

Universalaus Proto Kompiuteris (UPK) turi visas žinias (duomenis), programas (tikėjimus) ir energiją (protą), būtiną visur ir visa sukūrime. Kiekvienos individualios sielos viduje yra UPK  įsivaizdavimo holograma. Individuali UPK miniatiūra dalinasi į tris "posistemes”: viršsąmonė, sąmonė ir pasąmonė.  Terminas "protas” priklausys  visumai visu esamų viduje posistemių.

Visi išoriniai stimulai (žemiška patirtis) vienu metu patenka į visas tris proto sritis ir atitinkamai filtruojami: a) sielos noras įgauti patirtį; b) sielos apsaugos; c) programos, egzistuojančios pasąmonėje. A) versija reiškia: siela pritraukia patirtį, kuria nori pagrįsti savo realybės modelius. B) versija, saugo sielos protą nuo informacijos perkrovos. Pavyzdžiui, atitinkamos automatinės kūno funkcijos, tokios kaip širdies plakimas, gali pereiti per sąmoningą protą taip, kad jis galės fokusuotis į kažką žymiai svarbesnio sielos augimui. Proto apsaugos mechanizmas irgi filtruoja mūsų patirtis, kurios gali pažeisti fizinį ar emocijų kūną. C) versija – yra sugebėjimas  reaguoti. Išoriniai stimulai paleidžia, apribojimo pagrindu užprogramuotas reakcijas, esančias pasąmonėje.

Prieš ištiriant aukščiausią protą, reikia išplėsti suvokimą. 

Įsitikinęs, jūs visi puikiausiai žinote, kas tai yra atsipalaidavimas. Bent jau fizinis atsipalaidavimas. O kaip dėl mentalinio atsipalaidavimo? Kas vyksta, kai kūnas atsipalaiduoja, o protas ne?  Greičiausiai, jus aplankys atsitiktinės mintys, po to jūs sustosite ties viena iš jų ir pradėsite prasukinėti mintis priešinga kryptimi. Labai greitai jus užvaldys konkreti minčių grandinė.

Tikras atsipalaidavimas įvyksta tada, kai protui leidžiama judėti be tikslo, nepriverčiant jo fokusuotis kokia tai viena kryptimi. Priklausomai nuo suvokimo tikslų, svarbu ir atsipalaidavimas ir koncentracija.

Meditacija

Tai kas vadinama meditacija – paprastai koncentracijos ir mentalinės treniruotės forma. Tikroji meditacija vyksta tada, kai protas ramus ir tylus. Meditacijoje protas tylus, bet dėmesingas. Jis mato mintį, bet jos nekontroliuoja. Kaip nuraminti protą? Prievarta, kontrolė ar pasipriešinimas proto veiklai, daro jį dar aktyvesniu. Jūs negalite jo apraminti, jei galvojate: "Aš turiu nuraminti savo mintis”. Ar jūs kada nors bandėte negalvoti apie rožinį dramblį? Kad pasiekti tikros meditacijos būseną, reikia pasinaudoti proto nuraminimo būdu. Reikia pergudrauti protą, pakylant aukščiau jo. Vienas iš būdų tai atlikti – užduoti jam "neįmanomus” klausimus, į kuriuos protas negali duoti adekvataus atsakymo, tokius kaip "Kas aš?”, "Kas užduoda klausimus?”

Meditacija – tai švarus suvokimas. Ji reikalauja daugiau nei paprasto atsipalaidavimo, koncentracijos ir suvokimo be pasirinkimų. Paprastai, tokia būsena pasiekiama, tik po ilgų savojo "aš” tyrinėjimo metų. Tai apima galimybę pilnai sekti kiekvieną minties ir jausmo niuansą, priklausomai nuo jų atsiradimo, ir pasiekti tai pilnai.

Jeigu jūs seksite sąmonės tikslą, pastebėsite, kad po trumpų ramybės periodų, dažniausiai ateinančios mintys susijusios su neišspręstomis fizinėmis ir emocinėmis problemomis. Gal būt jūs atsiminsite viršininko pastabas, padarytas prieš dieną ir norėtumėte atsakyti į jas kitaip. Arba, jūs bedarbis, pradedate galvoti apie darbo paieškas. Ir labai greitai, vietoje meditacijos jūs aptiksite, kad fantazuojate apie visus galimus scenarijus, kurie galėtų iškilti.

Kad pasiekti švarų suvokimą, reikia mokėti balansuoti laisvą suvokimą su pasirinktiniu suvokimu. Šiame pasaulyje (netgi jeigu jūs gyvenate kalno viršūnėje) visada atsiras praktiniai veiksmai, reikalaujantys pasirinktinio suvokimo. Tikrasis raktas – sugebėjimas pagal norą įjungti ir išjungti pasirinktinį protą. Jei jūs skiriate meditacijai per dieną vieną valandą, jūs norite pašvęsti visą tą valandą laisvam suvokimui. Bet, jei pas jus yra neišspręstos problemos, greičiausiai šią valandą jūs praleisite turėdamas reikalų tik su jomis. Tai būtina ir vertinga išankstinė sąlyga, švariam suvokimui.

Švarus suvokimas pasiekiamas tada, kai jūs laisvai išreiškiate mintis ir emocijas, priklausomai nuo jų atsiradimo, bet tuo pat metu, sugebate suprasti ir laisvos erdvės suvokimą, tai kas būtina. Tai reiškia: Jeigu jūs jaučiate kančią, jūs pilnai ją išreiškiate, vietoje to, kad slopinti. Tai ne visada lengva, ypatingai šiuolaikinėje visuomenėje. Tokiu atveju, anksčiau, tiems kas rimtai užsiiminėdavo meditacija, rekomenduodavo vienuolio gyvenims. Sumažinant arba pašalinant tiek žemiškų pareigų, kiek įmanoma, jūs padidinate šansą gyventi būsenoje suvokimo be pasirinkimo.

Šiandiena, daugumai žmonių, nereikalinga būti vienuoliu ir tai netgi nerekomenduojama. Mums reikia pilnai ištirti gyvenimą visuose jo aspektuose. Netgi jeigu jūs pasiekiate pilną suvokimą 5 minutes per dieną, tai sėkmingai sekate prašviesėjimo keliu.

Pagrindinė treniruotės paskirtis – "mokytis”. Tai nereiškia proto atvedimą paklusnumui, kas kartą, kai jis galvoja apie seksą, o jūs bandote medituoti. Tai reiškia mentalių ir emocinių paternų ištyrimas, pastebint visus pažeidimus ir sudarant visas sąlygas, padedančias ištirti savąjį "aš”. Dažnai, kai medituojate, naudinga sukurti struktūrą, vienas ir tas pats laikas, viena ir ta pati poza ir t.t.

Palaipsniui jums norėsis tapti labiau lanksčiu. Man meditacija – vidinė treniruotė, mažai ką turinti bendro su išorine struktūra. Žinoma, protą lengviau nuraminti, jei jūs neužsiimate dešimtimis kasdieninių užduočių per valandą. Bet tai nėra neįmanoma, netgi kalbant su kažkuo, galima būti meditacijoje. Iš tikro, pilnas dėmesys – gero klausytojo raktas. Jei jūs klausotės kito žmogaus visa savo būtybe, jūs pastebite visas pokalbio detales: kaip jis juda, jo rankas, odos atspalvį, potekstę, stovinčią už žodžių ir t.t. jei jūs matote pilną paveikslą, esantį už žodžių, jūs galite geriau reaguoti. 

Netgi aptarinėjant kažką labai techniškai sudėtingą, jūs galite įeiti ir išeiti iš meditacijos būsenos, priklausomai nuo reakcijos būtinumo. Gerai treniruotas protas, gali labai greitai pagauti faktus ir skaičius, o po to grįžti į tylėjimą iki tol, kol nebus reikalingas sekantis veiksmas.

Mano geras draugas tai vadina "linijinio ir momentalaus laiko balansavimu”. Linijinis laikas – proto ir pasirinktinio suvokimo išmatavimas. Momentalus laikas – aukščiausio proto ir suvokimo be pasirinkimo sfera.

Ekstrasensinis suvokimas

Nors ekstrasensorika yra suvokimo lygis, patogumui mes apibrėšime skirtingas ekstrasensorines funkcijas kaip aukščiausio proto dalį. Bendra proto koncepcija (kolektyvinė pasąmoninė ir kolektyvinė virš sąmonė) paaiškina, kaip dirba ekstrasensorika. Kuo giliau žmogus įeina į nuosavą "Aš”, tuo daugiau informacijos jis dalinasi su kolektyvu. Žymiai aukštesniuose mentaliniuose planuose sieloms prieinama informacija, kuri nepasiekiama fiziniams jausmams. (terminą ekstrasensorinis nereikia maišyti su intuityvus. Ekstrasensorika – mentalus priėmimo procesas, o intuicija – jausmais pagrįstas procesas)

Ekstrasensorinis suvokimas – Kūrinijos vyriškas polius ir dvasios kokybė. Intuicija – valios kokybė, arba Kūrtinijos moteriškas polius. Ekstrasensorinis suvokimas priimamas, intuicija jaučiama. Intuicija naudojasi trimis žemutinėmis čakromis, ekstrasensorika – trimis aukštesnėmis čiakromis. Ketvirta čakra (širdies) naudojama abiejų rūšių.

Intuityvūs žmonės valdo didžiulėmis žiniomis, bet tai ne mentalinės žinios, tai žymiai gilesnės žinios. Kada jų klausia, iš kur jie žino, atsako: "Tai paprasčiausias intuicinis jausmas”. Tai yra, eina nuoroda į saulės rezginį, ar trečią čiakrą, kur yra intuicija. O ekstrasensorinės funkcijos susijusios su tašku, tarp antakių, paprastai vadinamu "trečiąja akimi”. (Virgio trigrašis: kankorėžinė liauka, kurią sėkmingai dauguma slopina, naudojant floruotas dantų pastas). Nežiūrint į tai, kad intuicija skaitosi moteriška savybe, vyrai irgi sugeba ją išvystyti. Ir žinoma moterys irgi būna labai geros ekstrasensės.

Mentali projekcija – sugebėjimas projektuoti "aš” halografinį atvaizdą laike ir erdvėje, su tikslu, gauti informaciją per atstumą. Egzistuoja skirtingi mentalios projekcijos būdai. Jūs galite projektuoti tik įsivaizduojamą mentalaus kūno dalį taip, kad aiškiaregystės būdu pamatyti įvykius ir situacijas, vykstančias kažkur tai Visatoje. Arba jūs galite projektuoti pilną fizinio kūno kopiją į mentalinius planus ir atsirasti kitose vietose. (Virgio trigrašis: tokį būdą ir pnaudojo Jeshua po nukryžiavimo { valdovo Sanandos fragmentas – Jėzus}). Bet nereiktų tai painioti su biolokacija – realaus fizinio kūno sukūrimu, kitame laike ir erdvėje.

Paprastai, mentali projekcija naudojama kartu su kitomis technikomis, tokiomis, kaip ekstrasensorinis išgydymas.

Kada jūs pirmąkart pradedate mentalinį projektavimą, jūs galite jausti, kad sukuriate vaizdinius, ateinančius į protą. Tai gali būti kai kuriais atvejais. Tačiau, su nedidele praktika jūs įgausite sugebėjimą atskirti vidinius vaizdinius nuo išorinių priėmimų. Jei jūs nelabai stiprus aiškiaregys, jūs paprasčiausiai galite jausti, kad informacija tiksli ir nereikalauja jūsų kūno pajautimo.

Efektingo projektavimo raktas – atsipalaidavimas, smegenų beta aktyvumas, meditacijos pagalba ir dėmesio fokusavimas į tikslą. Egzistuoja atitinkamos paleidimo sistemos ir asociacijos, kurios leidžia tai daryti lengviau: tokios, kaip vizualizacija proto akyje. Lengviau priimti tiksliai, jei jūs nieko nežinote apie priimamą žmogų ar objektą. Esant pirminėms žinioms apie kažką, tai turi tendenciją atitraukti dėmesį nuo sugebėjimo projektuotis, kadangi daugumas žmonių iš karto pradeda abejoti apie informacijos pagrįstumą, jei ji nesutampa su ta išorine atmintimi ir žiniomis.

Paprastai įgytos žinios mažiau tikslios, nei informacija, priimta ekstrasensoriškai. Dažnai ekstrasensorinė informacija, tiesa žymiai gilesniuose lygiuose, nei įgytos žinios. Pavyzdžiui, jūs galite pažinoti Lauryną, kaip visapusiškai gerą žmogų. Tačiau, žiūrint į jį ekstrasensoriškai, jūs galite pamatyti piktą, pilną baimių žmogų. Tikėtina, kad gero žmogaus įvaizdis – tai asmenybės paviršutinis sluoksnis, o žymiai gilesnis "aš”, susipainiojo emocinėse problemose.

Iš tikro yra dvi išgydymo rūšys – ekstrasensorinis ir dvasinis. Ekstrasensorinis išgydymas apima kūno anomalijų suradimą ir korekciją, panaudojant kosmoso gyvybinę energiją, paprastai žinoma kaip "prana”. Tai gali būti rankų uždėjimas, auros išvalymas, čakrų balansavimas, psichogenezė, vizualizacija, arba būtybių iš kitų išmatavimų prisikvietimas. Ekstrasensorinis gydymas – tai ypatinga dvasinio gydymo forma, kuris daugiau fokusuojasi į sielos pilną išlyginimą su skirtingomis "aš” dalimis. Ekstrasensorinis gydymas daugiau koncentruojasi ties išgydymo mechanizmu, tuo tarpu kai dvasinis išgydymas turi reikalą su ligos pagrindu, šaknimis ir ieško korekcijos visuose lygiuose. Dvasinis gydymas apima netik aukščiau paminėtas ekstrasensorines technikas, bet ir konsultavimą, hipnoterapiją, maldą, meditaciją, rebefingą, Reiki ir daugelį kitų praktikų.

Dvasinis gydymas prasideda nuo prielaidos, kad dvasiniuose išmatavimuose siela jau tobula ir kad fizinis, mentalinis ir emocionalus "aš” paprasčiausiai nukrypo nuo išsilyginimo su dvasiniu tobulumu. Taip pat, turime omenyje ir sielos laisva valia, todėl prieš pradedant ekstrasensorinio ar mechaninio išgydymo procesą, reikia paprašyti sielos leidimo. Jeigu siela nepakankamai dvasiškai išsivysčiusi, ekstrasensorinis gydymas – tuščias laiko leidimas. Nors išgydymas laikinai efektyvus, anksčiau ar vėliau siela atstatys problemą vienoje ar kitoje formoje iki tol, kol nebus išgydytos pagrindinės, šakninės priežastys.

Išgydomąją energiją galima nukreipti bet kuriuo atstumu ir netgi į kitą laiką. Labai svarbu gauti norimos gydyti sielos leidimą, sutikimą. Kai kurios sielos nenori išgijimo, nors išoriškai noras tarsi yra. Gydant per atstumą labai sunku nusakyti, ar žmogaus siela nori išgijimo. Kad iš tikro žinoti, ar nepažeidžiate sielos laisvos valios, bandant jas išgydyti, reikia būti kontakte su savo vidine esybe, aukščiausiuoju "aš”. 

Išgydymas – momentalus įvykis. Žmonės suserga tada, kai vienas ar daugiau jų būtybių lygių išeina iš išsilyginimo su siela. Kai jūs priimate problemą, paprastai ji turi daugiasluoksnę prigimtį. Jūs galite pradėti nuo fizinio požymio ar simptomo. Jei jūs gydote per atstumą ir mentaliai projektuojatės pas tą žmogų, pavyzdžiui, jūs iš karto galite pastebėti auglį pilve. Po leidimo toliau tęsti, jūs galite nukreipti į pažeistą sritį energiją ir matyti, kaip dingsta auglys.

Po to jūs galite įeiti į kontaktą su emocine problema, stovinčia už fizinės problemos. Gal būt žmogus stipriai pyko ir nuslopino pyktį pilvo srityje. Toliau gydymas pereina į valios lygį, jūs padedate žmogui susitaikyti su pykčiu ir rasti priežastį.

Toliau jūs galite gauti žmogaus vaikystės atvaizdą, kada jį skriaudė. Tai galėjo būti pykčio atsiradimo priežastimi. Tada jūs siunčiate žmogų į komfortą, padėdamas išgydyti vaikystės traumą.

Sielos lygyje jūs galite susirišti su pacientu bet kuriuo laiku, bet kokiu atstumu. Jūs telepatiškai galite pasiūlyti pacientui veiksmą. Ryšys su siela gali aprūpinti tokį problemos priežasties supratimą, kad įvyktų tikras ir pastovus išsilaisvinimas.

Beveik kiekvienas žmogus, vienokiu ar kitokiu laiku buvo įsitraukęs į gydimo praktiką per atstumą, bent jau pasąmonėje. Malda už kažką – irgi gydymo būdas per atstumą. Netgi atviruko nusiuntimas, su palinkėjimu "pasveikti” gali perduoti išsigydimo energiją. Gydymas per atstumą – labai plati tema, yra daug kitos literatūros apie tai.

Aiškiaregystė

Aiškiaregystė dažnai naudojama gydime per atstumą. Aiškiaregystė apima  įvykių arba situacijų, vykstančių kitoje vietoje, matymą proto akimi (trečiąja akimi). Žmogus, su išvystyta aiškiaregyste, kas vyksta iš tikro gali matyti spalvotomis detalėmis, nors pačioje pradžioje informacija ateina simboliais. Dažnai aiškiaregio pamatyti simboliai ir spalvos, neturi protingos prasmės, bet turi gilę reikšmę kitame lygyje

Vieną iš ekstrasensorikos bendravimo problemų sudaro tai, kad gautiems įspūdžiams, po to sunku rasti tinkamus žodžius, išreiškiančius matytos aiškiaregystės esmę. Tikras menas slypi tame, kaip išreikšti gaunamą informaciją taip, kad klientas galėtų ne tik suprasti, bet ir pasinaudoti ja, tolimesniam augimui.

Aiškiaregystę galima išvystyti vizualizacijos pratimų pagalba. Vieni žmonės nuo gimimo aiškiaregiai, kitiems reikia daug praktikos. Kartą aš sutikau žmogų, kuris niekada nematė energijos, o tik ją jautė. Aiškiaregystės laipsnis ne būtinai atitinka jos/jo dvasinio išsivystymo lygį. Jeigu jūs vienas iš tų, kas nesugeba vizualizuoti gyvose spalvose, nepergyvenkite ir neteiskite savęs už tai. Jūsų talentai gali pasireikšti kitose srityse.

Aiškiaregyste galima pasinaudoti tam, kad matyti subtilias energijas, vibruojančias per greitai, kad jas galima būtų pamatyti fizinėmis akimis. Tai auros laukas, elektromagnetinės anomalijos, išsikūnijusios būtybės ir t.t. Jei energetinis laukas ypatingai stiprus, tai matoma kaip šokis, žibanti šviesa, arba "gardelės linijos”, primenančias interferenciją televizoriaus ekrane.

Aiškiaklausa

Aiškiaklausa – tai sugebėjimas girdėti (vidine ausimi) garsus, esančius aukščiau paprasto garso srities. Aiškiaklausiai gali girdėti išsikūnijusių būtybių, arba būtybių iš kitų išmatavimų, balsus. Dažnai girdima muzika, ateinanti iš eterinių planų, ją dar vadina "sferų muzika”. Kai kurie garsai, kurios girdi aiškiagirdis gali būti žemu gaudesiu, aukštu spengimu arba garsu, primenančiu angelų chorą. Žemo gaudesio garsas gali būti garsas, kurį sukuria vibruojančios Visatos atominės struktūros. Tvirtinama, kad universali vibracija – tai OM garsas. Aukšti dažniai, gali būti realūs garsai, aukščiau paprasto garso. Juos sudaro fizinės mašinos, Žemės elektromagnetinio lauko virpesiai, spinduliavimas iš būtybių ar objektų auros laukų, o taip pat būtybių iš kitų išmatavimų, užimančių tą pačią erdvę kaip ir klausantis, artumas.

Aiškiajautimas.

Aiškiajautimas – sugebėjimas jausti subtilias energijas. Į tai įeina išsikūnijusių būtybių prisilietimai arba realus fizinis pojūtis kūne, iššautas kažko kito, kitose sferose ar dimensijose. Aiškiajautimas skiriasi nuo intuicijos. Intuicija – vidinis pojūtis ar vidinis žinojimas, o aiškiajautimas – tai sensorinė patirtis. Auškiajautystės pagalba jaučia ryšį su kitų pasaulių sferomis. Labiausiai jaudinanti ir fiziškai demonstruojama aiškiajautystė – kundalini jautimas. Kai kurios energijos, priimamos aiškiajautystės pagalba, gali būti ant tiek stiprios, kad ateina iš eterio į fiziką, sukurdamos realius fiziologinius pasikeitimus kūne. Žymiai subtilesnės aiškiajautystės formos gali jausti dvasių valymą, karštį ar šaltį kambaryje su įprasta temperatūra.

Aiškiažinojimas

Aiškiažinojimas – sugebėjimas išpranašauti ateities įvykius. Tai gali sudaryti bet kurią kombinaciją, aiškiaregystės, aiškiaklausos, aiškiajautos. Subjektas staiga mato vulkanų išsiveržimus, žemės drebėjimus, girdi pagalbos šauksmus.

Egzistuoja dvi aiškiažinojimo rūšys. Pirmoji rūšis, labiausiai paplitusi, apima keturmatį galimų realybių matymą, sukuriamo žmogaus, kurį priima, ar trečiosios pusės. Pagal šią kategoriją patenka daugelis pranašų. Aiškiažinys gauna informacija miego metu arba nemiegant. Kai aiškiažinojimas vyksta nesąmoningai, atmintis apie tai gali pasileisti, jei įvykis iš tikro pradeda vykti. Pavyzdžiui, sapne jūs galėjote matyti, kad geras draugas jums pristato kažkokį tai rudaplaukį vyrą. Atsibudęs jūs užmiršote sapną. Po poros savaičių, draugas iš tikro pristato jums rudaplaukį vyrą, kurį jūs matėte sapne. Jeigu jūs neatsimenate sapno, vyras gali pasirodyti jums pažįstamas, bet jūs nežinote, kur jį matėte. Jei įvykiai vyksta tokiu pat nuoseklumu kaip sapne, galite būti tikri, kad tai išbandėte anksčiau, tai yra "dežaviu”.

Egzistuoja ir kita aiškiažinojimo rūšis, apimantį pilną sielos atsekimą laike anksčiau, nei siela jį pergyvena. Toks penkiamatis aiškiažinojimas įvyksta tada, kada visa įmanoma sielos ateitis matoma vienu metu, kartu su rezultatais. Žmogus gali judėti laike ir tiesiogiai ištirti "aš” ateitį. Laisva valia nusileidžia lemčiai? Tačiau tikiu, kad tai būdas paprasčiausiai pamatyti visus būsimus sielos sprendimus vienu metu.

Ar įmanoma, kad per visas suvokimo uždangas žmogus galėtų matyti absoliučią tiesą, esančią aukščiau visų realybių? Tokia tiesa, jei ji egzistuoja, apima visas erdves ir laiką. Taigi, tiesos matymas reikštų sugebėjimą vienu metu suvokti praeitį, dabartį ir ateitį. Tokioje naudingoje pozicijoje visa Kūrinija vyksta vienu metu, milijonai metų tampa akies mirktelėjimu, o visos visatos sukuriamos ir sugriaunamos per sekundės dalį.

Esant Dievo sąmonės būsenoje, siela pergyvena buvimą visur vienu metu, o visa Kūrinija – tik kaip savęs dalis. Ar gali būti taip, kad jūs – paprasčiausiai Dievas, jaučiantis save per kartą viena siela? Kitaip sakant, tiesiog dabar jūs pergyvenate vieną kosminės dramos versiją, vieno kūno, proto ir sielos akimis. Žinoma, kiekviena siela Visatoje – paprasčiausiai kita jūsų dalis, kurios jūs nepasirinkote jausti asmeniškai linijiniame laike.

Nebandykite suvokti tokios informacijos racionaliu protu. Paprasčiausiai leiskite medžiagai koki tai laiką įsisavinti.

Grįžkime prie telepatijos. Telepatija – natūrali sielų, kurios "atsibudo” iki savojo "aš” aukštesniuose išmatavimuose, bendravimo forma. Kiekvienas žmogus – telepatas, bet suvokia tai tik kai kurie. Telepatija tarp dviejų sielų reikalauja, kad abi pusės būtų atviros ir imlios, o taip pat galėtų sėkmingai perduoti. Žinoma, kad telepatija – minčių perdavimas ir gali vykti tarp sielų bet kuriuo laiku, erdvėje bet kuriuo atstumu. Vienas iš plačiai žinomų telepatijos bendravimo būdų yra bendravimas tarp išsikūnijusių būtybių ir fizinių žmonių. Jei bendradarbiavimas vyksta kaip energetiškai, taip ir mentaliai, tai yra žinoma kaip čenelingas.

Čenelingas

Egzistuoja keletas čenelingų lygių. Pats pagrindinis lygis – paprasčiausias telepatinis bendravimas, kai gavėjas pasakoja apie tai, ką sako siuntėjas. Kai siuntėjo energija susimaišo su gavėjo, siuntėjas "prasiskverbia” į gavėją, papildydamas perdavimą papildoma dinamika. Sielos gali susilieti įvairiu laipsniu. Jei siuntėjas pilnai sulieja savo energetinį lauką su gavėjo, jis "užgrobia” gavėjo kūną. Jei tai tikras susiliejimas, tai tada dvi sielos efektyviai užima vieną kūną. Tačiau, dažniausiai vyksta "perdavimas”, kai gavėjo siela arba įeina į siuntėjo energetinį lauką, arba išeina kažkur tai dar į Visatą, tuo metu, kai siuntėjas bendrauja su žmonėmis gavėjo kūno pagalba.

Čenelinge transo būsenoje, gavėjo siela paprastai išeina kažkur tai dar į Visatą, dažnai į kitą sferą, kur ją apmoko globėjai ir mokytojai. Pilnai transiniai kanalai, arba visai neatsimena, arba atsimena labai mažai, kas vyko su jų kūnais, kol sielos buvo ne kūne ar šalia jo. Daugumas perdavimų ar pavadavimų turi laikiną charakterį ir vyksta tik tol, kol tęsiasi čenelingas. Retais atvejais, kai gavėjo siela pasirenka nebegrįžti, siuntėjo siela pasirenka pasilikti gavėjo kūne, toks reiškinys vadinamas "įėjimas”. Pagal paskutinius paskaičiavimus, žemėje tokių įėjimų buvo apie 26 000 kartų. Daugelis sielų, pretenduojančių būti įėjusiomis, iš tikro nėra tokiomis. Tikrasis įėjęs patalpina visą savo nefizinę būtybę į kūną,  anksčiau užimamą kitos būtybės.

Tik mūsų sielos dvasinis aspektas pasirenka, ar palikti kūną ir leisti kitos sielos dvasiniam aspektui užimti jo vietą. Iš tikro, tai sielos fragmentacijos rūšis, kuris paprastai sumažina bendrą suvokimą.

Taip pat sielų perėjimas gali vykti tada, kai dvasia ir valia ant tiek susipainiojo, kad daugiau nebenori užimti tą patį kūną, tuo pačiu metu. Be kitos sielos įėjimo fizinis kūnas mirtų. Jei siela jaučia, kad daugiau nebegali egzistuoti, ji gali pasirinkti perėjimą.

Pati paprasčiausia čenelingo forma – čenelingas su savo aukščiausiuoju Aš. Iš tikro tai reiškia, kad kanalo racionalus protas ilsisi, leisdamas sielos esmei kalbėti tiesiogiai iš pasąmoninio proto lygio. Dažnai kanalas pretenduos į tai, kad perduoda siuntimą kažkokios tai būtybės, su konkrečiu vardu, bet iš tikro, kalba būtent jo/jos siela. Svarbiausia, ką reikia atsiminti kanalams: svarbu ne kas kalba, o ką kalba. Ar naudingas perdavimas? Ar padeda jis jūsų augimui ir vystymuisi? 

Kai kurie kanalai perduoda perdavimus tų, kas žinoma kaip "grupinės sielos”. Kartais tokios būtybės būna viršsielomis arba grupinėmis sielomis iš žymiai aukštesnių dimensijų, turinčiomis pilną paveikslą to, kas vyksta Žemėje. Pas juos gali būti atskiri vardai, bet paprastai jie save vadina "mes”.

Paprastai, kai būtybė arba būtybės kalba per kitos sielos kūną, jos pasiekia pasąmoninį protą ir tos sielos Akašų Kronikas, kad atsakyti į kanalo perspektyvos klausimus. Daugumas būtybių jau ilgą laiką neįsikūnijo ir gali būti užmiršusios net bendravimo kalbas, kuriomis kalba kanalas. Be priėjimo prie kanalo pasąmonės ir Akašų Kronikų, siuntimas neturės prasmės. Dažnai būtybės aprašo save terminais, kuriuos lengvai supras žmonija, bet neapsigaukite ir netikėkite, kad jos apie save galvoja būtent taip. Pavyzdžiui, tikėtina, kad būtybė ar sielų grupė, save vadinanti "Galaktine Konfederacija” arba "Šviesos Brolija”, nesinaudoja tokiais vardais, kai neperduoda siuntimo. Daugumas sąmonės lygių ant tiek aukščiau vardų koncepcijos, kad tokios etiketės atrodytu absurdiškai, jei mes iš tikro suprastume, iš kur jie iš tikro ateina.

Netgi pati dvasinės hierarchijos koncepcija reikalauja paaiškinimo. Jei būtybė, iš tikro išsivystė iki žymiai aukštesnių sferų, ji nelaiko savęs kaip "neoficialios hierarchijos” dalimi. Žymiai aukštesnėse dimensijose, idėja, kad viena siela aukščiau už kitą, praranda bet kokią prasmę. Būtent šiuolaikinė žmonija linkusi prie hierarchijos.

Neginčytina, visi kanalai dirba žmonijos naudai. Studijuojant taip vadinamą čenelingų medžiagą, būkite ypatingai reiklūs. Jei žodžiai skamba teisingai, o energija jaučiama kaip svetima, abejokite. Daugumas būtybių kalba apie meilę ir šviesą, bet kai kurios žiauriai nuteisė savo tamsiąją pusę, todėl jų pasiuntimai atrodo tušti ir falsifikuoti. Kiti naudojasi tokiais banalumais paprasčiausiai kanalo asmeniniams tikslams.

Dabar Žemėje išvis tik keletas tikrų kanalų. Daugumas kanalų, netgi giliame transe, linkę sumaišyti savo energiją ir informaciją su ateinančios perduoti būtybės energija ir informacija. Paprastai, kad per kanalą praeitų aukšto išsivystymo lygio būtybės informacija, turi būti aukšto išsivystymo lygio ir pats kanalas. Yra daug plačiai žinomų kanalų, kurie atrodo, nesugeba palaikyti aukštas būtybių vibracijas ir siuntimų, kuriuos jie priima. Dažnai pranešimai prieštarauja. Vieną dieną sako viena – kitą, kitką. Vieną dieną kanalas gali atnešti kažką labai prašviesėjusio, o kitą – siuntimas gali būti manipuliuojančiu ir painiojančiu.

Iš tikro, mylinčios būtybės ateinanti informacija, nepateisins veiksmus, puoselėjančius teisimą ir atsiskyrimą. Vienas iš tokių veiksmų – nurodymas į klausytojo problemas, kitas – degradacijos pagarsinimas ir per didelė kritika. Saugokitės standartinių atsakymų į sudėtingus klausimus. Saugokitės banalumų. Patogūs arba neaiškūs atsakymai – dažnas kanalo, ar būtybės būdas išvengti pripažinimo to, kad pas juos nėra tikro atsakymo į klausimą. Iš kitos pusės, venkite būtybių, kurios per daug konkrečios. Jūs galite nenorėti, kad dvasia, kuri niekada nebuvo Žemėje, jums diktuotų, kiek akcijų konkrečios kompanijos jums reikia nusipirkti. Gal būt apie tą kompaniją jūs žinote daugiau, nei ta būtybė.

Asmeniškai aš nelabai jaudinuosi dėl čenelingų. Didžioji dauguma siuntimų ateina nuo mano Aukščiausiojo Aš (sielos esmės). Kadangi čenelingas, tai visada įvykis, už jį visada lengviau pareikalauti pinigų, nei paprastai atsisėsti prieš žmones ir sakyti savo aukščiausiojo Aš vardu. Kaip taisyklė, žmonės nemėgsta imti atsakomybę ant savęs ir nori, kad kažkas imtu ją už juos. Čenelingas patogus būdas tai daryti ir tuo pačiu pripildyti kanalo kišenes.

Aš visai neteisiu čenelingų. Aš paprasčiausiai nurodau kai kuriuos spąstus, viskam ką jūs girdite,  netikėkite tik todėl, kad tai pasakė pavyzdžiui "Jėzus”. Nepriklausomai nuo šaltinio, kruopščiai tikrinkite informaciją savo vidumi.

Psichokinezė ir telekinezė

Psichokinezė (PK) ir telekinezė (TK) – pažangūs ekstrasensoriniai sugebėjimai, apimantys judėjimą ar daiktų ir žmonių poveikį subtilių energijų ar minties pagalba. Tikri (PK) ir (TK) apima žinojimą to, kaip manipuliuoti elektromagnetiniais laukais (EL) aplink objektą, susiderinti su pastarojo sąmone. Visi objektai turi sąmonę, kokiu tai laipsniu. Visos rankų uždėjimo rūšys, iki kažkurio tai laipsnio apima PK. Tačiau, jei žmogus neimlus, gydytojo siekiams, rezultatas bus minimalus.

Žemėje labai mažai žmonių, sėkmingų PK ir TK srityje. Kad su proto pagalba, iš tikro paveikti objektą, reikia nustatyti ryšį su tuo objektu. Kokia tai prasme, jūs turite sulieti savo elektromagnetinį lauką su jo EL ir įspausdinti į jį savo norą. Kad sulenkti šaukštą, jūs turite tapti juo ir pajusti norą susilenkti. Yra retos išimtys, kai konkrečios energijos minties formos, jau ant tiek stipriai atsispaudusios objekte, kad jis juda beveik be pastangų. Techniškai PK ir TK – skirtingi vieno ir to pačio reiškinio pavadinimai. Aš juos išskirčiau tai: PK – objekto, esančio fiziniame artume nuo jūsų, judėjimas, o TK – tai judėjimas, ar objekto poveikis, per atstumą. 

Psichometrija – sugebėjimas gauti informaciją apie objektą, laikant jį rankose ar žiūrint į jį. Pavyzdžiui, jei jūs laikote rankose senovės artefaktą, tai aiškiaregystės pagalba jūs galite matyti, kaip jis buvo naudojamas, kas juo naudojosi ir netgi žmogaus, kuris juo naudojosi, mintis. Iš tikro, jūs nusistatote į to objekto Akašų Kronikos lauką, supantį objektą ir nuskaitote ten saugomą informaciją. Taip pat psichometrija galima naudotis ieškant pamestų daiktų arba žmonių. Nusistatant į drabužio gabalėlį, plaukų kuokštą ar daiktą, esantį asmeniniame to žmogaus naudojime, galima nusistatyti į ieškomo žmogaus Akašų Kronikos lauką ir priimti jo/jos būvimo vietą ar būseną. Kartais, kad nusistatyti į Akašų imprintą, pakanka tik žmogaus vardo. Dažniausiai, tam yra naudojama žmogaus foto nuotrauka. 

Tikrovėje, galima ką nors nuskaityti ir be psichometrijos. Kadangi dvasiniame lygyje mes visi surišti, informacija apie kiekviena sielą visatoje prieinama bet kuriuo momentu, jei turite tos sielos leidimą. Būtent, asmeniniai daiktai ir fotografijos yra – tik paleidėjai, lengvinantis kontaktas su žmogumi, kurį jūs norite perskaityti.

Teleportacija

Teleportacija – labai pažangus fizinio kūno perkėlimo būdas. Techniškai, tai ne fizinis sugebėjimas, kadangi čia veikia kažkas žymiai daugiau, nei paprasčiausi fiziniai sugebėjimai. Tikroji teleportacija apima fizinio kūno atominės struktūros išrinkimą vienoje vietoje ir surinkimą kitoje. Tai reikalauja didžiulio fizinio kūno valdymo ir dvasinio meistriškumo. 99% to, kas vadinama teleportacija, iš tikro, yra sudėtinga mentalinės projekcijos forma, kai būtybės atvaizdas holografiškai projektuojamas kitoje vietoje, tuo tarpu kai fizinis kūnas liekas savo vietoje. Ekstrasensoriniam bendravimui daugiau tinkamas holografinis projektavimas, kadangi įvykdyti jį žymiai lengviau, nei teleportaciją. Per paskutiniuosius 10 milijonų metų, Žemėje teleportavosi iš viso 12 pažengusių mokytojų. Kiti – arba holografinė projekcija, arba netikslūs pasakojimai.

Biolokacija

Biolokacija tampriai rišasi su teleportacija. Biolokacija – sugebėjimas sukurti daugiau nei vieną kūną ir projektuoti į juos savo sąmonę. Su tuo rišasi klonavimas ir kopijavimas. Kad klonuoti ar dubliuoti kūną, yra reikalingos DNR statybos žinios ir sugebėjimas nukreipti Visatos atominę struktūrą taip, kad įvesti save į tą struktūrą. Nėra būtinumo sakyti, kad biolokacija reikalauja žymiai aukštesnio išsivystymo lygio, nei šiuolaikinis žmogus. Žemėje biolokaciją atlikinėjo trys, keturi meistrai-mokytojai, atėję čia iš žymiai aukštesnių dimensijų, su pilnomis žiniomis, kaip save kopijuoti, esant fiziniame kūne. Tai būtybės, buvusios iš 9 –12 dimensijų ir atsirasdavo Žemėje tik nepaprastu metu. Šiandiena jie čia, kaip dalis ypatingo Leidimo žmonijai.

Vaizduotė – proto sugebėjimas įsivaizduoti. Vykdo dvi pirmines funkcijas: 1) jau egzistuojančių realybių suvokimas; 2) naujų realybių sukūrimas ("kūrybinė” vaizduotė). Aiškiaregystė  - viena iš pirmos funkcijos kokybių, meninis įsikūnijimas – viena iš antros funkcijos kokybių.

Protas visada kuria. Jei pas jus aktyvi vaizduotė, jūs – aktyvus kūrėjas. Raktas slypi tame, kaip išreikšti aktyvią vaizduotę, produktyviais ir patenkinančiais būdais.

Kaip atpažinti, kada jūs kuriate, o kada tik priimate jau sukurtas realybes? Jeigu jūs – nepraktikuojantis ekstrasensas, su daugiamete patirtimi, jūs nepajusite skirtumo. Vaizduotę gali judinti tik aukščiausias protas, meilė ir švara, arba ją gali judinti baimė ir jaudulys, abejonės. Jai jūs įsivaizduojate skausmą, kokiame tai lygyje jūs sukuriate tokią realybę. Jeigu jūs duodate įsivaizduojamai nelaimei pakankamai energijos ir tikėjimo, tai dažnai atsiranda jūsų gyvenime. Atitinkamai, tas pats liečia ir labiau geidžiamus dalykus jūsų gyvenime.

Kad su aiškiaregystės pagalba priimti tai, kas jau sukurta, reikia pakankamai nuraminti protą tam, kad laikinai nutraukti įsivaizduojamą kūrybą ir leisti veikti receptyvinei vaizduotei. Todėl, ekstrasensui tenka užmiršti praeitį ir tapti baltu ekranu.

Vienintelis būdas išvystyti kūrybinę vaizduotę – naudotis ja. Realybės kūrimas vyksta keliais etapais. Procesas prasideda nuo idėjos ar minties, kurios dažnai pasileidžia išoriniu pojūčiu. Po to mintis turi aktyvuotis, paleidžiant emocionalų ir fizinį kūnus. Visi mes kūrybinės būtybės, bet daugumas blokuoja savo kūrybinį potencialą. Kadangi žmonės sukaupė šimtus apribojančių tikėjimų, ir nuslopino daugelį emocionalių traumų sluoksnių, būtent su tuo mes iš karto susiduriame, kada pradedame plėsti suvokimą ar norime išsivaduoti nuo apribojimų.

Daugelis iš mūsų, aistringai nori tapti savo gyvenimo šeimininkais, sukurti širdingą norą ir būti laimingu, neapribotu ir laisvu. Todėl, mes žengiame į pilną laukimų kelią. " Viskas, ką man reikia daryti – pozityviai galvoti, tarti afirmacijas, matyti ir jausti save viso dalimi.” Neteisinga. Jeigu mes jau būtume švarūs viduje, tai veiktų. Neginčytinai, afirmacijų tarimas, pozityvus mastymas ir laisvės noras, atneš viską, bet ne iš karto.

Daugelį metų atgal, kai aš pradėjau tarti meilės ir laimės afirmacijas, pradėjau jaustis visiškai priešingai ir su kiekvienu kartu vis intensyviau. Nors tuo laiku nesuvokiau to, technikos dirbo, kadangi visas mano "purvas” išgydymui, išėjo į paviršių. Pavojus tame, kad dažnai tai mus glumina ir mes galvojame, kad procesas nedirba. Mes galime pastebėti, ant kiek nemalonus "purvas”, kad nusprendžiame nežiūrėti į jį ir užsidarome. Jei mūsų svajonės neįvyksta tuoj pat (o tai būna labai retai, dėl mumyse susikaupusio didžiulio kiekio "purvo”), mes tampame cinikais ir pradedame tikėti, kad visam laikui įklimpome negatyve. Kai tik mes prarandamą tikėjimą į technikas, jos nustoja veikti, dėl nepakankamos tikėjimo jėgos.

Akivaizdu, reikia rasti pusiausvyra tarp cinizmo ir optimizmo, tarp nusivylimų ir neišgydomo optimizmo, tarp tikėjimo tuo, kad išgijimui reikės šimtmečių ir aklo tikėjimosi tuo, kad viskas nukris iš dangaus, o mes netgi piršto nepajudinsime. Vienas polius – kankinys, kitas polius – keistuolio, gyvenančio fantazijų pasaulyje, sfera.

Sveikas valymosi procesas vyksta ciklais, aš tai vadinu kilpomis, pakylėjimo spiralėje.

1)   Įsisavinimas. Įsisavinimo fazėje, į suvokimą įeina nauja informacija ir jausmai. Jie gali įgyti atvirumo, matymų ir naujos energijos formą. Netikėtas naujas augimas veda prie sąmonės išplėtimo.

2)   Išplėtimas. Štai kada nauji pojūčiai tampa realybe. Atsiranda naujos žinios, daugiau supratimo ir didesnė savo gyvenimo kontrolė. Ši fazė – ciklo pikas. Mes galime jausti save pasaulio viršūnėje ir būti naujos būsenos ekstazėje.

3)   Sustiprinimas. O štai kada į paviršių išeina mūsų "purvas”. 3 fazė – suspaudimo fazė, etapas, kuriame atrodo, kad energija mažėja, grįžta visi seni tikėjimai ir įpratimai, jie netgi tampa stipresni, nei anksčiau ir mes pradedame abejoti naujų jausmų pagrįstumu. Užstrigdami sustiprėjimo fazėje, mes prarandame iliuziją ir tikime, "kad tai yra per gerai, kad būtų tiesa”. Teisimas ir kritika – štai kas išlaiko žmones 3-je fazėje. Kitaip sakant, tai nesugebėjimas įžiūrėti toje fazėje evoliucijos ciklo dalies.

4)   Apsijungimas. Kad pasiekti apsijungimą, reikia leisti pirmos fazės naujų energijų įsisavinimą ir antros fazės išsiplėtimą, augimą, kad pilnai pasinerti į savo būtybės gilumas. Viskas, kas nėra išlyginime su nauja realybe, išstumiama į paviršių išgydimui 3-je fazėje. Apsijungimas įvyksta tada, kai mes priimame savo "purvą”, leidžiame jam plėstis ir ateiname prie jo supratimo. Tada mes matome pilną paveikslą, kodėl jaučiame save būtent taip ir tai padeda atlikti sekantį žingsnį.

Tarp ciklų gali kilti neapsisprendimo būsena. Gali atrodyti, kad nieko nevyksta, ar kad viskas pakimba tuštumoje. Arba mes galime atrodyti išmuštais iš vėžių. Jei taip vyksta, laikas apsiraminti, atsipalaiduoti ir leisti įeiti naujoms 1-os fazės energijoms.

Valymosi ciklų trukmė gali žymiai keistis. Greito planetinio ir asmeninio pagreitėjimo periodu, žmogus gali pergyventi keletą didelių ir mažų ciklų per metus. "Atgalinio judėjimo” arba puvimo fazėje, tam kas susidoroti su vienu ciklu, gali prireikti metų. Žinoma, čia būtina kantrybė.

Kaip sužinoti apie ciklo pabaigą? Kaip sužinoti, kad duotojoje gyvenimo srityje daugiau nėra purvo? Kai jūs artėjate prie kiekvieno žymiai gilesnio "purvo” sluoksnio, vis daugiau ir daugiau ryškėja jo priežastis. Pavyzdžiui, pas jus problema su vienatve. Pradedant nagrinėti tą problemą jūs galite atsiminti, kad buvote vienišas mažas vaikas. Sekantį kartą jūs galite atsiminti praeitą gyvenimą, kuriame jus paliko žmona ar vyras. Palaipsniui jūs grįžtate į pradžią ir matote visą problemą, jos pirminę priežastį ir kaip ji save išreiškia kaskart gyvenime iki dabar. Jei jūs pilnai susijungėte su vienatve, giliai viduje jūs galite pajausti tvirtą pasitikėjimą. Būsimos situacijos, kai liksite vienas, nustos jaudinusios.

Sąmoningas sukūrimas to, ko norite gyvenime, tampa lengvesnis ir paprastesnis, jei tose srityse daugiau nėra problemų. Jūs pastebėsite, kad emocinis užtaisas išeina, nepriklausomai nuo to, ar jūs sėkmingas sukūrime to ko norite, ar ne. Jei viskas vyksta ne taip, kaip planavote, jūsų tai nejaudina, kadangi jūs suvokiate, kad viskas vyksta reikiamu laiku. Paradoksalu, bet toks požiūris leidžia viskam vykti greičiau.

Kai tik siela pasiekia atitinkamą lygį, ji pradeda sąmoningai pritraukti patirtis, leidžiančias maksimalų augimą. Iki pat tokio momento, siela pritraukdavo pamokas, o ego kovojo, priešinosi ir skundėsi, vietoje to, kad priimti pamoką kaip "dovaną”. Ypač tai sąžininga tuo atžvilgiu, kai sielos pagrindinis tikėjimas – " be skausmo nėra gavimo”. Sąmoningas gyvenimo pamokų priėmimas – raktas greitam augimui. Kažkas pasakė: "Jei jūs negalite padėkoti už tai, kas pas jus yra, kaip jūs galite tikėtis gauti daugiau?” Tikras augimo siekis atneš pamokas greitai. Jei jūs dėkingi, mėgausitės jomis ir sąmoningai jų ieškosite.

Gyvenimo pamokos nebūtinai turi nemalonę išorinių atspindžių formą. Sunkios aplinkybės ir kataklizminės situacijos įvyksta tik tada, kai jūs atsisakote išmokti pamokas, kurios buvo pateikiamos švelnia forma. Valymosi procesas gali būti vidine patirtimi, be rimtų pasekmių išoriniame pasaulyje. Jei jūs kreipiate dėmesį į siuntimus, kuriuos siunčia valia ir dvasia, jei jūs integruojate vis išlendantį "purvą”, jei jūs išreiškiate savo tikrus jausmus, be slopinimo ir neigimo, pas jus nėra priežasčių kentėti nuo "blogos karmos”. Negatyvios išorinės sąlygos – negatyvių tikėjimų slopinimo ir neigimo rezultatas, kadangi pas jus nebelieka kitokio būdo išmokti pamokas. Ypatingai tai sąžininga fizinės sveikatos atžvilgiu. Jei jūs jautrus kūnui ir emocijoms, jus išmokys ką daryti, kad išvengti ligų. Liga pasireikš tik tada, kai jūs ignoruosite sielos siunčiamą pranešimą.

Tai nereiškia, kad jūs tampate mazochistu ir visą laiką praleidžiate apdirbdami duomenis. Kaip ir visa kita, duomenų apdirbimas gali virsti kenksmingu įpročiu. Jei jūs priverčiate save augti greičiau, nei pasiruošusi jūsų siela, jūs negalėsite mėgautis savo gyvenimu ir netgi girdėti savo kvėpavimą. Tada jūs baigsite tuo, kad visą laiką praleisite valymosi ciklo stiprinimo fazėje, laukdami sekančios fazės pradžios.