Kadangi apie Atlantidos pabaigą buvo žinoma iš anksti, ar buvo priimtas sprendimas iš jūsų pusės (Sirijaus Aukščiausios tarybos ir kitų) išsaugoti ir vystyti toliau Atlantidos žinias, sukoncentravus jas vienoje kokioje nors Žemės planetos vietoje, pavyzdžiui Egipte?

Mes primename jums, kad kiekviena siela, yra kiekvienos sąmonės karalystės, savo likimo individualiame lygyje šeimininkė ir vibraciškai dalyvauja kolektyvinės patirties sudaryme. Jūs gyvenate trečiame Žemės išmatavime ir dalyvaujate sudarant gyvenimo žemėje patirtį. Savo ruoštu Žemė dalyvauja Ra, jūsų žvaigždinės būtybės, patirties sudaryme ir yra Ra atspindys ir aspektas. Mes, žymiai aukštesnių išmatavimų protas, susikoncentravę į įvykius, vykstančius jūsų realybėje ir tie įvykiai neišvengiamai yra tų sielų, kurios kartu su jumis pasiekė atitinkamo išsivytimo lygio, sąmonės vystymosi spiralėje, veiklos rezultatas. Tačiau, kadangi Sielos Kosmose viskas yra viena, kiekvieno lygio sąmonė, kiekvienos atskirai paimtos būtybės ir kiekvieno išmatavimo yra viso vieno atspindys. Todėl, jūsų realybė veikia mus, o iš kitos pusės – mes veikiame ją.

Priimti sprendimą, atitinkamai to, kas turi vykti jūsų pasaulyje, nėra nei kokiu mūsų noru nei pareiga, nes mūsų įsikišimas taptų jūsų karminio proceso pasikeitimo aktu, o taip pat ir mūsų.

Teisinga būtų pasakyti, kad mes tarnaujame skirtinguose atitinkamų evoliucijos sričių intervaluose, kad išlieti, spirale žemyn, kuo daugiau šviesos tiems, kurie išeina iš tamsos sferų. Tada, kylantiems spirale, butų lengviau pamatyti tai, kas guli priekyje, kur su kiekvienu žingsniu šviesa tampa ryškesnė.

Kas liečia Atlantidą, mes prašome jus pagalvoti apie tai, kad to senovės pasaulio žinojimas neapsiriboja tik Senovės Egiptu -  Chemitu. Ne, jis išsiplėtojo į daugelį pasaulio šalių, kadangi Atlantidos kontinentas tęsėsi, nuo šaltų ir leduotų šiaurinių jūrų, iki pietinių tropikų ir dėka to, atlantai galėjo kontaktuoti su visais vietiniais gyventojais.

Mes tikimės, kad priklausomai nuo to, kaip atveriate sau atalntų filosofija, jūs dabar suprantate jų magiją ir astronomijai orientuotų objektų, beveik kiekviename jūsų šiuolaikinio pasaulio kontinente, paskirtis. Daug kas tampa aišku apie jūsų tikrą prigimtį ir jūsų DNR kodus. Greitai Atlantidos paslaptys  - viskas, kas ten vyko  - taip pat taps realybe.

Jau aptikta Kronikų Salė, po Didžiuoju Sfinksu, bet ji dar turi būti aktyvuota. Dar viena slapta palata randasi pačios piramidės viduje – ją irgi aptiko, bet jos tikros paskirties kol kas neišsiaiškino, nes tie, pas kuriuos dabar yra raktai nuo vartų, nėra šviesos būtybės ir atėjo ten, nejausdami meilės. Jie beprotiškai kapstosi Gyzos energetinio komplekso laukuose, nesugebantys sudėti atskirus galvosūkio gabaliukus į vieną, kadangi jų pačių sielų fragmentai išsisklaidę.

Neverta bijoti ir kurti savo prote nelinksmas iliuzijas.  Jūsų didžios planetos Šviesos Darbuotojams duos galimybę aktyvuoti Gyzą ir visas kitas energetines Atlantidos stotis, kada ateis laikas aktyvuoti Sales. Apneštos laiko smėliu, dabar jos save pasireiškia, laukdamos teisingų koordinačių, laiko-erdvės kontinuume. Viskas idealioje tvarkoje, kada jūs artėjate prie pagreitėjimo taško, iš tankio į šviesą.

Tuo laiku atsiras kartu trylika krištolinių kaukolių iš Atlantidos. Šviesos ir proto generatoriai iš Atlantidos apšvies požeminį pasaulį, Ament Salės materializuosis jūsų akyse. Visa tai įvyks dar šiame jūsų gyvenime.

Mes prašome jūsų visada apie tai atsiminti, dauguma iš monumentalios išminties, žinios ir Atlantidos techniniai pasiekimai, buvo įvykdyti šviesos. Tuo pat metu, kažkas buvo kuriama ir su tamsiais ketinimais, nes per daugeli Atlantidos egzistavimo tūkstantmečių, ilgi nepermatomos tamsos ciklai keitėsi tokiais pat ilgais šviesos ciklais. Dabar Žemėje vyksta vienas iš tų sunkiausių ciklų. Tai Išbandymų Dienos.

Iš viso to Atlantidos palikimo pasireiškimo, patys labiausiai užšifruoti, patys paslaptingiausi yra tai, kas randasi Egipte. Ten saugiai saugomi visi įrašai apie tai, kas vyko su jūsų planeta. Jie pergyveno išdraskymą, laiko įtaką, Žemės formos pokyčius ir žmogaus prisilietimą. Ten palaidotos paslaptys, užmaskuotos mituose apie dievus, kilusius iš trečio Atlantidos ciklo, kada Osiris (iš Sirijaus) ir Izida, jo Atlantidos karalienė, valdė atstatytose didžios valstybės žemėse.

Visos paslaptys greitai jums atsivers, nors mes žinome, kad tai iššauks prieštaringą reakciją ir nepriėmimą. Mes žinome, kaip elgsis tie, vadinami „istorijos specialistai", kas kabinasi už šiuolaikiškų tikinimo sistemų dogmų.

Paskutinės Atlantidos katastrofos metu, daugiau nei prieš 10 000 metų iki tol kol žengė į Žemę Kristus, ir po 20 000 metų po to kai atlantų protėviai sudegino kelią, didelis skaičius Baltosios Brolijos atstovų sugebėjo išgyventi vykstančias paviršiuje katastrofas. Pers sudėtingus  Vidinės Žemės tunelių ir miestų tinklus jie išėjo į Vidinį Pasaulį.

Kai kurie iš jų išėjo į paviršių į Strat Chemitą, kur atitinkamai pranašavimui, turėjo būti, sukurtos visos užrašų salės, būtinos Atlantidos, o gal būt ir visos žmonijos giminės, užrašų išsaugojimui. Kiti pabėgo į Majų šalį, Tibeto ir Perų Aukštikalnius – prieš visus juos buvo vienas tikslas, išsaugoti Senovės Saulės šviesą.

Po to sekė Tamsieji. Primename jums, kad trečio išmatavimo tankyje, visada yra tamsa ir šviesa. Tokia jūsų realybės prigimtis. „Ateitis", jūsų supratime nusakoma tuo, kaip jūs elgiatės tose situacijose – kaip atskiros asmenybės, ar viso kolektyvo lygyje. Darbas su vibracijomis neįeina į tikslus ir uždavinius tų, kas egzistuoja už jūsų pasaulio ribų, nors mes visomis jėgomis bandome jums padėti pereiti iš tamsos į šviesą. Mes ir praėjome per tai. Mus irgi padėjo, tie kurie buvo prieš mus šiame kelyje. Taip viskas ir tęsiasi. 

Mes taip pat prašome jūsų niekada neužmiršti ir apie tai, kad ateitis (jūsų supratime) niekada nebūna nulemta ir kad tame iliuziniame pasaulyje, kuriame gyvenate, viskas pastoviai keičiasi.

Praeitis – iliuzija, nes tai ne daugiau kaip pastoviai besikeičianti atminties medžiaga. Ir pas kiekviena iš jūsų skirtinga praeitis.

Ateitis – iliuzija, nes tai ne daugiau kaip prielaida, daugelio scenarijų rinkinys, besikeičiantis su kiekvienu karminiu žingsniu.

O dabartis – iliuziška,  ji išnyksta iš jūsų sąmonės taip greitai, kaip ir atsiranda.

Ar buvo Senovės Egiptas nemirtingumo šalimi, ar buvo tokie tikslai?

Iki dinastiniame Egipte, imlios vietinės Chemiko gentys buvo pilnoje Atlantidos ir Sirijaus įtakoje. Garso pagalba, sąmoningos  šviesos mintys vietinės dvasinės tautos, parodė žymiai senesnių tautų stebuklus, o bendri tų tautų stebuklai, buvo integruoti į naują formą – aukštą Egipto kultūrą. Žymi tų darbų dalis, Chemiko Užrašų, atliktų prieš ir po Atlantidos pradingimo, buvo sukurta jūsų protėvių Senovės Egipte ir visa tai įpinta į mitus.

„Planas" žmonijos atžvilgiu buvo dvejopas: pirmiausia, aprūpinti užrašais apie tai, kas buvo anksčiau (to simboliu yra kairė Goro akis), o antra,  tarnauti, kad pabudinti ir aktyvuoti sąmonę to, kas jūsų laukia (simbolis Goro dešinė akis)

Nežiūrint į istorikų bandymus nuslėpti teisybę apie Atlantidos palikimą, jūs, iš viso to neabejotinai supratote, ką jums paliko, kad neaprėpiamas aukštos Egipto kultūros palikimas, su jos giliomis žiniomis ir technologijomis, neatitinka archeologinei „laiko skalei".

Mes kalbame apie išsilavinimą ir erdvės-laiko kontinuumą, kurį paženklino trečio Atlantidos ciklo „pabaiga" ir aukštos visuomenės užgimimo „pradžia", kurioje, tarp kitko, su kiekviena dinastija susikoncentravimas dvasingumui silpnėjo. Tą sandarą mes ir vadiname Senovės Egiptu. Tačiau, mes prašome jūsų atsiminti, kad Egipte iki šiol egzistuoja Atlantidos, Osirio karaliavimo laikų, aukštos civilizacijos pėdsakai. Atmintis apie jį ir Osirio kultas liudija, apie atėjimą į Chemitą didžių Atlantų.

Jūs greitai įsitikinsite, kad ta Atlantų karta vaidino žymiai didesnį vaidmenį, nei paskutinė ir jų palikimas dabar turi jums didžiulę reikšmę.

Mes jums patvirtiname, kad iš tikro ši valstybė kūrėsi, kad saugoti paslaptis apie žmonijos žemiško egzistavimo didžiausią laikrodį, kol žmonės nepasieks tokį supratimo lygį, kad iššifruos užkoduotą išmintį, aktyvuos daugiamatės patirties raktus ir naudos visa tai, dėl Gajos ir pasaulių už jos ribų, aukščiausios gerovės.

Egiptas turi savyje neribotus archeologinius duomenis, turtingiausią mitologiją ir to dėka, Pažinusiems dvasinį meistriškumą, atsiveria ir aukščiausių Atlantidos visuomenių išmintį. Visa tai randasi ten, įamžinta akmenyje ir neištartuose žodžiuose. Jus galėsite pamatyti gyvą paveikslą to, kas dabar skaitoma praeitimi, išnarplioti ir aktyvuoti visa tai, atveriant kelią į naują aušrą.  Žymiai tobulesnio, nemirtingumo atspindžio, rasti neįmanoma.

Toks mūsų klausymo apie tai supratimas, ar buvo Senovės Egiptas nemirtingumo šalimi. Išsaugant Atlantidos palikimą ir projektuojant jį į jūsų šiuolaikinę sąmonę, jis iš tikro padarė jums Atlantida ir joje gyvenusius žmones, nemirtinga.

Jei jūsų klausymas suprantamas, kad „ nemirtingumo šalis" – tai vieta, kur gyvenimo tikslas yra pasiruošimas sielos amžinam gyvenimui ir fizinė būties atnaujinimui, atsakymas bus toks: „Taip, siekis apjungti sielos nemirtingumą ir fizinio egzistavimo atnaujinimą, iš tikro Senovės Egipte buvo laikoma gyvenimo tikslu".

Išnaudodami mitus, apie „Laikų pradžią", ar Zep Tepi, kaip tai vadinama senovės Egipto tekstuose, Senovės Egipto religinės kultūros mokė, kaip Osiris, žmogus gali pasiekti nemirtingumo ir išsaugoti savo fizinę būtybę po mirties. Tas neteisingai suprastas, amžino gyvenimo siekis, nuo pačių anksčiausių pasakojimų apie Osirį ir jo gyvenimą kituose pasauliuose, prieš daugelį tūkstantmečių, prieš atsiradimą Žemėje, neginčytinai buvo Egipto kultūros pagrindinė tema. 

Šiai dienai, gauti iš senų kapų, liudijimai kalba apie tai, kad senovės egiptiečiai bandė pasiekti nemirtingumą trimis būdais. Pirmas susideda iš kūno mumizavimo, tos procedūros eigoje buvo daroma viskas kas įmanoma fizinio kūno išsaugojimui. Antrą būdą sudarė dvasios aprūpinimu viskuo, kas būtina perėjimo momentui: maistu, instrumentais ir brangiais išeinančiam asmeniniais daiktais. Trečias būdas susideda iš to, kad kartu su mirusiu laidodavo raštus, su įvairiais magiškais užkeikimais, kad dvasia galėtų pakilti iš kūno ir keliauti į Amentos sales.

Amžino gyvenimo siekis – tema, besikartojanti visą žmonijos egzistavimo laiką, nes savo pirmykščiame lygyje jūs atsimenate, kad sukelianti nepasitikėjimą idėja – jūsų mirties – ne daugiau kaip iliuzija, nes siela amžina.

Kuo pasireiškia ypatingas  būtybių iš Sirijaus vaidmuo Osirio, Izidos ir Goro laikais?  

Mūsų istorijoje daug aspektų ir lygių. Jums buvo palikta daugybė sufleravimų ir beveik visi jie tapo neteisingai traktuojami jūsų istorikų.

Ieškodami atsakymo į kausimą apie jūsų daugiamatį egzistavimą jūs dažnai užmirštate apie tą faktą, kad tarp jūsų gyvenę pašviesėję meistrai jums demonstravo materealizavimo meną, dematerializaciją ir Atumo perstatymą, naujos formos sukūrimui. Jūs savęs klausiate: „Ar tikrai dievai nusileisdavo iš dangaus ir vaikščiojo tarp mūsų?" ir galvojate apie tai, kad jie, kaip ir mes, įsikišdavo į jūsų pasaulio reikalus. Atveju su Osiriu, reikalai atrodo būtent taip.

Osiris (žodžio Sirijus anagrama)  buvo šviesos meistras iš Sirijaus žvaigždžių sistemos. Jis įėjo į jūsų pasaulį per portalą, sukurtą labai seniai, trečio Atlantidos ciklo pradžioje. Mes jau sakėme, trečias Atlantidos ciklas prasidėjo nuo ledynų tirpimo. Priklausomai nuo to, kaip ledai atlaisvindavo kontinentą, Atlantida greitai atgimdavo – kaip energetiškai, taip ir klimato atžvilgiu. Daugumas sielų iš Sirijaus sistemos tada nusprendė gimti Žemėje, kad padėti žmonijos rasei atgimti, mūsų su jumis karminio ryšio rėmuose ir tuo pačiu atidirbti mūsų neišspręstus karminius klausymus su Anunakais iš Nibiru planetos. Mes mokėjome skaityti Akašų kronikas ir stebėjome, kaip tais laikais Šviesos Šeimą kvietė į Žemės lauką ir mes buvome įsitikinę, kad mūsų paskirtis buvo įsikūnyti žymiai žemesnėse vibracijose, nei mūsų grįžus į trečią išmatavimą.

Tuo metu sirijiečiai atsirado Žemės paviršiuje kaip gumanoidai. Kaip ir mūsų Saulės Dieviškumas Satis (Sirijus B) planetos, iš kurios jie kilę, kūnas Inžu, daugiau neegzistuoja materialioje Visatoje – jis dabar rezonuoja kaip šešiamatė planetinė būtybė, vienoje iš paralelinių Visatų. Inžuniam (tos planetos gyventojai) tai buvo šansas vėl gyventi formoje, kaip ir visos sąmoningos evoliucionuojančios būtybės, praeinant per visus išbandymus – stichijų poveikį, bendraujant su kitomis gyvybės formomis ir atidirbant karmą, kuri riša Sirijų su Gajos vibracijomis.

Inžuni, Sirijaus Žvaigždžių Sėklos, su dideliu vargu kristalizavosi trečiame išmatavime, nes jie savyje laikė vibracijas, kurios seniai išėjo iš fizinio lygio. Bet žinią apie žalsvai-žydrą planetą, jos didybę ir muziką, išsinešiojo po visą Visatą, jos abuojumas buvo didžiulis. Galima sakyti kad Gaja buvo kosminės sirenos, o sirijietiškos sielos – galaktinės jūros Odisėjai.

Jų būtybė kristalizavosi Žemės realybės trimačiuose laukuose, labai aukštų šviečiančių gumanoidų pavidalu, kurių formos buvo labai panašios su žmogiškomis, bet daug kuo ir skyrėsi. Pagrindinis skirtumas buvo jų platūs auros laukai, kurie buvo matomi daugeliu metrų aplink fizinius kūnus. Išorėje jie buvo padengti kažkuo panašaus į ploną folgą, baltą ir skaidrę, todėl žemiškiems aborigenams jie atrodė kaip kažkas pasakiško (kuo juos ir laikė daugelį amžių, kol jie egzistavo Žemės planetoje). Pas juos buvo didžiulės ryškios akys, atsispindinčios indigo spalva. Jų plaukai buvo baltai-auksinės spalvos. Jų kūnai du su puse metro aukščio, buvo ploni gerai sudėti. Geriausia Inžuni rezonavo su tokiu žemišku elementu, kaip vanduo, nes jų planetoje buvo daug vandens, kaip ir kitose Sirijaus sistemos planetose. Kad išlaikyti Gajos dažnį, jie išaugdavo Atlantidos kalnuose. Ten buvo daug drėgnų uolų, aprūpinančių Inžuni gera apsauga nuo Saulės radiacijos. Ir bendrai, ta vietovė labiausiai tiko Inžuni kristaliniams laukams.

Pirmą kart atsiradus Žemėje Inžuni turėjo tokį aukštą vibracijų dažnį, kad negalėjo, nei išlaikyti formos jūsų planetos tankio laukuose, nei pernešti tiesioginio kontakto su Saulės spinduliais. Pašaliniam stebėtojui atrodytų, kad jie tai atsiranda, tai dingsta iš žemiškos realybės. Taip praktiškai ir buvo iš tikro: jie laikas nuo laiko išslysdavo iš materijos pasaulio į šeštą išmatavimą. Jų išorinė danga savyje neturėjo pigmentų, reikalingų apsaugai nuo pavojingų ultravioletinių spindulių ir todėl tose ankstyvose savo „emigracijos" dienose, šviesiu paros laiku, jie būdavo po žeme.

Su laiku, jie tapo žymiai tankesni, sustiprėjo, geriau adaptavosi Žemės geoterminėms sąlygoms ir prie Saulės, kurios ryški šviesa prasiskverbdavo pro atmosferą. Oda tapo tamsesnė ir mažiau skaidri.

Tas portalas tapo Sirijaus dovana Atlantidos gyventojams ir visoms ateinančioms žmonijos kartoms. Jį reikėjo išnaudoti, žmonijos sąmonės pagreitėjimo lemiamais periodais, kad galima atverti žvaigždžių vartus. Būtent tokiu momentu ir nusileido Osiris, per tuos vartus, iš žymiai aukštesnių išmatavimų į trečią. Toks pat periodas prasidės visai greitai, kai jūs atsidursite pakylėjimo verpete.

Tuo žemiškos evoliucijos momentu, kai Inžuni efektingai apmokė klausančius tų praktikų, kurios galėjo atstatyti visos ekosistemos gyventojų dažnius, įsikišo Sirijaus Aukščiausioji Taryba. Mūsų siekis buvo pagreitinti atlantų daugiamatiškumo supratimą ir aukščiausio žmonijos egzistavimo tikslo supratimą, kad jie galėtų tęsti pradėtą Inžuni darbą, paleidžiant žmonijos civilizacijos kolektyvinę atmintį. Tai juos būtų sujungę su amžinu gyvybės srautu, per daugiamatį Viso Esamo kūną.

Mes norėjome, kad Inžuni būvimas tarp jūsų didingų protėvių, padėtų besikeičiančiai žvaigždžių-sėklų žmoniškajai rasei išeiti nuo proto priklausomybės, nukreipto į išgyvenimą ir pereiti į prašviesėjimo paieškas, o taip pat išmokyti Išminties tuos, kas ves žmones tų paieškų keliu. Mums buvo liepta padėti išardyti, supančią Žemę iš visų pusių, jėgos gardelę ir atstatyti kontakto su jumis tiesiogines linijas.

Kad padėti garbingiems Inžuni jų darbe, iš kitų išmatavimų buvo materializuota trylika krištolinių kaukolių. Jos buvo „kristalizuotos" trimačiuose Žemės dažniuose – labai panašu į tai, kaip jūs dvasinės būtybės, sielos, sukuriate sau fizinius kūnus, kad gyventi juose trijų išmatavimų pasaulyje. Atsiminkite, kad kvarco kristalai (Silicio dioksidas)  - gyvos būtybės, kurie užrašo, saugo ir sustiprina energiją. Jūs kasdien matote tokias jų savybes praktiniame pritaikyme savo technologijose – juk ant Silicio čipų laikosi visa elektronika.

Jums sunku į tai patikėti, bet materialių kristalinių būtybių gavimas iš eterinio imprinto gana paprastas ir jūs jau tai galėjote stebėti savo asmeninės sąveikos su jais procese. Kai kurie iš jūsų atsimins, kaip jų mylimas kristalas paprasčiausiai „dingdavo", o po to grįždavo pas juos kitu laiku ar kitoje vietoje. Tai visatos fenomenas ir jus tikrai neišprotėjote, jei jums atrodo, kad vienas iš jūsų kristalinių mokytojų „ištirpo ore". Paprasčiausiai materialaus pasaulio iliuzija priverčia jus tikėti tuo,  kad to „iš principo negali būti", dingti ir grįžti pagal savo norą. Bet apie tokį mokėjimą dažnai liudijama jūsų asketų ir dvasinių meistrų gyvenimo aprašymuose. Jie pasiekia dematerializaciją rezultate to, ką jūs vadinate „ sąmonės valdžia virš materijos". (Virgio trigrašis: tam tinkamas pavyzdys galėtu būti dvasinio mokytojo Sai Baba gyvenimas, kuris visų akivaizdoje materializuodavo daiktus)

Ankstyvoje Atlantidoje manifestuotos, trylika krištolinių kaukolių, buvo „sukurtos" pagal aukščiausių būtybių materialius vaizdinius, Šviesos Šeimos narių, kuriuos specialiai tam pakvietė iš pačių įvairiausių pasaulių ir išmatavimų. Aukščiausios Sirijaus Tarybos pristatyti į žemišką pasaulį, jie buvo užprogramuoti atidaryti daugiamačio Inžuni suvokimo  portalus, kad jie galėtų tęsti savo darbą, turėdami tiesioginį priėjimą prie vadovavimo iš žymiai aukštesnių išmatavimų. Tos trylika kaukolių Šviesos Šeimai žinomos kaip „Kaukolių Komitetas" buvo patalpintos Inžuni požeminėje šventovėje – Neftidos šventykloje, giliame grote.

Osiris, Auksinės ir Baltos Šviesos Meistras, atvyko į Žemę per portalą, atidarytą Kaukolių Komiteto, su tikslu išvesti iš požeminių slėptuvių tuos, kas išgyveno Atlantidos antrojo ciklo katastrofos metu, kad jie iš naujo galėtų pastatyti savo pasaulį.

Osirį, žinantį šviesos valdžios virš materija paslaptį, garbino kaip pagrindinį Egipto dievą ir apie jį sudėjo daugelį mitų.

Kaip komitetas dirba dabar, jei pagrindinė kaukolė dar neaktyvuota? 

Kiekviena iš kaukolių, gautų Atlantidos, kaip Sirijaus dovana, savyje turi vienos iš jūsų dvylikos DNR šviesos vijų kodą, - Homo sapiens super rasės kodą. Kiekvienoje kaukolėje yra informacija apie žymiai aukštesnių išmatavimo protą, kurio dėka ji kristalizavosi jūsų pasaulyje, išlaikydama visus dažnius ir šviesos formas. Jus stebina, kad jie susijungia tuo metu, kai jūs pakartotinai aktyvuojate auksines DNR vijas? Dvylikos kaukolių susijungimas, kaip pakartotinas jūsų dvylikos vijų struktūrizavimas, aktyvuoja pagrindinę kaukolę. Tegul tai pasitarnauja kaip alegorija jūsų pačių proceso.

Susijungusios dvylika krištolinių kaukolių atliks tai, kad galaktinių portalų atidarymas įvyks tokiu laiku, kada pakankamas jūsų kiekis, būtybių, formuojančių kolektyvinį protą, pasieks vibracinių dažnių, leidžiančių jums pradėti pakylėjimą ir atsikratyti nuo apsiribojimų.

Kada visos dvylika kaukolių susijungs, pagrindinė Osirio kaukolė bus „iškasta" iš savo vietos ir įgaus formą dvylikos kaukolių rate.

Kokiose šalyse tos kaukolės dabar yra ir ar yra tikrų saugotojų rankose?

Tas faktas, kad jūs dabar tiek daug girdite apie krištolines kaukoles, surištas su jų neišvengiamu susijungimu majų šalyje, o tai turi tiesioginę įtaką visai žmonijai. Tai pradinė atmintis, dalis jūsų rūšies kolektyvinės sąmonės.

Daugelis senovės atlantų vėl šiuo metu įsikūnijo Žemėje, grįžo kad ištaisyti karmą, susiformavusią iš minčių ir veiksmų. Jie saugo atmintį savo pasąmonėje, pačiam giliausiame lygyje žinodami, kad laikas susijungimui neišvengiamai artėja. Ir iš tikro, daugumas iš tų siekų įsikūnijo tam, kad  kada viskas prasidės, būti čia tarp jūsų.

Kas liečia kaukolių būvimo vietą, galime pasakyti, kad tik trys iš jų buvo aptiktos jūsų dabartinėje realybėje, o devynios likusios dar užslėptos. Trylikta kaukolė išimta iš trečio išmatavimo tankio, egzistuoja savo eterinėje formoje po Osirionu Egipte. Ji materializuosis kai susijungs likusios.

Ar buvo didysis Sfinksas naujos eros liudininku? Nes ankščiau dievus buvo priimta vaizduoti su žmogišku kūnu ir gyvūno galva. O Sfinksas atvirkščiai. Kame priežastis?

Didysis Sfinksas sirijietiškas atvaizdas, pradžioje nebuvo sukurtas  ne su žmogiška galva, - duotas pakitimas buvo įvykdytas praėjus daugeliui tūkstantmečių, dėl faraono pasitenkinimo. Toks veiksmas pažeidė Sfinkso energetiką.

Netgi ypatingai neįsižiūrėjus į statulą, galima pastebėti, kad žmogiška galva, pagal savo proporcijas, visiškai neatitinka liūto kūnui, nukreipto į rytus, už horizonto ir atitinkamo planetų išsidėstymo momentu, su siriejiška žvaigžde Sotis.

Šita liūtė pasakoja mums apie senovės Žvaigždžių Sėklų Vaikus, kurie atėjo į Žemę trečio Atlantidos ciklo pradžioje. Jie garbino seserines žvaigždes, tame Gajos energetinės gardelės taške, kuris buvo epicentre, su jos energetiniu kūnu ir sukoncentravęs visas linijas, einančia paviršiumi ir viduje.

Ji – muzikinių Gyzos natų ir laukų saugotoja. Kai tik jos bus išreikštos, įvyks Kronikų Salės aktyvavimas.

Kas yra po Sfinksu? Ko tik mes ne girdėjome.

Po liūte randasi Kronikų Salė, kurioje saugoma įrašai visų minčių, kurios kada nors buvo iškilusios, visų žodžių, kurie kada nors buvo ištarti ir visų šventų kodų, kada nors sukurtų daugiamatėje Visatoje.

Ten saugomi, visi piramidžių tinklo, visuose kontinentuose, visų religijų šventyklų, Gajos vidinių ir išorinių energetinių gardelių, ir kelių į Agartha, aktyvavimo raktai.

Ten yra niekaip nepapuošta apvali palata (simbolizuojanti Atumą, Viso Vieną Kūrėja). Ši palata tarnauja kaip rezonansinė kamera Kūrimo muzikai, kuri suskambės, kai ateis laikas ir žmogiška sąmonė sugebės iššifruoti, kaip rašoma ši simfonija ir kaip ji saugoma Sfinkse.

Jūsų archeologai jau prasiskverbė į tą šventą erdvę ir buvo nusivylę, pamatę tuščias sienas. Jie net neįtaria apie tos palatos paskirtį. Daugelį sąmonės plastų ir muzikinių garsų galės iššifruoti dvasiniai meistrai, įvyks tai tik tada, kada žmoniškoji rasė įvykdys atitinkamas permainas ir sukurs būtinas harmonijas.

Ar tai kas yra po Sfinksu kokiu tai būdu surišta su Gyza?

Taip, visa tai besąlygiškai surišta tarpusavyje. Mes jums patvirtiname, kad Didžioji piramidė tarnauja daugeliui tikslų ir tame tarpe yra vežimas, kurio pagalba faraonai keliavo laiku. Iš taip vadinamų „sarkofagų" Karaliaus kameroje jie keliaudavo į daugelį žvaigždinių sistemų ir į daugelį išmatavimų.

Pagal paprasto harmoningo judėjimo principus, kada daugkartiniai dažniai išsidėstę simetriškai, atitinkamai vieno taško, sukurdami tokiu būdu rezonansinius laukus, visas plato randasi harmonijoje, tame tarpe ir plato po Sfinksu.

Viskas, kas matoma žmogiška akimi (pastatai kylantys virš smėlynų) ir viskas, kas paslėpta nuo visų (išskyrus elito, kuri slaptai tyrinėja tai, kas randasi čia ir kituose strateginiuose taškuose) harmoningai suderinta į ypatingus dažnius ir muzikines sekvencijas. Tuos dažnius ir sekvencijas galima iš tikro sugroti ir tada Kronikų Salė atsidarys.

Ta ovalo formos salė, nuveda į šalį archeologus, kadangi čia nėra brangenybių, nėra užrašų, kas liudytų apie jos sandaros išmintį, surišta su žmonijos gimimo istorija. Viskas užšifruota, į ženklo nuo maestro laukimą, kuris sugebės diriguoti didžios simfonijos atlikimui, esant kurios garsams raktai pasisuks.

Visa teritorija, kurią vadina Gyzos plato, išraižyta tuneliais. Tie daugelio lygių praėjimai, sujungia Sfinksą ir piramides požeminius miestus ir kapavietes, kur iki šiol saugoma istorinė medžiaga, brangenybės, kurias taip stengiasi surasti šiuolaikiniai konkistadorai.

Pagrindinis praėjimas, vedantis į pačią Kronikų Salės širdį, randasi tarp priekinių Sfinkso letenų, tiesiai už plytos ant jo krūtinės. Tik pašvęstas gali ten praeiti, per daugiamates duris, į kurių  fizinį egzistavimą niekas nenurodo.

Ar žinių saugyklos atsidarys tik po 2012 metų?

Brangusis, saugyklos jau atsidaro. Kai tik jūs suprasite, kad kiekvienoje jūsų atminties ląstelėje saugoma visa Visatos išmintis ir kad Akašų Kronikos randasi jumyse, kaip jos randasi eteriniame plane, jūs patys gausite galimybę versti senovės tekstų puslapius.

Kylant jūsų sąmonės lygiui, jūs pradedate semti visatos išmintį iš šulinių, kuriuos iškasė dar jūsų protėviai – tai yra iš savo pasąmonės – ir išpilsite ją į šiuolaikiško mąstymo srautą. Atsiminkite, kad viskas kas buvo parašyta sudegė ir perėjo į eterinį lygį; tai ne daugiau kaip Visko atspindys, Kas Buvo, Yra ir Bus. Dauguma iš to, jūs jau sužinojote, dalis to ką jūs aptinkate nebuvo prarasta, pavyzdžiui užrašai iškalti akmenyse; dauguma iš jų atstatoma eteriniame lygyje ir todėl gali palaipsniui judėti į žymiai aukštesnes sritis ir užtikrinti aukščiausios sąmonės šviesą.