Sibiro klinikinės ir eksperimentalios medicinos Institute, akademikas. V. P. Kaznačėjavas (http://www.trinitas.ru/rus/doc/avtr/00/0047-00.htm) padarė išvadą: Gyva medžiaga (Siela) pradžioje save projektuoja holografinio atvaizdo lauke ir remiantis būtent tuo atvaizdu sudaro savo konkretų biocheminį žemišką kūną."

Akademikas P. Gariajevas (http://www.trinitas.ru/rus/doc/avtr/00/0237-00.htm) ir jo kolegos eksperimentais įrodė, kad tokia holograma atsiranda dar prieš atsirandant pasaulyje vientisam organizmui. Kitaip sakant informacija ateinanti iš subtilaus embrionui, priverčia jo chromosomas sukurti atitinkamą banginį atvaizdą. Tas holograma-vaizdas ir diktuoja besidalinančioms ląstelėms, kur ir kaip turi augti kojos, rankos ir galva.  Banginis atvaizdas užsipildo materija. Vadovaujant Gariajevui skyriaus bendradarbiai, atliko paprastą eksperimentą. Iš neapvaisinto ikro pašalino visa DNR dalis, kuriose yra informaciją. Po to, į likusį mikroskopinį medžiagos gabaliuką, su generatoriaus pagalba, įvedė informaciją, nuimtą nuo jau susiformavusio buožgalvio. Ir medžiaga pradėjo vystytis, atsirado raumenys, nervai, kraujas. Tuo turbūt galima paaiškinti ir gyvybės atsiradimą Žemėje. Juk tad dar nebuvo Žemėje susiformavusios DNR su įdėta jose informacija. Vadinasi kažkas turėjo nukreipti tokias hologramas į Žemę, kad jose pradėtų vystytis sudėtingiausi organizmai su DNR ląstelėmis. Šioje vietoje kyla Super proto idėja, lauko formos Proto, kurio pagrindą greičiausiai sudaro vakuumas. Būtent iš vakuumo ateina bangos, nesančios viskam kas gyva genetinę informaciją ir energiją. Taip sako Goriajevas.

Jis pabrėžia, kad mokslo negalima sustabdyti, nes civilizacija gali pradėti trypčioti vietoje, o tai veda prie žūties. Tauriems tikslams, kad išsivaduot geninių ligų, turi ta linkme dirbti mokslininkai. Bet reikia žinoti ribas, pabrėžia jis. Su tokiomis ribomis susidūrė pats Goriajevas ir kolega G. Tertišinas.

Idėja, kurią mokslininkai norėjo patikrinti, šiandien jiems atrodo negera. Bet tada, kai jie apsisprendė eksperimentui, jiems norėjosi patikrinti nekalto apvaisinimo galimybę, kitame, pagal juos įdomesniame variante. Kas bus jei apšvitinti vyrišką spermą lazeriu ir jo pagalba perduoti informaciją, spinduliavimą merginai?

Laimei merginos nepakvietė. Stovinčioje bangoje sperma pradėjo duoti fantastinius įvairiausių atspindžių virpesius. Mokslininkai nusprendė kad sudarė šviesą, kuriančią gyvybę. Ir kaip užhipnotizuoti pasilenkė prie lazerio šviesovaizdžio, kad geriau jį įžiūrėti. Netikėtai abu pajuto stiprų skausmą galvoje ir pilve. „Kaip įrodė genetikai, visi žmonės broliai ir seserys, atsiradę nuo bendrų tėvų, todėl spinduliavimas iš svetimos spermos užkabino ir mane – liūdnai atsimena Gariajevas, - bet po kelių valandų aš atsigavau. A. Georgijui buvo žymei blogiau. Skausmai sustiprėjo, temperatūra pakilo iki 41laipsnio.Visą savaitę  ji laikėsi ant kraujo sukrešėjimo ribos. Energo-informacinis smūgis ėjo grandine, kuri jungia gimines: Georgijaus žmona ir vaikas irgi įkrito į tokią būseną... Bet mes nuoširdžiai pradėjome melstis Dievui dėl mūsų atleidimo. Žadėjome daugiau nesikišti į jo technologijas. Laimei visi pasveiko. Bet mes gavome labai rimtą įspėjimą: „Jei dirbsite toliau tai neįeikite į šventų švenčiausia gyvos materijos".

Pagal Goriajevą Superprotas sulaiko mokslininkus nuo veiksmų, galinčių atvesti prie negatyvių rezultatų žmonijai.

Psichiatras Stanislavas Grofas (http://www.koob.ru/grof_stanislav/), išnagrinėjęs didžiulį kiekį klinikinės medžiagos, o taip pat sąmonės pasikeitimo eksperimentų, atliktų stipraus haliucinogeno LSD pagalba, sugebėjo įrodyti, kad pomirtinė žmogaus patirtis surišta su patirtimi iki gimimo, o taip pat su gimimo patirtimi tuo momentu, kai paliekamas motinos fizinis kūnas.

LSD preparatas sukurtas 1943 metais Šveicarijos chemiko Alberto Grofmano. Jis pasižymi psichoaktyviomis savybėmis, padeda įvesti sąmonę į neįprasta būklę. Penkiasdešimtais, šešiasdešimtais jų pagalba buvo gauta svarbūs psichologinio tyrimo rezultatai. Pagrindinis visų šių tyrimų momentas yra tas, kad šio preparato poveikyje, esant kintančiai neįprastai sąmonei, visiškai skirtingų parametrų žmonės (amžius, lytis, kultūra, religija ir t.t.) praktiškai pergyveno vieną ir tą patį. Turėjo vienus ir tuos pačius vaizdinius, toje būsenoje praėjo vienus ir tuos pačius kelius. Tų rezultatų pagrindu mokslininkai padarė išvadą, kad panašių bandymų matrica egzistuoja žmogaus pasąmonėje kaip normali žmogaus sudedamoji.

LSD – gydymo preparatas, ne gydymo priemonė, o priemonė pervesti žmogaus sąmonę į neįprastą būseną. S.Grofas tyrimuose, kiekvienas pacientas, gavęs LSD kas kartą savyje atskleisdavo vis gilesnius pasąmonės lygius. Veikiant LSD pacientas mato haliucinacijas, kurias tuoj pat aprašomos ir aptariamos psichoterapeuto, palaikančio sąmoningą ryšį su juo. Visa tai registravosi. S.Grofas su grupe surinko daugiau nei  6000 atsakymų.

Visą surinką medžiagą pavyko susisteminti ir sudaryti nesąmoningos žmogaus psichikos modelį. S.Grofas išskaičiavo taip vadinamas keturias nesąmoningos žmogaus psichikos matricas, kurios formuojasi motinos įsčiose ir gimimo metu.

Pirmoji matrica –„pradinė vienybė su motina"- atitinka gyvenimo įsčiose periodą (nuo  5 iki 9 nėštumo mėnesio) iki gimimo. Pacientų tvirtinimu, vaisius motinos įsčiose jaučia rojišką „okeaniuką" jausmą, vienybe su Kosmosu, priešingumų nebuvimą, erdvės ir laiko nebuvimą, tiesioginis ryšys su begalybe, amžinumu. Kūnas atrodo turintis Kosminius dydžius, sąmonė sulyginama su visos Visatos, atsiranda vienybės su Dievu jausmas, atsiranda rojaus ir auksinio amžiaus vaizdiniai. Kaip tvirtina S. Grofas, pozityvi priešgimdyvinė atmintis yra visų vėlesnių gyvenimiškų situacijų pagrindu, o taip pat visų mistinių ir religinių pergyvenimų potencialus pagrindas.

Antroji matrica – „antagonizmas su motina" – klinikinis periodas – gimdymo etapas, kada prasideda gimdos pokyčiai, bet įėjimas į gimdymo kanalą dar uždaras. Dieviškumas baigiasi , jo vietą užima pavojaus jausmas, kūdikis ir motina tampa vienas kitam skausmo šaltiniu. Kaip atminties bazė, ši matrica yra tarsi fonas vėlesniems gyvybiniams pergyvenimams, tokiems kaip liga, kalėjimas, alkis ir troškulys, dušnumo ir kitų nemalonių neigiamų emocijų.

Trečioji matrica – „bendradarbiavimas su motina – perėjimas per gimdymo kanalą" – tai antras klinikinio gimdymo etapas, kai toliau tęsiasi gimdos susitraukimai, bet jau atvira gimdymo kanalo žiotis. Prasideda ilgas ir kankinamas vaisiaus judėjimo kelias motinos gimdymo kanale, kurio metu jaunas organizmas kovoja už gyvenimą su dusinančiomis jį gimdos sienelėmis. Su tuo procesu apsakomos kančios lydimos stipriu energijos koncentravimu vaisiaus kūne, ta koncentracija pasireiškia netikėtu energijos žybsniu. Atsiranda nuostabus jausmas: skausmo ir kančios negalima atskirti nuo palaimos, mirtiną agresiją – nuo stiprios meilės. Normaliai gimdant, vaisiaus atmintyje formuojasi programa, kuri bus pergyvenama atitinkamose situacijose, tokios kaip noras pastovėti už save, grumtis ir kovoti su gyvenimo pavojais, ieškoti nuotykių, rizikuoti, atlikti bandymus, nugalėti priešininkus ir t.t.

Ketvirtoji matrica – „atsiskyrimas nuo motinos" – priskiriama paskutinei klinikinio gimdymo fazei, kur vaisiaus pasislinkimas eina į pabaigą, staiga ateina netikėtas atsipalaidavimas ir palengvėjimas. Pacientai mato akinančią šviesą, pas juos atsiranda išsiplėtimo per visą Kosmosą jausmas, išsilaisvinimo, išsigelbėjimo ir meilės jausmas. Su pirmu įkvėpimu įsijungia didysis kraujotakos ratas, kūdikis rėkia ne iš džiaugsmo ir gailesčio sau, vaisius gimė, perėjo iš vienos realybės į kitą. Į naujagimio psichiką, esant normaliam gimdymui (be keserio pjūvio, dusimo ir t.t.)  įdiegiama programa, kuri busimame gyvenime bus jaučiama kaip tikėjimas laime, laimingu pavoju įveikimu, džiaugsmo pojūtis nuo pasisekimo, gėrėjimosi paveikslais ir gamta, estetiniai jausmai.

Be šių įdomių rezultatų, Grofas gavo ir kitus rezultatus, priskiriamų ankstyvosioms vaisiaus gyvenimo fazėms ir laiko iki vaisiaus užsimezgimo. Pacientai pergyvena prieš tai buvusius gyvenimus ir ten turėtos informacijos atsiminimus. Žmogus tarsi atsimena smulkias tų gyvenimų buities detales, simboliką, architektūrą, senovines tautas, įvairias kultūras ir religines praktikas, visa tai ko žmogus negalėjo žinoti iki eksperimento pradžios.

Bet įdomiausi transpersonaliniai pergyvenimai yra iki vaisaus užsimezgimo „ virškosminio ar metakosminio vakuumo, pradinės tuštumos pojūtis".

Mokslas tiksliai pataikė į tašką. Geresnio Šipovo ir Akimojo teorijos patvirtinimo ir nereikia. Panašius patvirtinimus mokslininkai gavo ir tyrinėdami fantomus. Na o apie tai aš jums parašysiu sekantį kartą...

Šiandien gruodžio septintoji. Tai pasirinkimo diena, pasirinkimo tarp Šviesos ir Tamsos, tarp gyvenimo ir mirties, pasirinkimas su kuo ir kokiomis sąlygose gyventi, su kokiomis mintimis ar jausmais. Tai pasirinkimo diena ir nuo to kokį pasirinkimą jūs šiandien atliksite, priklausys daug kas jūsų gyvenime.

Mokykitės mylėti, nežiūrint į nieką, nes svarbiau už meilę gali būti tik tyra meilė, kuri yra kiekviename iš jūsų. Neikite neteisingumo ir keršto keliu, ieškokite meilės ir tiesos savo širdyse...

Su pagarba ir meile