Sakykite prašom,
kodėl žmogaus smegenys išnaudojami tik šešis procentus?
Sudarant penktos rasės žmogaus konstrukciją Mes
galvojome, kad jūsų tūkstantmečio pabaigai, tai yra du tūkstantiesiems metams,
jis išvystys jį bent jau iki penkiasdešimt procentų, bet jis to nepadarė.
Žmogus nepateisino mūsų vilčių.
Ką reikia daryti
žmogui, kad pateisintų jūsų viltis?
Pirmiausia, pakelti savo protinę veiklą. Antra vesti
visai kitokį gyvenimo būdą, ne tokį, koks jis tapo pas jus dabar. Iš
esmės daugelis užsiėmę savo buitimi, pramogomis, o tuščias šnekas priima už
intelektualią veiklą ir sugebėjimą mastyti. Savo laisvalaikį žmogus turi maksimaliai
išnaudoti dvasiniam tobulėjimui. Tuštumos neturi būti gyvenime.
Kokiu tikslu yra
du pusrutuliai, dešinysis ir kairysis?
Be to, ką jūs apie juos žinote, galime pasakyti, kad
kairys pusrutulis skirtas informacijos, kurią žmogus gauna savo gyvenimo Žemėje
metu, surinkimui ir apdirbimui. O kito pusrutulio dalyje yra informacija, apie
jo praeitus gyvenimus ir informacija, einanti iš Kosmoso, tiksliau iš
Nurodančiojo.
Kokiu tikslu jam
suteikta informacija apie praeitus gyvenimus?
Tai kaip tik ta informacija, su kuria žmogus turėtų
dirbti, sėkmingai jam vystantis, dėl tolimesnio sielos progreso, dėl sulyginimo
su dabartimi ir viso to analizės. Bet žmogus neišmoko tuo pasinaudoti.
Jei pas žmogų
dėl kažkokių priežasčių išeina iš rikiuotės fiziniai smegenys, ar jis sugeba
bent jau buitiniame lygyje galvoti?
Žinoma, sugeba ir ne tik buitiniame. Atvirkščiai, žmogus
gali tokiu atveju netgi pakelti savo intelektualinę veiklą, astralinių
smegenų, kurios yra astraliniame apvalkale, įvedimo į darbą dėka.
Astralinės smegenys masto žymiai didesnėje apimtyje. Jie
labai gerai išvystytas pas žmones, su kokiais tai ypatingais talentais. Pas
intelektualus daugiau išvystyti mentaliniai smegenys, esantys sekančiame
apvalkale.
Kuo subtilesnis kūnas, tuo aukštesni jo sugebėjimas. Ir
žinoma bet kokio subtilaus kūno smegenys pagal forma visiškai neprimena fizinių
žmogaus smegenų. Smegenys – tai kažkokia tai energetinė blokuotė, sugebanti
atlikti mastymo operacijas ir užsiimanti labai maža apimtimi. Pas kiekvieną
apvalkalą, tai yra subtilų kūną, ji neša laikinas funkcijas ir sielai numetant
tuos apvalkalus, blokuotės duomenys baigia savo egzistavimą, kaip savarankiškas
vienetas ir išyra. Tai yra, bet kurie smegenys laikini, kaip ir patys
subtilūs apvalkalai. Jie veikia vientisai, kol asmenybė gyva. Po mirties vyksta
nuoseklus tų smegenų išjungimas, dirba to subtilaus apvalkalo smegenys, kuriame duotuoju
metu yra siela. Jei numetamas eterinis apvalkalas, įsijungia astraliniai
smegenys, jei numetamas astralinis apvalkalas, įsijungia mentaliniai smegenys
ir taip toliau. Pas žmones, kurie gerai išvystę mentalinius smegenis:
filosofai, mokslininkai, išradėjai ir kiti, po mirties gali iš karto įsijungi
mentalinė blokuotė. Pas kiekvieną žmogų mastymo procesas prasideda nuo
impulso gavimo iš Nurodančiojo. Ir jei impulsas yra priimamas, paduodama
energija.
Impulsas – energijos sankaupa, arba energijos blokas,
kurį žmogus turi iškleisti į informaciją savame lygyje. Kaip energija, tai
linijiškai-erdviniai skaičiai, kurie per smegenų dešifratorių perdirbami į
vaizdus, o vaizdai jau neša idėją, o bet kokia idėja neša tikslą. Tikslas –
apgalvotų veiksmų sąryšis, kurie vėlgi gali būti išreikšti žmogaus fizinės
materijos skaičiais, žodinėmis teorijomis ir galutiniu rezultatu –
mechaniniuose veiksmuose ar supančios pasaulio pakeitime.
Viskas pradžioje eina per subtilius apvalkalus, po to
patenka į centro-smegenis ir paskutinė grandis šioje grandinėje - fiziniai smegenys, jų
dešinysis pusrutulis.
Jei tarp Nurodančiojo ir žmogaus atsiranda kokie tai
trukdžiai, tai impulsas gali ir nepasiekti. Informacija dar gali būti
perduodama ir ryšio kanalu, bet jis yra ne pas visus žmones. Ryšio kanalas
atsiranda tik ne pas daugelį asmenybių, dirbančių su Hierarchinėmis Sistemomis,
tai yra jis būna pas kontaktuotojus, mokslininkus. Bet mokslininkai irgi būna
skirtingi. Yra tokių, kurie viską neigia: religiją, Dievą, subtilius pasaulius.
Jie įsitikinę, kad patys daro savo atradimus, nors jie duodami jiems per jų
Nurodančiuosius ir iš esmės, impulsų formoje, kurie jau jų iškleidžiami į
teorijas. Pas kai kuriuos mokslininkus atsiranda ryšio kanalas, dėl jų aukšto
intelekto ir sisteminio darbo. Dėl pastovios mastymo veiklos, jie nustato su
savo Nurodančiuoju žymiai stabilesnį ir pastovų ryšį, kuris ir išsireiškia
kanaline forma.
Koks skirtumas
tarp impulsinio ir kanalinio ryšio?
Mastymas, vykdomas per impulso padavimą – periodiškas,
trumpalaikis ir iš esmės skirtas vigutinio išsivystymo laipsnio žmonėms. O
ryšio kanalas – labiau stabilus ir pastovus ryšys, duodantis labiau apimančią
ir sudėtingesnę informaciją.
Kaip jau buvo sakyta, impulsas savyje neša užkoduotą
informaciją. Ir kad ją performuoti, į prieinamą mastymui formą, būtina kita
energija, kuri aprūpins smegenų šifravimo bloko darbą. Be šios antrinės
energijos joks iššifravimas neįvyks ir protinio darbo nebus. Abiem atvejais
energijos rūšys visiškai skirtingos, bet viena – ta, kuri iššifruojama, o kita
ta – kurios pagrindu vyksta iššifravimas. Pradžioje eina impulsas, o po to
jis smegenyse performuojamas į
vaizdinius. Tokia žmogaus konstrukcija duotajame vystymosi etape. Šis etapas
reikalauja darbo su žymiai žemesniais energijos dažniais, kuriems būtinas
transformavimas į vaizdinius, kad po to būtų priimtais žmogaus.
Tai yra vaizdinis mastymas, tai kaip materijos vystymosi
etapas, nuo labiau grubios, prie labiau subtilios. Iš čia slypi vaizdinio
mastymo nuoseklumas. Žinoma, jei žmogus jaustų subtiliau, galėtų
savo vystymuisi panaudoti žymiai subtilesnes energijas, tai jis tada pereitų į
kitą mastymo formą. Pavyzdžiui šeštoje rasėje, kur žmogus savo vystymesi
pasislinks toliau, jo priimamų dažnių diapazonas taps subtilesnis, vaizdinis mastymas
atkris ir žmogus pereis prie impulsinio mastymo. Tai yra tolimesnis impulso
transformavimas į vaizdinius bus nebereikalingas. Vaizdinys, kaip tarpinė
stadija žmogaus supratime, atkris. Jis nuskaitys informaciją tiesiai iš
impulso. Šeštoje rasėje dar išliks skaitmeninė informacija, kadangi kiekvienas
impulsas aukščiau išsiskirsto į atitinkamus skaičius, o iš apačios – tai
vaizdinys, kuris ateityje atkris.
Žinoma, kad tai dar ne viskas. Prieš skaičius eina dar
žymiai subtilesnė energija. Ir visa tai veikia tiktai tam, kad žmogus mastytų
ir veiktų Žemėje, atitinkamai savo vystymosi programos. Mažiausias nukrypimas
paskaičiavimuose – ir pasitemps grandinė neteisingų minčių, nereikalingų
veiksmų, kas atveda prie visos programos nutraukimo.
Kaip ten, Aukščiau,
formuojama skaitmeninė informacija?
Tame įtraukta
technika, priskiriama subtilioms konstrukcijoms ir dar plius Mūsų darbas. To
irgi nereikia užmiršti.
Jei sakysime iš
Auščiau, Hierarchas sudaro skaitmeninį kodą, tai kaip jis ateina pas pus,
būtent konkrečiam žmogui?
Tai vykdoma per kompiuterį, prie kurio pajungtas
konkretus žmogus. Kompiuteris performuoja subtilaus plano skaičius į impulsus,
todėl kad tam kas įeiti į materiją būtina subtili technika. Materijos performavimai
negalimi be technikos, kuri turi kelis modifikacijos laipsnius. Artėjant prie
fizinės materijos, tai – grubi technika iš grubios energijos. Kuo aukščiau Mūsų
pasaulyje, tuo technika subtilesnė. Ir palyginus aukštai, ji visai dingsta.
Aukščiausiuose lygiuose jos neegzistuoja.
Ten darbas vykdomas
tiesiog mintimi?
Taip, Mes tai mokame. Bet veikiame žinoma ne tik mintimi,
bet ir visu didžiuliu savo energijų
potencialu, kuris Aukščiausiuose pasauliuose labai aukštas.
Ar dabar tarp
žmonių yra tokių vienetų, kurie galėtų tiesiogiai suvokti impulsus?
Ne. Idėjos suvokimas be vaizdinio pas jus neįmanomas.
Pradžioje žmogus turi įsivaizduoti, suprasti ir tik po to pradeda veikti. Be
vaizdinių jis nieko negali suprasti. Atitinkamų energetikų sudėtis formuoja
kokį tai vaizdinį arba kokį tai veiksmą.
Žmogus yra savo Mokytojo pastovioje kontrolėje, kuris
visada žino, ko tas žmogus nori, ką jis galvoja ir ką jam derėtų duoti. Žmogaus
mastymo aparatas irgi pajungtas prie kompiuterio, todėl visi signalai nuo
žmogaus patenka į kompiuterio duomenų bazę. Ir Nurodantysis, priklausomai nuo
žmogaus, ar visos žmonijos vystymosi
programos, žiūri kokias žinias jam derėtų duoti, o kokių – ne. Ir jei globotinis užstabdė vystymesi arba
pateko į aklavietę, tai sprendžia kokį impulsą, arba situaciją jam pasiusti, kad
išvesti iš aklavietės.
Viskas, kas liečia patį žmogų, įeina į jo atminties
blokus ir Nurodantysis, savo kompiuterio pagalba, gali nuskaityti bet kada ir
bet kokią informaciją, tai yra jis įjungią ypatingą nuskaitančią informacinę
įrangą kompiuteryje ir nuskaito kas jam reikalinga. Taip sužino apie ką jis
galvojo ir ką melavo. Visos žmogaus mintys, absoliučiai visos yra žinomos jo
Mokytojui, todėl kai žmogus sako viena, o galvoja visiškai kita, tai tas
skirtumas iš karto išryškėja kaip melas. Viskas ką žmogus rašo, sukuria,
įrašoma jo atminties blokuose ir gali būti perskaityta jo Nurodančiojo. Būtent
todėl pas jus sakoma, kad „rankraščiai nedega", tai yra materialiame plane jie
gali sudegti, bet atminties bloke liks nepaliesti. Žmogaus ilgalaikės atminties blokai primena kompiuterio kietąjį diską, į kurį įrašoma viskas kas
būtina.
Patys fiziniai smegenys, be tarpininkų, negali nieko,
jokios informacijos pasiusti į Mūsų pasaulį. Atsiminkite – jokios. Viskas
vyksta per apvalkalus, viskas įeina ir išeina tik per juos.
Ar kokia nors
paprasta idėja gali kilti žmogui ir be Nurodančiojo?
Ne, negali. Viskas ateina iš aukščiau.
Kaip tada dirba
mastymas pas kvailus žmones, kurie masto tik buitiniame lygyje?
Viskas eina nuo Nurodančiojo ir žmogaus programos. Tegul
žmogus atsimena save sapnuose. Ar daug jis masto sapnuose? Jis iš esmės veikia, bet nemasto. Ir tai jo
mastymo aparato vystymosi lygis.
O kaip tada su
alkoholikais, pas kuriuos išvis nėra minčių? Smegenys pas juos dirba?
Jie silpnai, bet vis tik masto. Pas silpnai mastančius,
mastymo procesas eina per astralinį apvalkalą, tai yra per jų jausmus, o pas
intelektualus iš esmės – per mentalinį apvalkalą, nors pas kai kuriuos
suaktivuoti dar subtilesni kūnai. Kad ir paimti alkoholikus, kai kurie iš jų
būna labai gudrūs, kas liečia naudą sau, jie visada sprendžia problemas logiškai
savo naudai, tai yra, buitiniame lygyje alkoholikas sprendžia kažkokias tai
logines užduotis: pavogti-nepavogti, pasisavinti-nepasisavinti. Bet ir šis
primityvus mastymas eina nuo jų Nurodančiųjų, todėl kad tam, reikia kažkaip tai
gauti energijos. O priverčiant jį spręsti mažas logines užduotis buitiniame
lygyje, Nurodantysis priverčia jį mastyti, o tai reiškia ir kurti energiją.
Žmogaus mastymo
procese kuriama kitokia energija, nei gaunama jo nuo Nurodančiojo?
Taip, kitokia. Gaunama energija nuo Nurodančiojo vaidina tą patį vaidmenį,
kaip elektra buitiniai technikai. Tai paverčiama judesiu, tai yra darbu. Taip
ir pas žmogų, gauna jis vienos rūšies energiją, o sukuria kitos.
Atitinkamų asmenybės programų įvykdymui reikalingas
konkretus energijų kiekis. Būtent jos apimtis išskaičiuojama iš anksto, o
kokybė apsprendžia užsiėmimo rūšimi, kuria turi užsiimti žmogus. Viskas
tarpusavio sąryšyje: intelektas – programa, tai yra pagal programą jam duodamas
atitinkamas kiekis energijos ir būtent intelektualiai veiklai. Jeigu mastymo
procesas susijęs su kokia tai konkrečia situacija, tai mastymo operacijai vėlgi
išskiriamas toks energijos kiekis, kuris turi būti išnaudotas minčių darbe
duotoje situacijoje.
O jei situacija
susijusi dar ir su emocijomis, kas vyksta tuo atveju? Emocijoms energija
išskiriama atskirai?
Tai viskas surišta į viena. Pradžioje – mintis, po to
–emocijos. Atvirkščiai niekada nesigauna. Mintis – pirmareikšmė. Ji į darbą
įjungia energijas, pasiustas Nurodančiojo. Mentaliniame apvalkale vyksta
procesas ir energija nuo to apvalkalo perduodama į astralinį, iššaukiant
emocijas. Mastymo veikla visada lydima emocijomis. Tam kad mintis būtų
suprasta, ji nuspalvinama jausmais.
Tai visada
būtina?
Žemėje taip priimta. Jausmai nebūtini tik kokiam tai
skaitmeniniam darbui.
Jausmas duoda kokybę. Bendrai kokybė dalinasi į keletą
atitinkamų kompozitų. Sakysime yra mastymo energijos kokybė ir yra energijos kokybė nuo emocijų. Tai jau kita
kokybė. Ir panašių kokybių – daug.
Sukuriamos mintimis energijos skiriasi savo potencialu.
Stipri mintis – energetiškesnė.
Galingiausia – pati energetiškiausia, pagal savo sudėtį.
Ji nesuyra į kokias tai charakteristikas, nesidalina dalimis. Nors yra kita
dažnių rūšis, kuri dalinasi. Bet ten jau viskas kitaip. Skirstymas vyksta, kai
prie minčių primaišoma jausmai. Sakysime užduotas koks tai klausimas su jausmu
ir jūs priimate tai, ką kalbate
jausmingai. O jeigu užduosite klausimą be jausmų, tai bus kitos rūšies mintis,
tai yra minčių kokybė bus kitokia. Ir sukura energija irgi bus skirtinga. Štai
ta energija, kuri sugeba išsidalinti, ne tokia galinga, kaip ta, kuri
nesidalina.
Ar gali labai
stipti mintis pasiekti kitas planetas ar Visatos pakraščius, kaip tvirtina kai
kurie jogai?
Ne, Mes neleidžiame taip „skraidyti". Visos mintys
valdomos ir nukreipiamos. Žmogiška mintis
energetiškai neapskaičiuota panašiems atstumams, todėl kad, pirmiausia –
Visata visiškai ne tai, ką jūs galvojate. Antra, pas visas mintis yra
atitinkamas atstumas, pagal Hierarchinių programistų paskaičiavimus, atstumai,
kuriuos jos turi praeiti iki savo energijos priėmėjo. Ten jos paskirstomos ir
apjungiamos atitinkamai savo potencialo. Ir trečia, visos žmogaus mintys
kontroliuojamos Nurodančiojo.
Ar yra aplink Žemę kokie tai specialūs valytuvai nuo
piktų minčių?
Specialių valytuvų neegzistuoja. Neigiamos mintys,
tiksliau jų sukuriama energija, surenkama Kosmoso Neigiamomis Sistemomis.
Kuo masto
Aukščiausios būtybės, jai pas juos nėra tokio mastymo aparato kaip pas žmones?
Jos masto energijomis matricoje, tai yra pas Juos,
kaip savotiški smegenys. Pas Aukščiausius – mastymas matrica. Bet pastovūs
apvalkalai vykdo apsaugines funkcijas, kaip ir pas žmogų. Egzistavimo eigoje
jie atitinkamu būdu pildo savo apvalkalus, kurie kartu su matrica ir dalyvauja
jų mastyme.
Kaip žmogus gali
išmokti galvoti matrica?
Reikia ne tiek galvoti, kiek išmokti suvokti,
koncentruoti savo dėmesį į vidinį jausmą. Kiekviena energijos rūšis masto sava
kokybe, tai yra dirba savo energijų diapazone, būtent todėl kiekvienas
apvalkalas turi savo mastymo aparatą. Jei žmogus vystosi kaip menininkas ar
artistas per jausmus, tai jis mastys astraliniais smegenimis. Jei užsiims
skaičiavimais, teorijų sudarymu, dirbs mentalinis aparatas. O jei eis dvasiniu
keliu, tai jo mastymas bus surištas su žymiai aukštesniais apvalkalais –
dvasiniu apvalkalu. Todėl, koks apvalkalas bus aktyvuotas mastymo metu,
priklauso nuo žmogaus išsivystymo laipsnio ir tų tobulėjimo variantų, kuriuos
jis pasirenka.
Fizinė forma, kuria yra žmogus, mastyti matrica negali ir
dar ilgai negalės įvykdyti panašų perėjimą. Bet dabartiniu momentu, tarp
matricos ir apvalkalo mastymo aparato egzistuoja ryšys – yra specialūs kanalai,
sujungiantys viena su kitu. Analogiškai pavyzdžiui, kaip žmogaus organai
susijungę per kraujotakos ar nervų sistemas. Vyksta abipusis perdavimas.
Bet kaip žmogui
suprasti tokį mastymo tipą?
Jį galima tik pajusti. Matrica masto kaip ir pati sau,
kadangi tai Aukščiausias mastymo lygis ir žmogus kol kas nesugeba pritaikyti
tai sau, savo reikmėms. Netgi pasiekus aukščiausio išsivystymo laipsnio, jis
negalės ja mastyti, kadangi pats fizinis apvalkalas – labai žema fizinė
materija. O matrica žymiai aukščiau pagal organizacijos lygį. Kaip žmogus
gali pavergti matricos mastymą sau? Aukščiausieji Žemesniems niekada nepaklūsta.
Atvirkščiai, matrica masto ir vadovauja žmogui taip, kaip jai to reikia. Bet
grubus fizinis apvalkalas nesugaudo jos procesų.
Kaip žmogui
pajausti savo matricą?
Tai labai sunku. Reikia tobulėti. Tik aukštas išsivystymo
lygis gali priartinti prie jos jautimo. Bet visi jausmai kurie pas žmogų
praeina per širdį, vidinis balsas, einantis per širdį – tai eina nuo matricos.
Kada žmogus, tiksliau jo siela, pereis į kitą egzistavimo
formą, atitinkamą Hierarchijos lygį, tai jis galės mastyti matrica. Bet
reikalingas ilgas vystymosi kelias, žmogus Paliks savo fizinį apvalkalą ir
išvystys kitus subtilius kūnus. Reikalingos papildomos konstrukcijos, kurios
jau vystosi už Žemės pasaulio ribų. O štai kad žmogus išsivystytų taip, kaip
Aš norėčiau, tada jis galės galvoti ir kitomis sudedamosiomis. Smegenys bus jau nereikalingos,
kadangi jos pradės atsilikinėti nuo dvasinės statinio dalies. Įsijungs kitos
konstrukcijos ir žmogus pradės galvoti matrica, tai yra siela. Viskas vyks per
siela.
Dirbdami žmogaus
smegenys sukuria minties formas. Jos iš tikro sukuriamos mintimis subtiliuose
lygiuose?
Taip. Iš mechanikos ir fizikos stebėjimo taško tai labai
sudėtingas klausimas.
Ar galima
minties formas vadinti savotiškomis atliekomis nuo mastymo proceso?
Galima sakyti ir taip. Absokiučiai kiekviena mintis
sudaro minties forma. Bet ar ji stipri ir ilgai galės egzistuoti subtiliuose
lygiuose, priklauso jau nuo energijų pačių minčių ir nuo pačio žmogaus energijų. Jeigu pas jį
silpna energetika ir silpnos mintys (tai būna pas silpnai išsivysčiusius) tai ir jų sukurtos minties formos greitai
išsisklaido.
Kokia minčių rūšis
turi aukščiausią energetiką?
Mintys apie Kosmosą, apie Hierarchinius pasaulius. Visos
kosminės žinios priskiriamos prie Aukščiausių žinių, turinčių stipriausią
energetiką. Visos materialios mintys priskiriamos žemos energijos tipui.
Ar sugeba minties
formos pasireikšti kaip asmenybės fiziniame pasaulyje?
Ne, fiziniame negali, bet štai subtiliame gali. Minties
formos negali įtakoti fizinio pasaulio. Tam joms neužtektų energijos. Todėl ir
subtiliame pasaulyje jos gyvena neilgai ir po to suyra.
Mastymo procese
žmogus sukuria energijas ir minties formas. Koks tarp jų skirtumas, ar tai vienos
ir tos pačios rūšies energijos?
Ne, tai ne vienas ir tas pats, nors dažnai žmogus priima
minties formas už tą energiją, kuri sukuriama intelektualaus darbo eigoje.
Minties formavimosi procese dalyvauja visi laikini
apvalkalai, kokie tai dirba didesniu laipsniu, kokie tai mažesniu. Todėl pagal
savo struktūrą minties forma nevienalytė, ją sudaro įvairūs energijų tipai.
Minties formos sudarytos iš visų kokybiškų energijų, todėl jos ir duoda apie
save žinoti kaip gyvos būtybės. Jos turi energetiką, kurią įdeda į jas žmogus,
kuri leidžia joms veikti ir save išreikšti.
Žmogus kaip mato materialiame pasaulyje, taip ir sukuria.
Kitaip jis negali. Astrale jis matys jau kitaip ir galvos jau ne minties
formomis, o impulsais, dar aukščiau – skaičiais. Ten minties susidarymo
procesas sudėtingesnis.
Minties forma – jūsų grubaus pasaulio atvaizdas. Ką
žmogus mato, tą ir įsivaizduoja mintyse. Tik taip individas sugeba ką nors
suprasti ir suvokti, praleidžiant pamatytą per savo sąmonės prizmę. Ir daugiau
duotajame savo vystymosi laiptelyje jis niekaip daugiau negali suvokti. Kaip
pavyzdžiui jis gali suprasti konkretų skaičių, juk jį pradžioje jis turi
iššifruoti?
Kokie mastymo
tipai būdingi žmogui?
Pats labiausiai išplitęs – vaizdinis-žodinis, mažiau
išplitęs – telepatinis-kosminis. Vaizdinis mastymas su pertrūkimais, paprastas
žmogus visada masto diskretiškai. Telepatinis, nors tinka tik nedaugeliui
žmonių Žemėje, irgi priskiriamas prie pertraukiamo mastymo, tai yra
diskretiško. Tai jau eina ne per vaizdinius, o per supratimą. O kosminis
mastymas, pirmoje pakopoje gali būti diskretiškas, antroje – nepertraukiamas.
Kokias
pirmenybes suteikia nenutraukiamas mastymas palyginus su pertraukiamu?
Didžiules pirmenybes. Sukuriama daugiau energijos mastymo
procese. Žmogus, dėl savo diskretiško mastymo, neįdirba to potencialo į kokį
buvo suplanuotas.
Ateities žmogus mastys žymiai greičiau nei dabartinis.
Įsivaizduokite, jei informacija bus priimama ne per žodinius išsireiškimus, o
per tūrinius paveikslus, apimančius veiksmus, reakcijas, procesus, tai geriau
ir greičiau pradedi suprasti pamatyto prasmę. Žmogus galvos kitaip, be žodinio
išsireiškimo. Žodinė forma žmogui blogiau, kadangi apsunkina supratimą. Esant figūriniam mastymo tipui, minties sudarymo
procesas apeina žodžius ir raides.
Jis eis tiesiai nuo skaičių į vaizdinius. Tai yra „raidės-žodžiai" iš suvokimo
grandinės bus pašalinti. Mastymas eis žymiai trumpesniu keliu nuo skaičių –
prie vaizdų. Tuo skiriasi vaizdinis mastymas šiuolaikinio žmogaus ir ateities
žmogaus.
Kokia mastymo
transformacija yra aukščiau mūsų Nurodančiojo lygio?
Aukščiau prevoliuoja energetinis mastymas. Energija
pasiskirsto į atitinkamus dažnius, vibracijas. Dažni vėlgi pasidalina į atitinkamas
sudėtis.Eina vis giliau ir giliau į materijos gilumą. Manipuliavimas Aukščiausiųjų mastyme
vyksta pradžioje per dažnius, skaičius,
vėliau - pačiomis energijos dalelėmis,
mastymo procese vyksta vis subtilesnių ir subtilesnių energijų ir jų sudedamųjų dalių įvaldymas.
Tai kaip tik ir yra mastymas kvantinių dalelių lygyje, mastymo procesas
operuoja energijos dalelytėmis.
Kuo arčiau piramidės viršaus, tuo tobulesnis ir
subtilesnis mastymas. Tai tai, kas vystosi amžinai, skirtingai pavyzdžiui nuo
jausmų, kurie tobulinami tik Žemiškame plane.
Nuo ko priklauso
minties jėga?
Nuo mentalinių energijų įdirbio, nuo žmogaus išsivystymo
lygio. Sugebėjimą mastyti siela gauna
nuo pradinio savo egzistavimo etapo, tai yra įdedama į ją pirmapradžiai.
Bet atkreipiu dėmesį – idedama tik sugebėjimas mastyti ir nieko daugiau, o
visa kita siela savyje turi išvystyti pati, tai yra turi paversti sugebėjimą į
galimybę mastyti plačiai ir globaliai.
Ar būdingas
mastymo procesas gyvūnams?
Žinoma, pas visus juos skirtingas mastymo lygis. Yra
kvaili gyvūnai, yra ir protingi. Jų intelekto vystymosi lygis apsprendžiamas jų
sielos vystymusi. Jeigu gyvūno siela įsikūnijo Žemėje jau keletą kartų, tai ji
savo sferose turi kažkokią tai patirtį ir jos protas visada bus aukščiau, nei
pas gyvūnus, kurie įsikūnija Žemėje pirmą kartą.
Ar gyvūnai turi
impulsinį žiedą, dalyvaujantį mastyme?
Taip, gyvūnai kaip ir žmogus turi impulsinį žiedą. Jis
pas juos išsidėstęs irgi virš galvos ir surištas su fizinių smegenų veikla.
Pas augalus to nėra, bet pas juos yra jausmai. Augalai
gyvena jausmais.
Ar būdingas
mastymo procesas mineralams?
Taip. Kai kurie mineralai aplenkia tame procese net kai
kuriuos gyvūnus. Pas juos nėra impulsinio žiedo. Jie sudaryti šiek tiek kitaip.
Mastymo procesas pas juos vyksta dėka patenkančios į jų mastančius apvalkalus
kosminės informacijos, tai yra tam tikros rūšies informacijos, skirtos jiems.
Jų apvalkalai yra mineralų viduje.
Pas mineralus mastymas vyksta visiškai kitaip, nei pas
žmogų. Patys turite suprasti, kad egzistuoja įvairios mastymo formos. Pas kai
kuriuos kristalus mastymo veikla ant tiek stipri, kad jie gali įtakoti žmogų ir
valdyti silpnas asmenybes. Dėl tos priežasties atsirado akmenų magija.
Kristalas – ypatinga gyvybės forma, žmogaus neišnagrinėta. Bet iš esmės,
paprastoje būsenoje, mineralų mastymo procesas nukreiptas į darbą, surištą su
kosmosu, kadangi jie iš jo gelmių gauna būtiną informaciją. Juk ir žmogus
galvoja apie tai, kas vyksta jų viduje, o tai – visokie įmanomi džiaugsmai,
nusivylimai, kančios ir kita, apie ką neįtaria kiti.
Mūsų Žemė irgi
mastanti būtybė?
Žinoma, jos protas daugelį lygių lenkia žmogaus protą.
Planetos mastymo veikla labai skiriasi mastymo greičiu. Joje irgi veikia
centro-smegenys, išneštos už jos fizinio apvalkalo. Palyginus su Žmogumi,
planeta masto labai greitai. Taip pat ji turi paralelinį mastymą, leidžiantį
jai vienu metu ir greitai spręsti daugelį problemų, kurių skaičius priklauso
nuo planetos išsivystymo lygio. Tiems mastymo procesams reikalinga energija, kuri
įdirbama Žemės branduolyje.
Iš esmės Žemė irgi užsiėmusi Kosminės informacijos savo
lygiui perdirbimu. Taip pat jos mastymas susijęs su kūryba, naudingų iškasenų
sudarymu, informacijos rinkime apie gyvybę fiziniame ir paraleliniuose
pasauliuose ir jos perdavimu toliau.
Yra identiškos planetos su tokiu pat mastymo būdu, yra ir
su kitu tipu, tai yra egzistuoja planetos ir be impulsinio žiedo. Jos masto
branduolio pagalba ir visas protinis darbas vyksta planetos viduje, jos
branduolyje.
O kaip pavyzdžiui
reikalai šiuo atžvilgiu pas Saulę?
Ji taip pat masto, kaip kiekviena gyva būtybė. Jai
priklauso branduolinė mastymo būsena. Saulės protas, kaip ir siela yra
branduolyje.
Kokie
branduolinio proto privalumai?
Esant branduolinei
būsenai, lengviau eina informacijos įsisavinimas.
O kam priklauso
plazminė proto būsena?
Ją turi plazmoidai – būtybės formos, iš Neigiamos Kosmoso
Sistemos.
Saulės
protuberantai ir žybsniai, tai saulės mastymo išraiškos?
Tai emocijos. Pagal vystymosi lygį Saulė stovi žymiai
aukščiau kitų savo sistemos planetų, todėl reikalinga energijų transmisija, per
tarpininkus, bendravimui. Bendravimas vyksta tarsi per vertėją, tai yra per
informacijos transformavimą. |