Nuostabios eilės.

Tiesos žmonėms atėjo metas sujungti kontūrus.

Kenkdami kitam, jūs netiesiogiai kenkiate sau. Padėdami kitam, jūs netiesiogiai padedate sau. Būkite išmintingi ir padėkite kitiems. Jei kenkiate kitam, jūs prisipildote neigiamomis energijomis, kurių pasekmes būtinai pajusite. Ir, priešingai – padėdami kitiems, jūs pildotės gėriu, kuris grynina jūsų dvasią ir atneša gerus rezultatus. Todėl būkite geri ir nuoširdūs su visais, visur ir visada, ir džiaukitės gyvenimu...

Vakar Bernardinuose radau straipsnį, kuris grąžino prie klausimo: koks vis dėlto turėtų būti sielos ir kūno santykis:sensėjiškas (rytietiškai-magiškas, kai kūnas yra tik sielos transporto priemonė, kurią reikia laikyti griežtai - pririštą grandine, neleidžiant jam cypsėti) ar krikščioniškas (kūnas yra sielos šventovė, ir siela savo meilės galia pajėgi jį perkeisti, sudvasinti)
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-04-kristina-zamartyte-sakaviciene-ka-veikia-tavo-kunas-begalineje-visatoj e/123776

Ir vėl nuo pradžios.  Ar neatsibodo tvirtinti to, ko nėra? Ir vienur ir kitur kalbama apie kūną taip pat... O prie grandinės pririšti reikia tą savo būtybės dalį, kuri pastoviai amsi ir visur ieško priešų, pastoviai kandžiojasi, nervinasi ir pyksta,  jai nepasotinamai kažko visada reikia, savo "kakodemoną"  hipotalamuse, jei fiziologiškai taip norit.... Palikit pagaliau savo nusistatymus ir "netiesų" ieškojimą, nepaverskit tai įpročiu. Geriau pašvęskit tą laiką savęs tobulinimui, patys pradžioje išlipkit iš duobės, stimuliuokite saulės rezginį meile, patys įsigilinkite daugiau į žinias, nebūtina teigti kitiems to, kas patiems neaišku.  O kad Siela "galėtu kūną sudvasinti" pirmiausia reikia atstatyti ryši su ja, na o tam reikia pirmiausia išsivalyti savo pilnus negatyvo sandėliukus ir sutramdyti savo negatyvo skleidėją, ko nuoširdžiai ir linkiu visiems. Dažniausiai neteisingomis žinios tampa tada, kai jos nepilnai suvoktos. Bet tai visada pataisomas dalykas, reikia tik noro.
Nesuvaldytas protas neturi išminties ir susikaupimo. Be išminties ir susikaupimo nėra ramybės. O argi gali būti laimė neramiam žmogui? Jei išvalysite savo protą, savo dvasią, tai viskas nuostabiai pasikeis. Tačiau turime valyti savo vidų, o ne keisti išorines sąlygas. Deja, dažnai darome atvirkščiai: pavyzdžiui, jūs matote veidrodyje savo išteptą veidą. Jei pulsite valyti veidrodį, tai veidas dėl to nepasidarys švarus. O jei nusiprausite, tai ir atvaizdas veidrodyje bus švarus. Taip ir mes – susidūrę su problema, pažvelkime pirmiausiai į save, o ne pulkime keisti išorines sąlygas.
Kol galime įsivaizduoti alternatyvas šiuolaikinei visuomenės struktūrai, kol suprantame, kad taip negali toliau tęstis – tol dar ne viskas prarasta. Kol galime tartis, dalintis ir kartu planuoti mūsų visų ateitį – dar yra viltis. Turime rinktis laimingą gyvenimą. Toks ir yra mūsų pasirinkimas! Sėkmės...

Ir jums sėkmės, nes melas slypi ne tik religijose, meluoja ir daugelis naujojo dvasingumo skleidėjų.
http://qmagija.blogas.lt/isdurkime-horui-aki-iv-dalis-132.html

Kaip gali būti kaltas kas nors kitas, kai tu pats neužtikrintas savimi, kada nežinai savo sugebėjimų. Pas kiekvieną iš mūsų yra didžiulis kiekis instrumentų ir galimybių, kad padaryti savo gyvenimą geresniu. Gyvenime visada yra vietos žygdarbiui, bet pagrindinis žygdarbis yra kada žmogus pradeda dirbti su savimi, siekiant kas dieną būti Žmogumi. Tada lemiamą savo likimo momentą jis neabejodamas atliks savo svarbiausią Pasirinkimą, kuris atitiks jo geriausia prigimtį, jo garbę ir švarią sąžinę..Dirbkit  su savimi šiandiena, kad po to nebūtu gėda už betiksliai pragyventus metus.
Kol tu eini - esi kelyje. Netgi tada, kada tiksliai nežinai kur eini. Bet vis tiek eik. Kadangi tai tavo kelias, brangink kelią, kadangi tik jis gali išvesti tave prie vienintelio tilto, kurį anksčiau ar vėliau pasieks visi. Kada nežinai kur eiti ir kodėl, sustok. Ištiesk į priekį rankas ir vėl eik. Tu vėl būsi kelyje ir tai svarbiausia - būti kelyje. Kada nežinai ką daryti, atsikelk ir vėl eik. Tai jau darbas. Tarp žmonių, tarp medžių, tarp minčių būtinai atsiras ir tavo paskirtis, tavo esaties būtinumas... Juk viskas mūsų pasaulyje vientisa, jei pasikeis dalis jo, pasikeis ir visa. Argi ne taip?

Virgi, tas zenklas, kuris cia labai daznai yra minimas ir, kad ir dabar vaizduojamas nuotraukoje, yra labai negatyvus. Ta patvirtino ekstrasensas ir ta pati virgules parode. Taip kad nezinau, ar tu pats nezinai, ka skleidi, arba tai tau naudinga skleisti.

Ir aš matau, ir man rodo, jog "rageliai tai vis tiek išlindę" tie patys, jau pažįstami, kad ir kaip pasivadinsi. Toks reiškinys vadinamas internetiniais "Troleis",  pridergti ir dingti, toks jau tikslas.  Įdomi mintis -"...nežinau, ar tu pats nežinai....". Tai štai žmogeli, tada ir nerašyk, jei žinai, kad nieko nežinai, o blogiausia, kad nieko ir nejauti, tas tai tikrai, bet tai pataisoma, būtų tik noro. Viskas jūsų rankose. Apsibraibyk žmogeli, ar nemiegi, jug "Raganų medžioklė" jau seniai pasibaigė, ..
Taip, man tai labai naudinga, gaunu "bonusus" iš Aukščiausiojo.
Kiekvienas žmogus gimsta pats ir miršta pats. Pats atsako ir už savo gyvenimo rezultatus - už savo mintis, jausmus ir poelgius. Susimastyk žmogau kam - svarbiau kaip tu gyveni ir ką tu nori išsinešti iš šio gyvenimo. Tada nebereiks nei tų vaikiškų žaidimų,nebebus ir tų "nežinau ar nežinau". Bus tik ieškau ir žinau, kad surasiu. Kada dvasingumas taps ne tik noru, bet ir vidiniu poreikiu, giluminiais jausmai, nebereiks jokiu ten išorinių "ekstrasensų patarimų", jokių kitų materialių "padėjėjų" ar dar kokių klounų. Tada pats galėsi būt vidiniam dialoge su tikruoju savimi, tada pats formuosi savo gyvenimą ir ateitį. Kada žmogus pasirenka tarnyste Dievui - materija tampa bejėge, jis tampa laisvas nuo visų tų juokingų žemiškų intrigų ir abejonių,  kuriamų proto.
Skubėk sukaupti dvasines vertybes per gyvenimą - nes tik tai tikra dvasinė jėga, kuri atveria kelią asmenybei į amžinybę. Taika ir santarvė visuomenėje prasideda nuo taikos ir santarvės žmogaus viduje.

Tai ką vis tik reiškia tas allat ra ženklas? Siūlau pasidalinti savo sampratomis. Gal atsiras daugiau aiškumo:)