Kas tai yra siela?

Siela – Absoliuto sudedamoji dalis. Dauguma sielų yra tarsi Jo vidinis pripildymas, Jo pagrindiniu darbo Vienetu, kaip jūsų organizmo ląstelė.

Dabar įeina į madą naujas terminas "Vienetas” kodėl taip vadinama?

Tokį pavadiną sielai duoda Mano Skaičiavimo Sistema, kuri užsiima jos programavimu. Siela – senas terminas. "Vienetas” – labiau šiuolaikiškas ir tiksliau išreiškiantis jos tikrą padėtį pasaulėdaroje: kiekviena siela – tai vienetinė sudedamoji didelės  dvasinės apimties dalis. Taip vienetai sudaro Mane (Dievą) arba Absoliutą. Gyva sudaro gyvą. Faktiškai siela ir vienetas – sinonimai. Vidinė jų esmė vienoda.

Kas sukuria sielas?

Savo pasauliams sielas sukuriu AŠ, Dievas. Aš jų kūrėjas. Bet pas mane yra ir pagalbininkai, tai yra specialios hierarchinės sistemos, kurios, Man vadovaujant, užsiima jų gamyba.

Jūs sukuriate sielas tik Žemei?

Visoms keturioms Visatoms, kurios yra Mano pavaldume.

Kam buvo sukurtos sielos?

Sukūrimo priežastys įvairios. Kas liečia Žemę, tai jai buvo reikalingas energijos nešėjas, perduodantis energiją nuo dvasinių Hierarchinių Sistemų planetai. Tokiems tikslams buvo sugalvotas žmogus, tai yra ypatingas perduodantis ir performuojantis mechanizmas. Buvo sukonstruotas fizinis apvalkalas, funkcionuojantis reikiamu būdu. O kad sukurtą materialų mechanizmą paleisti veiksmui, buvo nuspręsta išnaudoti kai kokią "subtilią” struktūrą, kuri ir yra siela, tai yra ypatingas energetinis įrenginys, skirtas tik žemiškam planui. Faktiškai siela tai švariai žemiškas supratimas, priskiriamas prie mažai išsivysčiusių formų egzistavimo. Ji "subtilaus” plano ypatinga konstrukcija, susidedanti iš laikinų ir pastovių sudedamųjų. Hierarchijoje sielų nėra, ten kitos formos – Esmės, tai yra labiau aukštesnės organizacijos gyvos būtybės. Tačiau, bet kuri žemiška siela tobulėja, tampa Esme, nes tokia evoliucija įdėta į jos sukūrimą.

Kodėl sielai buvo parinkta dabartinė žmogaus fizinė forma, juk formų yra daugybė?

Forma ne išrinkta o pasiimta iš kitos, Aukšto išsivystymo Materialios Sistemos, bendradarbiaujančios su Manimi. Tačiau žmogaus modelis buvo daromas žemiškoms sąlygoms, tai yra būtent duotajam fiziniam pasauliui. Materiali Sistema, iš kurios paimtas analogas, yra labai aukštame vystymosi lygyje, todėl pati materija jų pasaulyje skiriasi nuo jūsų. Fizinei materijai būdingas skirtingas tobulėjimo laipsnis, todėl bet kokia besikartojanti forma, atitinkanti skirtingas jos evoliucijos pakopas, reikalauja individualaus įdirbio. Todėl žmogaus kūnas buvo kryptingai sudaromas jūsų materijos lygiui.

Kodėl Jūs nusprendėte pasiimti forma būtent iš jų?

Aš norėčiau pasiekti žmoguje tokį fizinio apvalkalo tobulumą, kokio pasiekė duotoji Materiali Sistema. Jie pasiekė aukščiausio tobulumo, patys likdami materialiame kūne. Vystymosi fiziniame apvalkale sunkumai yra tame, kad jeigu tobulėjimo procese žmogus pasieks tokį išsivystymo lygį, kai pradės galvoti matrica, esant dabartiniai jo sudėčiai, tai nusimes savo fizinį kūną, kadangi aukštai išsivysčiusi siela suplėšys materialinį apvalkalą, kadangi pats materijos lygis liks žemu. Kad to neįvyktų, reikia prisilaikyti tų aukšto išsivystymo Materialių Sistemų kelio ir išvystyti žmogaus kūną atitinkamai sielai. Materijos forma turi būti tokia, kad išlaikyti aukšto išsivystymo sielą, todėl būtina kad ji irgi progresuotų savo sudėtyje, kartu su "subtilia” materija. Kūnas ir dvasia turi atitikti vienas kitą.

O kodėl prireikė sukurti būtent materialų žmogaus kūną?Juk siela galėtų vystytis ir "subtilioje” materijoje.

Fizinė materija ir fizinis kosmosas yra būtinas bendrai pasaulėdarai. Tai jo neatsiejama sudedamoji, kaip pavyzdžiui būtinas pamatas, galingų pastato konstrukcijų palaikymui. Materialūs ir subtilūs pasauliai tarpusavyje susiję ir mūsų Dvasinei Sistemai tenka pastoviai dirbti materialaus pasaulio ribose. Kad ką nors gauti Viršuje, reikia labai daug reguliuoti apačioje, fiziniame plane. Panašaus darbo Dvasinės esybės negali atlikti, tam reikalingos Materialinės. Todėl, kada būtina ką nors pataisyti, sukoreguoti fizinėje aplinkoje, Man reikia sudaryti kontraktus su aukšto išsivystymo Materialiomis Sistemomis (dėl tos priežasties pas mus atskrenda "skaidančios lėkštės”). Bet pagal kontraktą, už bendradarbiavimą tenka mokėti Materialioms Sistemoms. O tai nėra pigiai. Todėl Mano tikslas – savo valdose sukurti tokius materialius žmones, kurie pagal išsivystymo lygį atitiks "kontrakterius”. Tai padės išspręsti kai kurias problemas ir sumažins išlaidas fizinio pasaulio rekonstrukcijai.

Kokios dar yra sielos funkcijos, apart to, kad ji įjungia į darbą fizinį kūną?

Žmogus – tai biomašina, gaminanti energiją Hierarchinėms Sistemos ir tuo pačiu tobulina sielą, tai yra savaime besivystantis mechanizmas. Savaime besivystantis ta prasme, kad jis niekada nelieka nekintamu, o pastoviai progresuoja, užduotos programos pagrindu.

Kas yra sielos kompozitas?

Sielos kompozitas – tai jos energetinė, kokybinė sudėtis, kadangi energijos įdirbtos persikūnijimų metu, visos skirtingos pagal kokybę. Kitaip sakant, kompozitas -  vidinė sielos faktūra, įvairių energijų sudėtis, apsprendžianti jos individualumą ir išraiškumą.

Sielos kompozitas, kaip kokybinis energinis rinkinys yra apribotas?

Žemėje – ribotas, o bendrai – ne, žiūrint pas kokius žmones jį nagrinėti. Jei paimti paprastą žemišką žmogų, tai jam egzistuoja kompozitinės normos. O jei paimti ateivius, kosmines sielas, tai čia jau visai kitas reikalas. Pas juos skirtingi kūnai, skirtingi kompozitai, pagal galingumą jie irgi skiriasi.

Kodėl pas žemiškas sielas galingumas mažesnis?

Dėl nepakankamo išsivystymo. Jie dar nespėjo įdirbti savo galybę. Be to, yra žmonės panašūs į robotus. Jie mechaniškai atlieka darbus ir daugiau nieko nesugeba, nemasto. Toks žmonių tipas skirtas tik Žemei, jos reikmėms, todėl aukštas energijos potencialas jiems nereikalingas.

Ar galima kompozitą skaityti Šventa Dvasia?

Aukščiausias pradas būtinai yra kiekvienoje sieloje. Šventos Dvasios dalelytė yra kiekviename žmoguje, kas priklauso Dieviškoms sistemoms. Bet yra žmonės ir nuo Neigiamų Velnio sistemų.

Koks sielų sudarymo mechanizmas, ją sukonstruoja, išaugina, ar kaip?

Galima sakyti išaugina, bet tai labais sudėtingas procesas.

Kaip išauginama? Kaip žmogus – iš sėklos išaugina medį?

Ne, ne iš sėklos, o reikiamų kokybių energijų surinkimu. Ima vieną, labai mažos apimties energiją ir prie jos prijungia kitą, labai mažos apimties energiją. Po to laukia, kada jos apsijungs, prie atitinkamų sąlygų. Grubiai sakant, laukia kol viena priaugs prie kitos. Po to, imama sekantį energijos srautą ir prijungia prie tų dviejų ankstesnių, jau susijungusių, palaiko režimą ir laukia, kada jos priaugs. Tai labai kruopštus darbas, reikalaujantis juvelyrinio tikslumo. Ir laiko atžvilgiu procesas prasitęsia ilgam, kadangi reikia priauginti daugelį energijų, daugelį gabalėlių ar taškų – kompozitų. Tai labai subtilios sudedamosios, reikalaujančios kruopštumo ir ilgo susijungimo proceso. Ryšium su tuo, kad tokiu metodu išauginti sielas labai ilgai, pabandėme kitą sukūrimo būdą – ne laboratoriniu keliu, o praleidžiant sielas per  gamtinius Žemės sluoksnius. Todėl atsirado gyvūninės kilmės sielos. Toks būdas pagreitina sielos išauginimo procesą. Bet iš kitos pusės, tokios sielos vystosi ilgiau. Sielos progresuoja, renkant ypatingas kokybes, sukuriant savo nepakartojamą kompozitinę sudėtį.

Kiek laiko kuriama viena siela?

Devynis kosminius metus, bet atsiminkite, kad pas mus savas laikas.

Kam yra lygus kosminiai metai, lyginant su Žemiškais?

Vieni kosminiai metai prilygsta apytiksliai vienam milijardui Žemiškų metų.

O koks laikas reikalingas planetų sielų sudarymui?

Planetų – taip pat devynis kosminius metus. Pas ją tik apimtis didesnė, nors žinoma tai ir pagal įrangą sudėtingiau.

Bet kaip taip, per tokį pat laiką atliekama ir sudėtinga, ir paprasta? Pagal mus planetos siela ir didesnė ir sudėtingesnė?

Norite pasakyti, kad kuo didesnis ir sudėtingesnis tai ir statomas ilgiau. Pas Mus iš karto surenkamos visos apimtys ir pradedamas sujungimas,vienu metu vyksta daugelis operacijų. Pas žmogų, sielos apimtis maža, imama maža energijos apimtis. Pas Žemę apimtis didesnė, imama didelė apimtis. Bet dėl ypatingų surinkimo metodikų, jos įvykdomos per vienodą laiką, kadangi žmogaus sielą sudaryti yra sudėtingiau, su mažesnėmis apimtimis, nei planetos – iš stambių. Didelės detalės geriau matomos, patogiau, todėl su jomis ir dirbti greičiau, tai yra viena, kompensuoja kitą, o laiko atkarpa gaunasi tuo atveju vienoda.

Konstruktyviai sielas iš karto sukuria skirtingas ar vienodas?

Vienodas. Kai jos eina nuo nulio, tai jos visos absoliučiai vienodos.

O pagal sielos energijų kokybę, žmones daro vienodus ar skirtingus?

Jei kalbėti apie pirmapradį momentą, tai ir pagal konstrukciją ir pagal kokybę jos visiškai vienodos. Bet jose įdedama viena dalelė, kuri užtikrina joms orientaciją ir individualumą. Sielos progresuoja, renkant ypatingas, skirtingas kokybes, sudarant savo nepakartojamą koloritą.

Ar vystymosi eigoje nesutinkama vienodų sielų?

Vienodų nesutinkama, bet panašių yra ir jas išnaudoja vienatipiniuose procesuose, vieno tipo energijos gamybai. Kai sielos ruošiasi įsikūnyti vienoje nacijoje, tai jas parenka panašias energetiniais parametrais ir apgyvendina kūnuose, turinčiuose "subtilią” vienodą konstrukciją, kuri kaip tik ir aprūpina vieno tipo energiją, naciją. Todėl sielos, priklausančios vienai nacijai, panašios, bet identiškos tik pradiniame nacijos sudarymo momente. O po to, atitinkamai gyvenimo programos, vyksta charakterio kokybės ir kiekvienos sielos individualybės įdirbis. Bet kuri nacija turi savo vystymosi kryptį, vienoje daugiau vieno, kitoje daugiau kito. Viena nacija turi vienokių kokybių, kita kitokių. Todėl, dabartiniame vystymosi lygyje, sielų, priklausančių skirtingoms nacijoms, konstrukcija ir kokybė skiriasi viena nuo kitos.

Ar sukuriant naują sielą egzistuoja kokios tai taisyklės?

Egzistuoja atitinkami dėsniai, pagal kuriuos vyksta sielos sudarymas.

Kai siela sukuriama laboratorijoje, po kokio momento ji tampa gyva?

Nuo pačio pirmapradžio momento ji gyvena, todėl jei ji negyventų, jos negalima būtų išauginti per devynis kosminius metus. Tai yra, siela iškart yra dvasinama, tik sudarius. Tai didžioji paslaptis, kurią žinau tik Aš. Aš pats atėjau iki visko šito ir esu, kaip pas jus sako, Autorius viskam, kas randasi mano Visatose. Bet tas paslaptis aš patikiu savo aukščiausiems padėjėjams, taigi daugelį dalykų žinau ne tik Aš, bet ir mano artimiausieji. Todėl Angelų sistemoje pas mane yra asmenybės, kurios padeda man įdvasinti.

Ką tik sukurtos žmonių sielos visiškai vienodos, tiksliau – jos visos tuščios. Jų matricų gardelės neužpildytos. Tik vystymosi procesas padaro jas visas skirtingas.

Kuriant sielas, į jų konstrukciją įdedama ypatinga dalelė, kuri ir duoda sielai tik jai būdingą vystymosi kryptį. Tai labai mažytė dalelytė, kuri dirba tik tam, kad visos sielos būtų individualios, tai yra duoda sielai savitumą, per jos pasirenkamą vystymosi kryptį. Todėl, būtent dėl tos dalelytės, visos sielos yra individualios ir nepakartojamos. Jos gauna galimybę keistis ir tobulėti norima kryptimi.

Sielos matrica

Tai sudėtinga konstrukcija, kuri susideda ne iš figūrų, o iš apimčių, pereinančių iš vienos į kitą pasluoksniais. Ir žinoma jas sudaro daugybe skaičių, skaičiai ant skaičių. Jei jums patogu vaizdžiai įsivaizduoti rutulį, tai visą jo apimtį galima padalinti į sektorius ir kvadratu, bet iš tikro viskas yra žymiai sudėtingiau. Tai tinklelis iš skaičių, su atitinkama energetikos reikšme, kiekviena jos gardelė užpildoma konkrečia energetine kokybe. Skaičius kaip kodas, išreiškiantis reikalaujama kiekybę ir kokybę, būtina duotai gardelei.

Duotoji dalelytė daro siela ne tik individualia, bet ir apsprendžia jos būvimo padėtį bendroje Esybės Apimtyje.

Ta dalelytė į siela įdedama pirmapradžiai? 

Taip, nuo pat pirmo jos sukūrimo momento, bet vėlgi – su nustatomu momentu.

Ar gali per vieną gyvenimą pasikeisti sielos konfigūracija?

Ji keičiasi pastoviai ir niekada nebūna konstanta. Galima netgi pasakyti, kad konfigūraciniai pasikeitimai vyksta kiekvieną sekundę. Tame – vystymosi esmė.

O su kuo surištas tas pasikeitimas, su energijų užsipildymu?

Su kokybiškų energijų užpildymu ir su kai kuriomis naujomis konstrukcijos statybomis.

O pas degraduojančias sielas matricos gardelės neprisipildo energija?

Pas jas ne tik kad neužsipildo gardelės, bet vyksta pačių gardelės statinių išyrimas.

Kas yra sielos matrica?

Matrica – tai yra Siela, jos atitinkama konstrukcija, sudaryta iš atskirų gardelių, sudėtyje turinčių skaitmeninius kodus.

O kaip matricos gardelės surištos su sielos konfigūracija?

Konfigūracija – tai bendra apimtis, sudaranti sielą. Ta konfigūracija pas skirtingus žmones gali būti pati įvairiausia. Gardelės tarp savęs surištos matricoje atitinkamais statybos dėsniais. Bendros apimties konfigūracija išstatoma pačios sielos, priklausomai nuo skirtingo gardelių užpildymo, kokiais tai energijos tipais. Kiekvienas individas stato save pats. Savęs statymo principas įdėtas pačioje matricoje. Dėl tos priežasties – pas kiekvieną sielą sava konfigūracija, nėra vienodų tarp savęs. Kiekybinė ir kokybinė sudėtis pas kiekvieną matricą skirtinga.Sielos matricos gardelės su skirtingu energijų užpildu, sudaro sielos kompozitą, suteikia jei ypatingas savybes.

Ar būna paprastų konfigūracijų?

Iš esmės – visos sudėtingos. Mums  yra paprastos – pirmapradės sielos.

Kas sieloje svarbiau: matrica ar konfigūracija?

Žinoma matrica. Būtent nuo jos priklauso konfigūracijos sudarymas, nuo matricos priklauso visos sielos sudarymas.

Ar pirmapradžiai matrica turi atitinkamą gardelių skaičių?

Taip, pas visas sukurtas matricas gardelių skaičius vienodas. Bet taip Aš kalbu tik apie savo sielas, kurias sukūriau. O pas kitus Dievus gali būti ir skirtingai.

Sudarant sielą, į ją pirmapradžiai įdedama gyvybiška energija ir vystymosi nukreipiamoji.

Kas tai yra "vystymosi nukreipiamoji”?

Tai ir yra ta dalelė, kuri orientuoja kiekvieną sielą į individualų vystymąsi, formuoja jos unikalumą, tai yra savotiškas mikroprocesorius, kuris pastoviai priverčia asmenybę rinktis iš siūlomo asortimento, bet pasirinkimo momente, jis pastumia asmenybę formuotis ta kryptimi, kuri reikalinga tai asmeninei Apimčiai, kuriai skirtas duotasis individas bendroje Esybės Apimtyje. Kiekviena Esybė paprastai vystosi ne pati sau ir tik sau, o dėl specialių Apimčių.

Ar toks mikroprocesorius yra ir pas mineralus, augalus ir gyvūnus?

Absoliutas – visur. Individualumas būdingas kiekvienam besivystančiam vienetui.

Kaip matrica užpildoma energijomis?

Apvalkalai tarnauja tarsi filtrai. Apvalkalo tipą atitinkančios energijos: astralinės, mentalinės ir tt., užsilaiko atitinkamame apvalkale, o žymiai subtilesnės energijos praeina kiaurai per visus egzistuojančius subtiliuosius kūnus, tokiu būdu vyksta energijų išvalymas. Kiekvienas apvalkalas užlaiko savo diapazoną. Todėl, po daugkartinio išsivalymo, tik pačios kokybiškiausios energijos patenka į matricos gardeles. Išnaudojamas Hierarchijos principas: kiekvienas energijos tipas užpildo gardeles priklausomai nuo savo lygio, tai yra gardelės užpildomos atitinkama tvarka.

Matrica duodama vieną kart ir visam laikui? Ir nejaugi jos užtenka visam begaliniam vystymuisi?

Matote, matrica sudaryta taip, kad auga pati. Tai sudėtinga pati besivystanti konstrukcija. Ji priaugina tuščias naujas gardeles pati, priklausomai nuo esamųjų užpildymo. Jos priauginamos iš visų pusių ir lygiagrečiai ir statmenai ir visaip. Nebūna taip, kad matrica būtų konstanta. Jeigu pavyzdžiui kokia nors energija užpildė gardelę, tuoj pat atsiranda naujas statinys, kadangi kiekviena gardelė – tai yra skaičius, kodas. Ir gardelės užpildymas veda prie jos kodo pakeitimo, kadangi tuščia apimtis keičiama į pilną. Skaičiai vienoje gardelėje keičiasi sistematiškai, priklausomai nuo užpildymo, tai yra vyksta jos užpildymas ir visa tai išreiškiama skaičių pasikeitimu joje. Užpildymas atitinka užbaigtą kodą, kuris ir duodą signalą naujos gardelės statymui. O kadangi atsirado nauja gardelė ir nauja energija joje, tai keičiasi visas skaičių sąstatas. Atvykstant naujai energijai keičiasi visi santykiai viduje ir bendras sielos kodas.

Ar užpildančių energijų spektras vienodas visoms sieloms?

Pirminė užpildymo stadija užduodama atitinkamai energijų apimčiai ir kokybei, kadangi siela dar neišsivysčiusi ir nežino ko jai reikia, o ko – ne. Pati pirminė stadija – konkreti ir konkrečiuose rėmuose. Kada ta, pirmapradė matrica, pripildyta pilnai, toliau ji pradeda pildytis pati tuo, kas jai labiau reikalinga. Pas ją jau atsiranda savo tikslas, savo individualus pasirinkimas, savo kelias. Auga bendra apimtis.

Ar bet koks pasirinkimas, kurį daro žmogus, keičia jo konfigūraciją?

Taip. Tobulėjimo keliai veikia matricos konfigūraciją, kadangi jie apsprendžia užpildomų energijų tipus. Viskas tarpusavyje surišta.

Ar keičiasi konfigūracija, pereinant iš lygio į lygį?

Taip, konfigūracija keičiasi visomis kryptimis, į visas puses apimtyje.

Ar šitie pasikeitimai vyksta staigiai, ar palaipsniui?

Viskas priklauso nuo individų emocijų, pereinant nuo žemiško plano į pirmą lygį. Pereinat sieloms iš žemiško lygio į pirmą Hierarchijos lygį, pas jas išsisaugo labai daug emocijų, ir jos įtakoją į ypatingą sielos statinį. Nors ir sako, kad emocijų nėra, bet pradinėje stadijoje vis dėlto jos dar yra ir labai įtakoja sielos konfigūracijos sudarymą. Tai yra, priklausomai nuo to, ką individas jaučia perėjimo momentu,vyksta savotiškas gardelių užpildymas ir stiprios emocijos gali staigiai pakeisti energijų konfigūraciją, o ramios emocijos – tyliai, palaipsniui.

Ką reiškia matricai tai, kai žmogus Žemėje pasiekia šimtąjį lygį?

Pirminė matrica pilnai užpildyta būtinomis energijomis ir toliau prasideda savarankiško matricos augimo procesas. Tai naujo vystymosi etapo pradžia. Bet vis tiek siela lieka valdoma iš Aukščiau.

Ar kada nors baigiasi matricos užpildymas energijomis?

Matrica – pastovi ir jos pripildymas naujomis kokybiškomis energijomis nesibaigia niekada. Vystymasis – tai nesibaigianti vidinio kompozito transformacija.

Ar įleidžiama į matricą nekokybiškos energijos?

Ne, neįleidžiama. Į gardeles patenka tik absoliučios kokybės energijos, tai yra švariausios, be mažiausių priemaišų. Kas yra "purvas”? Tai taip pat energija, bet kitos kokybės, labai žemos, pagal lygį ir pati kokybė žema. Ji neįleidžiama į aukščiausius pasaulius, o išvaloma sieloje ir lieka apačioje. Dėl tos priežasties sielos Žemėje praeina apsivalymą, numetant laikinus apvalkalus, kuriuose susikaupia žemos kokybės energijos komponentai. Apvalkalai nepraleidžia į matricą ir neatitinkančios kokybės. Į ją patenka tik pačios aukščiausios rūšies energijos. Į matricas prasiskverbia tik pati švariausia energija, nors ir įvairios kokybės. Pas kiekviena kokybę yra savo konkretus dydis, etalonas duotajam vystymosi ciklui. Žmogus kaupia tokias pat energijas kaip ir Aš (Dievas). Jos skiriasi tik kiekiu ir galingumu.

Ar apsprendžia matrica žmogaus tipą kiekvienai vystymosi stadijai, pavyzdžiui viename gyvenime jis – drąsus, kitame – baikštus ir tt.?

Visa tai apsprendžiama tikslu. Būtent jis užduoda – kokias energijas žmogus turi surinkti per sekantį gyvenimą, pasiekiant atitinkamus tikslus. Energijos, kurias jam būtina surinkti, tai jo charakterio kokybės, todėl parenkamas atitinkamas charakterio tipas: ar drąsumas, ar atsargumas, ar dar kas nors.

Žmogaus matrica pradeda pildytis kai jis yra Žemėje, o kai pereina į Hierarchijos lygius, ji irgi pildoma toliau?

Viskas vyksta analogiškai. Esatis pildo gardeles ir daro naujus priestatus. Vyksta priauginimas pradžioje pirmuose gardelių lygiuose, o po to gardelių bazių. Tai tos pačios gardelės, tik žymiai didesnių gabaritų.

Viename lygyje matrica užsipildo vienomis energijos rūšimis, kitame – kitomis?

Kiekvienas lygis reikalauja atitinkamo energijų kiekio ir kokybės gardelėse. Nepasiekus norminių parodymų siela negali pakilti į sekantį lygį. Bet per perėjimą, pirminėje stadijoje, siela gali surinkti tas energijas, kurias pradėjo rinkti buvusiame lygyje, tai yra, kai kurios gardelės pradeda pildytis žemiau esančiame lygyje, o pratęsia pildymą jau aukštesniame.

Kokiam vystymosi periodui duodama pirminė matrica? Visam buvimui Žemėje ar ir Visoje hierarchijoje?

Ne. Žinoma, pirminės matricos ribos yra. Pirminė matrica, įskaitant ir tolimesnes jos planuojamas gardeles, išskaičiuota užpildymui iki kelių pirmų Hierarchijos lygių. Tačiau, žinoma tai nėra tikslūs jos apribojimai. Asmenybė turi teisę į pagreitintą vystymąsi, todėl individas, tvirtai siekiantis tikslo, gali pripildyti savo matricą  dar būdamas Žemėje. Viskas priklauso nuo pačios asmenybės. Vienareikšmiško atsakymo niekada negali būti. Visada yra variantai.

Ar Esybės vystymosi metu gali būti momentas, kai matrica jai nebevaidins jokios reikšmės?

Tokio momento niekada nebus. Matrica visada turi didžiulę reikšmę bet kuriai Esybei, todėl, kad be jos asmenybė – ne asmenybė. Individas be matricos nustoja egzistuoti kaip dvasingas tvėrinys. Matrica – tai asmenybė.

Sielos TREJYBĖ

Kas yra sielos trejybė?

Sielas sudaro trys pradžios: teigiamą, neigiamą ir valdančioji. Vaizdžiai galima įsivaizduoti kaip rutulio tris dalis, pagrindinė iš kurių yra valdančioji. Kiekvienoje sieloje teigiamo ir neigiamo yra po vieną procentą, užduodamą iš karto. Toliau siela vystosi ir pildosi tai vienokiomis tai kitokiomis energijomis, bet valdymo sektorius negali viršyti daugiau nei pusę rutulio apimties. Tokia įdėta programa.

Jei siela vystosi tik gėrio kryptimi, tai pas ją lieka tik du sektoriai: teigiamas ir neutralus?

Ne, vienas procentas neigiamo sektoriaus būtinai lieka. Tai konstanta, ji egzistuoja nuo sukūrimo pradžios ir niekas negali tai susinaikinti. Taip pat, kaip ir teigiamos dalies vienas procentas, visada išlieka.

O valdančioji dalis gali mažėti?

Ne, vystymosi eigoje ji tik didėja. Kadangi, bet koks augimas, teigiamo ar neigiamo sektoriaus, iššaukia valdančio sektoriaus augimą.

Ar būtina išlaikyti balansą tarp neigiamo ir teigiamo sektorių?

Ne, nebūtina. Sektoriai niekada neturi būti vienodi. Pats vystymasis visada veda prie vieno ar kito sektoriaus didumos, kito atžvilgiu.

O jei asmenybė pasiekia tokią būseną, kai neigiamas sektorius sudaro tik vieną procentą. Kas tada su ja vyksta?

Tokia asmenybė toliau užsiima kūryba Angelų Sistemoje. O jei tampa neigiama, apart vieno procento teigiamo, pereina į Šetono Sistemą.

Kas įeina į valdymo sektorių?

Tai ypatinga sielos programa. Galima sakyti, kad ten savęs suvokimas, sielos protas. Vadovaujanti dalis, tai pasąmonė, bet su dvasinės energijos pagrindu ir savojo "aš” suvokimu.

Suvokimas yra kaip apvalkalas, apgaubiantis matricą iš išorės ir yra pagrindine pasąmonės veikiančia jėga. Jis duoda Esybei savarankiškumą visko suvokime. Savęs ir sielos suvokimas vyksta tik pirminiame etape, esant neužpildytai matricai (taip naujagimis suvokia save, kad jis egzistuoja, nors nieko neatsimena). O kai siela vystosi ir matrica užpildoma, tai individas apart savęs, suvokia ir savo aplinką, kuri yra šalia jo. 

Esybėms įdirbta programa, vienam gyvenimui, įstatoma į Valdantį sektorių,. Pas žmogų programa taip pat surišta su Valdančia dalimi, bet kadangi pas jį yra dar ir apvalkalai, tai programa užrašoma į kiekvieną apvalkalą su atitinkamu darbo režimu kiekvienam iš jų. Pas kiekvieną apvalkalą sava programa, o jei tiksliau poprogramė. Jei kalbėti apie gyvenimo ribas, kurioms duodama programa, tai pas visus jos skirtingos.

Kaip dirba vadovaujanti dalis?

Vadovaujanti dalis vykdo atitinkamus kaupimus, einančius į matricą. Bet pati matrica dalinasi į tris skyrius, kuriose yra trys skirtingos energijos rūšys, tai yra kiekviena trivienės sielos dalis: teigiama, neigiama, valdančioji – duodančios sankaupas matricos dalyse. Be to, į valdančią dalį ateina pačios aukščiausios energijos iš kitų dviejų dalių, nepaisant to, kad ji pati kaupia potencialą. Taigi, faktiškai jos energijos resursai patrigubėja.

Vadovaujantis sektorius vadovauja viskam, visiems vystymosi dėsniams, veikiantiems viduje, kaip pavyzdžiui žmogaus smegenys vadovauja visiems fiziologiniams procesams organizmo viduje, juos kontroliuojant. Taip pat ir sielos Valdančioji dalis žino viską, kas joje vyksta ir esant būtinumui vykdo perstatymus.

Kiekviena asmenybė turi teise pati nuspręsti ir niekas neturi teisės riboti jos normoms ir pasirinkimams. Man reikalingos aukšto sąmoningumo sielos, kokybė – pasiekta per aukštą sąmoningumą. O bet kokie dirbtiniai apribojimai duoda jau ne tą kokybę.

O kokioje konkrečioje vietoje randasi protas, sąmonė?

Sąmonė yra matricoje, o protas, intelektas – pastoviuose kūnuose. Žinoma, žmogaus protas nepriklauso fizinėms smegenims ir nepriklauso pilnai tik nuo jų. Kai siela palieka materialų apvalkalą, jos protas išsaugojamas ir vis praturtinamas, nuo kiekvieno įsikūnijimo. Tačiau žmogus, dėl žemo  išsivystymo, dar nesugeba mastyti matrica, tai yra kol kas jis įdirba savo minčių aparatą, bet jis yra už matricos ribų.

Kas vyksta individo degradacijos metu?

Matricos gardelių ištuštėjimas, tai yra energijos išnaudojimas, anksčiau sukauptų energetinių sudedamųjų iššvaistymas. Bet pats energetinis pagrindas, matricos konstrukcija, niekada nesuyra  kaip ir dalelė, kuri valdo pradiniais veiksmais, mikroprocesorius, irgi pastovus ir niekas tų dviejų sielos sudedamųjų negali išardyti, apart Manęs Paties.

Ar tai reiškia, kad degraduojantis žmogus iššvaisto Jūsų Dievišką energiją ir pasipildo grubiomis Šetono energijomis?

Taip, keičiasi matricos užpildymo kokybė.

Ar planetų sielos irgi turi kokia tai matricą?

Taip, žinoma. Jos konfigūracija labai sudėtinga. Kuo siela yra aukščiau pagal išsivystymą, tuo sudėtingesnė jos konstrukcija. Todėl sudėtinga žmogaus siela, pagal sudėtį, maksimaliai priartėja prie planetos sielos ir atvirkščiai. Todėl, jai žmogus pasiekė žemišką šimtąjį lygį, jo siela pilnai galima įlieti į planetos kūną, kadangi sielos matricos konfigūracija maksimaliai priartėja prie planetos sielos matricos konfigūracijos. Taip pat, kaip ir gyvūno sielos matricos statinys priartėja prie žmogiškos sielos matricos sudėties, jo siela gali būti įkūnyta į žmogišką kūną. Bet tai vyksta žemutiniame žmogiškame lygyje, kuris skiriasi nuo viršutinio šimtu žemiškų lygių. Tuos lygius ir reikia skirti. Viena siela tik atėjo iš gyvūnų lygio, o kita jau ant ties pastatė savo matricos struktūra, ant tiek galinga ir daugiabriaunė, kad pasiruošusi pereiti į planetos kūną.

Kuo aukščiau intelektas, tuo greičiau užpildai matricą?

Taip, nes žemo lygio siela ne visada sugeba pripildyti matrica reikiamos kokybės energija, todėl pas jas ir egzistuoja taip vadinamas apsivalymas, nuo "purvinų” energijų. Žemutinės sielos nors ir vystosi, bet ne visos jų įdirbtos energijos patenka į matricą. "Nešvarios” energijos į ją neįleidžiamos. O aukštos Hierarchinės asmenybės, jau nebegamina žemo diapazono energijų ir pas jas nėra tokio apsivalymo, kuris egzistuoja Žemėje. Dirba su tokiomis energijomis, kurios tiesiogiai eina į matricą, be broko, todėl ir matrica užpildoma greičiau.