Penktadienis, 05.06.2020, 05:21
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2012 » Spalis » 31 » Sielos tranzicija, vadinama mirtimi ir mylimo žmogaus praradimas dabartiniu metu
20:14
Sielos tranzicija, vadinama mirtimi ir mylimo žmogaus praradimas dabartiniu metu

Kadangi greitai šioje planetoje įvyks daugkartinės permainos, daugelis sielų šiuo laiku atliko sąmoningą pasirinkimą palikti savo fizinį įsikūnijimą. Daugeliui iš jūsų teks tapti savo mylimų būtybių tranzicijų liudininkais. Norėčiau kad jūs matytumėt tranzicijas, jūsų vadinamas "mirtimi”, šiek tiek kitoje šviesoje ir supratime.

Visi jūs žinote, kad nėra tokio reiškinio kaip "mirtis”. Egzistuoja tik sielos perėjimas iš žmogiškos fizinės patirties sferos į kitokią būseną, kas suvokiama kaip "mirtis”, bet sielai tai paprasčiausias perėjimas ir nieko daugiau. Tai beveik visada džiaugsmo, atsilaisvinimo, laisvės ir apsijungimo su kitais savojo Aš aspektais, momentas. Svarstymų ir naujų pradėjimų laikas, bet niekaip ne katastrofinis įvykis. Pilnai tai suvokus, jūs kokį tai laiką sau leisite būti apraudojimo būsenoje, nes taip mes išreiškiame pagarbą toms energijoms, kas "išėjo”, bet jūs negedėsite išėjusiojo. Jūs priimsite  mylimo žmogaus pasirinkimą ir pilnai su tuo sutiksite.  Padėkosite išeinančiam, už kartu praleista laiką įsikūnijime ir palaiminsite jo kelią naujam patyrimui, savo širdyje pilnai suvokdami, kad išsiskyrimas –  yra nieko daugiau, tik trečio išmatavimo proto iliuzija. Žinosite  be abejonių, kad su jais  bet kuriuo momentu galite pasimatyti ir praleisti laiką vidiniuose planuose ir kad jūsų ryšiai, su tais kuriuos mylite, nenutrūks amžinai.

Tie, kas savo įsikūnijimo patirtyje  giliai mylėjo vienas kitą –  yra žmonės pažinoję vienas kitą ir eonus metų  įsikūnydavę vienas kito gyvenimiškoje patirtyje.Jūs vienas kito fizinės netekties patirtį  išgyvenote ne kartą,  bet vėl ir vėl rasdavote vienas kitą ir gyvenote kartu kaip draugai, ar kaip vienos šeimos nariai.

Kartais atrodo, kad mirtis yra nelaimingo atsitikimo ar nusikaltimo, karo ar gamtinės stichijos pasekmė. Nepriklausomai nuo formų, kurias jie priima, visi perėjimai  yra planuojami sielos, kitame išmatavime. Tokį pasirinkimą, priklausomai  nuo sielos pasirinkto kelio, lemia įvairios priežastys arba karminės atsakomybės būtinumas, kurį kitoje uždangos pusėje   savanoriškai pasirinko išeinantysis . Sielos lygyje, išeinančiajam tai paprastai labai jaudinantis momentas ir jis arba ji su nekantrumu laukia žengimo momento, į naujos patirties kelią, didžiame nuotykyje, vadinamame "gyvenimas”.

Žemiau seka vienos gerai mums žinomos moters, kuri automobilinėje avarijoje prarado sūnų, istorija. Ta netektis visiškai sugniuždė ją ir ji niekaip negalėjo grįžti prie normalios emocinio balanso būsenos. Galų gale ji kreipėsi į Aureliją, kad su manimi, Adama,pravesti čenelingą ir išsiaiškinti, kodėl jos gyvenime įvyko tokia tragedija. Tą įvykį ji suvokė, kaip didžiulį neteisingumą ir ruošėsi užvesti kaltinimo bylą tiems, kas jos nuomone, buvo atsakingi už vienintelio sūnaus mirtį.

Tada aš jai atsakiau per savo čenelerį (Aureliją). Tas atsakymas tapo jai dideliu palengvėjimu ir išgijimu jos širdyje. Išklausiusi tai, ji gana greitai sugebėjo paleisti didžiąją dalį savo kančios ir gedėjimo. Dabar ji gali vėl žiūrėti į gyvenimą su atnaujintu džiaugsmu ir viltimi, žinant, kad jos sūnus kitoje uždangos pusėje gyvas ir sveikas, myli ją daugiau, nei kada nors anksčiau ir daro būtent tai, ko norėjo jo siela.

Jaučiu, kad jums reikia žymiai giliau suprasti tą perėjimo procesą, kurį jūs vadinate "mirtimi”. Mes žinome, kad vėliau ar anksčiau daugumas iš jūsų susidurs su panašia situacija arba savo gyvenime, arba aplinkinių žmonių gyvenime. Tie iš jūsų, kurie širdimi ir siela priėmė tą suvokimą, tikrai galės nuraminti save, kai susidurs su panašia problema nuosavame gyvenime. Taip pat jūs galėsite tada ir nuraminti aplinkinius, kurie kol kas nepriėmė tos perėjimo supratimo palaimos. Dabar pereinu prie istorijos. 

 Adamos atsakymas iš Telaso

Aš jaučiu tavo gilų skausmą ir liūdesį, dėl sūnaus praradimo. Tai visiškai normali motiniškos širdies reakcija – apraudoti savo vaiko netektį, mano brangioji, svarbu, kad tu leistum pergyventi savo skausmą ir liūdesį, nes nėra išmintinga, nei dvasiškai, nei fiziškai savo skausmo ir liūdesio neigimas ar slopinimas. Kai po kiek tai laiko tu būsi pasiruošusi, dar svarbiau bus paleisti skausmą ir pereiti į džiaugsmą. Gyvenimas turi tęstis visiems, jis niekada nesibaigia.

Pas tave nuostabi atvira širdis, o mylimo sūnaus praradimo skausmas yra katalizatorius, leidžiantis tavo širdžiai dar dagiau atsiverti. Tu, mano brangioji, žinai kad nėra tokio reiškinio, kaip mirtis. Tai trimačio suvokimo iliuzija. Jeigu tu galėtumei matyti už uždangos ribų, žinotum, kad tavo sūnus gyvas, yra tvarkoje ir turi didesnį suvokimą, nei kada nors turėjo anksčiau. Dabar tavo sūnus sugeba suprasti savo santykių su tavimi trūkumus, kai jis buvo fiziniame įsikūnijime ir jam dabar leista priartėti arčiau tavęs, tavo širdies, nei tai buvo jo žemiškame gyvenime. Dabar jis pilnai suvokia tavo gilią, tikrą meilę jam. Savo evoliucijos eigoje tu pragyvenai šioje planetoje tūkstančius įsikūnijimų ir pas tave buvo tūkstančiai vaikų. Su daugeliu iš jų, tu įsikūnydavai vėl ir vėl ir iš tikro, ilgam niekada neišsiskirdavai su tais, su kuriais buvo nuoširdūs ryšiai. Tavo sūnus praeituose gyvenimuose jau daugelį kartų buvo tavo gyvenimo dalimi ir bus ja vėl,ypač tada, kai uždangos tarp išmatavimų taps žymiai plonesnės. Artimiausioje ateityje, kai atliksite savo pakylėjimą, vieną kart patirsite didžiulį džiaugsmą, kai atsirasite prieš visus savo mylimuosius, palikusius fizinį pasaulį. Įsivaizduokite sau šį paveikslą ir pakylėjimo ekstazę. Tai dalis plano, mano brangioji. Palaikyk meilės ir vilties degimą.

Pajausk savo sūnaus būvimą šalia ir meilę, kurią jis tau dabar grąžina. Nuo savo perėjimo momento jis įgavo daug naujo supratimo, kurio neturėjo, būdamas fiziniame kūne. Tavo sūnus padavė prašymą  Šviesos Karminei Tarybai, kad jam būtu leista labai dažnai būti šalia tavęs, o taip pat tapti vienu iš tavo gidų, padedančiu tau sekančiame evoliuciniame žingsnyje.

Aš, Adama prašau tavęs paleisti tragedijos jausmą. Kas liečia tavo sūnų, nelaimingas atsitikimas, priešingai, nei tau matosi, buvo suplanuotas jo Sielos. Jį, automobiliu numušęs žmogus, buvo tik to plano įvykdymo įrankis, atliekantis karminį sutikimą. Žinok, kad šis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei tavo sūnaus siela vidiniame plane nebūtų padariusi pasirinkimo nutraukti dabartinį įsikūnijimą ir pereiti į sekantį planą. Nebuvo jokio nelaimingo atsitikimo, o buvo sielos pasirinkimas, realizuotis sekančiam evoliuciniam žingsniui. 

Sielos lygyje, tavo sūnui dar nebuvo atėjęs laikas įeiti į pakylėjimo procesą, o toks yra tavo pasirinkimas. Jam dar buvo likę daug problemų, kurios reikalavo atidirbimo iš kitų pozicijų. Žinok, kad jam būtų buvę ypatingai sunku išspręsti jas, tame įsikūnijime, kurį jis ką tik paliko. Panorėjęs palikti savo kūną dabar, tavo sūnus gavo palankias galimybes, su didele išmintimi ir supratimu, paruošti savo užduotis ir paskirtį būsimam įsikūnijimui. Po poros metų jis grįš, kaip nuostabus "naujo pasaulio” kūdikis, kad padėti kitiems ir puošti planetą. Sekančiame savo įsikūnijime jis bus žymiai geriau dvasiškai pasiruošęs savo svajonės įgyvendinimui. Jis, su žymiai didesniu lengvumu, nei tai būtų įmanoma dabartiniu laiku, galės realizuoti savo sielos programą.

Žinok, kad nusprendęs išeiti dabar, sekančiame gyvenime jis galės atlikti pakylėjimą be visų tų kančių, sunkumų ir sudėtingumų, su kuriais jam tektų susidurti, jei būtų likęs čia dabar. Savo didelės meilės dėka, tu jam labai padėjai, gaunant tas ypatingas privilegijas sekančiame įsikūnijime. Jis labai tau dėkingas už meilę, kurią be jokių sąlygų dovanojai, kai jis buvo fiziniame kūne.

Žinok, kad tavo sūnus labai tave vertina ir gerbia už meilę jam. Jis padeda tau paruošti kelią grįžimui namo. Kadangi tu labai myli savo sūnų ir nelaikai jo, dabar priimk jo sprendimą žengti sekanti žingsnį. Kiek iš mūsų stebėjimo taško, taip ir iš sielos programos pusės, jo išėjimo iš įsikūnijimo sprendimas buvo savalaikis ir pozityvus. Tavo sūnus labai myli tave ir iš tikro labai nori, kad tu būtum laiminga ir džiaugsminga, kad priimtum jo išėjimą, kaip geriausia, kas galėjo su juo nutikti duotuoju metu.

Tiesiog dabar jis sako tau: "Mama, aš vis dar gyvas ir jaučiu save žymiai geriau. Čia nuostabus gyvenimas ir aš ruošiuosi mūsų sekančiam susijungimui, kas bus fiziškai apčiuopiama. Greitai mes susitiksime ir tu sužinosi, kad aš niekur neišėjau. Panaudok mano nebūvimo laiką, kad kaip galima daugiau mylėti save, tapti tobula meile, kuo tu ir esi, o po to pereiti į Šviesos džiaugsmą. Tai tavo gyvenimo sekanti reikšmė ir išbandymas.

Tavo sūnus nori, kad tu daugiau nei anksčiau galvotum apie savo požiūrį į gyvenimo patirtį, jūsų vadinamą "mirtimi”. Tas įvykis, kaip "perėjimo” į sekantį pasaulį rezultatas, yra palanki aplinkybė, tau savajame Aš sukurti šuolį sąmonėje. Paklausk savęs, ar egzistuoja toks dalykas kaip mirtis, ar tai paprasčiausio perėjimo nuo fizinės būsenos į kitą, didelę realybę, būdas? Ar aš iš tikro valdau savo sūnų, ar jis priklauso Dievui, kaip ir beveik visos sielos, praeinančios evoliuciją šioje ar kitose vietose? Ar mano, kaip motinos rolė, nebuvo tik padėti tai sielai gauti įsikūnijimo patirtį Žemėje? Dėl kokios priežasties mes sukūrėme tarpusavio meilės grandis, kurios išsisaugo amžinybėje? Ar mano sūnus mirė, ar jis pilnas gyvybės kaip niekada, tik kitame sąmonės plane?  Mes išsiskyrėme visam laikui, ar tai tik laikina iliuzija? Ar aš toliau noriu gyventi meilėje, savo Dieviškojo Aš glėbyje ir džiaugtis gyvenimu, nesant mano sūnui žemėje, ar aš vis tik pasirenku gedėjimą toliau, vietoje to, kad jį paleisti?

Mano brangioji sese, aš Adama žinau tavo gedėjimą ir skausmą. Priimk nuo manęs susitaikymo dovaną ir pereik į džiaugsmo būseną. Apie savo sūnaus fizinę mirtį galvok kaip apie virsmą vikšro į naują laimingą drugelį. Tapk pati tokiu drugeliu ir greitai jūs vėl galėsite kartu žaisti, linksmintis ir juoktis Dievo sode.

Aš myliu jus Adama.

Manau, kad geriau suprantant perėjimo proceso reikšmę, žinant, kad nėra tokio dalyko kaip mirtis, žinant, kad vėl ateityje susitiksime su savo mylimaisiais, daugeliui atslūgs liūdesio ir gilaus gedėjimo būsenos, dėl savo artimųjų ir mylimųjų netekties. Negatyvios mūsų būsenos yra blogai ne tik mums, bet ir jiems, nes mes visi esame viena, o tuo labiau artimieji ar mylimieji, surišti dar stipresniais saitais. Geriau tą dieną išreikškime jiems padėką ir atjautą, už kartu praleistas gyvenimo patirties ir išminties pamokas, už nuostabią partnerystę, už tą džiaugsmą, kurį jie mums suteikdavo ir kurio mes gal būt pilnai nevertinome tada. Pasiuskime jiems savo meilę, kas jiems yra palaima ir energija, taip pat, kaip ir mūsų tikras procesų supratimas, kaip mūsų mintys apie juos. Atleiskime pirmiausia sau, o taip pat ir jiems, už ne visada suprastas tarpusavio pamokas.  Pasiuskime jiems Dieviškų Spindulių energijas, ką mes tikrai galime, džiaukimės gyvenimu, kas suteiks džiaugsmą ir jiems. Palinkėkime jiems pasiekti savo sielos išsvajotą tikslą, surasti kelią Namo, ten, kur mes visi būsime kartu ir laimingi amžiams...

Su pagarba ir meile  

Peržiūrų: 3917 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/2
Viso komentarų: 151 2 »
0  
1 Doremi   (31.10.2012 20:35) [medžiaga]
pirmą kartą išgirdau apie padėkos dieną wacko mes ne amerikonai
šios dienos yra mirusiųjų pagerbimo dienos, be helovynų, rimties ir susikaupimo dienos,
apie mirtį manau panašiai, todėl nesuku galvos dėl to, tik va, ko gi tie artimieji vis bliauna ir kasasi į žemes wacko

0  
2 Swan   (31.10.2012 20:54) [medžiaga]
Doremi o tu nesikastum į žemes jeigu juos visus prarastum? Aišku ne duok dieve..

0  
3 Gėlė   (31.10.2012 20:59) [medžiaga]
susitaikymas ateina po kurio laiko, tikrai ne iš karto, keisčiausia kad mylimiausius išleisti ten lengviausia... čia iš mano patirties, skausmas dėl visų dalykų, ne tik mirties, gęsta pamažu...

0  
4 Doremi   (31.10.2012 21:02) [medžiaga]
tai pasikasčiau, širdis neišlaikytų wacko
swan, aš apie savo mirtį pamaniau wacko

0  
5 virgis   (31.10.2012 21:04) [medžiaga]
Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius
Senovėje avis ar ožys buvo pjaunami ritualinei padėkos mirusiesiems už jų globą tais metais puotai.
Taigi, visi senieji autoriai, išskyrus M. Strijkovskį, Ilgėmis vadino rudenines padėkos už derlių šventes. Skirtingai nuo savo amžininkų, kurie šias šventes dar aprašė kaip Perkūno pagerbimą, M. Strijkovskis jas aptaria atskirai, visiškai nepaminėdamas Ilgių pavadinimo. D. Poška, remdamasis tuo, jog pagonys romėnai, pjaudami javus, atlikdavo tam tikras apeigas, samprotavo, kad „ir pas mus, Lietuvoje ir Žemaičiuose, buvo pavasario ir rudens šventės su įvairiomis ceremonijomis, panašiomis į romėnų, kurios vadinosi Ilgės“. Ilgėmis pavadintą mirusiųjų šventę išpopuliarino S. Daukantas, kildindamas ją iš „mirusiųjų ilgėjimosi“. Jis pirmasis pradeda šią šventę vadinti ir Vėlių diena.

0  
6 Swan   (31.10.2012 21:09) [medžiaga]
Taigi Doremi...taigi...čia gali rašyt kas ką nori ir guostis kokiomis tik nori teorijomis, bet esmė ta, kad žmogus yra butybė su jausmais, net gyvūnai ir tie gedi, pergyvena, o kai kurie net žudosi praradę savo partnerius...Tai yra labai subtilūs dalykai ir tik pats žmogus renkasi tolimesnį savo kelią, kuriam tenka tokie išgyvenimai ir nei vieno nesmerkiu už tai, kas neišlaiko...emocinis ryšys ir stipriausias siūlas kuris jungia žmones..

0  
7 spurgelis   (31.10.2012 21:10) [medžiaga]
pas mus giminėj niekada nebuvo niūrių vėlinių,visada po kapelių aplankymo susirenkame visi prie vaišių stalo,pagerbdami mirusius ir švenčiame su kukliomis linksmybėmis,jokių raudų niekada nebūna. Mums tai proga visiems kartu-esantiems ir iškeliavusiems susieitį į vieną. Beje,ir kitos metų šventės pradedamos pagerbimu išėjusiems. smile

0  
8 Gėlė   (31.10.2012 21:27) [medžiaga]
pas mus panašiai ir vis tik mes ne toje zonoje, kur laidotuvės padaromos džiugia švente...
o paminėjimas visai giminei susirinkus per metų šventes jo svarbu, brangu, tradiciška

0  
9 Bitute   (01.11.2012 00:19) [medžiaga]
seniau lietuviai daugelį švenčių minėdami prisimindavo mirusius, papročiuose ir tautosakoj matyti glaudus ryšys su anapusiniu pasauliu. Psichikos ligoniai, elgetos buvo laikomi tarpininkais tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Prasminga.
Dabar, kai tenka pačiai būti ta, kuri tęsia tradicijas, gera po kapų lankymo sugrįžus visiems susėsti prie stalo, prisiminti išėjusius - nebūtinai su ašaromis akyse, kartais visai linksmų istorijų prisimenam smile Močiutė niekad nenuimdavo visko nuo stalo prieš naktį - vėlėms vaišių palikdavo. Ir lėkščių ant stalo būdavo tiek, kiek artimųjų išėjusių šeimoje. Gera prisiminti ir pačią močiutę, kurios nebėra...Aš jos ilgiuosi. Ne tik jos...

0  
10 VasiaOrionietis   (01.11.2012 04:50) [medžiaga]
gal kas zino kaip geriau -ar uzkasti kuna i zeme ar sudeginti ji.Kazkur buvau rades info,kad kuna geriau deginti...Aciu

0  
12 jugnele   (01.11.2012 21:19) [medžiaga]
Čia manau rasite info apie tai. Ir šiaip neblogas filmukas...

0  
13 jugnele   (01.11.2012 21:23) [medžiaga]
ups, neįdėjau nuorodos
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Knve6UExruI

1-10 11-13
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Spalis 2012  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0