Skirtingi
tobulėjimo keliai
Iš
ko susideda sielos tobulėjimas?
Buitiniame lygyje
tai gyvenimiškos patirties, naujų žinių gavimas, jausmų ir intelekto vystymas,
o energetiniame plane – tai nuosavo energetinio potencialo užauginimas.
Kieno
dėka vyksta evoliucinis sielos vystymasis?
Dėka jos vystymosi
gyvenimiškose situacijose.
Ar galima
pagreitinti sielos progresavimą?
Sielos evoliuciją
pagreitinti negalima. Tai reikia suprasti taip: kaip jai duota, tai tai ir
vystosi. Tam sudaromos programos, kurios ir apsprendžia likimą.
Ar kiekvienai
sielai duodama teisė evoliucionuoti?
Ne, ne kiekvienai.
Egzistuoja ir degradacijos programos.
Kodėl žmogui
duoda tokias programas?
Tvirtumo
patikrinimui ir praeityje įgytų kokybių ir trūkstančių įdirbiui.
Bet ar
degradacija turi būti skatinama ir argi žmogus neturi su tuo kovoti?
Žinoma kovoti
reikia. Tame ir yra patikrinimo prasmė: nustato iki kokios ribos gali
nusileisti siela nepalankiose sąlygose. Ji gali ir nenusileisti, o
paprasčiausiai sustoti vystymesi duotajame lygyje. Jei vidinės savybės tvirtos:
toks žmogus nepradės vartoti alkoholio, vartoti narkotikų. Jis paprasčiausiai
užsiskleis siaurame rate ir pradės automatiškai vykdyti pavestus reikalus. Tuo
atveju jei degradacijos programa nukreipta į tai, kad pasipildyti trūkstamomis
kokybėmis, tai siela eina neigiamu keliu ir pasiekia reikiamų energijų. Tam
visai nebūtina, kad žmogus taptų blogio skleidėju, neigiamų kokybių įgijimą
sąlygoja kai kurios veiklos formos.
Pavyzdžiui programistai, karininkai, gali įdirbti neigiamas
energijas tarnaujant visuomenei.
Jei kokia nors
asmenybė pasiekė labai aukštą lygį savo vystymesi, ji vėl nenusileidžia, nuo
kokio tai momento pradeda judėjimą žemyn?Pas žmones yra nuomonė, kad asmenybė
iš pradžių pakyla, o po to pasisuka į priešingą pusę.Kaip švytuoklė – tai į
vieną, tai į kitą pusę.
Ne, tai neteisinga.
Kaip gali labai aukštai pakilęs žmogus vėl nusileisti? Jo sąmonė tampa visiškai
kitokia ir svarbiausia – tai energetiškai tampa neįmanoma. Pas jį vyks žemo
plano energijų atstūmimas. Bet jai kalbėti apie vidurinį žmogaus lygį, tai jis
gali nusileisti žemyn, jei užsiims narkotikais ar alkoholiu, kadangi alkoholis,
kaip ir narkotikai, atjungia sąmonę ir žmogus jau veikia mechaniškai,
griaudamas save, deginant sukauptą energiją, o kadangi jos apimtis mažėja,
krenta sielos energetinis potencialas ir ji nusileidžia. Bet tai liečia tik
vidutinį vystymosi lygį. Aukštos sielos to nesugeba, todėl žemyn nenusileidžia.
Žmonės mato savo sielos vystymąsi švytuokle, painiojant kai kuriuos faktus.
Pavyzdžiui, žmogaus siela gali įsikūnyti į gyvūno kūną, nusileisti laiptu
žemyn, bet tai bausmė – ir tai būna labai retai. Antra aukštų asmenybių sielos
nusileidžia žemyn tam, kad atlikti specialias misijas. Bet tai reikalinga ne jų
vystymuisi, o tam, kad pakelti paskui save kitus. Žinoma, tai irgi vienetiniai
atvejai.
Ant kiek auštai
jūs vertinate Švietėjus?
Švietėjai, kaip ir
alkoholikai būna skirtingi, todėl kartais alkoholiko veiklą galima vertinti
aukščiau nei Švietėjo. Yra tokie švietėjai, kurie nepastebi tos žalos, kurią
atneša aplinkiniams, siekiant savo veiksmų teisėtumo. Antra, tarsi jie viską daro
teisingai ir kovoja už teisybę, o kitiems nuo to – tik blogis. Spęsti apie
žmogų reikia pagal rezultatus, pagal tai, ką jis duoda kitiems. Taip pat ir
alkoholikai. Yra žemi, grubūs individai, o yra ir pilnai nekenksmingi, kurie
tik miega ir ypatingos žalos aplinkiniams nedaro. Būna ir tokių alkoholikų,
kurių programos stipriai persipina su kitų žmonių programomis ir leidžia, pas pastaruosius, išryškinti
jų neigiamas savybes. Alkoholikai sudaro situacijas, kuriose
pasireiškia kitų žmonių kokybės. Todėl, tokius žemus individus tenka vertinti
ne pagal jų asmenines kokybes, bet pagal tą negatyvą, kurį jie išryškina pas
kitus žmones.
Kodėl žmogaus
vystymasis eina tik per sunkumus?
Todėl, kaip parodė
praktika, žmogus negali atjausti kitų, neišbandęs sunkumų pats. O man reikia
įdirbti jo sieloje teigiamas savybes,todėl kuo daugiau žmogus įveikia kliūčių,
tuo aukštesniu tampa jo sąmoningumo lygis. Lengvas ir ramus gyvenimas neskatina
aukštų dvasinių kokybių įgijimo ir būtino energetinio potencialo.
Ar kiekviena
nacija turi savo tobulėjimo kelią?
Taip, kiekviena
turi tobulėjimo ypatumus, bet ne kokius tai atskirus maršrutus. Keliai pas
visus vienodi, visi praeina sunkumus.
Ar gali
tobulėjimas vykti be sunkumų?
Vystymosi programų
variantai gali būti patys įvairiausi. Pas aukštas asmenybes, gyvenimas gali
tekėti ramiai. Jie mato aukščiausią tikslą ir siekia jo. Jiems sunkumai jau
nereikalingi, kadangi būtinos charakterio savybės jau įgyto, energetinis
potencialas jau surinktas, lieta tik nuosekliai eiti prie tikslo. O žemi
individai – nežino kur eiti, mėtosi iš vienos pusės į kitą, kadangi intelektas
neleidžia surasti reikalingą pusę, orientacija, intelektą reikia vystyti
priverstinai. Sunkumai padeda žmonėms įgyti gyvenimišką patirtį ir įdirbti mastymą.
Aukšta asmenybė pati dės maksimalias pastangas, kad pagreitinti savo vystymąsi,
todėl sunkumai atvirkščiai, gali stabdyti jos progresavimą.
O ar galima pakeitus
medžiagą, iš kurios sudaryta siela, pakeisti jos prigimtį ir tobulėjimo būdą?
Galima. Bet kitas
būdas bus jau ne jūsų Žemei, o kitiems pasauliams ir planetoms, kadangi būtent
pasaulio materija, jo energetika, užduoda ir tobulėjimo būdą.
Nuo kokio pasaulio
pradeda savo vystymąsi sielos, kurios praeina progresavimo stadiją ne per
žmogų? Nuo kur prasideda jų evoliucija?
Paaiškinti galima
įvairiai: nuo kokio tai evoliucijos momento, kadangi pas žmogų nėra pilno
pasaulėdaros supratimo. Galima sakyti, kad sielos evoliucija prasideda nuo
laboratorijos, kurioje ji sukuriama, o galima paimti atskaitos tašką nuo to
pasaulio, į kurį ji siunčiama pirmapradžiai. Bet jei kalbėti apie laboratorinį
jos sukūrimo variantą, tai reikia patikslinti, kas siela galima skaityti
amžinai egzistuojančia, kadangi ji surinkta iš dalelyčių, kurios buvo amžinai.
Bet yra sielos,
kurios praėjo visai kitokius vystymosi kelius. Yra tokių pasaulių, kurių jūs
net įsivaizduoti negalite. Ten teka toks gyvenimas, kurio, per jūsų supratimą,
negalima perteikti, tai yra negalima perteikti vaizdinius apie tuos pasaulius,
kurie būtų jums suprantami.
Jei yra kokie tai
žemutiniai pasauliai, tai nereiškia, kad juose visi beviltiškai buki. Sielos
gyvendamos daugelį gyvenimų, įgija didelę patirtį ir žinias.
Bet tuose
kituose pasauliuose gyvenimas teka sudėtingiau nei Žemėje ar paprasčiau?
Visur viskas labai
sudėtinga. Lengvai niekada nieko nebūna. Netgi pas mus dabar – savo sunkumai ir
sudėtingumai.
Kame pastovių
kančių prasmė?
Sielos tobulėjime,
tokių kokybių įdirbije, kaip atjauta artimam, užuojauta, gerumas,
nesavanaudiškumas. Tik kentėdamas žmogus sugeba pasiekti panašias dvasines
savybes, o atitinkamai - ateiti pas Mane.
Kame žmogaus
egzistavimo prasmė? Daugelis žmonių tikina, kad tik meilėje.
Meilė – tai vienas
iš žemiškos hierarchijos vystymosi laiptelių. Ji dalijasi į įvairias stadijas,
iš kurių žemutinė meilės riba – meilė vyrui/moteriai, vidutinė riba – visai
žmonijai ir aukščiausia – meilė Dievui. Bet aukščiau meilės stovi pareigos
jausmas ir aukštas sąmoningumas. Kurie neleidžia neteisingų veiksmų ir visada
žino, ką pasirinkti. Mano hierarchijoje visada pirmiausia yra asmenybės
progresavimas, todėl:
Gyvenimo prasme ir
bet kokio egzistavimo prasmė yra sielos tobulėjimas. Kiekviena akimirka
turi nešti pažinimą, jautimą, naujo apmąstymą. Kiekvienas individas turi
išsivystyti iki Mano Būsenos, kad tapti man tvirtu ramsčiu ir patikimu
padėjėju reikaluose.
Kiek gyvenimų
žemėje turi praeiti siela, kol pasiekia pirmą Hierarchijos lygį?
Žemiškam planui
egzistuoja 100 lygių. Bet ne visada siela praeina būtent tokį skaičių. Yra
sielos, kurios vystosi lėtai ir viename lygyje gali užtrukti keletą įsikūnijimų
ar programų, o yra tokios, kurios vystosi pagreitintai ir per vieną gyvenimą
gali praeiti du tris lygius, todėl jos greičiau pereina į hierarchiją. Šimtas
Žemiško plano lygių – tai šimtas Žemiškų hierarchijų.
Į kokią
konstrukciją įeina Žemiška hierarchija?
Duotoji
konstrukcija priklauso Man (Dievui) bet aš dirbu jos ribose kartu su Šėtonu.
Žemiška hierarchija skirta pirmapradžių, pradedančių savo vystymąsi fiziniame
pasaulyje sielų tobulėjimui.
Ar bet kuri
siela, nepriklausomai kuriame vystymosi lygyje yra, vystosi pagal programą?
Taip, bet kuri
smiltelė turi savo susijungimo, egzistavimo, atsijungimo programą. Visi
pasauliai ir erdvės, jau nekalbant apie juose gyvenančias būtybes vystosi ir
tobulėja pagal programas.
Kas sudaro
programą žmogui?
Neigiama Sistema,
kurioje dirba programistai.
Bet jūs
vadovaujate tų programų sudarymui?
Ne, Šėtonas. Visas
programas Žemei sudaro jis. Aš jam užduodu tikslus ir vystymosi kryptis, jis joms įdirba įvykius ir visa kita. Jis
dirba Mano tikslams.
Vadinasi
kiekvienam žmogui programas sudaro Šėtonas?
Jei tiksliau –
Sistema, kuriai jis vadovauja. Bet visi tikslai Mano, Aš jam duodu. Ir aš jam
sakau kokias žmogaus kokybes Aš noriu gauti, tai jis įdirba metodus, kurių
pagrindu tos kokybės atsiranda. Bet svarbiausia, ką Aš suteikiu žmogui
programose – tai laisvą pasirinkimą, kur atsižvelgiama į asmenybės norus
ir leidžia jai vystytis norima kryptimi.
Ar vyksta sielos
įaugimas į naują programą iki jos įsikūnijimo?
Su būsima programa,
prieš siunčiant į Žemę, supažindina tik aukštesnio vystymosi lygio nei
vidutinis
sielas. Ir kol ji yra "subtiliame” pasaulyje, vyksta jos pripratimas prie naujos
programos. Bet ne visoms patinka gyvenimas. Žemutines sielas nesupažindina su
perspektyvomis. Jas paprasčiausiai siunčia.
Kodėl ne visiems
patinka programos? Mes manėme, kad jei žmogus įsijaučia į savo gyvenimą, tai jam
jis patinka.
Ne. Jei visi gyventų
vienodai, tai visiems patiktų viskas, kadangi palyginti nebūtų su kuo: visi
gyventų arba pasiturinčiai arba varganai, bet vienodai. O kada pas žmones yra
palyginimo momentas, iš kurio jie pradeda suprasti, kas gerai, o kas blogai,
tai natūralu, kad skurdus egzistavimas daugumai nepatinka.
Į kokią vietą
žmogaus sieloje įrašoma programa?
Į pačią sielą ji
neįrašoma. Programa užrašoma apvalkale.
Pačioje sieloje niekada nieko neužrašinėjama. Programa susiriša su įvairiomis
konstrukcijomis, tai jau priklauso nuo asmenybės vystymosi laipsnio.
Kas sudaro
programas Aukštesniems hierarchams?
Sudaro tie
Hierarchai, kurie yra
aukščiau
vystymosi laipteliu. Kiekvienam žemesniam sudaro
tas, kas yra aukščiau.
Kada žmogui
keičia programą, gyvenimo procesą, į kokius jo statinius įnešami pasikeitimai?
Pasikeitimai,
priklausomai nuo programos, gali būti įnešami į kokias tai atskiras
konstrukcijos dalis, arba visur iš karto.
Jei žmogaus
programoje daroma korekcija, tai kaip vyksta naujų situacijų surišimas su kitų
žmonių, bendraujančių su juo, jau veikiančiomis anksčiau programomis?
Vienu metu vyksta
korekcija visų žmonių, susijusių su juo, programų pakitimai. Keičia vieno
individo programą kartu su visomis susiduriančiomis su juo programomis.
Persikūnijimas,
mirtis, iškodavimas
Ar vystosi
žmogaus siela toliau "subtiliuose” pasauliuose, po fizinio kūno mirties, kai
praeina pro valymą ir separatorių?
Žmogaus sielos
vystymasis niekada nesibaigia, o tęsiasi ir sapne ir po mirties. Žinoma,
"subtiliame” pasaulyje siela vystosi greičiau. Žmogaus fizinis apvalkalas
sudarytas iš materijos, laikas kuriame ir atitinkamai ir visos reakcijos,
sulėtėja. Pats fizinės materijos laiko judėjimas vyksta lėčiau, nei laikas
"subtiliame” pasaulyje. Taip pat fizinis apvalkalas grubus ir slopina "subtilius”
sielos pasireiškimus. Jei sunku save išreikšti dėl labai grubios materijos.
Subtiliame pasaulyje viskas kitaip, o Žemėje ji tarsi skafandre. Subtiliame
pasaulyje siela geriausiai atsimena, o fiziniame – atmintis pas ją uždaryta. Be
materialaus kūno vystosi greičiau dar ir todėl, kad ten jai atsiveria Tikros
žinios, ne tokios, kokios pas jus Žemėje – labai žemas informacijos lygis ir
daugelis žinių neteisingos.
Bet jei siela
geriau vystosi be materialaus kūno, tai kodėl ją nuleidžia į patį tankios materijos
dugną, į mūsų fizinį pasaulį?
Suprantate, tam
vienetui fiziniame pasaulyje turi būti įdirbtos atitinkamos sankaupos,
atitinkamos kokybės energija, kurios siela "subtiliame” pasaulyje negalės gauti
niekada. Ten kitokia energijos rūšis. O tai, kas jai reikalinga progresavimui,
kaip pagrindas, surenkama tik materialiame pagrinde. Be to, materialiame
pasaulyje geriau pasiekiama sielos
auklėjimo tikslų. Subtiliame plane ji viską atsimena ir negali padaryti klaidų,
ne dėl savo aukšto sąmoningumo, o dėl savo atminties ir baimės dėl nuobaudos,
karmos forma. O kai siela yra fiziniame kūne, atmintis pas ją užblokuota ir jei
pas ją neįdirbtos stabilios charakterio savybės, tai ji klys ir klys iki tol,
kol neįdirbs aukštos kokybės.
Klystant siela
surenka daugiau patirties, ji priima situacijas ne vieno veiksmo variante, o
daugelio variantų. Pas ją užsitvirtina daugiau teigiamų savybių. Materija
leidžia žmogui surinkti ir daugiau teigiamos patirties ir daugiau neigiamos.
Sielos tobulėjimas materialiame kūne vertinamas labiau, nei ji paprasčiausiai
tik egzistuotų energetiniame lygyje. Įdirbtos energijos gaunasi švaresnės,
kokybiškesnės, o potencialas didesnis.
Vadinasi pati
pagrindinė energetika įdirbama fiziniame kūne?
Ne pagrindinė, pati būtiniausia duotam sielos
tipui. Žmonės iš Žemės eina į atitinkamą Hierarchijos Piramidę. Ir jų
konstrukcija ant tiek daugiaplanė, kad turi prasidėti nuo materialaus pasaulio.
Yra kitokie sielos statiniai, kurie apsieina ir be fizinio plano, tai yra kokias
jas padarė, tokios jos ir pradeda savo vystymąsi subtiliame pasaulyje. Taigi,
kiekvienas sielų tipas turi savo pagrindus, o žmogus prasideda nuo Žemės.
Kaip vystosi
siela subtiliame pasaulyje?
Jei taip pat
duodama programa, bet ji skiriasi nuo žemiškos, kadangi ten – kitos egzistavimo
sąlygos, kitokios situacijos.
Ar subtiliame
pasaulyje sielas irgi kažkas veda iš Mokytojų, ar jos vystosi pačios?
Sielas veda
Nurodantieji, gali būti tie patys kaip ir Žemėje, o gali būti ir kiti. Ne
kiekvienas iš jų sugeba vesti ir fiziniame ir subtiliame pasaulyje. Kad taip
sugebėtų, Nurodantis turi valdyti platesnių patirčių ir žinių spektru, nei
Nurodantis, vadovaujantis tik viename plane.
Kai siela numeta
savo fizinį apvalkalą, įvyksta energijos praradimas ar pasipildymas?
Siela įgyja. Su
apvalkalais ji numeta apsaugas, kaip skafandrą, o visa tai, kas buvo jos
sukaupta lieka su ja. Kuo daugiau ji vystosi, tuo daugiau įgija, sukaupia. Kuo
aukščiau siela pakyla, tuo daugiau tobulėja. Be to, kylant ji gauna naujas
žinias, kurios prisideda prie senų, kaip pavyzdžiui daugelis žmonių gauna
informaciją iš subtilių pasaulių.
Kokie
persikūnijimo tikslai?
Karmos
atidirbimas, Žemiško plano lygių tolimesnis praėjimas, tai yra palaipsnis
sielos kompozito sudedamūjų surinkimas.
Ar yra sielų,
kurios neturi persikūnijimų?
Šio proceso esmė,
visur ir visada egzistuota. Tai turi vietos pavyzdžiui ir Hierarchijoje, tai
yra, persikūniją galima laikyti perėjimu, iš lygio į lygį. Tai vyksta kiekviena
sekunde fiziniame žmogaus kūne, kadangi, kai siela tobulėja, ji kiekviena
akimirką pripildo save kažkuo tai nauju. O tai jau eina persikūnijimas – pilnas
kokybinis atsinaujinimas, perėjimas į naują būseną.
Ar yra kur nors
dar reinkarnacijos procesas, kaip pas mus Žemėje?
Taip, yra
materialios planetos, kuriose viskas analogiškai.
Jei žmogus
viename įsikūnijime užsiiminėjo kūno tobulinimu, ar tos patirtys persiduos į
kitus įsikūnijimus?
Žiūrint kokie. Jei
kultūrizmo, tai ne, bet jei šokio, tai taip.
Mokėjimas
naudotis levitacija ar teleportacija persiduoda į kitus gyvenimus?
Ne. Tai programa.
Per visą
žmonijos egzistavimą Žemėje gyveno milijardai sielų. Kur jos visos pasidėjo?
Tos, kurios pasiekė
reikiamą tobulumą, perėjo į Hierarchiją. Kas nepasiekė tęsia reinkarnacijas ar
persikūnijo į kitus pasaulius.
Žmonių Kiekis
Žmonių kiekis
Žemėje pastoviai keičiasi, su kuo tai susiję?
Su Žemės ir Kosmoso
reikmėmis. Žmonės yra energijos nešėjais. Per juos Žemei perduodama būtina
energija ir per juos Kosmosas gauna savo reikmėms kitos rūšies energiją, tai
yra, per žmones vyksta savotiškas energijos ratas, tarp Žemės ir Kosmoso.
Kadangi jūsų planeta vystosi, keičiasi jos aktyvumas, tampantis tai didesnis
tai mažesnis. Ir atitinkamai tam, planetai reikia tai daugiau, tai mažiau
energijos. Skirtingos planetos vietos irgi turi skirtingus žmonių skaičiaus
poreikius. Kur žmonės gyvena labai tankiai, ten vyksta intensyvi energijų
apykaita. Todėl gyventojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo Žemės energetinių
poreikių. O jos veikla atitinkamai surišta su Hierarchinės Sistemos poreikiais.
Žmonių kiekis
kontroliuojamas?
Būtinai. Kiekvienas
žmogus gimsta su atitinkamu tikslu, o jau ar jis juos įvykdys, priklauso nuo
pačio žmogaus. Bet žmonijos kontrolė vykdoma pastoviai ir Mes žinome gyventojų
skaičių Žemėje žymiai tiksliau, nei jūsų statistai.
Kokiu būdu
vyksta žmonių skaičiavimas Žemėje?
Mes galime
nustatyti, koks žmonių skaičius yra atitinkamu momentu Žemėje, įskaitant žmonių
laisvą pasirinkimą gyvenimiškose situacijose, kadangi mes žinome, kur kokia
situacija veda ir kuo baigsis pagal programą. Vienu ar kitu momentu, žmonių
skaičius priklauso nuo laisvo žmonių pasirinkimo.
Žemėje daugiau
neigiamų sielų?
Ne, ne neigiamų, jų
negalima taip vadinti, kadangi jos dar nesusiformavo. Čia, Žemėje – sielų
vystymosi pradžia. Beveik pati pradžia. Čia jų mokykla, čia jas moko ir
auklėja. O kokios jos taps bus matoma vėliau.
Ar būna per daug
teigiamų sielų?
Nebūna, pas mus
viskas tiksliai. Sielų reikmė apsprendžiama skaičiavimu. Jei jų trūksta,
daromos naujos sielos. O nereikalingų nebūna. Kiekvienai randama savo vieta.
Gali būti tik nesurinkimas – dėl kokių tai nekokybiškų pačių sielų
konstrukcijų, dėl blogo vedimo jų per gyvenimą, dėl silpnų programų, kai
sielas reikia brokuoti, tai yra iškoduoti.
Sielos kuriamos
pastoviai dėl daugelio priežasčių. Jei kalbėsime apie laiko faktorių, tai bet
kuriuo laiku vystymuisi reikalingas atitinkamas vienetų kiekis. Jos užpildo
visus Mano Hierarchijos apimtis ir visose mano Visatose. Jos tie darbiniai
vienetai, kurie stato ir perstato visus pasaulius, todėl sielų poreikis egzistuoja
pastoviai. Jei kalbėti apie kiekį, tai bet kurioje apimtyje – tai konkretus
skaičius, bet dėl tos priežasties, kad bet kuri apimtis pasiekia vystymosi
ciklo pabaigos, pereina į žymiai aukštesnius egzistavimo planus, nusinešant su
savimi išsivysčiusias sielas, tai ištuštėjusiai vietai reikalingi nauji Vienetai,
buvusio vystymosi lygio. Todėl, bendroje pasaulėdaroje jų gamyba nesibaigia.
Kada Jūs
pereisite į aukštesnę Hierarchijos lygį, ar jūs nutrauksite sielų kūrimą?
Kada Aš pereisiu
aukščiau, tai daugelis sielų neis su Manimi, kadangi aš joms suteikiu laisvą
pasirinkimą savarankiškumui. Jos eis šalia, tai yra stovės ant to paties
vystymosi laiptelio, kaip ir Aš, bet pratęs savarankišką vystymąsi su sava
Hierarchija. Dėl tos priežasties Man teks papildyti savo Paties Hierarchiją.
Gaunasi, kad sielos kuriamos žemutiniams pasauliams?
Sielos pradeda savo
vystymąsi žemutiniuose pasauliuose, bet po to kyla aukščiau, užpildant savimi
Aukštus pasaulius. Tačiau sielų kūrimo reikalingumas eina iš Viršaus. Jei
viršuje trūksta sielų, tai jas pradžioje sukuria, po to siunčia žemyn, iš kur
jos po to papildo aukštesnius pasaulius.
O ar galima
padaryti tokią sielos sudėtį, kad siela pradėtų savo vystymąsi ne nuo žemiausio
fizinio lygio, o sakysime nuo Pirmo Hierarchinio?
Iš esmės galima,
bet Man tai netinka. Kadangi pirmam lygiu reikalingas labai didelis energijos
potencialas ir didelis kiekis vidinių
energetinių sudedamųjų. Tai turi būti įdirbta pačia siela, o ne atnešta ir
duota iš išorės. Prarandama sielos kokybė. Suprantate kas gaunasi. Jei sakysime
pirmapradžiai bus suteikiama tiek energijos, kiek reikia Pirmam Hierarchiniam
lygiui, tai paskui, ji turės jos daug atiduoti Mums mainais. Pas mus viskas
pastatyta ant atsipirkimo, Ir kad tai įvykdyti, sielai reikės didžiulio
vystymosi greičio. Tai bus toks greitis, kuris pradės jau maišyti kitų, einančių
tame pasaulyje šalia, vystymuisi. Tai yra, tokiu atveju, tokioms sieloms turi būti
atskira Hierarchija, su didžiuliu vystymosi greičiu, kad siela galėtu įdirbti
ir sau būtina ir atiduoti skolas, susijusias su jos gamyba. Bet su tokia
žemiška hierarchija kaip pas jus, vystotės lėtai, palaipsniui ir planingai.
Einate iš žemutinio lygio – ir palaipsniui atiduodate skolas. Bet jei įleisti į
jūsų pasaulį tokias sielas, apie kurias kalbėjome aukščiau, tai jos jus
paprasčiausiai nutrenks savo spaudimu, jei egzistuos paraleliai jums.
Ar žemėje
laikomasi balanso tarp neigiamų ir teigiamų sielų?
Toks balansas
galimas, bet jis nėra būtinas. Iš esmės, Žemėje išauginamos teigiamos sielos,
skirtos darbui Mano hierarchijoje. O Šėtonas gauna visokį broką, tuos, kurie
nuėjo ne Dieviškumo keliu, bet jis irgi stengiasi gauti kuo daugiau sielų.
Tokia jau fizinė pasaulio statybos sistema.
Iš kur atsiranda
brokas? Ar tai ką Jūs kuriate nėra tobula?
Tobulos Mano
mintys, bet brokas gaunasi Mano valdomų Sistemų darbe, kas liečia sielas,
reikalas jų psichikoje, žmogaus sąmonėje. Sunku nusakyti kaip elgsis žmogus
vienoje ar kitoje situacijoje. Tam ir duotas jam laisvas pasirinkimas. Bet
paprastai sunku numatyti individo elgesį pirmuose vystymosi etapuose, kada jis
labai žemas ir neaišku nuo ko jis pradės, ko imsis sekančiu momentu. Žema siela
labai jautri energijos trūkumui. Kadangi nuosavų sankaupų labai mažai, ji
laisvai gali nueiti ne ten, kur norėtus Mums. Ir reikia ją trinti.
Galima sakyti, kad tai nulinis vystymosi lygis ir siela gali papulti į
aklavietės atšaką.
O aukštesniame
vystymosi lygyje sielos trinamos ir kas tai yra?
Sielos trinamos iki
"50” energetinio lygio Žemiškame plane, tai yra, jei siela prirenka energetinį
potencialą, lygų 50 sąlyginių vienetų, tai jau nebus sunaikinta kaip asmenybė.
Trynimo procesas apima sielos valymą nuo visų energetinių įdirbių, kuriuos ji
spėjo atlikti. Trinama viskas, visos jos asmeninės savybės, tai yra ją iškoduoja. Ji tampa švari ir gali pradėti nuo nulio, tai yra viskas nuo pradžių. Pas
sielas su energetika 50 ir aukščiau ji išlieka.
Ar yra kokie
nors dar rodikliai, pagal kuriuos sielos sunaikinamos?
Pilnai sielos
nesunaikinamos, kadangi tai labai brangios konstrukcijos. Trynimas ar
iškodavimas susideda iš pastovios
konstrukcijos išvalymu – matricos išvalymo, nuo tų energijų, kuriomis ją
užpildė individas gyvendamas Žemėje. Štai ta energija išimama iš pastovių sielos
pagrindų, matricos gardelių, išvaloma. Iškodavimo procesas sielai labai
skausmingas, tai tas pats kas nuo gyvo kūno atplėšti gabalus. Kadangi jausmai
pas siela ne atjungti, tai ji visą tą operaciją jaučia pilnumoje. Iš čia ir
kilo legendos apie pragarą, kuriame kankinasi nuodėmingieji. Ir tame nėra
perdėta, kadangi degradavusią asmenybę išskaido į sudedamąsias dalis.
Kiekvienas sielos energijos tipas išskiriamas atskirai. Detalės turi būti
išrinktos švarioje formoje.
Kas užsiima tuo
išskyrimo procesu?
Tai labai nemalonus
darbas, galima sakyti – purvinas darbas, todėl juo užsiima individai iš Šėtono
Sistemos. Sielos energetiką sudaro 50 sąlyginių vienetų. Per kokį laiką siela
juos surenka?
Įsikūnijimų
skaičius gali būti įvairus, kadangi vystymosi greitis pas kiekvieną individą –
savas. Bet paprastai, kada siela įsikūnija 10 kartų, tai yra pragyvena 10
gyvenimų, tai būtinai žiūri, prie ko ji atėjo, kokią surinko energiją. Ir jeigu
panašiai per tokį laiką ji surenka "50” energetinių lygių, tai kelias į
evoliuciją jai atviras. Jeigu energetikos mažiau, bet sieloje pririnkta tiek
teigiamų ir neigiamų kokybių, tai jai duodama teisė pasireikšti sekančiuose
įsikūnijimuose. Jeigu per 10 gyvenimų siela prirenka labai žemų kokybių, tai
yra ji degraduoja ir jos energetika priartėja iki nulio, tai kyla klausimas, apie jos
iškodavimą. Bet pradžiai, tokią kritusią sielą pasiūlo Šėtonui. Jis peržiūri
kokias kokybes surinko duotoji siela ir, arba ją pasiima sau arba atsisako jos
ir tada ji iškoduojama. Yra tokių sielų, kurios ir Šėtonui nereikalingos. Tai
tas brokas, kurio vietą reikia užpildyti.
Dalis Mano sielų iš
teigiamos sistemos, pereina į neigiama Šėtono sistemą. Atgalinės eigos iš
neigiamos į teigiamą – nėra. Šėtonas nė vienai sielai neleidžia grįžti atgal,
toks jau jo principas.
Kas sprendžia
kada ir kokia siela Jums netinkama?
Yra Aukščiausios
Asmenybės, kurios užsiima sielų kokybės vertinimu pas Mane ir pas Šėtoną. Ir
žinoma egzistuoja perėjimo iš teigiamos sistemos į neigiamą kanalas. Kai
Šėtonas iš Manęs ima siela, tai jis Man už ją moka atitinkamos kokybės energijomis.
Jai įsivaizduoti tą
procesą, tai jis atrodytų taip: atliekant gerus darbus, darant kažką nesavanaudiško, iš visos širdies,
siela kuria "lengvas” energijas, kurios užpildo jos apimtis ir padeda jos
kilimui aukštyn, tai yra į Mano Hierarchiją. Darant blogį, siela kuria
"tamsias, sunkias” energijas, kurios kaip akmuo tempia ją į dugną. Čia netgi
stebėti žmogaus nebūtina. Viskas vyksta automatiškai.
Už ką vertina
sielas
Kas apsprendžia
sielos vertė?
Aš papasakosiu apie
tris pagrindines sielų kategorijas: pradinės
sielos, vidutinės ir aukštos. Sielos, kuri tik pagaminta, vertė iš esmės sudaro
tos sudedamosios, kokias Mes į ją sudėjome. Daugiau nėra už ką ją vertinti,
kadangi ji dar nieko neįdirbo. Tai jaunos sielos, arba kaip jūs jas vadinate
"žemos”. Bet pirmame etape, daleiskim po pirmo gyvenimo, jos kokybė jau
apsprendžiama įdirbtomis kokybėmis. Vidurinio vystymosi sielos vertė apsprendžiama jos energetinio užsipildymo
būsena ir augančiu vystymosi lygiu. Atsiranda energetinis potencialas. Aukštų
sielų vertė apsprendžiama tomis pačiomis charakteristikomis, bet pridedami dar
du rodmenys – sielos potencialo ir galingumo lygis.
Kuo apsprendžiama
planetų sielų vertė?
Galingumu. Viskas
tas pats, kaip ir pas žmogų, bet didesniais vienetais. Sielos sandara tokia pat,
Kas yra sielos
laisvė?
Sielos laisvė – tai
siekis neturėti apribojimų veiksmuose.
Apribojimų
dvasiniams veiksmams ar fiziniams?
Kalba eina tik apie
siela, bet kai ji įsikūnija į fizinį kūną, tai jos laisvė labiau suvaržyta.
Pagrindinė laisvė sielai – tai laisvė kurti, o ne laisvė tam, kad nieko
neveikti, kaip supranta ją vidutinis žmogus. Siela gali būti laisva tik
kūryboje. Bet tikrai laisva siela save skaito ne kūne. Įsikūnijant į kūną ji
dalinai praranda savo laisvę, liekant prirakintai prie materialios formos ir
pasąmoniniame lygyje ji nuo to jaučia kančias. Todėl, atsilaisvinant nuo kūno,
mirties metu, siela džiaugiasi. |