Skirtingi tobulėjimo keliai

Iš ko susideda sielos tobulėjimas?

Buitiniame lygyje tai gyvenimiškos patirties, naujų žinių gavimas, jausmų ir intelekto vystymas, o energetiniame plane – tai nuosavo energetinio potencialo užauginimas.

Kieno dėka vyksta evoliucinis sielos vystymasis?

Dėka jos vystymosi gyvenimiškose situacijose.

Ar galima pagreitinti sielos progresavimą?

Sielos evoliuciją pagreitinti negalima. Tai reikia suprasti taip: kaip jai duota, tai tai ir vystosi. Tam sudaromos programos, kurios ir apsprendžia likimą.

Ar kiekvienai sielai duodama teisė evoliucionuoti?

Ne, ne kiekvienai. Egzistuoja ir degradacijos programos.

Kodėl žmogui duoda tokias programas?

Tvirtumo patikrinimui ir praeityje įgytų kokybių ir trūkstančių įdirbiui.

Bet ar degradacija turi būti skatinama ir argi žmogus neturi su tuo kovoti?

Žinoma kovoti reikia. Tame ir yra patikrinimo prasmė: nustato iki kokios ribos gali nusileisti siela nepalankiose sąlygose. Ji gali ir nenusileisti, o paprasčiausiai sustoti vystymesi duotajame lygyje. Jei vidinės savybės tvirtos: toks žmogus nepradės vartoti alkoholio, vartoti narkotikų. Jis paprasčiausiai užsiskleis siaurame rate ir pradės automatiškai vykdyti pavestus reikalus. Tuo atveju jei degradacijos programa nukreipta į tai, kad pasipildyti trūkstamomis kokybėmis, tai siela eina neigiamu keliu ir pasiekia reikiamų energijų. Tam visai nebūtina, kad žmogus taptų blogio skleidėju, neigiamų kokybių įgijimą sąlygoja  kai kurios veiklos formos. Pavyzdžiui programistai, karininkai, gali įdirbti neigiamas energijas tarnaujant visuomenei.

Jei kokia nors asmenybė pasiekė labai aukštą lygį savo vystymesi, ji vėl nenusileidžia, nuo kokio tai momento pradeda judėjimą žemyn?Pas žmones yra nuomonė, kad asmenybė iš pradžių pakyla, o po to pasisuka į priešingą pusę.Kaip švytuoklė – tai į vieną, tai į kitą pusę.

Ne, tai neteisinga. Kaip gali labai aukštai pakilęs žmogus vėl nusileisti? Jo sąmonė tampa visiškai kitokia ir svarbiausia – tai energetiškai tampa neįmanoma. Pas jį vyks žemo plano energijų atstūmimas. Bet jai kalbėti apie vidurinį žmogaus lygį, tai jis gali nusileisti žemyn, jei užsiims narkotikais ar alkoholiu, kadangi alkoholis, kaip ir narkotikai, atjungia sąmonę ir žmogus jau veikia mechaniškai, griaudamas save, deginant sukauptą energiją, o kadangi jos apimtis mažėja, krenta sielos energetinis potencialas ir ji nusileidžia. Bet tai liečia tik vidutinį vystymosi lygį. Aukštos sielos to nesugeba, todėl žemyn nenusileidžia. Žmonės mato savo sielos vystymąsi švytuokle, painiojant kai kuriuos faktus. Pavyzdžiui, žmogaus siela gali įsikūnyti į gyvūno kūną, nusileisti laiptu žemyn, bet tai bausmė – ir tai būna labai retai. Antra aukštų asmenybių sielos nusileidžia žemyn tam, kad atlikti specialias misijas. Bet tai reikalinga ne jų vystymuisi, o tam, kad pakelti paskui save kitus. Žinoma, tai irgi vienetiniai atvejai.

Ant kiek auštai jūs vertinate Švietėjus?

Švietėjai, kaip ir alkoholikai būna skirtingi, todėl kartais alkoholiko veiklą galima vertinti aukščiau nei Švietėjo. Yra tokie švietėjai, kurie nepastebi tos žalos, kurią atneša aplinkiniams, siekiant savo veiksmų teisėtumo. Antra, tarsi jie viską daro teisingai ir kovoja už teisybę, o kitiems nuo to – tik blogis. Spęsti apie žmogų reikia pagal rezultatus, pagal tai, ką jis duoda kitiems. Taip pat ir alkoholikai. Yra žemi, grubūs individai, o yra ir pilnai nekenksmingi, kurie tik miega ir ypatingos žalos aplinkiniams nedaro. Būna ir tokių alkoholikų, kurių programos stipriai persipina su kitų žmonių programomis ir leidžia, pas pastaruosius, išryškinti jų neigiamas savybes. Alkoholikai sudaro situacijas, kuriose pasireiškia kitų žmonių kokybės. Todėl, tokius žemus individus tenka vertinti ne pagal jų asmenines kokybes, bet pagal tą negatyvą, kurį jie išryškina pas kitus žmones.

Kodėl žmogaus vystymasis eina tik per sunkumus?

Todėl, kaip parodė praktika, žmogus negali atjausti kitų, neišbandęs sunkumų pats. O man reikia įdirbti jo sieloje teigiamas savybes,todėl kuo daugiau žmogus įveikia kliūčių, tuo aukštesniu tampa jo sąmoningumo lygis. Lengvas ir ramus gyvenimas neskatina aukštų dvasinių kokybių įgijimo ir būtino energetinio potencialo.

Ar kiekviena nacija turi savo tobulėjimo kelią?

Taip, kiekviena turi tobulėjimo ypatumus, bet ne kokius tai atskirus maršrutus. Keliai pas visus vienodi, visi praeina sunkumus.

Ar gali tobulėjimas vykti be sunkumų?

Vystymosi programų variantai gali būti patys įvairiausi. Pas aukštas asmenybes, gyvenimas gali tekėti ramiai. Jie mato aukščiausią tikslą ir siekia jo. Jiems sunkumai jau nereikalingi, kadangi būtinos charakterio savybės jau įgyto, energetinis potencialas jau surinktas, lieta tik nuosekliai eiti prie tikslo. O žemi individai – nežino kur eiti, mėtosi iš vienos pusės į kitą, kadangi intelektas neleidžia surasti reikalingą pusę, orientacija, intelektą reikia vystyti priverstinai. Sunkumai padeda žmonėms įgyti gyvenimišką patirtį ir įdirbti mastymą. Aukšta asmenybė pati dės maksimalias pastangas, kad pagreitinti savo vystymąsi, todėl sunkumai atvirkščiai, gali stabdyti jos progresavimą.

O ar galima pakeitus medžiagą, iš kurios sudaryta siela, pakeisti jos prigimtį ir tobulėjimo būdą?

Galima. Bet kitas būdas bus jau ne jūsų Žemei, o kitiems pasauliams ir planetoms, kadangi būtent pasaulio materija, jo energetika, užduoda ir tobulėjimo būdą.

Nuo kokio pasaulio pradeda savo vystymąsi sielos, kurios praeina progresavimo stadiją ne per žmogų? Nuo kur prasideda jų evoliucija?

Paaiškinti galima įvairiai: nuo kokio tai evoliucijos momento, kadangi pas žmogų nėra pilno pasaulėdaros supratimo. Galima sakyti, kad sielos evoliucija prasideda nuo laboratorijos, kurioje ji sukuriama, o galima paimti atskaitos tašką nuo to pasaulio, į kurį ji siunčiama pirmapradžiai. Bet jei kalbėti apie laboratorinį jos sukūrimo variantą, tai reikia patikslinti, kas siela galima skaityti amžinai egzistuojančia, kadangi ji surinkta iš dalelyčių, kurios buvo amžinai.

Bet yra sielos, kurios praėjo visai kitokius vystymosi kelius. Yra tokių pasaulių, kurių jūs net įsivaizduoti negalite. Ten teka toks gyvenimas, kurio, per jūsų supratimą, negalima perteikti, tai yra negalima perteikti vaizdinius apie tuos pasaulius, kurie būtų jums suprantami.

Jei yra kokie tai žemutiniai pasauliai, tai nereiškia, kad juose visi beviltiškai buki. Sielos gyvendamos daugelį gyvenimų, įgija didelę patirtį ir žinias.

Bet tuose kituose pasauliuose gyvenimas teka sudėtingiau nei Žemėje ar paprasčiau?

Visur viskas labai sudėtinga. Lengvai niekada nieko nebūna. Netgi pas mus dabar – savo sunkumai ir sudėtingumai.

Kame pastovių kančių prasmė?

Sielos tobulėjime, tokių kokybių įdirbije, kaip atjauta artimam, užuojauta, gerumas, nesavanaudiškumas. Tik kentėdamas žmogus sugeba pasiekti panašias dvasines savybes, o atitinkamai - ateiti pas Mane.

Kame žmogaus egzistavimo prasmė? Daugelis žmonių tikina, kad tik meilėje.

Meilė – tai vienas iš žemiškos hierarchijos vystymosi laiptelių. Ji dalijasi į įvairias stadijas, iš kurių žemutinė meilės riba – meilė vyrui/moteriai, vidutinė riba – visai žmonijai ir aukščiausia – meilė Dievui. Bet aukščiau meilės stovi pareigos jausmas ir aukštas sąmoningumas. Kurie neleidžia neteisingų veiksmų ir visada žino, ką pasirinkti. Mano hierarchijoje visada pirmiausia  yra asmenybės progresavimas, todėl:

Gyvenimo prasme ir bet kokio egzistavimo prasmė yra sielos tobulėjimas. Kiekviena akimirka turi nešti pažinimą, jautimą, naujo apmąstymą. Kiekvienas individas turi išsivystyti iki Mano Būsenos, kad tapti man tvirtu ramsčiu ir patikimu padėjėju reikaluose.

Kiek gyvenimų žemėje turi praeiti siela, kol pasiekia pirmą Hierarchijos lygį?

Žemiškam planui egzistuoja 100 lygių. Bet ne visada siela praeina būtent tokį skaičių. Yra sielos, kurios vystosi lėtai ir viename lygyje gali užtrukti keletą įsikūnijimų ar programų, o yra tokios, kurios vystosi pagreitintai ir per vieną gyvenimą gali praeiti du tris lygius, todėl jos greičiau pereina į hierarchiją. Šimtas Žemiško plano lygių – tai šimtas Žemiškų hierarchijų.

Į kokią konstrukciją įeina Žemiška hierarchija?

Duotoji konstrukcija priklauso Man (Dievui) bet aš dirbu jos ribose kartu su Šėtonu. Žemiška hierarchija skirta pirmapradžių, pradedančių savo vystymąsi fiziniame pasaulyje sielų tobulėjimui.

Ar bet kuri siela, nepriklausomai kuriame vystymosi lygyje yra, vystosi pagal programą?

Taip, bet kuri smiltelė turi savo susijungimo, egzistavimo, atsijungimo programą. Visi pasauliai ir erdvės, jau nekalbant apie juose gyvenančias būtybes vystosi ir tobulėja pagal programas.

Kas sudaro programą žmogui?

Neigiama Sistema, kurioje dirba programistai.

Bet jūs vadovaujate tų programų sudarymui?

Ne, Šėtonas. Visas programas Žemei sudaro jis. Aš jam užduodu tikslus ir vystymosi kryptis, jis joms įdirba įvykius ir visa kita. Jis dirba Mano tikslams.

Vadinasi kiekvienam žmogui programas sudaro Šėtonas?

Jei tiksliau – Sistema, kuriai jis vadovauja. Bet visi tikslai Mano, Aš jam duodu. Ir aš jam sakau kokias žmogaus kokybes Aš noriu gauti, tai jis įdirba metodus, kurių pagrindu tos kokybės atsiranda. Bet svarbiausia, ką Aš suteikiu žmogui programose – tai laisvą pasirinkimą, kur atsižvelgiama į asmenybės norus ir leidžia jai vystytis norima kryptimi.

Ar vyksta sielos įaugimas į naują programą iki jos įsikūnijimo?

Su būsima programa, prieš siunčiant į Žemę, supažindina tik aukštesnio vystymosi lygio nei vidutinis sielas. Ir kol ji yra "subtiliame” pasaulyje, vyksta jos pripratimas prie naujos programos. Bet ne visoms patinka gyvenimas. Žemutines sielas nesupažindina su perspektyvomis. Jas paprasčiausiai siunčia.

Kodėl ne visiems patinka programos? Mes manėme, kad jei žmogus įsijaučia į savo gyvenimą, tai jam jis patinka.

Ne. Jei visi gyventų vienodai, tai visiems patiktų viskas, kadangi palyginti nebūtų su kuo: visi gyventų arba pasiturinčiai arba varganai, bet vienodai. O kada pas žmones yra palyginimo momentas, iš kurio jie pradeda suprasti, kas gerai, o kas blogai, tai natūralu, kad skurdus egzistavimas daugumai nepatinka.

Į kokią vietą žmogaus sieloje įrašoma programa?

Į pačią sielą ji neįrašoma. Programa užrašoma  apvalkale. Pačioje sieloje niekada nieko neužrašinėjama. Programa susiriša su įvairiomis konstrukcijomis, tai jau priklauso nuo asmenybės vystymosi laipsnio.

Kas sudaro programas Aukštesniems hierarchams?

Sudaro tie Hierarchai, kurie yra aukščiau vystymosi laipteliu. Kiekvienam žemesniam sudaro tas, kas yra aukščiau.

Kada žmogui keičia programą, gyvenimo procesą, į kokius jo statinius įnešami pasikeitimai?

Pasikeitimai, priklausomai nuo programos, gali būti įnešami į kokias tai atskiras konstrukcijos dalis, arba visur iš karto.

Jei žmogaus programoje daroma korekcija, tai kaip vyksta naujų situacijų surišimas su kitų žmonių, bendraujančių su juo, jau veikiančiomis anksčiau programomis?

Vienu metu vyksta korekcija visų žmonių, susijusių su juo, programų pakitimai. Keičia vieno individo programą kartu su visomis susiduriančiomis su juo programomis.

Persikūnijimas, mirtis, iškodavimas

Ar vystosi žmogaus siela toliau "subtiliuose” pasauliuose, po fizinio kūno mirties, kai praeina pro valymą ir separatorių?

Žmogaus sielos vystymasis niekada nesibaigia, o tęsiasi ir sapne ir po mirties. Žinoma, "subtiliame” pasaulyje siela vystosi greičiau. Žmogaus fizinis apvalkalas sudarytas iš materijos, laikas kuriame ir atitinkamai ir visos reakcijos, sulėtėja. Pats fizinės materijos laiko judėjimas vyksta lėčiau, nei laikas "subtiliame” pasaulyje. Taip pat fizinis apvalkalas grubus ir slopina "subtilius” sielos pasireiškimus. Jei sunku save išreikšti dėl labai grubios materijos. Subtiliame pasaulyje viskas kitaip, o Žemėje ji tarsi skafandre. Subtiliame pasaulyje siela geriausiai atsimena, o fiziniame – atmintis pas ją uždaryta. Be materialaus kūno vystosi greičiau dar ir todėl, kad ten jai atsiveria Tikros žinios, ne tokios, kokios pas jus Žemėje – labai žemas informacijos lygis ir daugelis žinių neteisingos.

Bet jei siela geriau vystosi be materialaus kūno, tai kodėl ją nuleidžia į patį tankios materijos dugną, į mūsų fizinį pasaulį?

Suprantate, tam vienetui fiziniame pasaulyje turi būti įdirbtos atitinkamos sankaupos, atitinkamos kokybės energija, kurios siela "subtiliame” pasaulyje negalės gauti niekada. Ten kitokia energijos rūšis. O tai, kas jai reikalinga progresavimui, kaip pagrindas, surenkama tik materialiame pagrinde. Be to, materialiame pasaulyje geriau pasiekiama sielos auklėjimo tikslų. Subtiliame plane ji viską atsimena ir negali padaryti klaidų, ne dėl savo aukšto sąmoningumo, o dėl savo atminties ir baimės dėl nuobaudos, karmos forma. O kai siela yra fiziniame kūne, atmintis pas ją užblokuota ir jei pas ją neįdirbtos stabilios charakterio savybės, tai ji klys ir klys iki tol, kol neįdirbs aukštos kokybės.

Klystant siela surenka daugiau patirties, ji priima situacijas ne vieno veiksmo variante, o daugelio variantų. Pas ją užsitvirtina daugiau teigiamų savybių. Materija leidžia žmogui surinkti ir daugiau teigiamos patirties ir daugiau neigiamos. Sielos tobulėjimas materialiame kūne vertinamas labiau, nei ji paprasčiausiai tik egzistuotų energetiniame lygyje. Įdirbtos energijos gaunasi švaresnės, kokybiškesnės, o potencialas didesnis.

Vadinasi pati pagrindinė energetika įdirbama fiziniame kūne?

 Ne pagrindinė, pati būtiniausia duotam sielos tipui. Žmonės iš Žemės eina į atitinkamą Hierarchijos Piramidę. Ir jų konstrukcija ant tiek daugiaplanė, kad turi prasidėti nuo materialaus pasaulio. Yra kitokie sielos statiniai, kurie apsieina ir be fizinio plano, tai yra kokias jas padarė, tokios jos ir pradeda savo vystymąsi subtiliame pasaulyje. Taigi, kiekvienas sielų tipas turi savo pagrindus, o žmogus prasideda nuo Žemės.

Kaip vystosi siela subtiliame pasaulyje?

Jei taip pat duodama programa, bet ji skiriasi nuo žemiškos, kadangi ten – kitos egzistavimo sąlygos, kitokios situacijos.

Ar subtiliame pasaulyje sielas irgi kažkas veda iš Mokytojų, ar jos vystosi pačios?

Sielas veda Nurodantieji, gali būti tie patys kaip ir Žemėje, o gali būti ir kiti. Ne kiekvienas iš jų sugeba vesti ir fiziniame ir subtiliame pasaulyje. Kad taip sugebėtų, Nurodantis turi valdyti platesnių patirčių ir žinių spektru, nei Nurodantis, vadovaujantis tik viename plane.

Kai siela numeta savo fizinį apvalkalą, įvyksta energijos praradimas ar pasipildymas?

Siela įgyja. Su apvalkalais ji numeta apsaugas, kaip skafandrą, o visa tai, kas buvo jos sukaupta lieka su ja. Kuo daugiau ji vystosi, tuo daugiau įgija, sukaupia. Kuo aukščiau siela pakyla, tuo daugiau tobulėja. Be to, kylant ji gauna naujas žinias, kurios prisideda prie senų, kaip pavyzdžiui daugelis žmonių gauna informaciją iš subtilių pasaulių.

Kokie persikūnijimo tikslai?

Karmos atidirbimas, Žemiško plano lygių tolimesnis praėjimas, tai yra palaipsnis sielos kompozito sudedamūjų surinkimas.

Ar yra sielų, kurios neturi persikūnijimų?

Šio proceso esmė, visur ir visada egzistuota. Tai turi vietos pavyzdžiui ir Hierarchijoje, tai yra, persikūniją galima laikyti perėjimu, iš lygio į lygį. Tai vyksta kiekviena sekunde fiziniame žmogaus kūne, kadangi, kai siela tobulėja, ji kiekviena akimirką pripildo save kažkuo tai nauju. O tai jau eina persikūnijimas – pilnas kokybinis atsinaujinimas, perėjimas į naują būseną.

Ar yra kur nors dar reinkarnacijos procesas, kaip pas mus Žemėje?

Taip, yra materialios planetos, kuriose viskas analogiškai.

Jei žmogus viename įsikūnijime užsiiminėjo kūno tobulinimu, ar tos patirtys persiduos į kitus įsikūnijimus?

Žiūrint kokie. Jei kultūrizmo, tai ne, bet jei šokio, tai taip.

Mokėjimas naudotis levitacija ar teleportacija persiduoda į kitus gyvenimus?

Ne. Tai programa.

Per visą žmonijos egzistavimą Žemėje gyveno milijardai sielų. Kur jos visos pasidėjo?

Tos, kurios pasiekė reikiamą tobulumą, perėjo į Hierarchiją. Kas nepasiekė tęsia reinkarnacijas ar persikūnijo į kitus pasaulius.

Žmonių Kiekis

Žmonių kiekis Žemėje pastoviai keičiasi, su kuo tai susiję?

Su Žemės ir Kosmoso reikmėmis. Žmonės yra energijos nešėjais. Per juos Žemei perduodama būtina energija ir per juos Kosmosas gauna savo reikmėms kitos rūšies energiją, tai yra, per žmones vyksta savotiškas energijos ratas, tarp Žemės ir Kosmoso. Kadangi jūsų planeta vystosi, keičiasi jos aktyvumas, tampantis tai didesnis tai mažesnis. Ir atitinkamai tam, planetai reikia tai daugiau, tai mažiau energijos. Skirtingos planetos vietos irgi turi skirtingus žmonių skaičiaus poreikius. Kur žmonės gyvena labai tankiai, ten vyksta intensyvi energijų apykaita. Todėl gyventojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo Žemės energetinių poreikių. O jos veikla atitinkamai surišta su Hierarchinės Sistemos poreikiais.

Žmonių kiekis kontroliuojamas?

Būtinai. Kiekvienas žmogus gimsta su atitinkamu tikslu, o jau ar jis juos įvykdys, priklauso nuo pačio žmogaus. Bet žmonijos kontrolė vykdoma pastoviai ir Mes žinome gyventojų skaičių Žemėje žymiai tiksliau, nei jūsų statistai.

Kokiu būdu vyksta žmonių skaičiavimas Žemėje?

Mes galime nustatyti, koks žmonių skaičius yra atitinkamu momentu Žemėje, įskaitant žmonių laisvą pasirinkimą gyvenimiškose situacijose, kadangi mes žinome, kur kokia situacija veda ir kuo baigsis pagal programą. Vienu ar kitu momentu, žmonių skaičius priklauso nuo laisvo žmonių pasirinkimo.

Žemėje daugiau neigiamų sielų?

Ne, ne neigiamų, jų negalima taip vadinti, kadangi jos dar nesusiformavo. Čia, Žemėje – sielų vystymosi pradžia. Beveik pati pradžia. Čia jų mokykla, čia jas moko ir auklėja. O kokios jos taps bus matoma vėliau.

Ar būna per daug teigiamų sielų?

Nebūna, pas mus viskas tiksliai. Sielų reikmė apsprendžiama skaičiavimu. Jei jų trūksta, daromos naujos sielos. O nereikalingų nebūna. Kiekvienai randama savo vieta. Gali būti tik nesurinkimas – dėl kokių tai nekokybiškų pačių sielų konstrukcijų, dėl blogo vedimo jų per gyvenimą, dėl silpnų programų, kai sielas reikia brokuoti, tai yra iškoduoti.

Sielos kuriamos pastoviai dėl daugelio priežasčių. Jei kalbėsime apie laiko faktorių, tai bet kuriuo laiku vystymuisi reikalingas atitinkamas vienetų kiekis. Jos užpildo visus Mano Hierarchijos apimtis ir visose mano Visatose. Jos tie darbiniai vienetai, kurie stato ir perstato visus pasaulius, todėl sielų poreikis egzistuoja pastoviai. Jei kalbėti apie kiekį, tai bet kurioje apimtyje – tai konkretus skaičius, bet dėl tos priežasties, kad bet kuri apimtis pasiekia vystymosi ciklo pabaigos, pereina į žymiai aukštesnius egzistavimo planus, nusinešant su savimi išsivysčiusias sielas, tai ištuštėjusiai vietai reikalingi nauji Vienetai, buvusio vystymosi lygio. Todėl, bendroje pasaulėdaroje jų gamyba nesibaigia.

Kada Jūs pereisite į aukštesnę Hierarchijos lygį, ar jūs nutrauksite sielų kūrimą?

Kada Aš pereisiu aukščiau, tai daugelis sielų neis su Manimi, kadangi aš joms suteikiu laisvą pasirinkimą savarankiškumui. Jos eis šalia, tai yra stovės ant to paties vystymosi laiptelio, kaip ir Aš, bet pratęs savarankišką vystymąsi su sava Hierarchija. Dėl tos priežasties Man teks papildyti savo Paties Hierarchiją.

 Gaunasi, kad sielos kuriamos žemutiniams pasauliams?

Sielos pradeda savo vystymąsi žemutiniuose pasauliuose, bet po to kyla aukščiau, užpildant savimi Aukštus pasaulius. Tačiau sielų kūrimo reikalingumas eina iš Viršaus. Jei viršuje trūksta sielų, tai jas pradžioje sukuria, po to siunčia žemyn, iš kur jos po to papildo aukštesnius pasaulius.

O ar galima padaryti tokią sielos sudėtį, kad siela pradėtų savo vystymąsi ne nuo žemiausio fizinio lygio, o sakysime nuo Pirmo Hierarchinio?

Iš esmės galima, bet Man tai netinka. Kadangi pirmam lygiu reikalingas labai didelis energijos potencialas ir didelis kiekis  vidinių energetinių sudedamųjų. Tai turi būti įdirbta pačia siela, o ne atnešta ir duota iš išorės. Prarandama sielos kokybė. Suprantate kas gaunasi. Jei sakysime pirmapradžiai bus suteikiama tiek energijos, kiek reikia Pirmam Hierarchiniam lygiui, tai paskui, ji turės jos daug atiduoti Mums mainais. Pas mus viskas pastatyta ant atsipirkimo, Ir kad tai įvykdyti, sielai reikės didžiulio vystymosi greičio. Tai bus toks greitis, kuris pradės jau maišyti kitų, einančių tame pasaulyje šalia, vystymuisi. Tai yra, tokiu atveju, tokioms sieloms turi būti atskira Hierarchija, su didžiuliu vystymosi greičiu, kad siela galėtu įdirbti ir sau būtina ir atiduoti skolas, susijusias su jos gamyba. Bet su tokia žemiška hierarchija kaip pas jus, vystotės lėtai, palaipsniui ir planingai. Einate iš žemutinio lygio – ir palaipsniui atiduodate skolas. Bet jei įleisti į jūsų pasaulį tokias sielas, apie kurias kalbėjome aukščiau, tai jos jus paprasčiausiai nutrenks savo spaudimu, jei egzistuos paraleliai jums.

Ar žemėje laikomasi balanso tarp neigiamų ir teigiamų sielų?

Toks balansas galimas, bet jis nėra būtinas. Iš esmės, Žemėje išauginamos teigiamos sielos, skirtos darbui Mano hierarchijoje. O Šėtonas gauna visokį broką, tuos, kurie nuėjo ne Dieviškumo keliu, bet jis irgi stengiasi gauti kuo daugiau sielų. Tokia jau fizinė pasaulio statybos sistema.

Iš kur atsiranda brokas? Ar tai ką Jūs kuriate nėra tobula?

Tobulos Mano mintys, bet brokas gaunasi Mano valdomų Sistemų darbe, kas liečia sielas, reikalas jų psichikoje, žmogaus sąmonėje. Sunku nusakyti kaip elgsis žmogus vienoje ar kitoje situacijoje. Tam ir duotas jam laisvas pasirinkimas. Bet paprastai sunku numatyti individo elgesį pirmuose vystymosi etapuose, kada jis labai žemas ir neaišku nuo ko jis pradės, ko imsis sekančiu momentu. Žema siela labai jautri energijos trūkumui. Kadangi nuosavų sankaupų labai mažai, ji laisvai gali nueiti ne ten, kur norėtus Mums. Ir reikia ją trinti. Galima sakyti, kad tai nulinis vystymosi lygis ir siela gali papulti į aklavietės atšaką.

O aukštesniame vystymosi lygyje sielos trinamos ir kas tai yra?

Sielos trinamos iki "50” energetinio lygio Žemiškame plane, tai yra, jei siela prirenka energetinį potencialą, lygų 50 sąlyginių vienetų, tai jau nebus sunaikinta kaip asmenybė. Trynimo procesas apima sielos valymą nuo visų energetinių įdirbių, kuriuos ji spėjo atlikti. Trinama viskas, visos jos asmeninės savybės, tai yra ją iškoduoja. Ji tampa švari ir gali pradėti nuo nulio, tai yra viskas nuo pradžių. Pas sielas su energetika 50 ir aukščiau ji išlieka.

Ar yra kokie nors dar rodikliai, pagal kuriuos sielos sunaikinamos?

Pilnai sielos nesunaikinamos, kadangi tai labai brangios konstrukcijos. Trynimas ar iškodavimas  susideda iš pastovios konstrukcijos išvalymu – matricos išvalymo, nuo tų energijų, kuriomis ją užpildė individas gyvendamas Žemėje. Štai ta energija išimama iš pastovių sielos pagrindų, matricos gardelių, išvaloma. Iškodavimo procesas sielai labai skausmingas, tai tas pats kas nuo gyvo kūno atplėšti gabalus. Kadangi jausmai pas siela ne atjungti, tai ji visą tą operaciją jaučia pilnumoje. Iš čia ir kilo legendos apie pragarą, kuriame kankinasi nuodėmingieji. Ir tame nėra perdėta, kadangi degradavusią asmenybę išskaido į sudedamąsias dalis. Kiekvienas sielos energijos tipas išskiriamas atskirai. Detalės turi būti išrinktos švarioje formoje.

Kas užsiima tuo išskyrimo procesu?

Tai labai nemalonus darbas, galima sakyti – purvinas darbas, todėl juo užsiima individai iš Šėtono Sistemos. Sielos energetiką sudaro 50 sąlyginių vienetų. Per kokį laiką siela juos surenka?

Įsikūnijimų skaičius gali būti įvairus, kadangi vystymosi greitis pas kiekvieną individą – savas. Bet paprastai, kada siela įsikūnija 10 kartų, tai yra pragyvena 10 gyvenimų, tai būtinai žiūri, prie ko ji atėjo, kokią surinko energiją. Ir jeigu panašiai per tokį laiką ji surenka "50” energetinių lygių, tai kelias į evoliuciją jai atviras. Jeigu energetikos mažiau, bet sieloje pririnkta tiek teigiamų ir neigiamų kokybių, tai jai duodama teisė pasireikšti sekančiuose įsikūnijimuose. Jeigu per 10 gyvenimų siela prirenka labai žemų kokybių, tai yra ji degraduoja ir jos energetika priartėja iki nulio, tai kyla klausimas, apie jos iškodavimą. Bet pradžiai, tokią kritusią sielą pasiūlo Šėtonui. Jis peržiūri kokias kokybes surinko duotoji siela ir, arba ją pasiima sau arba atsisako jos ir tada ji iškoduojama. Yra tokių sielų, kurios ir Šėtonui nereikalingos. Tai tas brokas, kurio vietą reikia užpildyti.

Dalis Mano sielų iš teigiamos sistemos, pereina į neigiama Šėtono sistemą. Atgalinės eigos iš neigiamos į teigiamą – nėra. Šėtonas nė vienai sielai neleidžia grįžti atgal, toks jau jo principas.

Kas sprendžia kada ir kokia siela Jums netinkama?

Yra Aukščiausios Asmenybės, kurios užsiima sielų kokybės vertinimu pas Mane ir pas Šėtoną. Ir žinoma egzistuoja perėjimo iš teigiamos sistemos į neigiamą kanalas. Kai Šėtonas iš Manęs ima siela, tai jis Man už ją moka atitinkamos kokybės energijomis.

Jai įsivaizduoti tą procesą, tai jis atrodytų taip: atliekant gerus darbus, darant kažką nesavanaudiško, iš visos širdies, siela kuria "lengvas” energijas, kurios užpildo jos apimtis ir padeda jos kilimui aukštyn, tai yra į Mano Hierarchiją. Darant blogį, siela kuria "tamsias, sunkias” energijas, kurios kaip akmuo tempia ją į dugną. Čia netgi stebėti žmogaus nebūtina. Viskas vyksta automatiškai.

Už ką vertina sielas

Kas apsprendžia sielos vertė?

Aš papasakosiu apie tris pagrindines sielų kategorijas:  pradinės sielos, vidutinės ir aukštos. Sielos, kuri tik pagaminta, vertė iš esmės sudaro tos sudedamosios, kokias Mes į ją sudėjome. Daugiau nėra už ką ją vertinti, kadangi ji dar nieko neįdirbo. Tai jaunos sielos, arba kaip jūs jas vadinate "žemos”. Bet pirmame etape, daleiskim po pirmo gyvenimo, jos kokybė jau apsprendžiama įdirbtomis kokybėmis. Vidurinio vystymosi sielos vertė  apsprendžiama jos energetinio užsipildymo būsena ir augančiu vystymosi lygiu. Atsiranda energetinis potencialas. Aukštų sielų vertė apsprendžiama tomis pačiomis charakteristikomis, bet pridedami dar du rodmenys – sielos potencialo ir galingumo lygis.

Kuo apsprendžiama planetų sielų vertė?

Galingumu. Viskas tas pats, kaip ir pas žmogų, bet didesniais vienetais. Sielos sandara tokia pat,

Kas yra sielos laisvė?

Sielos laisvė – tai siekis neturėti apribojimų veiksmuose.

Apribojimų dvasiniams veiksmams ar fiziniams?

Kalba eina tik apie siela, bet kai ji įsikūnija į fizinį kūną, tai jos laisvė labiau suvaržyta. Pagrindinė laisvė sielai – tai laisvė kurti, o ne laisvė tam, kad nieko neveikti, kaip supranta ją vidutinis žmogus. Siela gali būti laisva tik kūryboje. Bet tikrai laisva siela save skaito ne kūne. Įsikūnijant į kūną ji dalinai praranda savo laisvę, liekant prirakintai prie materialios formos ir pasąmoniniame lygyje ji nuo to jaučia kančias. Todėl, atsilaisvinant nuo kūno, mirties metu, siela džiaugiasi.