Mokslinio materializmo pasaulyje širdis yra tik raumuo – nors ir labai svarbus raumuo, tačiau raumuo ir tiek. Bet pavyzdžiui kinų medicinoje širdis laikoma išminties centru, o senojoje vedų tradicijoje širdis yra tarpininkas tarp Dangaus ir Žemės, laidininkas.

Senoji hinduizmo filosofija tvirtina, kad žmogaus kūnas turi septynias čakras – gyvybinės energijos centrus. Galingoji širdies čakra yra pačiame centre, tarp trijų aukščiau ir trijų žemiau išsidėsčiusių čakrų. Aukščiau esančios gerklės, trečiosios akies ir karūnos čakros - yra sąmoningumo ir komunikacijos energetiniai centrai, o žemesnės saulės rezginio, kryžkaulio ir pagrindo čakros atsako už emocijas bei materialumą. Jei žmogaus kūne apskritai būtų visatą ir Žemę jungiantys vartai – šis vaidmuo neabejotinai tektų širdies čakrai.

1992 metais modernusis mokslas dar kartą patvirtino senovinę išmintį apie širdį, kai žmogaus raidos tyrinėtojas Dokas Čaildras (Doc Childre) įkūrė HeartMath institutą šiaurės Kalifornijoje ("Institute of HeartMath". http://www.heartmath.com/) – mokslinių tyrimų centrą, kurio pagrindinis tikslas buvo ištirti širdies ir proto sąsajas.

 Vieno iš eksperimentų esmė buvo tokia. Paimta keletą DNR , po to jas izoliavo ir paprašė žmonių, kurie prieš tai buvo specialiai apmokyti, kad pradėtų jausti, išgyventi suprantamas, labai aiškias emocijas – tai yra meilės, pagarbos, užuojautos ir t.t., o po to atvirkščiai - pykčio, neapykantos, teisimo, streso būsena ir t.t.. Tai jie tyrėjo atlikti tada, kai to paprašoma. Žmonėms jaučiant skirtingas emocijas, buvo atliekami įvairūs matavimai, kaip į tai reaguoja DNR ląstelė. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad žmogui esant meilės, pagarbos, atleidimo, užuojautos būsenoje, DNR ląstelė tapdavo neįtikėtinai atsipalaidavusi, skleidžia teigiamus impulsus.

Ir visiškai atvirkščias variantas, kai buvo skleidžiamos neigiamos, sunkios emocijos. DNR susitraukė, kodai išjungti. Viskas vėl atsistatė, kai  buvo skleidžiama meilė ir teigiamos emocijos. (http://appreciativeinquiry.case.edu/practice/organizationDetail.cfm?coid=852&sector=32)

Čaildro ir kitų instituto tyrėjų naujausiomis technologijomis gauti duomenys atskleidė, kad kalbėdami apie širdies įtaką senovės išminčiai tikrai buvo teisūs. Čaildras rašo: „Širdis yra nuovoki... jos sąmonę pajuntame tada, kai tarp mūsų proto ir kūno įsivyrauja harmonija."

Širdis iš tiesų yra, labai sudėtingas, savarankiškai organizuotas, informacijos apdorojimo centras su savo funkcinėmis "smegenimis", kuris per nervų sistemą, hormonų sistemą ir kitu būdu bendrauja ir įtakoja kaukolės smegenis.  Šiais veiksniais smarkiai paveikia smegenų funkciją, organizmo pagrindinius organus ir galiausiai nustato gyvenimo kokybę.

Vieni iš pirmųjų šiuolaikinio psichofiziologinio mokslo specialistų, siekę ištirti, ryšį tarp širdies ir smegenų, buvo Džonas ir Beatričė Lacey.  Per 20 mokslinių tyrimų metų, jie pastebėjo, kad širdis bendrauja su smegenimis būdais, turinčiais didelės įtakos tam, kaip mes suvokiame pasaulį ir reaguojame.

 Vienas iš ankstyvųjų neurokardiologijos pionierių, dr. J. Andrew Šarvai, po išsamių tyrimų, pristatė funkcionalią „širdies smegenų" koncepciją.  Jos darbas parodė, kad širdis turi sudėtingą vidinę nervų sistemą, kuri yra pakankamai moderni, kad gauti savo kaip "mažųjų smegenų" teises.  Širdies smegenys yra kelių tipų neuronų, neurotransmiterių, baltymų ir ląstelių, sudėtingas tinklas.  Ta schema, leidžia veikti nepriklausomai nuo kaukolės smegenų - mokytis, prisiminti ir net jausti  jausmą.  Neseniai išleistoje knygoje "Neurocardiology Dr Šarvai ir Dr Jeffrey Ardell", pateikiama išsamią apžvalga.

Širdies nervų sistemoje yra apie 40.000 neuronų, vadinami jutimo neuritais, kurie aptinka cirkuliuojančių hormonų, jausmų, širdies ritmo ir slėgio informaciją.  Iš širdies į smegenis siunčiami širdies nervų sistemos impulsai, per neurologinius kelius. Taip pat per šiuos nervinius kelius yra siunčiami į smegenis, skausmo signalai ir kiti jausmų pojūčiai.  Šie jutimo nervų keliai patenka į smegenis, srityje vadinama šerdimi, įsikurdinusi smegenų kamiene.  Signalai atlieka reguliuojantį vaidmenį per daugelį vegetacinių nervų sistemų signalus. Jie gali turėti įtakos suvokimui, sprendimų priėmimui ir kitam pažinimo procesui.

Remiantis naujausiais šių mokslininkų atradimais, dabar mes žinome, kas širdis yra mūsų kūno valdymo pultu ir tampriai mus apjungia su mūsų gyvenimo patirtimi.

Širdies elektromagnetinis aktyvumas yra 5000 kartų stipresnis už tokį patį smegenų rodiklį. Šiuolaikiniai prietaisai sugeba nuskaityti širdies energijos lauką net už dešimties pėdų nuo žmogaus kūno. Širdis skleidžia mūsų patiriamas emocijas į pasaulį ir pati yra veikiama kitų žmonių širdžių skleidžiamų emocijų. Kai žmogus užmezga ryšį su kitu žmogumi, jų smegenų ir širdžių laukai persipina ir ima veikti išvien. Tai reiškia, kad kuo daugiau žmonių skleis meilę, dėkingumą ir atjautą, tuo didesnę teigiamą įtaką jie padarys pasauliui. Ir atvirkščiai – neigiamas emocijas skleidžiantys žmonės pasaulio pusiausvyrą dar labiau sutrikdys.

Jei spinduliuojate meilę iš savo esybės centro, ketvirtosios čakros, širdies čakros, liejate gailestingumą, išmintį, priėmimą, supratimą, ramybę. Žmonės, būdami su jumis, jaučiasi saugūs. Širdis - tai stipriausia vieta. Netgi stipresnė už aukštesnes čakras, mat ten viskas susijungia, susilieja visų energijos. Širdis - tai Šventasis Gralis, kur supilate visas meilės energijas iš visų pusių ir tada išspinduliuojate jas pasauliui kvėpuodami širdies kvapu. Kai energija būna širdyje, bet negalite jos išspinduliuoti, žmonės jaučia, kad sulaikote meilę ir jūsų širdis uždaryta, pradedate  kritikuoti. Tada jie šalia jūsų jaučiasi pažeidžiami ir nesaugūs.

Meilė tai ne žodžiai jūsų galvoje, tai Visatos tėkmė, per kurią jūs patys tampate meile. Tuomet jūs jaučiate ją ne tik tarpusavio santykiuose, bet ir žvelgdami aplink – kai žiūrite į medį, paukštį, gėlę… Ir jūs suprantate, kad jūs esate meilės šaltinis, ir jums gera tiesiog dalintis.

Kai mūsų širdys atsivers, ir per Meilę, atleidimą ir tarnystę mūsų visų gyvenimas suklestės – tuomet mums nereikės savęs įtikinėti, kad mes progresuojame, nes… kiekvieną akimirką mes tai matysime ir jausime.

Turėkite kantrybės sau patiems, turėkite kantrybės savo širdžiai, jeigu norite, kad jinai norėtų su jumis kalbėti, kad jinai taptų jūsų Vidiniu Patarėju, turėkite savo patarėjui kantrybės, pagarbos, įkvėpkite besąlyginės meilės šviesą į savo širdį ir užpildykite šia šviesa. Iškvėpdami įsivaizduokite, kad iškvepiate nuoskaudas (jos gali būti labai senos, šimtų metų senumo, daugybės gyvenimų senumo) ir pakvėpuokite taip. Po kiek laiko jūs pajusite: kaip sakoma, „ant širdies palengvėjo". Jeigu forsuosite, galite pajusti skausmą širdyje - tai reikš, kad skubate, prievartaujate savo širdį, kad reikėtų daryti atsargiau. Jeigu jūs darysite kantriai, pajausite širdį visai nauju būdu - kaip sakralią erdvę. Iš savo širdies šviesos erdvės jūs pradėsite jausti atliepimą ir tada turėsite ne tik sąžinės balsą, bet tiesiog po truputėlį įgysite širdies atsiliepimą - kaip nuolatinį, vidinį balsą, kuris jums šneka ne tiktai išbandymų metu, bet tiesiog nuolat su jumis bendrauja. Nuolatinio dialogo reikia būti vertam

Aš paprašiau Kūrėjo paimti mano puikybę,

Ir jis atsakė man: "Ne”.

Jis pasakė, kad puikybės negalima pasiimti,

Puikybės galima tik atsisakyti.

Aš prašiau Kūrėjo dovanoti man kantrybę,

Ir Kūrėjas atsakė man: "Ne”.

Jis pasakė, kad kantrybė yra išbandymų rezultatas,

Jos nedovanoja, ji užsitarnaujama.

Aš paprašiau Kūrėjo padovanoti man laimę,

Ir Kūrėjas atsakė man: "Ne”.

Jis pasakė, kad gali palaiminti mane,

Bet ar būsiu aš laimingas – priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau apsaugoti mane nuo skausmo,

Ir Kūrėjas atsakė man: "Ne”.

Jis pasakė, kad kančia atskiria žmogų nuo pasaulio šurmulio,

Ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Kūrėjo dvasinio augimo,

Ir Kūrėjas man pasakė: "Ne”.

Jis pasakė, kad dvasia turi pati augti,

O Jis tegali apgenėti ją, kad subrandintų vaisius.

Aš paprašiau Kūrėjo padėti man mylėti kitus taip pat,

Kaip Jis myli mane.

Ir Kūrėjas pasakė: "Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti…”

Su pagarba ir meile