Taip straipsnis po straipsnio, prabėgo trys šio tinklapio metai. Tai nėra didelis laiko tarpas, bet įvertinant tai, kad laikas pagreitėjo ir sutankėjo, vyksta daugiau įvykių per laiko vienetą, nei anksčiau. Taigi gaunasi lyg ir nemažai. Buvo visko nusivylimų ir džiaugsmo, kritimų ir pakylėjimų, kaip ir visos žmonijos evoliucijoje, bet pagrindinis tikslas, nuo pat pirmos tinklapio egzistavimo dienos buvo visada vienas – atsibusti pačiam ir tuo pačiu padėti atsibusti kitiems, kas to nori ir plaukia meilės ir atjautos laiveliu į šviesius rytojaus vandenis. 

Mūsų sąmonė irgi vystosi pagreitintu tempu. Ir dabar mus tiesiog kažkas tarsi priverčia atsikratyti nuo bet kokių negatyvių įsitikinimų ar kokybių.

Ką reiškia pakelti savo sąmoningumą?  Tai reiškia kad įnešti daugiau suvokimo į visus gyvenimo lygius ir puses. Nustoti gyventi autopilotu. Tai reiškia nutraukti skubėjimą savo gyvenime, kas dieną, bent jau trumpam, meditacijų ar atsipalaidavimo pagalba, skirti laiko "tikrojo Savęs” studijavimui. Atverkite save visoms galimybėms.

Ar jums kada nors teko netikėtai gauti suvokimą, nušvitimą dėl kokios nors savo situacijos, savo santykių ir panašiai, save barant ir sielvartaujant : " Kodėl aš nesugalvojau tai anksčiau? Jei aš būčiau žinojęs, ar bent įtarčiau apie tai, būčiau veikęs visai kitaip...” Tai liečia ir kokias tai nepataisomas galimybes, kurias praleidome, todėl kad laiku nesupratome, nesureagavome ir negalėjome numatyti jų.

Tokios situacijos galėjo būti pas kiekvieną ir gali būti dabar. Mus įprasčiau gyventi "praeitu protu” ir mes save teisiame už tai. Juk mums taip norisi būti daugiau intuityvesniu, informatyvesniu, labiau suvokiančiu, nei aplinkiniai. Visas tokias situacijas palaiko mūsų ego, kadangi jam reikalingas maistas, reikalinga valdžia ir jis nepraleidžia nė vieno tokio momento, kai gali prarandamas savo pozicijas nors kiek tai sustiprinti. Jis mumyse stiprina kaltės jausmą, nepagarbą ir gailestį sau, kadangi visos tokios savybės – ištikimos ego palydovės.

Kai kurie kremtasi, kad vėlai atėjo prie dvasinio prabudimo, jog didžiąją gyvenimo dalį praleido nesuvokiant to...Kodėl pas mane gali atsirasti noras pakelti savo suvokimą? Pers pastaruosius kelis tūkstančius metų žmogiškas gyvenimas Žemėje buvo pakankamai sudėtingas ir pilnas iššūkių, iš esmės dėl to, kad gyvenančių žmonių lygis pastoviai mažėjo. Praradome kontaktą su savo Dieviškuoju Aš.

Kas būtų nutikę, jei mes būtume žinoję tada tai, ką žinome dabar? Kai kurie galvoja, kad jie niekada nebūtų įvykdę tokių savo poelgių, už kurios dabar gėda.

Bet juk kitaip ir būti negalėjo. Kiekvienas iš mūsų atsibus tada ir tik tada, kai ateis mūsų laikas, kai sukaupsime atitinkamą sąmonės potencialą. Mes negalėjome atsibusti anksčiau, kaip ir negali vikšras akimirksniu virsti drugeliu. Mes vystėmės ir atitinkamu momentu įvyko protrūkis, leidžiantis įvykti mūsų dvasiniam atsibudimui. 

Pradėjau domėtis ezoterika gal prieš kokius šešerius metus ir pasirodo tai ne atsitiktinai. Kaip dabar sužinojau, tuo laiku gana ženkliai išsiplėtė aiškiaregystės kanalas, kas matyt irgi gal būt turėjęs įtakos. 

Kaip keitėsi sąmoningumas galima pastebėti iš straipsnių, kurios specialiai palikau tokius, kokie buvo. Todėl nereikia ieškoti atitikimų ar neatitikimų, ką mes dažnai mėgstame daryti, bandant viską tvarkingai sudėlioti į savo proto lentynėles. Koks supratimas buvo vakar ar prieš valandą, dabar jis jau kitoks.

Kai kuriuose savo įsikūnijimuose mes gal būt buvome pilnai nesuvokime ir krėtėme tokių dalykų, kad žiūrint dabar  stebimės. Todėl dabar patys už tai susimokame...

Kai mes save barame už kokias tai "klaidas”, ar tai būtų prieš daugelį metų ar tai vakar, turėtume suprasti: tas sąmonės lygis, kuris pas mus buvo tada (praeityje ar netgi vakar) – ne toks pats sąmonės lygis, kuris pas mus yra šiandiena. Todėl, tame sąmonės lygyje mes galėjome veikti būtent taip ir niekaip ne kitaip. Kiekvienas žmogus, kiekviename savo gyvenimo momente daro geriausia iš to, ką jis sugeba (todėl, kad jo tuometiniame lygyje tai atrodo geriausia), daro būtent tuos pasirinkimus, kurie galimi duotajame lygyje. Net jeigu tai buvo vakar, o šiandiena mums ateina koks tai nušvitimas – reiškia šiandiena mes jau tapome šiek tiek daugiau suvokiantys ir išmintingesni.

Todėl, nėra jokios prasmės užsiimti savi-grauža ir apgailestauti. Reikia paleisti bet kokį savęs teisimą ir atleisti sau, priimti save, visus savo pasireiškimus, nepaisant to, kokie jie bebūtų.

Ką reiškia priimti save? Tai reiškia būti tokiu, koks esi iš tikro. Ką reiškia priimti kitus? Tai reiškia leisti būti kitiems tokiems, kokie jie yra ir nebandyti jų pakeisti.

Tegul praeityje mes ir padarėme neteisingą pasirinkimą, bet mes atleidome save už tai. Praeitis išėjo visam laikui. Mums nėra dėl ko laikytis jos įsikibus. Jei mes galime kaip tais ištaisyti savo klaidas, atsiprašant ir susitaikant su tais žmonėmis, su kuriais nesutarėte, padarykime tai, nesvarbu, kad jie jau ir iškeliavo anapilyn. O svarbiausia žinoma, besąlygiškai ir pilnai atleisti sau.

Mes judėjome į priekį bandymų ir klaidų metodu, įgaudami vis daugiau patirties. Mes gaudavome pamokas ir dabar toliau jas gauname. Kaip jau žinoma, nėra nei pozityvios nei negatyvios patirties, sielai viskas yra paprasčiausiai patirtis. Todėl derėtų ramei reaguoti į savo patirtis, savo kelią, nors ir ne visada lygų. Reikėtų suprasti visus ir viską, kas sutinkama mūsų tame kelyje.

Iš tikro, mūsų sąmonė auga ir šiandiena mes elgiamės kitaip, nei elgėmės vakar, darome kitokius pasirinkimus, o rytoj darysime dar kitaip, nei šiandiena.

Tas pats vyksta ir su kitais žmonėmis. Kiekvienas iš jų yra savame atitinkamame sąmonės lygyje. Ir tas lygis pats tinkamiausias jiems duotuoju momentu. Todėl, kai mes sielvartaujame, kad kiti mūsų nesupranta, turėtume gerai pagalvoti: o kodėl jie turi visada mus suprasti?  Juk mes niekam kitam neįdėsime į galvą savo smegenis. Mes niekada ir niekam neįrodysime savo tiesos, jeigu žmogus yra visai kitame sąmonės lygyje. Galima nervintis, įrodinėti ir tt., bet tuo nieko neišspręsi, tai bus tik tuščias energijos praradimas, kurios mes be reikalo ir taip iššvaistome pakankamai daug.

Pas kiekvieną savas sąmonės lygis. Yra subrendusios sielos, turinčios didelę patirtį, o yra visiškai jaunos sielos, kurioms dar tiek daug reikia praeiti ir sukaupti patirties, kad įgyti išmintį. Tai visiškai normalu ir kiekvienas dabar yra ten, kur jis turi būti duotuoju momentu, kiekviena siela turi teisę į savo įsitikinimus ir pasaulėžiūrą. Nors tai mums gali nepatikti, bet būtent taip yra.

Kai "Šviesos Darbuotojas” bando mokyti ar gydyti savo aplinkinius ir gimines, be jų sutikimo, galvojant, kad jis žino geriau už juos, kaip jiems derėtų gyventi, per prievartą bandant įteikti savo nuomonę, žinoma, nuo jų gauna atkirtį – tai natūralu. Mes niekam ir nieko neturime teisės įteikti per prievartą.

Taip, pradžioje visiems mums atrodė, kad mes privalome šviesti visus kas yra aplinkui. Puolėme visus iš eilės šviesti, todėl gavome atgal pačią įvairiausią reakciją:  nuo pašaipų iki ryžtingų atkirčių. Atleiskite man už tai, kad ir aš kartais tai bandžiau daryti,   nuoširdžiai atsiprašau visų jūsų.

Po to tapome išmintingesni ir daugiau nebepuolame kitų tam, kad suteikti jiems "nepataisomą gėrį”, todėl kad jau patyrėme, jog jie nebūtinai turi mus suprasti. Kiekvienas  iš jų yra savo pačiame tinkamiausiame duotuoju metu sąmonės lygyje. Ir tai nėra blogai. Tai normalu. Mums atrodo, kad mūsų kelias pats geriausias? O kodėl?  Pas kiekvieną savas kelias ir jis toks, koks jam būtinas duotuoju momentu, mokymuisi ir patirties įgijimui. Kiekvienas turi teisę į nuosavą kelią ir mes turime gerbti tą pasirinkimą. Kiekvienam teks praeiti savo nuosavas pamokas patiems ir mes neturime teisės, negalime praeiti jas už juos.

Todėl didžioji dalis pateiktos informacijos daugiau tinka mano vystymosi keliui, bet ją pateikiu ir kitiems, žengiantiems viena kryptimi. Ji skirta susipažinti tiems, kas pats to nori ir kas tame ras tinkamo sau, savo tobulėjimo keliui informacijos. Juk niekas jūsų neprievartauja būtinai skaityti ir po to išreikšti savo nepasitenkinimą, ar net pasipiktinimą. Viskas savanoriškai, laisvos valios principu. Tai dar vienas mano puslapio pagrindinių principų – laisvas pasirinkimas ir laisvi apmąstymai. 

Jei vis tik norite padėti savo artimiesiems ar pažįstamiems, matant, kad jie pasiruošę įvykdyti kokią tai klaidą, darykite tai neprievartaujant. Darykite tai tik tada, kada jie paprašys tai padaryti. Kaip pavyzdys galėtų būti atvejis su mano sūnaus draugu. Kuris iki atitinkamo momento nieko nežinojo apie mano tinklapį ir dvasines nuostatas. Gyvenimo prasmės bandė ieškoti asmeniškai pats, įvairiose religijose ir judėjimuose. Kol pagaliau jam sapne buvo keletą kartų pateikta, jog jo mokytojas esu aš. Po pirmų tokių sapnų nesureagavo, galvojo jog tai šiaip sau, bet kai tai pradėjo kartotis, nusprendė kreiptis. Ir tada tampa visiškai nesvarbu jog buvo jau vėlus vakaras, reikėjo važiuoti taksi kelioliką kilometrų iki sodybos, kad susitikti ir gauti jam būtinus nurodymus.

Bet niekad nereikia spausti to žmogaus, nes tai visada iššaukia priešingą reakciją. Jei pavyzdžiui jūsų neprašo, galite sakyti – "Aš matau tavo situaciją ir galiu tau duoti gerą patarimą. Tu nori to?” Ir jeigu žmogus sutiko, paaiškinkite jam, išsakykite savo nuomonę. Tik nieko nedarykite vietoje jų. Neatimkite iš jų jėgos. Pas juos yra teisė į jų nuosavą patirtį, tegul tai būna tik jų patirtis. Kiekvienas geriausiai mokosi tik iš savo patirtimi. Jūsų patirtis ir žinios niekada nepakeis jų nuosavos patirties. Ir tai yra tiesa.

Aplinkinius reikia stengtis priimti tokius, kokie jie yra, su visais savo privalumais ir trūkumais. Taip pat, kaip ir priimti save, su visomis savo tamsiomis ir šviesiomis pusėmis. Jei yra kitų žmonių vidinis nepasitenkinimas, jo nepaslėpsi niekuo. Net ir kaži kokius gražius žodžius ar palinkėjimus jiems sakysite, vistiek tas žmogus jaučia jūsų nepasitenkinimą ir reaguoja būtent į tai, į tą vidinę energiją, o ne į žodžius. Kaip pavyzdys gali būti, dvi  gerai žinomos šio tinklapio komentatorės, kurios jaučia viena kitos atžvilgiu nepasitenkinimą, kad ir kaip kartais bando tai užvualiuoti gražiais palinkėjimais. Pradžioje iškoneveikia oponentą, o po to šaltakraujiškai pareiškia meilės žodžius, kurie jau yra beprasmei ir tik dar labiau siutina oponentą. Pirmiausia reikia susitvarkyti savo viduje, o ne išoriškai tuščiažodžiauti. Tai tik mano nuomonė, o išvadas kiekvienas pasidarys pats.

Jeigu jūs bandote kažką žmogui įrodyti, o jis jūsų nesupranta, negaiškite veltui laiko ir energijos. Bet gal būt tai, ką jūs jam bandote dabar paaiškinti, kada nors jis suvoks. Gal būt, kai pas jį pakils sąmonės lygis, jis galės jus suprasti. Ir gal būt jis jums pasakys : "Žinai, o tu tada buvai teisus...” (bet tam, kad pripažinti pačio savęs klaidas reikią didelės dvasinės stiprybės)

Visai tai suvokus mes nustosime teisti vienas kitą, jaudintis dėl nesupratimų, nes jų sąmonė nė kiek nei blogesnė nei geresnė už mūsų, ji jiems pati geriausia, kaip ir jų kelias. Jis jiems pats tinkamiausias. Vystymosi kelias ne visada paprastas, gali būti, kad tie žmonės niekada savo gyvenime nepasieks aukštesnio sąmonės lygio. Bet tai jų pasirinkimas ir jis turi teisę toks būti.

Paveikti vis tik įmanoma. Ir įmanoma tik jūsų asmeninio pavyzdžio būdu. Jei jūsų gyvenime vyksta pasikeitimai į gerą, pas aplinkinius bus pretekstas susimąstyti, kodėl taip vyksta ir pas juos gali atsirasti noras, kad ir pas juos taip būtų ir štai tada jūs jiems galite padėti ir papasakoti kaip to pasiekti.

Tie kas dažnai yra šalia mūsų yra mūsų sąmonės lauke. Mūsų sąmonė, palyginus su jų yra didesnio matmens, šviesesnė. Todėl pastoviai besiribojant su mūsų sąmonę, jų sąmonė irgi keičiasi, nuskaitant iš mūsų kai kurias savybes. Taigi, ji plečiasi ir kelia savo vibracijas. Kitaip sakant, mes patys keičiame mus supančią aplinką, priklausomai nuo mūsų sąmonės lygio. Kas tai bebūtų, jei jus su juo statote santykius meilės ir savitarpio pagarbos pagrindu, pas juos atsiranda didesnis šansas pakelti savo sąmonės lygį ir suprasti mus. Tai liečia ir pagyvenusius žmones. Netgi jie  gali keistis mūsų sąmonės lauke. Kantrybė ir meilė kuria stebuklus ir netgi jūsų artimieji, kurie dabar jūsų nesupranta, gali tapti jūsų bendraminčiais ateityje, jei jūs toliau to norėsite.

Laikui bėgant, kai sąmoningumo lygis vis kyla, mus taps vis lengviau ir lengviau bendrauti su žmonėmis. Taip pat reikėtų suprasti savo vidinio darbo su savimi būtinumą. Pagreitėjęs laikas reikalauja iš mūsų dar didesnio sąmoningumo, nei anksčiau. Nors ego vis dar nori grąžinti savo valdžią ir temps atgal, kaišios pagalius į ratus. Todėl labai svarbu kelti savo sąmoningumo lygį, valyti ir gydyti jį, mokėti stebėti save ir savo reakcijas, kad kurti laimingą savo gyvenimą.

Praplėstos sąmonės rezultatai begaliai ir neriboti. Mes atsiradome iš meilės ir judame į dar didesnės meilės pusę. Kiekvienas turi savo nepakartojamą muzikinę partiją. Kiekvienas svarbus ir reikalingas tam, kad būtų pasiekta harmonija. Jei nuoširdžiai trokštame dvasinės tobulybės, svarbiausias dalykas - paisyti kitų žmonių poreikių.

Niekas taip negniuždo savimeilės, kaip abipusės kasdienės nuolaidos.

Šiuo atveju šiandiena būtų naudinga suprasti, ką jums asmeniškai reiškia žodis "laisvė”? Nuspręsti, kas jums reikalinga gyvenimui. Kokią vystymosi kryptį jūs renkatės? Kokios jūsų svajonės? Ką jūs šioje inkarnacijoje norite išreikšti ir kuo būti? Kylant suvokimui, jūsų svajonės, nuostatos ir norai keisis. Pradėsite suvokti, kad jūs ir tik jūs esate pagrindiniu savo gyvenimo kūrėju, nežiūrint į visą jūsų aplinką. Savo naują suvokimą ir gautas iš to žinias panaudosite tam, kad be apribojimų kurti naują realybę – tą pačią, kokios mes visada norėjome.

Kaip jau ne kartą sakiau, iš šio puslapio skaitytojų norėčiau tikėtis tik vieno: išlaikyti savo protą atviru, neapsiriboti pačių užsidėtais rėmais. Neapsiribokite susiformavusiais stereotipais, nepasiduokite euforijai, kad jūs viską jau žinote ir daug jau pasiekėte. Tobulėjimui nėra ribų niekada.

Labai svarbu suprasti, kad būtent tiesos paieškos ir atveda žmogų prie esmių esmės: sąmoningumo, gyvenimo dėsnių ir evoliucijos supratimo, savo ir žmonijos tikslų suvokimo. Kito kelio tiesiog nėra.

Asmeninis pasirinkimas – tai tas, kuris ateina iš širdies, tai gilus troškimas, kurio siekiame, nežiūrint į jokias išorines aplinkybes. Mes tiesiog jaučiame, kad tai yra tikra.

Tik asmeniniai pasirinkimai iš širdies gilumos gali iš mažos pasitikėjimo savimi sėklelės užauginti nuostabų genijaus žiedą. Išdrįskime tik pasirinkti – patys, be įtakos. Tuomet būsime laimingi ir rodysime užkrečiantį pavyzdį aplinkiniams, bus dar daugiau laimingų žmonių, iš kurių tik ir gali gimti laiminga visuomenė.

Su pagarba ir meile Virgis