Tu dar miegi

Šiandien tu dar miegi,

Gal net giliai miegi.

Nubust ir atsimerkus negali,

Sapne iliuzijų būties kenti.

Skaudu tau būna ir sunku,

Prote įmigęs jei kietai.

Kol nejauti – Kas tu,

Toliau valdys minčių srautai.

Bijodami dėl to – kas bus,

Gyvenimą iškeičiam į sapnus,

O Meilę – į geismus,

Emocijom pakeičiame jausmus.

Pabėgt negalit nuo savęs,

Jokios nėra tam galimybės.

Problemų niekas neišspręs,

Jei nematysi Realybės.

Pasaulis nėr nei geras, nei žiaurus,

Jis mums – neutralus.

Protu mes piešiam koks jis bus,

Gražus, o gal siaubingas ir baisus.

Priimkit viską šiandien kaip yra

Prote nurimusiam, tyliam.

Kad įsivyrautų minčių tyla,

Ramybė net skausme giliam.

Gyvenimas – tai Tu,

Kuris per kūną pasireiškia.

Ir nors dabar gal ir sunku,

Svarbu žinot ir atsimint ką reiški.

Nėra mažų ir nereikšmingų,

Kuriuos pakirs mirtis.

Nėra nušvitusių, dvasingų.

Kurių kita lemtis.

Ar elgeta tu būtum,

Ar įžymus šventikas.

Karalius būtum,

Ar paprastas mužikas.

Jau esat tuo ko ir reikėjo,

Ta Esaties - banga.

Ko Tuštuma norėjo,

Ramybė, Meilė ir Tyla.

Nėr jokio atskiro veikėjo,

Nėr ko bijot prarast.

Tik atsibusti dabartį reikėjo,

Jog visa tai galėtumei suprast...

Taikos ir ramybės