Tikiuosi, kad tai bus naudinga ir kitiem, ne tik vienam Vasiai, kuris tikriausiai ir neskaitys, nes tokie paprasčiausiai neskaito, kaip sakoma "numeta savo" ir viskas...
Pirmiausia. Ką tu vadini
Žmogumi?
Tokią būtybę, kuri viskuo panaši į milijonus kitų būtybių? Vienodai
galvojantys, vienodai veikiantys, vienodai svajojantys. Su vienodais minčių ir
jausmų "antspaudais”. Kiek aš suprantu, žodžiais „ viska turi tie", matyt
turima omenyje materialines gėrybes ir vertybes. O ar tai vertybės, čia jau kitas
klausimas, priklausantis nuo žmogaus pasirinkimo, pasaulėdaros supratimo.
Vieniems žmonėms, (materialistams, kuriuose ima viršų Gyvuliukas) - labai didelės vertybės, pačios didžiausios ir vertingiausios, pagrindinis siekis ir gyvenimo tikslas, (nors ir menkas, laikinas) kitiems, einantiems
Šviesos Keliu ir turintiems platesnį suvokimą, stebint iš Dvasinio prado pozicijos, ar bent jau iš šalies - visai ne vertybės. Tai kiekvieno žmogaus individualus pasirinkimas, todėl nereikia apibendrinti ir taikyti tai visiems to, kas tinka tau ir prilyginti visus sau, savo supratimui, savo nuomonei savo siaurai sąmonei, apsiribojančiai tik materialumu.
Tai, kas materialu, yra laikina ir anksčiau, ar vėliau,
pavirs į dulkes, kaip ir jūsų kūnas, kurio, kaip ir viso kito, prikaupto materialaus, niekur neišsineši po mirties. Taigi, ar verta gaišti
taip mums brangų laiką ir siekti to „visko, ką turi tie". Juk geriau tą laiką
išnaudoti dvasiniam tobulėjimui, savo išminčiai, ugdyti savyje tai, kas pagreitins Sielos
brendimą ir tuo pačiu jos išsilaisvinimą.
Gal būt rytoj, ar po ryt, gali mirti, nes nežinai kada tai įvyks, o Ten, vertins ne tai, kokią
krūvą ir kokio svorio savo palaikų palikai po žeme, ar kiek sukaupei rūsyje
gėrybių, ar brangenybių, bet tai, ką tu išauginai savo viduje. Tai yra pagrindinės ir amžinos vertybės, o ne tos trumpalaikės dulkės...
Žmogus yra įdomi būtybė, gimsta gyvūnu, bet vieno savo gyvenimo
eigoje, minties jėga, gali laisvai paversti save į Dvasinę Būtybę, artimą Dievui. O dar
nuostabiau yra tai, kad jam suteikta visiška pasirinkimo laisvė, savo intelektualiame
vystymesi, nesvarbu, ką jis be pasirinktų...
Laimingas tas, kas savyje pagimdo šviesias Išminčiaus
mintis, o ne tas, kas sukaupė kalnus materialinių vertybių.
Antra. Kad ir koks turtingas, laimingas atrodytų žmogus
kitų žmonių akyse, niekas nežino kas dedasi jo viduje, kokie jo pagrindiniai
siekiai ir tikslai.
Geriau būti neturtingu ir gyventi dykumoje, bet su
žydinčiu lotosu sieloje, nei būti turtingu ir gyventi tarp žmonių, bet su
tuštuma sieloje.
Išbandymas valdžia, tai labai sunkus išbandymas, netgi
tobulai sielai. Klastingas valdžios troškimas sudegina žmogų iš vidaus, jo
dvasinį pradą paverčia pelenais.
Jėga ir valdžia, kaip statybinis plaktukas, kurį gali panaudoti ir statybai, ir griovimui, viskas priklauso nuo Meistro, kieno
rankos jį valdys.
Pragyventų dienų vertingumas matuojamas vieninteliu matu:
kur ir kiek meilės vėrinių per dieną nupynei, kur ir kaip sugebėjai juos
sutvirtinti ir kuo surišai į jungiančius mazgus.
Laiminga skaityk ne tą dieną, kuri tau atnešė malonumų, bet tą, kai tu
atidavei žmonėms savo širdies šviesą
Na ir trečia. Žmogau! Pats
savyje atskirk grožį nuo išsigimimo. Nusipurtyk marą nuo savęs. Matai paukščius
danguje? Jie be grandinių ir pančių. Nes turi sparnus. Atsikratyk menko, siekdamas aukštumų! Pabusk! Pabudimas – nelengvas. Žmonės miega dieną, metus, amžius ir tūkstantmečius.
Ir, rodos: taip gera tame sapne! Bet – pabusk!
Žmogau, pabusk Žmogumi! Ir kitus pažadink.
Ar kada nors
susimastei apie tai? Ar susimastei, kaip tu suvoki supantį pasaulį? Ne iš
fiziologinio stebėjimo taško, o iš gyvenimiško... Kas tu? Kuo tu matai, girdi,
kodėl tu junti, kas tavyje supranta viską ir kas būtent suvokia? Pažvelk į savo
vidų.
Tu gi ne šiaip biologinė būtybė, o Žmogus, apdalintas
amžinybės dalele. Suvokiant tai, suprasi, kad visas mūsų likimas, pačių mūsų rankose. Labai daug kas priklauso nuo
mūsų, ne tik čia, bet ir ten... Kol mumyse dar rusena gyvybė, niekada ne vėlu
pažinti save, surasti savyje savo šventą sielos gyvybės šaltinį...
Gal būt tu net neįtari, kad tavo mintys turi kūrybinę
jėgą (nors šiame puslapyje apie tai jau ne kartą rašyta). Visos mintys, norai,
teorijos, požiūriai tavo pasąmonėje yra palikę gilių antspaudų ir realizuojasi,
kaip konkrečios situacijos, faktai, ar asmenybės.
Žmogus, kuris sveiku mastymu valdo savo mintis, valdo tuo pačiu ir
savo sveikatą. Prie sveikų minčių – sveika dvasia, o prie sveikos dvasios - sveikas
kūnas.
Žmogiškas mastymas turi dvi puses: sąmoningą ir nesąmoningą,
matomą ir nematomą. Mūsų gyvenimas irgi turi du aspektus, minčių pasaulį ir
materialų jų įsikūnijimą. Tavo mintys - didžiausios brangenybės, kokios tik pas
tave gali būti. Jos virsta tavo realybe. Viskas, į ką tu tiki, formuoja tavo
gyvenimą, o tai reiškia ir įvairias gyvenimo spalvas.
Gamtoje egzistuoja taip vadinamas veidrodžio dėsnis. Jis
vienodai veikia tiek individualiai sąmonei, tiek visuomenės sąmonei bendrai.
Tai štai, pagal jį, jei galvoji apie blogį ir linki jo kam nors, tai ką be darytum,
tavo mintys kaip bumerangas, su triguba jėga būtinai sugrįš pas savo kūrėją
ir suduos per pačią silpniausią vietą nuosavomis baimėmis. Ir tai ne Dievas
baudžia, tu pats save baudi, su savomis mintimis.
Taip pat, tas dėsnis tinka ir teigiamoms mintims. Jei tu skleisi
Meilę ir gėrį pasauliui, padėką, tai irgi būtinai
sugrįš trigubai.
Pati didingiausia pergalė šiame pasaulyje - yra pergalė
prieš patį save. Tai reiškia nugalėti savo paties negatyvias mintis. Išmokti kontroliuoti
jas ir savo emocijas. Jei tavo širdis atvira ir ketinimai švarūs – tavo dvasia
nepriekaištinga. O tai ir yra pagrindinė kario Kelio esmė, pagal jums jau
žinomus Toltekus.
Jeigu tave įtikino, kad tu blogas ir neužsitarnavai
meilės, tai tu jos niekada ir negausi, nors ir labai stengsiesi. Tavo
įsitikinimai visada bus pagrindine kliūtimi.
Tavo galvoje neturi būti nieko negatyvaus. Tik teigiami
faktoriai. Tada tau neteks gaišti laiko kovai, su pačiu savimi ir tavo elgesys
visada bus teigiamas.
Jeigu tu tiki, kad egzistuoja jėga, kuri tave globoja,
tai tavo gyvenimas bus laimėje ir saugus. Tai ne mitas. Taika pirmiausia turi
būti tavo galvoje. Tikėjimas pagimdo žinias, o žinios tikėjimą. O be tikėjimo
nėra pasaulyje ir stebuklų.
Neieškokite stebuklų, jų nėra. Ieškokite žinių – jos yra.
Ir viskas, ką žmonės vadina stebuklais, yra tik tam tikras žinių lygis.
Tavo užduotis - išmokti suprasti priežastis ir pasekmes,
situacijos stilių ir gilumą, išspręsti jas taikiai.
Bet kuris jūsų smūgis, suduotas esant pykčio būsenoje
– galutiniame rezultate, grįžta atgal.
Kiekvienas iš mūsų susimasto apie savo praeitį, ateitį,
rūpinasi savo artimaisiais, šeima, pergyvena dėl vaikų, rūpinasi pelningu
darbu. O tai kaip tik ir yra pasiruošimas blogiausiam scenarijui, taip
vadinamiems sunkiems laikams. Visada atsimename nemalonius įvykius iš
praeities, dažnai tuo dalinamės su artimaisiais ir numatome, kad tai gali
įvykti ir ateityje. Sakome, kad jau toks yra gyvenimas ir reikia prieš jį
apsisaugoti, todėl uždarome savo širdį ir konkuruojame su gyvenimu.
Negyvenate tame pasaulyje, kuris vadinasi dabar. O kas
tai yra dabar? Tai brangi gyvenimo sekundė, Dievo dovana, kurią reikia
racionaliai išnaudoti. Kadangi rytojaus diena – tai žingsnis į nežinomybę. Ir
neatmetama galimybė, jog to gali ir nebebūti, arba tai gali tapti jūsų gyvenime
paskutiniu žingsniu.
Vietoje to, geriau patikėk savimi, savo jėgoms, galvok
teigiamai. Juk geriau džiaugtis nei liūdėti, geriau būti sveiku, nei sergančiu.
Teigiama mintis atmeta nuomones, kad pasaulis įsivaizduojamas blogas, o patį
save netobulu.
Gyvenimo kokybė priklauso nuo tavo minčių ir programų,
tos kurios tavyje yra. Kiekviena sėkmė, ar pralaimėjimas išeina iš tavo proto
veiklos. Būtent ten įdėti tavo jausmai ir emocijos, apsprendžiančios tavo
santykį su bet kokia veikla.
Mes neįpratę kontroliuoti savo minčių dienos bėgyje,
todėl mus jos ir kontroliuoja, supainiojant savo "loginėse” grandinėse. O
nekontroliuojamos mintys, pagrinde, veda prie negatyvo, kadangi žmoguje esantis
Gyvuliškas pradas vadovauja jomis.
Tam ir egzistuoja įvairios praktikos, meditacijos, kad
pirmiausia išmokyti kontroliuoti savo mintis.
Pradžioje atsiranda nemateriali idėja, po to siekis ją
įvykdyti, o tai mus mobilizuoja veiksmui. Gal būt tu nesuvoki to, kad mūsų
protas visada aktyvus ir reaguoja į viską kas vyksta aplinkui. Netgi tada, kai
tau atrodo, kad nevyksta nieko, kas tave sudomintų. Tavo smegenys registruoja
prieinamos informacijos maksimumą, praleidžia pro tavo įsitikinimus ir
galutinai formuoja realybės vaizdinį. Per tai, pritraukia įvairius įvykius, kai
kuriuos blogus, kai kuriuos gerus.
Ir žmonės, dažniausiai, dėl savo problemų, kaltina visus,
apart savęs paties. Keičia partnerius, gydytojus, gydymosi būdus ir taip
toliau. Sugalvoja tūkstančius idėjų per minutę, bet nė vienos iš jų nerealizuoja.
Mintis – reali jėga. Mintis sugeba stumti planetas, kurti
ir griauti ištisas galaktikas, kas pirmapradžiai ir buvo pademonstruota Dievo.
Bet pats didžiausias stebuklas esi tu – kaip žmogus.
Įprask kiekvieną darbą atlikti taip, lyg jis būtų pats
svarbiausias. Įprask neapkartinti blogų minčių prieskoniu savo kasdieninių
darbų. Taip apsunkini ne tik save patį, bet ir visus aplinkinius.
Žmonės bijo ateities, visada atsimena praeitį, nors iš
tikro, nežino savo gyvenimo prasmės, nežino dėsnių kurie gyvenime veikia.
Daug ko galime išmokti iš vaikų, kadangi jie gyvena tik
esamu laiku. Vaikai nemato gyvenimo fragmentų, jaučia savo ryšį su viskuo, kas
vyksta. Jaučiant savo jėgą, vaikai yra meilės ir gilaus tobulumo pavyzdys.
Kada mes augame, iš suaugusių priimame jų pasaulį, su jų
įsitikinimais ir vertybėmis. Priimam įpratimą projektuoti praeities patirtį į
dabartinį laiką, o taip pat ir į ateitį. Ir tai labai stipriai mus apriboja,
pastatome sau rėmelius, tą galiu, o štai to negaliu ir taip toliau.
Ar galima apie kažką užmiršti, ištrinti kažką iš
atminties. Kur yra tas stebuklingas klavišas, toks kaip Delete kompiuteryje?
Atsiminimas to, kas mus apriboja ir yra kliūtimi, įtakoja
į mūsų gyvenimo kokybę. Tai nemalonus neteisingumo, kaltės, jausmas, nuosavi
įsitikinimai. Visa tai yra kliūtys mūsų tobulėjimo kelyje.
Savo mintimis, tu kuri ateities sodą ir tik tu numatai jo
spalvas, jo raštus. Mes galime valdyti savo mintis, pasirinkti, kokias sau
leisti, o kokias ne.
Mintis visada lydi vaizdiniai ir emocijos, o būtent jos
stimuliuoja bet kokiai veiklai. Jeigu tavo mintys gali iššaukti pas tave
liūdesį, o gal net ašaras, tai geriau pasistenk pagalvoti apie ką nors
malonaus.
Dėmesys – tai energija, todėl nukreipk energijos srautą į
kažką malonaus sau. Pradėk ką nors veikti, kadangi tavo kūnas mėgsta ir
reikalauja judesio. Aktyvumas – tai nematerialių minčių finalinis elementas.
Būtent tai ir yra gyvenimo instrukcija. Ji paprasta, bet nežiūrint į tai,
daugumai žmonių nepasiekiama.
Tai, kas egzistuoja materialiame pasaulyje, iš pradžių
atsiranda nematerialiame pasaulyje, kaip pergyvenimų ar emocijų išraiška.
Pasąmonė neanalizuoja vaizdinių, kaip tokių, ką tu priimi
su džiaugsmu, arba kaip tokių, ko tu nenori savo gyvenime. Pasąmonė realizuoja
kiekvieną tavo laukimą, neanalizuojant to, teigiamas tas noras tau, ar ne.
Todėl, siekiant daugiau naudos sau, reikia pastoviai sekti savo mintis ir
pasirink tik tas, kurios tarnauja tau ir žmonėms. Tai nėra sunku, bet
pareikalaus dėmesio ir tavo mastyme veikiančių schemų pakeitimo.
Teigiamos mintys padės įgyvendinti svajones, bet tik prie
atitinkamų sąlygų. Pirmiausia – turi žinoti, ko iš tikro nori. Antra – būti
nuosekliu ir kantriu. Trečia – tikėti, kad gali gauti tai, ko sieki. Rezultatai
ateis ne iš karto, o palaipsniui. Jei kontroliuosi savo mintis, tai pastebėsi,
kad gyvenimas prisipildys tuo, ko ir siekei.
Pabandykite užrašyti savo norus, tai pasirodo nėra taip
lengva padaryti, nes ne visi turi tikslų savo laimės vaizdinį ir ne kiekvienas
žino, kas jam geriausia. O be to, neįvyks nieko teigiamo žmogaus gyvenime. Jei
savo darže neravėti daržovių, tai tarp jų atsiranda piktžolės. Jei nevalyti
minčių, tai vietoje jų atsiranda atsitiktinių įvykių šiukšlynas.
Jeigu apie ką nors svajoji ir žinai, kas tau visų svarbiausia,
tai susimastai, kaip tai gauti ir tuo pat metu gauni viską, ko sieki.
Visata tai didelis svajonių fabrikas, kuris perdirba jas
ir paverčia realybe, o mūsų svajonės yra įpintos į jos egzistavimą.
Mokslininkai, užsiimantis kvantine fizika, tvirtina, kad
visi materialūs daiktai, tokie kaip automobilis, maistas, žmogaus kūnas ir
piniginė kupiūra, sudaryti iš atomų, atomai sudaryti iš dalelyčių, kurios
sudarytos iš informacinių plytelių ir yra energijos nešėjomis, didžiulėje
informacinėje erdvėje.
Daromos išvados, kad pagrindinis pasaulėdaros elementas -
nematerialus, nes smulkiausios dalelės, tai energetinės ir informacinės būsenos
junginiai. Skirtumai, tarp materialių objektų, elementarios dalelės, sudarančios
materialių objektų atomus, visiškai vienodos, nors mes jas vadiname dalelėmis,
jos jau kaip ir nėra materialiomis, tai jau energetiniai-informaciniai
impulsai. Tai, kuo skiriasi du skirtingi objektai - tų impulsų skaičių ir
tarpusavio ryšiu.
Viskas, kas materialu – tai energetinis-informacinis
srautas, kuris nėra materija, bet iš kurios sudaryta viskas, kas materijoje
yra.
Dabar jau žinoma, kad mastančios Visatos pagrindu yra ne
materija. O kas gi yra mintis, jei ne energetini-informacinis impulsas?
Mes galvojame, kad mintis atsiranda pas mus tik galvoje,
kaip atitinkamų vaizdinių ir žodinių simbolių išraiška. Tačiau, mūsų mintys,
energetiniai-informaciniai impulsai – vieni ir tie patys impulsai, kurie glūdi ir
mūsų Visatos pagrinde.
Vieninteliu skirtumu, tarp to, kas mano galvoje ir tuo,
kas ne joje, yra tai, kad savo mintis aš priimu kaip žodine struktūra. Kol mes savo minčių neišreiškiame verbaliai, jos ir išliks tik energetiniais-informaciniais
impilsais.
Visi mes esame mastantys žmonės. Mūsų kūnai irgi yra
minčių pasekmė. Taip pat kaip ir įvykiai kurie supa mus mūsų laike ir erdvėje
yra vienų ir tų pačių nematerialių impulsų pasekmė.
Mūsų gyvenimiška patirtis duoda mums pagrindą kūno ir
supančios aplinkos pakeitimui. Mūsų džiaugsmo ir liūdesio, sėkmės ir nesėkmės
patirtis. Mums atrodo, kad jie patys atsiranda mūsų kelyje, bet iš tikro mes
tai sukuriame.
Žmogaus kūne yra du pradai: dvasinis, arba siela ir
materialinis, arba gyvuliškas, žvėriškas, galit pavadinti tai kaip norit, esmės
nekeičia. O žmogaus protas yra tu dviejų pradų kovos laukas. Todėl ir mintys
pas mus kyla įvairios. Kam tu atiduodi pirmenybe, tuo tu ir būsi. Jei
materialiam, žvėriškam pradui – būsi piktas ir kenksmingas, o jei sielos
patarimams – būsi geru žmogumi ir su tavimi bus gera būti kitiems.
Kai tik susilpninai savo kontrolę, tave pritraukia
gyvuliškas pradmuo ir dažniausiai pačiam net nepastebint, tavo mėgstamiausiomis
egoistinėmis mintimis. Tau patinka, kad tave giria iš visų pusių, kad tu toks
protingas, toks išmanus ir taip toliau. Mumyse pastoviai vyksta dviejų pradų kova
ir nuo to, kieno pusėje esame, priklauso mūsų ateitis.
Mokslininkai įrodė, kad mentaliniai įvykiai virsta
dalelytėmis, tos dalelytės yra kaip vidinio pasaulio pasiuntiniai. Jos yra
minties ekvivalentais ir ne tik smegenyse, bet ir kiekvienoje kūno ląstelėje.
Mastymas, tai ne tik smegenų funkcija, bet ir viso kūno funkcija. Kiekviena
mintis ar idėja siunčia cheminį signalą ląstelės branduoliui. Dėmesys
nukreiptas į žodžius, veikia kaip magija, pakeičiant nematoma matomu..
Pavydas, neapykanta kyla ne nuo išorinių stimulų, o nuo
vidinių savimeilės šaknų.
Baimė – labai galinga emocija, vadinasi mintis-įsakymas
bus stabilus. Juk taip, nesąmoningai įdedame daugiau jėgos į savo tikėjimą,
vadinasi tos negatyvios nuostatos vyraus mūsų mastyme. To pasekmė tokia,to ko gyvenime
kas bijo, tai tą dažniausia ir gauna.
Todėl, labai svarbu valdyti savo dėmesį, tai yra
energija, kurią tu nukreipi į žmones, save ir į užduotį, kurią tu duotuoju metu
atlieki.
Niekada nestatyk sau nuorodų, kad kliūtis yra neįveikiama. Kadangi iš bet
kokios padėties yra išeitis. Mūsų pąsmonei nėra neįveikiamų kliūčių ir
situacijų be išeities. Abejonės kaip garai, kurie atsiranda trumpam ir dingsta.
Tai neleiskite vandens (kas yra žinios) virimo, kad nesusidarytų garai.
Kontroliuokite mintis.
Kaip begyventum, bet nutraukti ryšių su kitais žmonėmis tu negali.
Gali tik savo elgesiu regzti vienokį ar kitokį ryšį, pinti vienokį ar kitokį tinklą,
į kurį gaudai žmones ir į kurį patenki pats. Tu kuri vienokią ar kitokią, gėrio arba
blogio atmosferą.
Turi galimybę kurti realybę ir patinka tai tau, ar ne, bet
pasiimti sau atsakomybę už tai, kas esi, yra būtina. Tu dirbai ties tuo
dešimtis metų. Tai tavo mintys ir įsitikinimai sukūrė tave tokiu, koks esi
dabar. Tavo pasąmonė materializavo visus siekius ir abejones. Abejones, kurios
užslėptos kažkur giliai tavo mastyme.
Gyvenime kur kas svarbiau kokybiškai pragyventi momentai,
nei beprasmiai egzistavimo metai. Išmintis, tai sielos, o ne amžiaus savybė.
Kūnas viso labo tik vežimas, kuris tave veža nuo gimimo
iki mirties. Ir kaip tu išnaudosi tą vežimą, nuo to priklausys kur tu galų gale
atvažiuosi. Arba jis savaime riedės kur papuola, arba tu jį valdysi.
Žmogus – dvasinio ir gyvuliško prado sintezė ir tokia
sintezė būtina, kad siela galėtų subręsti, praeinant pro materiją.
Kuo žmogus geriau pažįsta save, tuo geriau jis supras ne
tik kitus, bet ir visą pasaulį.
Jei tu didžiuojiesi savo gyvenimu ir esi patenkintas, tai
aš tave sveikinu, mielas skaitytojau, nors iš tikro tobulėjimui nėra ribų. Na o
jei ne, tai yra gera naujiena. Dabar prieš save turi nuostabų laiką
pasikeitimams ir pačio savęs tobulinimui. Aš linkiu tau sėkmingo kelio.
Išmintis neateina iš išorės. Ji neateina iš dvasios
gelmių. Ji ten gyvena. Ir ją savyje pažadinti gali tik pats žmogus. Ir tik pats
žmogus gali apriboti savo šviesą.
Tiek šiandieną norėjo palinkėti jums tas, „užsiciklinęs
operatorius", „nusenęs kunigas" ir taip toliau...
Su artėjančiais naujaisiais metais, naujomis galimybėmis, naujomis žiniomis. Ačiu jums.
Su pagarba ir meile...
|