Gyvenimas yra judėjimas,
kuris pasireiškia ir realizuojasi per įvairius keitimo procesus: medžiagų
apykaita, energijų apykaita, informacijos, minčių apykaita. Šie procesai
pavaldūs tam tikram dėsningumui ir turi veikti kompleksiškai. Vienas
pagrindinių dėsnių yra masių ir energijų tvermės dėsnis. Dalelių pasireiškimui,
o taip pat Būties procesų palaikymui materijoje, svarbiausias yra energijų
apykaitos procesas.
Viskas Pasaulyje, pradedant
nuo elementarių dalelių ir baigiant planetomis bei Galaktikomis (aišku,
įskaitant žmogų ir viską gyvą), egzistuoja vien tik energijų apykaitos dėka! Be
jos judėjimas ir Evoliucija sustotų momentaliai. Energijų apykaita palaiko
judėjimą. Šis procesas turi savo, tam tikrus dėsningumus, kuriuos žmogus, esant
norui, gali pažinti ir išmokti juos valdyti.
Visi materialūs objektai,
pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant pakankamai masyviais kūnais
(planetomis ir t. t.), randasi tam tikru atstumu vienas nuo kito, egzistuoja
erdvėje. Ši erdvė nėra tuščia, Pasaulio materializacija nekenčia tuštumos!
Erdvė tarp kūnų (netgi tarp elementarių dalelių) nėra neužimta, ji susidaro iš
dar smulkesnių dalelių. Šių smulkesnių dalelių, kurios apsupa materialiuosius
kūnus, visuma vadinasi Lauku. Bet kuris judantis objektas sudaro sūkurinius
Lauko srautus, priverčiant jo daleles persikelti.
Šis persikėlimas visada yra
sutvarkytas ir kryptingas – neigiamos dalelės juda pliuso link, teigiamos –
minuso link. Taip kyla įvairūs energetiniai srautai.
Jeigu imti domėn, kad kūnų
materializavimas prasideda nuo lauko dalelių judėjimo, tada galima suprasti,
jog materializavimo laipsnis ir materialaus objekto egzistavimo būdas priklauso
būtent nuo lauko dalelių judėjimo ir nuo tam tikros jų susijungimo į Sistemą
tvarkos (programos, Dėsnio); nuo bendro potencialo, kuris tuo pačiu susikuria.
Materijos egzistavimą užtikrina būtent programiniai bei energetiniai procesai.
Gamtoje egzistuoja dvi
rūsys – to, iš ko susideda materija, tai dalelė ir antidalelė. Dalelė yra
materializuotas antidalelės pasireiškimas. Iš materialių dalelių susideda visas
fizinis pasaulis, kurį studijuoja žmogaus sukurti įvairūs mokslai.
Antidalelės – tai kito
Pasaulio, kuriame nėra Būties, atstovai, Gyvybė – tai visada kažkokia tvarka.
Mokslininkai dar neseniai manydavo, kad Antipasaulyje viešpatauja chaosas.
Tačiau ir jis yra pavaldus savo dėsningumams, viena kurių yra antidalelės
perėjimas į dalelę ir jos egzistavimas, bet materialaus objekto formoje. Šio proceso dėka egzistuoja atomai –
elementarios materialios sistemos, iš kurių susideda bet kuris fizinis
objektas. Būtent antidalelių judėjimas užtikrina materialių objektų judėjimą ir
yra energetinių procesų atsiradimo priežastis.
Šių Dėsnių žinojimas
reikalingas mums tam, kad suprasti, jog Pasaulį valdo energijų apykaita. Būtent
ji yra visų kitų išryškintos materijos procesų bei apykaitų šaltinis. Ir žmogus
nėra išimtis! Žmogaus kūnas taip pat egzistuoja energijų apykaitos dėka. Ji yra
būdinga organizmo ląstelėms taip pat, kaip ir visam organizmui. Mūsų Gyvenimas
ir sveikata pilnutinai priklauso nuo energijų apykaitos.
Prieš ateinant žmogui į
Žemę atsiranda jo energetinis kūnas, suderintas su tam tikru, individualiu
dalelių judėjimo ritmu, su tam tikru energetiniu potencialu ir galimybes.
Energetinio kūno atsiradimas vyksta kitame, nepažįstamame mūsų Sąmonei
Pasaulyje.
Ką tik sukurta energetinė
substancija praeina ilgą Evoliucijos kelią, pradedant nuo elementarių dalelių
ir baigiant žmogumi.
Savo Evoliucijos eigoje ši
substancija formuoja jau savo energetinį (programinį) kūną, su kuriuo palaiko
nuolatinę informacinę apykaitą. Pakeičiant savo evoliucinį egzistavimo būdą
(įsikūnijant mineraluose, augaluose, gyvūnuose, žmoguje), ši energetinė
substancija, būdama nuolat susijusi su savo programiniu lauku, tęsia jį
formuoti bei tobulinti.
Pavyzdžiui, materializuota
dalelė egzistavo kaip fotonas. Ji buvo pajungta prie fotono informacinio lauko
ir valdoma šio lauko programomis. Bet kurie pakitimai, vykstantys su dalele
šiame Evoliucijos etape, tuoj pat buvo fiksuojami jos programiniame lauke. Po
to dalelė evoliucionavo ir įėjo į sistemą, susidedančią jau iš dalelių grupės
(pavyzdžiui, į atomą). Dabar ji jau yra
pavaldi programoms, užfiksuotoms atomo informaciniame lauke, įrašant jas į savo
programinį lauką.
Tolimesnė dalelės Evoliucija
privedė prie to, kad ji tapo kristalu ir valdoma jau programomis, būdingomis
kristalams, eilinį kartą pakeitus savo informacinį lauką. Ir taip toliau, iki
to momento, kai ši substancija išaugs iki žmogaus. Visi jos gyvybinės veiklos
procesai bus valdomi savo programomis, būdingomis tik žmogui.
Besimaterializuojant
sutinkamai su įgytomis programomis, substancija stato savo fizinį kūną
(dažniausiai šią substanciją vadina Siela). Siela – tai ne tik kažkokia
energetinė substancija, jinai taip pat yra programinis ir programuojamas
produktas, turi savyje ankstesnės Evoliucijos arba savo ankstesnių įsikūnijimų
giminines, asmenines programas.
Naujo Sielos įsikūnijimo
tikslas – jos Evoliucija, kurios metu pasitobulina tos programos, kuriomis ji
yra valdoma! Siela neturi savo veido, jinai
tiktai kažkurių programų, suformuotų jos ankstesnių realizatorių
kartomis, realizatorė. Iš čia išplaukia, kad Sielos turėtojas – žmogus –
suvokia save kaip asmenybę ir jos savininku iki tol, kol turi Sąmonę!
Sąmonė yra materialus
produktas, susijęs su fiziniu kūnu ir dabartiniu Gyvenimo (Sielos egzistavimo)
tarpu. Taigi, praradęs Sąmonę (peržengus mirties slenkstį), žmogus nebesupranta
savęs, nebeįsisąmonina.
Toliau ši Siela sutinkamai
su programomis, kurias ji jau sukaupė, vėl įsikūnija į žmogaus kūną ir gimsta
Žemėje. Šis procesas tęsis iki kol energetiniai Sielos resursai neišsisems arba iki kol nepereis į naują begalinės Evoliucijos
pakopą – į sąmonės procesą.
Tai yra iki kol neįsikūnys
į Žmogų, kuris sujungs Sielą su savo Sąmone ir padarys šią vienybę tvirta.
Savanoriškai, sąmoningai ir savo rankomis. Nuo šio momento Siela, pagaliau,
įsisavina ramybę ir prieglaudą visam savo begaliniam Gyvenimui. O žmogus gauna
nemirtingumą fiziniame kūne, begyvendamas Žemėje. Įvyko jo Tikrasis Gimimas,
apie kurį seniai perspėjo: „Jums reikia atgimti iš aukštybės".
Visą Būtį valdo
energoinformaciniai procesai. Jie yra pirminiai. Procesai, vystantys fiziniame
kūne – antriniai. Mūsų užduotis – pažinti šiuos procesus ir juos valdyti. Bet
kurio materialinio objekto egzistavimas (tame tarpe ir žmogaus fizinio kūno)
galimas iki kol jis turi tam tikrą energetinį potencialą.
Energijų apykaitos pasėkoje
ir sutinkamai su įdėtomis programomis visi materialūs objektai Žemės
materialiajame pasaulyje (tame tarpe ir žmogus) užprogramuoti sunaikinimui!
Fizinio gyvenimo procese vyksta nuolatinis energijų išsklaidymas, kuris nualina
bendrą objekto energetinį potencialą. Galų gale, visi kūnai materialiajame
pasaulyje turi palinkimą sunaikinimui, o atskiros biologinės būtybės miršta.
Kad pakeistumėme šį
egzistavimo būdą, reikia išmokti pastoviai palaikyti ir didinti savo energetinį
potencialą reikiamam lygyje, pakeičiant savo kūno valdymo programas. Todėl
kiekvienas iš mūsų Evoliucijos eigoje turi pakeisti „gyvenamąją vietą",
persitvarkęs savo virtualią Visatą, kad pereiti iš Pasekmių pasaulio į
Priežasčių pasaulį.
Pagrindinis instrumentas,
darbo įrankis yra aplinkinio pasaulio energijos. Darbo su jomis tikslas:
išvalyti ir sustiprinti nuosavą energetinį kūną, nes nuo jo būklės priklauso
fizinio kūno būklė. Visi procesai, vykstantys fiziniame kūne, nukreipti ne tik
jo gyvybinės veiklos palaikymą, didžiausia jų dalis yra nukreipta į
savitarpišką energijų apykaitą su aplinka. Taigi, kvėpavimo organai įkvėpimo
metu priima subtilias oro energijas, pertvarko jas, maitinant visą fizinį kūną
reikiamu energijų kiekiu.
Didelio energijų kiekio
koncentravimo vieta yra pilvo ertmė (pilvas). Čia gi koncentruojasi energija,
kurią organizmas gauna iš maisto. Todėl jam visai ne tas pats, kaip mes
kvėpuojame, ką įkvepiame ir ką valgome. Natūralių kvėpavimo ir virškinimo
procesų pažeidimas priveda prie ligų. Pagrindinė priežastis, pažeidžianti
natūralų kvėpavimo procesą, yra rūkymas. Rūkantis žmogus apnuodija ne tik savo
organizmą, bet ir jam artimų žmonių organizmus, taip pat ir pašalinių, kurie
randasi šalia jam rūkant.
Šiuo atveju pragaištingi įpročiai dar nespėjo
susilieti su žmogumi, dar netapo jo psichika bei genetinėmis programomis. O jeigu tai atsitiko, galbūt prireiks keleto
darbo metų, kad pakeisti savo esmę (pasaulėžiūrą) ir genetines programas. Čia
kovoti tik su pragaištingais įpročiais jau yra nenaudinga ir beprasmiška.
Kaip galima šiuos
stereotipus pašalinti, perkentėti, atpirkti, atidirbti ligomis ir nesėkmėmis
arba nuplauti besimaudant išvalkoje per Trijų karalių išvakares, nedirbant su
savo sąmone ir pasaulėžiūra?
Kas liečia virškinimo
sistemą, ji taip pat yra apskaičiuota į subtilių energijų priėmimą. Šiuolaikinė
mityba duoda organizmui pagrindiniai rupias energijas, kurios įneša nesantarvę
ne tik energetinių procesų funkcionavime, bet ir žymiai pažeidžia psichinius
procesus – mąstymo veiklą. Mintis, prikalta prie materialiojo, negali pakilti,
užskristi. Todėl turime tą, ką turime...
Mityba – tai atskiro ir
ilgo pokalbio tema. Jeigu Gamta davė galimybę gauti džiaugsmą nuo natūralių
maitinimo produktų (ir tik nedideliais kiekiais), šiuolaikinis žmogus pavertė
šiuos natūralius procesus pilvapenyste, visiškai iškraipė juos, dabar reikia
laiko ir žinių, kad grąžinti šiuos procesus į jų pirmapradę būklę!
Daugeliui žmonių
rekomendacijos knygose – kaip pereiti į natūralią mitybą (badavimas, žalias
maistas, atskira mityba), netinka. Netinka todėl, kad visos šios teorijos buvo
sukurtos prieš daug metų, kai žemė, oras, vanduo ir augalai nebuvo apnuodyti
žmogaus ūkine veikla! Šiuolaikinėse sąlygose virškinimo sistemos atsistatymui
reikalingos naujos žinios ir ypatingos technologijos, visiškai nepanašios į
tas, kurios buvo žinomos Žmonijai iki šiol.
Dominuojantis momentas
darbe su energijomis yra jūsų dėmesys, mintis. Energija visada teka ten, kur
nukreiptas dėmesys, ir atlieka darbą, kurį jai nurodo mintis. Kad jūsų kūnas
galėtų priimti ir suvokti Gamtos vibracijas, būtina atlaisvinti jį nuo
atidirbtos energijos. Tvermės Dėsnis galioja visiems procesams, tame tarpe ir
jūsų kūno procesams. Kiek „nešvarios" energijos išeis, tiek „švarios"
ateis!
Yra dar vienas Dėsnis,
kuriam yra pavaldūs visi materialiai kūnai, – tai Inercijos Dėsnis: visi
pakitimai vyksta palaipsniui ir stiprėja taip pat palaipsniui. Nesėkmės,
naudojant darbo su energijomis technologijas, susideda būtent iš to, kad žmogui
duoda daugiau, negu jisai gali talpinti, o tai sukelia negatyvias pasekmes.
Dėmesys, mintis ir jos
poveikio laipsnis į energetinį bei fizinį kūną išsivysto palaipsniui. Todėl
darbo su Sąmone pradžioje, kad gauti žymų efektą, reikia gana dažnai
naudotis valymosi metodais,
išskirtiniais atvejais – iki galvos skausmo! Tai yra susijęs su tuo, kad
grįžtamasis ryšys tarp minties ir kūno organais prarastas. Kad jį atstatyti,
reikia daryti poveikį į organus kiek įmanoma dažniau, kiekvieną minutę ir
sekundę, iš tikrųjų iki galvos skausmo. Kuo dažniau jūs dirbsite, tuo geriau!
Su laiku pastebėsite, kad bereikia tik pagalvoti apie tai, kad reikia padaryti
tą ir tą, kai tas „kažkas" savaime realizuojasi! Tai reiškia, kad jūsų organai išmoko
girdėti jus ir atsakyti jums tuo pačiu jausmu!
„Su žmogumi galima
padaryti tik tą, ką jis leidžia su savimi padaryti". Valdykite save ir savo
procesus patys, ir nieko nereikės kaltinti. Pasekmių Pasaulis todėl taip ir
vadinasi, kad žmogus, nemokantis numatyti, suprogramuoti ateinančius įvykius,
nesugeba reaguoti į juos atitinkamai. Viskas todėl, kad nors įvykiai ir
formuojasi jam matant, jis jų visiškai nemato, kadangi tai vyksta kitame, jam
nepasiekiamame Sąmonės Lygmenyje, lyg Marse. Jis suspėja reaguoti tik į šių
procesų pasekmes, taip sakant – post factum, kai jie, subrendus, nukrenta į jo
Lygmenį, tiesiai ant galvos.
Žinome: tam, kad sujungti
Sąmonę su pasąmone, reikia nuolat palaikyti aktyviojoje būklėje Gyvybės
Svyruoklę mąstymo lygmenyje, kuri suvienija, sinchronizuoja abiejų pusrutulių
veiklą. Mūsų užduotis – išmokti valdyti šią Svyruoklę bei ją kontroliuoti.
Valdyti Sąmonę – reiškia
sutramdyti savo emocijas, o taigi – visus įpročius, kompleksus, stereotipus.
Valdyti Pasąmonę – reiškia
subordinuoti viso organizmo veiklą, kiekvienos jo ląstelės, išmokti valdyti
įvykius aplink mus (tačiau jie dažnai paveikia mus neigiamai). Subordinavus
įvykius, mes galėsime valdyti mūsų gyvenimą, formuoti jį mūsų nuožiūra ir
nelikti likimo valioje.
Visą tai mes mokomės daryti
palaipsniui, po truputį. Koncentruodami dėmesį į vieną ar kitą organą, dirbdami
su juo, mes ne tik atstatome jo sugebėjimą priimti gyvybišką energiją, bet ir
priverčiame atlikti tam tikrą darbą, užduotą mintimi. Pastačius savo veiksmus
„automatiškam veikimui", mes tuo pačiu subordinuojame visus procesus
(vykstančius organe) sau, galvos smegenims, kurios pradeda valdyti šį organą
pagal jau mūsų užduotą programą. Po kurio laiko pradedame girdėti savo organus
ir jausti juos.
Tai reiškia, kad pirmą
kartą gyvenime nusistovėjo tiesioginis bei grįžtamasis ryšys tarp organu ir
mūsų. Čia reikia atminti, kad kartkarčiais jį reikia palaikyti savyje,
atstatyti, stiprinti savyje visus sąlyginius bei nesąlyginis refleksus,
kontroliuoti, nes nepareikalauti procesai yra. Tokia jau Gamtos savybė: viskas,
kas nereikalinga, kas nepareikalauta – turi atlaisvinti vietą reikiamiems
procesams, kad nešvaistyti vertingos gyvybiškos energijos – Dievo bei žmogaus
psichinės energijos. Todėl kartkarčiais jums reikia palaikyti ryšį su savo
organais. Tegul jis būna akimirksnis, užduotas viena mintimi, bet jis turi
būti.
Nustačius ryšį su vidiniais
organais, mes tuo pačiu kontroliuojame Gyvybės Svyruoklę organizmo lygmenyje,
sujungdami energetinį kūną su fiziniu. Dabar pats laikas pradėti formuoti savo
kūną tokiu, kokiu mes norėtumėme jį matyti: sveiku, gražiu, stipriu. Tam tinka
visos seniai kiekvienam iš mūsų žinomos sveikatingumo sistemos: ušu, joga,
cigun, meditacija, organizmo grūdinimas, sportas ir t. t. Bet kuris užsiėmimas šiame lygyje užtikrins
sėkmę.
Tačiau tam, kad būtų galima
pasiekti idealios sveikatos, reikia išmokti valdyti Gyvybės Svyruoklę
mąstysenos lygmenyje taip, kad jos judėjimas būtų pastovus ir nenusloptų su
laiku. Tam reikia padaryti Sąmonę laisva, gebėti valdyti kairįjį pusrutulį ir
lavinti intuiciją – imlumą išorinei informacijai (išmokti valdyti dešinįjį
pusrutulį). Tai nepaprastas darbas, tai kova su savimi. Jūs pradedate
sąmoningai formuoti save kaip Asmenybę, auklėdami savyje Žmogų sutinkamai su
įsigytomis žiniomis.
Dešinysis pusrutulis turi
vieną savybę: jis aktyviai vystosi tada, kai žmogus lavina savyje gebėjimą
jausti grožį, suprasti gyvūnų bei paukščių kalbą, laviną Gamtos bei viso gyvojo
suvokimo jautrumą ir, svarbiausia – šis jautrumas išsilavina, kai jis atlaisvino
Sąmonę nuo stereotipų, pasitiki gyvenimu ir savi intuicija. Esant Sąmonės
diapazono išplėtimui, dešinysis pusrutulis atskleidžia savo gabumus
automatiškai ir pastoviai. Tuo momentu, kai jūs pajusite, kad nusikratėte
stereotipų, pajusite gerą, visiškai naują požiūrį į gyvenimą bei žmones. Būkite
tikri, kad jūsų dešinysis pusrutulis tapo aktyviu! |