Visi mes nuo vystyklų žinome, kad Saulė, oras ir vanduo yra mūsų geriausi draugai. Tačiau mažai kas žino šios draugystės kainą. Būtent Saulė, oras ir vanduo duoda Gyvybę ir maitina visą Esamybę Žemėje. Žmogus šiame procese nėra išimtis.

Daugelis tautų nuo senų senovės keliaklupsčiauja prieš vandenį. Apie jį sukurdavo pasakas, legendas, sagas, jam buvo skirta daug apeigų. Ir šiuolaikinius mokslininkus vanduo nustebina. Jeigu iki XIX amžiaus jį suprasdavo kai įprastą cheminį elementą, po to kaip junginį, susidedančių iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo, mūsų laikais mokslas žino apie 135 vandens izotopų. Bet tai dar ne visos vandens paslaptys. Mokslininkai nustatė, kad vanduo yra programuojamas produktas. Jis gali kaupinti ir perdavinėti informaciją. Bandymais buvo nustatyta, kad vanduo aktyviai reaguoja į mūsų minčių pobūdį. Savo mintimis mes galime padaryti vandenį gydomu, o galime padaryti jį tikrais apypenais – nuodais. 

 Paskutinių šimto metų laikotarpyje mokslas ignoravo materijos banginį aspektą, dėl  dogmatinės ir vienpusiškos  nuostatos. Ir tik dabar kai kurie mokslininkai prisiminė apie jį, ir tai padeda jiems pasiekti vis didesnių rezultatų  tyrimuose. Vienas tokių pionierių yra japonų tyrinėtojas Emoto Masaru, kuriam pirmajam pavyko padaryti mikroskopines vandens kristalų fotonuotraukas. Detalūs Emoto ir jo grupės tyrimai ryškiai demonstruoja aplinkos, muzikos, iki pačių subtiliausių svyravimų ir vibracijų, pavyzdžiui, minties (banginis aspektas), poveikį materijai, užšaldyto vandens pavyzdžiu. Sveikas ir švarus šaltinio vanduo sukuria estetiškai puikius, spindinčius, simetriškus kristalus, o tuo tarpu miesto užteršto vandens, arba kokio nors kito, fiziškai ar chemiškai apnuodyto, kristalai turi blankią išvaizdą, labai primityvią formą arba iš vis neturi struktūros. Tokiu būdu, vandens  sugebėjimo įsiminti dėka,  galima daryti išvadas  apie aplinkos kokybės poveikį geriamajam vandeniui. Gilūs moksliniai tyrimai liudija taip pat apie tai, kad priklausomai nuo muzikos pobūdžio, pavyzdžiui, klasikinės arba „Heavy Metal", kuri yra visiška priešybė klasikiniam žanrui, atsiranda kraštutiniai skirtingos kristalų formos. Tokie metodai padeda objektyviai apmąstyti meno poveikį aplinkiniam pasauliui.              

Tokiu būdu, grožis mene, sukeliantis dvasinį džiaugsmą, yra ne tik subjektyvus atskiro žmogaus jausmas formuojant materiją, kuri nuostabiu būdu visada siekia estetiškai puikių bei harmoningų formų. Tai, turbūt, vienas svarbiausių gyvenimo būdingų požymių, taip pat matomo augalų ir gyvūnų pasaulio formų grožyje. Čia pasireiškia gyvenimo kosminių dėsnių vektorių poveikis, kuriems žmogus, būdamas gamtos dalis, taip pat paklūsta  ir kuriais, žinoma, turi  vadovautis savo veikloje.  

Tas faktas, kad vanduo turi savotišką atmintį ir labai stipriai reaguoja į subtiliausias vibracijas, pavyzdžiui, klasikinės muzikos, patvirtinta daugelio tyrinėtojų. Ir kiekvienais metais jų kiekis didėja. Kaip pavyzdį čia galima paminėti profesoriaus Berndo Kreplino mokslinių tyrimų rezultatus Štutgarto universitete. Atlikdamas detalius mikroskopinius skysčių tyrimus, jis padarė nuostabią mokslinę išvadą apie informacinius srautus gamtoje, kurie iki šiol nėra mokslininkų akiratyje. Materija sugeba formuotis ir keistis net kai  ją veikia pačios silpniausios, matavimo prietaisais neregistruojamos vibracijos, jų tarpe  mintis ir  žmogaus elektromagnetiniai spinduliavimai. Šie eksperimentiniai duomenys, iki šiol atmetami į metafizikos sritį, randa  vis platesnį pripažinimą ir pasitvirtina faktais         

Mes visi susidedame iš skysčio beveik iki 90 %, ir jis taip pat programuojamas kaip ir bet kuris kitas. Tai yra žmogus yra programinis bei programuojamas produktas. Programavimas vyksta ląstelių lygmenyje, programuojama ne tik citoplazma, bet ir DNR molekulė, net iki jos pilnutinio irimo (prisiminkite keiksmažodžių bei rusiško mato poveikį organizmui). Ir tokių „programuotojų" aplinkui – nors vežimu vežk. Mus programuoja visi, kas tik netingi,  savo mintimis, kalbomis apie mus, nepriklausomai nuo to, kuriame Žemės taške mus prisimena. Programuoja tik irimui, kadangi programuoti kūrimui žmogus neišmokytas.

Mūsų Sąmonė nukreipta į neatidėliotinų buities problemų sprendimą. Šis pasaulietiškas šurmulys taip pakeri, kad mes atiduodame jam visą savo energiją, rūpesčius ir dėmesį nieko nepalikdami. mūsų ląstelių sveikata, su jų gyvybinės veiklos procesais – viskas iškrito iš Sąmonės akiračio ir atsakomybės zonos. Šitie procesai atliekami automatiškai, instinktyviame lygmenyje, somatinės nervų sistemos dėka (bet ne nepriekaištingai!), faktiškai žmogaus palikti savieigai.

Reikia pridurti, kad negatyvaus pobūdžio programas gauna absoliučiai visi daiktai, produktai, prie kurių prisiliečia žmogus, net jeigu jie turi menką vandens kiekį.  

Yra žinoma, kad visi maisto produktai, ypač natūralūs, švieži, turi dideli vandens procentą. Perduodant vandeniui savo mintis (programuojant jį), mes galime pagerinti vieno ar kito produkto įsisavinimą. Būtent šiuo efektu grindžiasi tikinčių žmonių paprotys šventinti savo valgius. Jeigu jūs ruošiatės suvalgyti obuolį, jį šventinant, programuojant, galima užduoti tokią programą:

„Mano valgyje išblokuoju visas maistingąsias medžiagas. Šios maistingosios medžiagos pilnutinai įsisavinamos mano organizmu, aktyviai dalyvauja apykaitos procesuose. Duoda man sveikatą, jėgą, grožį. Pripildo visus organus bei audinius, kiekvieną organizmo ląstelę reikiamu drėgmės kiekiu. Om, om, om". 

Beskaitant mintinę formuluotę, mintyse paliminkite produktą, kurį ruošiatės suvalgyti. Galite po mintinės formuluotės perskaityti bet kokią maldą (viskas, apie ką čia yra pasakoma, aktualu ir veikia tik pasijungus prie savo Aukščiausiojo Aš Kanalo, arba prie Dievo Kanalo – kaip jį dar vadina). 

Po tokios nesudėtingos procedūros galite būti įsitikinę, kad šis maisto produktas jūsų organizmui bus vaistas. Be pašventinimo jis liks, kaip minimumas,  neutralus, kaip maksimumas – agresyvus jūsų atžvilgiu, nes prieš patekti jums į burną, pabuvojo daugelių žmonių rankose. Vien tik vandeniu, net ir su muilu, tokių kontaktų nenuplausi. Be to, gyvybiška Gamtos energija šviežiuose produktuose yra surišta, užblokuota. Produkto pašventinimu jūs išblokuojate šią energiją ir suderinate produkto dažnines charakteristikas. Sinchronizuojate jas su savo organizmo charakteristikomis.

Analogiškai galima programuoti žodžiais arbatą, švarų vandenį ir t. t. Duokite vandeniui bet kokią programą, kurią skaitote sau pačia svarbiausia. Galite prašyti vandenį išgydyti jus nuo kurios nors ligos, išvalyti jūsų organizmą nuo šlakų, kaulus – nuo druskų nusėdimo, pripildyti organus bei audinius reikiamu drėgmės kiekiu ir t. t. Aišku, kad žinoti – ką užduoti vandeniui, reikia žinoti tuos procesus, kurie vyksta jūsų organizme, ir procesus, kurie turi vykti jame esant idealiai sveikatai. Programavimo paslaptis yra tame, kad užsiduoda ne kažkokia tarpinė būsena, o galutinis tikslas, rezultatas. Kadangi, kad tapti sveiku, reikia studijuoti anatomiją ir fiziologiją.

Be tikslių žinių fiziologijos, dietologijos srityje ir nežinant to, ką jūs norite gauti iš tikrųjų, visa ši Sistema, kaip ir bet kuris kitas mokslas, pavirsta informacijos rinkiniu ir ne daugiau.

Vandenį galima programuoti odos atjauninimui. Vanduo būtinai turi stovintis (įpiltas į kokią nors talpą). Įpilkite vandenį į samtį arba dubenėlį ir užduokite jam programą:       

„Vandenėlį, vandenėlį, tu duodi gyvybę visai Esamybei, užsemi visą Esamybę savo drėgme. Pripildyk savo drėgme kiekvieną mano odos ląstelę. Esant vandens energijos poveikiui mano oda tampa elastinga, švelni, lygi, tampri, kaip jaunystėje". 

Arba užduokite tokią programą:

„Pilkis, pilkis, vandenėlį, šventas, lietinis, šaltinio, atjaunėk, mano veidas ir kūnas, nuo seno iki jauno. Įtrauk į save visus aktyvius, jauninius  vandens elementus – nuo visos Esamybės Kūrėjo. Amen. Om, om, om".   

Programuojant vandenį yra labai svarbu žiūrėti į jį ir laiminti vandenį žvilgsniu. Dalykas tame, kad mūsų akys gauna virš 90 % informacijos apie aplinkinį pasaulį ir perduoda visas mūsų mintis tam daiktui, į kurį mes žiūrime. Kokiu režimu dirba akys – informacijos perdavimo arba jos suvokimo, priklauso nuo minties, kurią mes atgaminame. Programuojant vandenį akys perduoda jam informaciją.

Vaikas instinktyviai jaučia vandens reikšmę, todėl reikalauja, kad būtų pagirdytas. Bet augdamas jis pamažu perima blogus suaugusiųjų įpročius.

Žmogui vanduo taip pat reikalingas kaip ir augalui. O kam ateitų į galvą neduoti vandens augalui? Vandeniu galima užduoti bet kurias programas.

Nepamirškime, kad vandenyje yra didelis pranos (gyvybinės energijos) kiekis, kurios dalį įsisavina organizmas. Dažnai žmogus jaučia poreikį išgerti gurkšnelį vandens.

Vargšė gamta daro viską, ką gali, net tais atvejais, kai žmogus neprotingai ignoruoja jos įstatymus. Ji stengiasi, kad fizinė mašina nesustotų galutinai, tačiau vandens atsargos organizme yra per mažos, ir gamta pripažįsta savo bejėgiškumą. Ji stengiasi mažą vandens kiekį priversti daryti didelio kiekio darbą ir, žinoma, turi pasitenkinti tuo, kad viskas daroma pusėtinai.

Sveikatą, kaip ir gyvenimą, dažniausiai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, todėl rimtai apie ją susimąstome tik tada, kai rimčiau susergame. O tuomet esame įsitikinę, kad mūsų sveikata privalo rūpintis gydytojai.

Sveikata, kaip ir gyvenimas – asmeninis "turtas”, ir kaip juo naudojasi žmogus, priklauso nuo jo žinių, suvokimo, motyvacijos ir valios. Mūsų niekas nemoko, kaip elgtis su savo organizmu.  Jei tėvai neturi supratimo, kaip gyventi sveikai, jie negali perduoti savo vaikams sveikos gyvensenos įgūdžių, jei tėvai irzlūs, jie perduoda įtampą ir vaikui.

Sunku suprasti, kodėl mūsų informaciniais laikais mes vis dar įsitikinę, kad netvarkingu dienos režimu, chemizuotu maistu, nejudriu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais mes negalime pakenkti savo sveikatai.. tarsi kūnas gyvuotų nepriklausomai nuo to, ką mes su juo darome.

Nepasitikėjimas žmogaus organizmo rezervais iš tiesų varo į neviltį ir baimę prieš patį gyvenimą. Tuo tarpu kiekviena liga turi priežastį, kurios simptomų numalšinimu nepanaikiname, nes medikamentai – tik laikina pagalbinė priemonė.

Grąžinti sveikatą galime vieninteliu būdu – grįžti prie natūralaus, palaikančio sveikatą gyvenimo būdo. Jei norime būti sveiki, turime to mokytis kaip ir bet kokio kito dalyko: pirmiausia – teorija, paskui – būtinai praktika.