Anamaras: Kai tu keliauji ir palieki Šastos kalną, išeidama į pasaulį, kiekvienas sutiktas žmogus neš savąją vibraciją. Tu imsi atpažinti kiekvieno sutikto žmogaus vibracijas ir jų esmę, nevertindama, o atskirdama. Pradėsi matyti grožį ne tik individualiose vibracijose, bet ir bendro srauto, tekančio per žmones. Tu turi daryti tą ne tik tam, kad atlieki savo darbą, bet ir todėl, kad tu dirbi sau, savo pačios tobulėjimui. Tokia kelionė duos rimtas pamokas tau, brangioji, ir žinok, kad aš visada būsiu šalia, mylėdamas ir palaikydamas tave iki pat pabaigos. Žinok, kad aš visada su tavimi. Mes neišsiskiriame nei akimirkai.

Aurelija: Kodėl aš iki šiol jaučiu baimę prieš keliones ir kai palieku savo komfortišką namą?

Anamaras: Baimė nesusijusi su kelionėmis. Ji atsiranda dėl to, kad reikia išvažiuoti iš įprastos vietos, tai tiesiog ego reakcija, kuris nenori paleisti teritorijos, ilgą laiką buvusios jo saugomos. Bet kuri kelionė atneša atradimus. Iki šiol, nežiūrint į visas baimes, tu gaudavai malonumą iš visų kelionių, tiesa? Tu susitikdavai su daugybe žmonių, su kuriais užsimezgė labai šilti, širdingi santykiai. To būtų neįvykę, jeigu būtum likusi namie, ar ne?

Aurelija: Taip. Viskas buvo nuostabu, ir aš dėkinga už tai. Bet aš vis tiek jaudinuosi prieš išvažiuojant. Aš bijau skristi lėktuvais. Manau, man reikalingas kosminis laivas tam, kad aš galėčiau skristi ten, kur reikia. Telose yra daug tokių laivų, gal man pasiskolinti vieną iš jų, kartu su pilotu? (Juokas)

Anamaras: Kiekvienoje kelionėje buvo daug to, ką turėjau sužinoti. Tavo ego kalba, kad nežinomybė ne visiškai saugi – tai baisus dalykas, kuris tau gali pakenkti. Bet jeigu tu paklausi savo širdies, ji pasakys, kad nežinomybė – nuostabus dalykas; ji turi neribotas galimybes tavo norų išsipildymui. Tu darai sąmoningą pasirinkimą sekti savo širdimi į nežinomybę ir patirti visus tuos stebuklus, kuriais kelionės gali pripildyti tavo gyvenimą. Padėkok ego ir protui už jų rūpestį, ir tiesiog paprašyk jų pasitraukti į šalį arba tuo momentu atiduok ego Dievui. Nesiginčyk su ego, nes tai jo teritorija. Tiesiog perkelk jį Dievui ir vėl pereik į širdies vibracijas, kurios palaiko tavo norą keliauti. Tu padarei pasirinkimą ir pasirinkai kelionę, kodėl gi tuomet nepalaikyti savęs, sustiprėti, atgyti ir įgyti komfortą? Kam tęsti tai, kas vargina ir sukelia vidinę sumaištį?

Aurelija: Aš ne visai suprantu, kaip tas daroma.

Anamaras: Mes tau tą paaiškinsime.

Anamaras: Pradėk praktikuoti. Tu negali prieiti prie pianino ir sugroti sonatos be išankstinės praktikos. Tu turi ją išmokti, nata po natos, nes besimokant išauga tavo jėgos, ir tau grįžta visi Dievės, kuria tu esi, sugebėjimai. Kiekviena nata – naujas tonas, kurį tau reikia įsisavinti savo kelionėje, o paskui visas tonų rinkinys susidės į dainą. Dabar tu groji tonus iš visų savo įsikūnijimų šioje planetoje. Ir kiekvienas iš šių tonų, sugrotas aiškiai ir stipriai, atvers tau dar vieną tavo dieviškumo pusę. Galų gale tu tapsi šeimininkė pati sau. Neįmanoma to padaryti už tave, nes tuomet rezultate tu nebūsi sau šeimininkė. Tu turi to siekti visos savo esybės dalelėmis, taip stipriai, kad panorėtum paleisti viską, ką sužinojai ar išmokai, viską, kas tau jau nebetarnauja. Surask jėgų žengti žingsnį į nežinomybę, kur tavęs laukia visų tavo norų išsipildymas.

Aurelija: O kaip dėl mano namo, katino ir biznio? Aš ir juos turiu paleisti?

Anamaras: Ne, tu gali gyventi savo gyvenimą. Tu paleidi tik tą, kas tave riboja. Tu paleidi energiją, kuri laiko tave trečiojo išmatavimo vibracijose.

Aurelija: Aš ne visai suprantu, kaip tas veikia.

Anamaras: Bet tu tą supranti. Tu praleidi daug laiko, planuodama ir kalbėdama: „Taip, aš galiu padaryti tą, kai ten nuvažiuosiu. Aš galėsiu padaryti tą tada, kai įvyks štai tas." Paleisk tai; tai ne tu. Viskas, ką tau reikia žinoti – kas tu esi visose šiose energijose. Tau reikia sugebėti suvokti skirtumą tarp savo vibracijų ir vibracijų, kurios tave supa.

Aurelija: Daugiau jokių planų?

Anamaras: Žinoma, tu gali kurti planus, bet nieko daugiau prie jų nepririšk. Jeigu jauti, kad toks tavo pasirinkimas duotuoju momentu – daryk, bet prisimink, kad sekančiu momentu tu gali padaryti kitokį pasirinkimą. Imk dirbti su kuriančiomis energijomis ir suprask, kad kai tu kažko iš tiesų prašai Visatos – palik griežtai nubrėžtą kelią ir tiesiog leisk tam būti! Palikti kelią – paleisti visus lūkesčius, kas ir kaip turi įvykti. Lauk visko džiaugsme ir dėkingume už siurprizus. Žinok, mes savo pasaulyje mėgstam siurprizus. Tai labai palengvins tavo gyvenimą, nes tavo noro rezultatas taps aiškesnis dėl to, kad tavo pasirinkimas siaurėja.

Aurelija: Aš nemaniau, kad turiu tiek lūkesčių.

Anamaras: Tu įsitikinusi? Pas tave, brangioji, tiek lūkesčių, kad jei juos visus surašytume mūsų šviesos karalystėje, tai užimtų daug metrų popieriaus.

Aurelija: (juokiasi) Na gerai... tu perdedi!

Anamaras: O, mes girdime tavo žodžius: „Penktasis išmatavimas atrodys taip, penktajame išmatavime įvyks štai tas, aš galėsiu sužinoti šitą ir turėti priėjimą prie visų žinių, ir aš galėsiu teleportuotis ir skraidyti, aš planuoju labai ilgas atostogas, aš galėsiu padaryti..." Begalinis sąrašas lūkesčių! Žinok, kad tavo pasisakymai ir veiksmai kartais labai mus stebina.

Aurelija: Aš žinau, kad taip yra, bet aš nematau nieko baisaus turėti tokių lūkesčių. Be to, aš bandau kai ką suprasti. Juk tai nereiškia „turėti lūkesčių".

Anamaras: Kai tu norėjai kažką išsiaiškinti, tai reiškė, kad tavo protas stengėsi sukurti lūkesčių rinkinį. „Jeigu aš sugebėsiu tą suprasti, aš galėsiu sukurti to vaizdinį ir prie to priartėti". Bet tu prie to nepriartėsi. Vietoje to tau reikia persikelti į jau esančią vibraciją, ir, būnant joje, susilieti su ja, ir tada leisti viskam būti. Kai tu visiškai į ją įeisi, tau gali atsirasti visai kitas noras.

Kai tu atstatysi savo sąmonę visiškai, tau atsiras visiškai kitas, palyginus su dabartiniu, požiūris į tai, ko tu nori sau ir planetai. Dabar tu vis giliau ir giliau pasineri į savo Dievišką esmę. Visa tai, kas yra išorėje nuo tavęs, yra iliuzija. Tai kam tau turėti lūkesčių dėl to, kaip turi atrodyti tavo namas, ir visi tave supantys žmonės arba visas pasaulis? Tai neturi su tavimi jokio santykio. Vibracija, kurios tu ieškai, yra tavyje ir nieko daugiau. Tu tą žinai.

Iki to laiko, kol tu nepaleisi viso to, kas yra tavojo Aš ir tikrojo tavo dieviškumo išorėje, tu nepereisi į tavo trokštamas vibracijas. Nuo to momento išorinio pasaulio įvykiai neturi reikšmės; jie tiesiog daugiau neturi reikšmės. Paleisk visus prisirišimus prie to, kas turi ar gali įvykti. Tu gali tą padaryti?

Aurelija: Aš pasistengsiu.

Anamaras: Tai nereiškia, kad tu neturi dalyvauti išorinio pasaulio reikaluose. Tu panorėsi dar daugiau jais užsiimti, nes kai tu suvoki, kad tai neturi reikšmės, o tu neturi jokių lūkesčių arba vertinimų, tu, pagaliau, visiškai atgimsi tame. Tavo pačios energijos, pagaliau taps tau prieinamos, energijos su vibracijomis, kurių tu visur ieškai, bet tik ne savyje. Tik savo viduje tu gali rasti tikrą sąjungą su visuma, ir kai tu įeisi į šią sąjungą, tu gausi viską. Daugiau niekur nereiks ieškoti. Aš myliu tave labiau, negu tu gali įsivaizduoti.

Aurelija, kreipdamasi į Anamarą: Prieš tai, kai mes pabaigsime, aš noriu paklausti dar kai ko dėl savo kelionių. Tai mane neramina dėl stipraus poveikio mano energetiniams laukams. Prancūzai visame pasaulyje, ir, kiek aš žinau, visi žmonės su lotyniškomis kilmės šaknimis turi įprotį automatiškai apkabinti ir bučiuoti visus, su kuo jie susitinka, net jei tai vyksta pirmą kartą. Jie daro tą natūraliai ir su meile, bet tuo metu neklausia, ar tai priimtina kitam. Dabar aš ruošiuosi į Ispaniją keletui savaičių, ir aš nežinau, ko man ten laukti. Daugelis žmonių nemano, kad turi klausti leidimo tam, kad kažką apkabintų, prisiglaustų ir pasikeistų bučiniais ir energijomis per širdies čakrą. Jie tą laiko meilės ir priėmimo išraiška, bet aš dažnai tą laikau per dideliu įsiveržimu ir poveikiu mano energetiniams laukams.  

Kai kuriose Prancūzijos srityse tapo tradicija keturis kartus pabučiuoti kiekvieną, po du kartus į kiekvieną skruostą, ir jie to reikalauja nepriklausomai nuo to, kaip tu vertini tokį pasveikinimą. Tai neturi jokio santykio su meile, ir man primena tai, kaip kapojasi paukščiai. Labai keistas žmonių įprotis. Man jis nepatinka. JAV tai ne taip stipriai paplitę. Mes paprastai pasikeičiame rankų paspaudimu. Jie laukia teigiamos reakcijos į savo pasikapojimus, o jei to neįvyksta, jie įsižeidžia arba laiko save atstumtais. Jie nežino, kaip šis apsikeitimas energijomis gali paveikti tuos, kurie tam labai jautrūs.

Susitikus su vienu-dviem žmonėmis tai ne problema. Bet susitikus su dešimtimis arba šimtais žmonių vienu kartu, konferencijų ir praktikumų metu, tai iš tiesų veikia mano savijautą, ypatingai atvejais su rūkančiais. Aš jaučiu, kaip jų nikotininės esmės ištraukia energiją tiesiai iš mano plaučių, kurie po to tampa nesveiki. Mano plaučiai ne visai sveiki dėl to, kad pas mane įgimtas polinkis tuberkuliozei, ir aš keletą kartų sirgau plaučių uždegimu. Aš nenoriu nieko įžeisti, bet aš negaliu leisti visam tam mane silpninti, beveik iki ligos. Štai kas vyksta mano kelionių užsienyje metu.  

Jeigu aš pasišalinu nuo jų arba duodu jiems suprasti, kad panašūs dalykai man nepriimtini, jie įsižeidžia arba neigiamai reaguoja. Aš išvažiuoju keletui savaičių, ir susitiksiu su tūkstančiais žmonių. Kiekvieną kartą kažkas norės mane apkabinti ir pabučiuoti, nes jie labai vertina tai, ką aš darau, ir tokie jų kultūros papročiai. Kiekvieną kartą aš jaučiu, kaip mano energija iš manęs ištraukiama, ir po keleto tokių susitikimų iš eilės aš jaučiuosi išsunkta, ir neturiu laiko atsistatymui. Grįždama namo aš jaučiuosi liguistai, o atsistatymui man reikia savaičių. Kaip aš turiu elgtis tokiais atvejais, kad nieko neįžeisčiau? Aš manau, kad mes galime labai vienas kitą mylėti, tuo pačiu neatimdami vienas kitam energijos.

Anamaras: Aš perduodu šį klausimą Adamai.

Adama: Aš vertinu tai, kad tu dabar taip tiesiai užduodi šį klausimą, nes žmonės turi žinoti ir suprasti šiuos procesus. Klausimas yra apie pagarbą savai energijai ir kitų energijoms. Mes pastebėjome, kiek nemalonumų tavo fiziniam kūnui atnešė šis kultūrinis paprotys susitikimuose su žmonėmis kelionių metu, ir visiškai tave palaikome. <...>

Žmonės turi suprasti, kad ne visada tinka liestis prie nepažįstamų žmonių arba prie tų, su kuo dar nėra ryšio per širdį, netgi turint gerus ketinimus. Išimtį sudaro tik ypatingi atvejai ir panašios jiems aplinkybės. Galų gale, nepriklausomai nuo savo ketinimų tyrumo laipsnio, žmonės visada daugiau ims, negu atiduos; toks šių mainų charakteris, ir vienintelis dalykas, kurį galima padaryti – jų vengti. Jie retai vyksta sąmoningame lygyje. Mes dabar nekalbame apie tarpusavio santykius su artimais šeimos nariais ir vaikais.

Visi norintieji pereiti į penktojo išmatavimo vibracijas turi atsikratyti visų trimačio pasaulio tradicijų ir įpročių, kurių neprireiks penktajame išmatavime. Mūsų kultūroje priimta sveikinti vienas kitą draugiškumo gestu, sujungiant rankų delnus ir prisiliečiant širdies čakros, ir akimis, susijungiant širdimis lengvu galvos palenkimu ir šypsena. Dažnai mes netgi nieko neištariame garsiai; o mūsų žodžiai visada labai paprasti, kaip telepatinis perdavimas: „Tebus taika tavyje" ar kažkas panašaus. Tuo pačiu mes perduodame vienas kitam meilę ir priėmimą, kurie suvokiami širdimi.

Tai viskas, kas būtina mūsų meilės ir pagarbos pareiškimui žmogui (žmonėms), kurį mes sutinkame. Mūsų išmatavime laikoma didele garbe, kai kam nors leidžiama prisiliesti prie to, kuris nėra šeimos narys, ir mes retai panašiai elgiamės. Tam reikalinga ypatinga priežastis ir, būtinai, leidimas. Taip yra su tuo mūsų išmatavime ir, be to, didžioje dalyje galaktikos civilizacijų. Mes nejaučiame poreikio prisiliesti vienas prie kito taip, kaip jūs darote savajame išmatavime.

Tam, kad pereitumėte į aukštesnes vibracijas, jums būtina įsisavinti ir šitai. Mes nebandome pakeisti jūsų kultūros ar tradicijų. Mes tiesiog norime pranešti jums, kad yra kitas būdas, ir jūs turite teisę laisvai nuspręsti, pasinaudoti juo ar ne. Mes prašome visų jūsų nuo šio momento gerbti tuos, kurie daugiau nenori praktikuoti senojo būdo. Jiems tai būtina tam, kad palaikytų savo dvasines vibracijas ir energiją komfortiškame jiems lygyje.

Būtent jūsų meilės poreikis ir meilės sau trūkumas sukelia nuolatinius troškimus atlikti šiuos energijų mainus. Jie neturi nieko bendro su meile; tai tiesiog įprotis jūsų kultūroje. Yra tokių, kurie sąmoningai ar nesąmoningai eina nuo vieno žmogaus prie kito su apsikabinimais ir bučiniais. Iš tiesų, jiems dažnai atsiranda rimtas poreikis kitų žmonių energijoms, nes jie negauna jų iš savojo Aš. Tam, kad kompensuotų šį trūkumą, jie siurbia energiją iš visų tų, prie kurių prisiliečia. Jie taip elgiasi meilės vardan, bet mes sakome jums, kad tai neturi nieko bendro su meile. Tai ego pasireiškimas, kuris reikalauja meilės ir šilumos dėl to, nes jis turi mažai meilės sau.

Kai jūs kažką apkabinate, persipina energijos, einančios iš abiejų žmonių širdies čakrų. Ir ne visada išmintinga leisti šiuos mainus su žmonėmis, kurių jūs gerai nepažįstate. Būtent tokiu būdu perduodamos „esmės", kurias jūs vadinate „pakeleiviais" iš žemutinių planų. Tai įvyksta labai dažnai, ir mes nuolatos matome žmones, esančius nuovargio ir streso būsenoje po susirinkimų, kuriuose jie leido daugeliui žmonių prisiartinti prie savo širdies čakros. Taip į jų aurą prasiskverbia nepageidaujamos energijos. Dažnai panašus dalykas tampa netikėto mentalinio susirgimo priežastimi tiems, kurie anksčiau buvo visiškai sveiki.

Mokykitės saugoti ir apginti savo asmeninės energijos vientisumą. Tai labai svarbu įgyjant nemirtingumą. Jūs visiškai atsakote už brandų savo energetinių laukų valdymą.

Tokie žmonės paprastai nežino, kas su jais įvyko, ir dažnai ilgus metus gyvena strese ir diskomforte, sukeltame „pakeleivių", kuriuos jie pasiėmė prieš daug metų. Ir aš sakau: visi tie iš jūsų, kurie nori pereiti į penktojo išmatavimo dažnius, daugiau neturi dalyvauti tokiuose „lengvuose" mainų rūšyse. Mums iš tiesų nelabai malonu kalbėti apie šį klausimą šioje knygoje, bet mes manome, kad dabar jums būtina visiškai suvokti, kur gali nueiti jūsų energija ir kaip ji gali būti neteisingai panaudota. Mūsų išmatavime panašaus negali įvykti, ir, be to, mes labai gerbiame savo ir kitų energijas. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko mes turime amžiną gyvenimą.

Kai jūs išmoksite atiduoti sau visą meilę, einančią iš jūsų Dieviškos Esybės, ir užpildysite ja širdį, jums daugiau nereikės šių kultūrinių tradicijų. Jos atsirado dėl konkretaus poreikio, ir mes manome, kad jums daugiau nereikia nuolat išreikšti jas tokiu būdu. Tai – jūsų pasirinkimas.

Mes nenorime pasakyti, kad tai visiškai netinkama, bet pabrėžiame, kad tokia tradicija – tai elgesio trečiąjame išmatavime pasireiškimas, kuris anksčiau atnešdavo jums naudą, bet naujose energijose to jau nebus. Jeigu jūs norite pereiti į aukštesnes vibracijas, reikia, kad jūsų elgesys atitiktų tam išmatavimui, į kurį jūs stengiatės pakliūti. Norintiems pasilikti trečiajame išmatavime mes patariame tęsti daryti tai, kas jus jame sulaiko. Nepriklausomai nuo to, kiek šilti ir daugiareikšmiai gali būti šie mainai, juose visada yra tas, kuris priima energiją, ir tas, kuris ją atiduoda. Tai neišvengiama, išskyrus atvejus, kai abu žmonės turi vienodą dvasinės energijos lygį. Bet jūs juk apie tai nežinote, kai susitinkate kažką pirmą kartą, arba kai bendraujate su daugeliu žmonių? 

Atėjo laikas, Aurelija, išmokti apginti save ir pranešti šį svarbų mokymą žmonėms, kuriems ši išmintis reikalinga meistriškumui pasiekti. Visi jūs – meistrai, besimokantys įvairiuose lygiuose, ir jeigu jūs norite pasiekti pilną meistriškumą, jums būtinai reikia pradėti elgtis kaip meistrams, kad vieną gražią dieną pakiltumėte.

<...>

Mes, meistrai iš Šviesos karalystės, perduodame šias žinias jums ne pramogai. Mums reikia ne to. Mūsų perdavimų tikslas yra padėti jums jūsų vystymęsi ir jūsų dvasinių tikslų įvykdyme.

Yra tokių, kurie daug metų eina nuo vieno informacijos kanalo prie kito tam, kad nuolatos turėtų naują informaciją, nepasisavindami nei lašo tos išminties, kurią jie gavo anksčiau. Labai dažnai tokie žmonės skundžiasi, kad kanalas nieko naujo jiems nepasakė. Ir tokiems žmonėms mes sakome: „Visiškai neįmanoma nuolatos pranešti kažką naujo jūsų protui, nes viskas, kas atrodo nežinoma, jau žinoma jūsų viduje. Širdis visada gali gauti šią informaciją aukštesniame suvokimo lygmenyje. Bet koks šviesos perdavimas iš bet kurios pakylėtosios esybės skirtas priimti širdimi, kitaip jūs negausite iš to jokios naudos. Protas gali tiesiog tą girdėti, bet negali įsisavinti".

Štai klausimas, kurį mes norėtume jums užduoti: kaip jūs pasielgėte su visa jau gauta informacija? Kodėl jūs nepasiekėte reikšmingo progreso savo kelyje, arba kodėl jūs dar nepasiekėte pakilimo? Ar jūs žinote, kad pasakyti žodžiai ne tiek svarbūs mums kaip energija ir šviesos srautai, kurie perduodami jums kiekvieną kartą? Ar jūs nesuprantate, kad jeigu jūs nusprendėte gauti energiją iš perdavimų, tai jūs prisiėmėte dvasinę atsakomybę už energijos priėmimą ir toliau sekančius veiksmus arba jų nebuvimą?

Jūsų išmatavime yra pasakymas: „Nežinojimas – tai laimė". Nors šis pasakymas pats savaime nėra teisingas ir neturi jokio santykio su siela, mes norime pridurti, kad gauti šviesą ir to nepritaikyti gyvenime yra didesnė klaida, negu aplamai jos negauti. Kartu su šiomis energijomis jūs gaunate ir karminę atsakomybę už jas.

Su didele meile ir pagarba mes šiandien dalinamės šia išmintimi ir tiesa su jumis. Mes nekantriai laukiame jūsų sugrįžimo pas mus visiškai susivokus. Aš, Adama, pasiruošęs pasidalinti su jumis visais rakteliais į išmintį, kurios jums prireiks tęsiant didžiąją kelionę į asmeninį ir planetos pakilimą. Mes, esantieji Telose, siunčiame jums meilę ir palaikymą jūsų grįžime „namo". Ir tebus taip.

 Išvertė: Eugenija