Kiekvienas žmogus sąmoningai, ar nesąmoningai vienaip, ar kitaip veikia supančią aplinką. Bet dar didesniu laipsniu, jis pats yra, svetimos įvairiapusės įtakos objektas, kas pastumia jį vieniems ar kitiems pasirinkimams. Tokios įtakos pasekmės yra: požiūrių, ketinimų, vertinimų, nuostatų, motyvavimo pasikeitimai, (atitinkamas mastymo pasikeitimas), o iš čia seka, to žmogaus  elgesio, veiksmų pasikeitimai.  Kodėl psichologijos moksle skiriama tiek daug dėmesio poveikio žmogui problemai, tyrinėjama, išrandama vis naujesnės ir efektyvesnės psichologinio poveikio technologijos?

Visa tai todėl, kad kas dieną žmogus patiria masyvias atakas, aktyvią savo Gyvuliško prado įtaką, ir tai sudaro didžiąją žmogaus laiko daugumą, nors ir kankinančiu, bet vis tik tai yra žmonių vadinama "gyvenimu”, net neįtariant apie savo Dvasinio prado egzistavimą. Įteikti sistemos mastymo šablonai ir nesibaigiančios materialių norų iliuzijos, paprasčiausiai jam neleidžia įdėmiai išanalizuoti savo minčių prigimtį ir suprasti savo giluminių jausmų šaltinį. Žmogus laikinai yra materialioje sistemoje, kuri vienaip, ar kitaip bando blokuoti visus įmanomus kelius, kad žmogus nepasiektų Dvasinį savo pradą, kad užmirštų netgi tai, ką kažkada žinojo, apie savo vidinį dvasinį pasaulį. Ši materiali sistema bando padaryti viską, kas įmanoma, kad žmogus iki pat mirties neišeitų iš nesibaigiančių savo materialių norų iliuzijos. 

Kodėl netgi psichologinio mokslo visuomenėje, kuri, pagal idėją, turėtų tarnauti dvasinio žmogaus pagrindo propagavimui, jo geriausių kokybių vystymuisi, jaučiamas domėjimosi, manipuliacinėmis technikomis akcentas? Ogi todėl, kad dauguma šiame moksle stebima, iš Gyvuliško prado pozicijos. Todėl, gavę, taip sakant, "pagalbą”, žmonės, vietoje realaus kardinalaus savęs pakeitimo dvasiniu atžvilgiu, pradeda taisyti Didybės Manijos "karūną”, ant savo galvos, (o kai kurie, bando ją net "prikalti” manipuliacinių technologijų vinių pagalba). Todėl nenuostabu, kad po visų tokių procedūrų, žmogaus kančios nesumažėja, jis taip ir negauna ilgai laukos dvasinės laisvės, nuo nematomo materialaus pasaulio presingo. Nes visa materiali sistema dirba tik tam, kad žmogus taptų subasmenybe.

Manipuliacinėmis technologijomis žmonės domisi vos ne masiškai. Kodėl? Viskas yra gana paprasta, koncentruojantis į Gyvuliško prado mintis, suveikia  materialaus pasaulio dėsniai: arba nuslopinti ir pavergti ką nors, panašų į save, arba priešintis ir kovoti už dominavimą virš ko nors.

Ši Gyvuliško prado sistema priverčia žmones konfliktuoti vieniems su kitais, kurti vartotojų visuomenę, visą gyvenimą tarnauti Gyvuliško prado robotizuotu padėjėju. Bet pakeisti save ir visuomenę, šansas yra pačio žmogaus ir visuomenės rankose.

Bet kuri religija, kaip materialios sistemos dalis, vertina daugelį dvasinių aspektų, iš materialaus mastymo pozicijos. Kitaip, religijai, kaip tokiai, nereikėtų stengtis įtvirtinti masių sąmonėje šabloną, apie būtinumą paklusti autoritetams, tai yra, nenuvestų žmonių išorinės atramos paieškai, vietoje savarankiškos vidinės atramos formavimo, neegzistuotų jos hierarchinė, valdžios ir paklusnumo, valdymo žmonėmis, jų baimės dėka, sistema.

Nežiūrint į tai, kad žmogus vertina save ir gaunamą informaciją, iš trimačio išmatavimo pozicijos (kaip materialaus pasaulio Stebėtojas), kuriame gyvena jo kūnas, jis yra žymiai didesniu laipsniu veikiamas iš nematomo pasaulio pusės, to pasaulio, kuris glūdi už trimačio pasaulio pasireiškimo ribų. Pakanka pažiūrėti kuo žmonės gyvena:

-        mintimis kurių jie nemato, nesupranta, iš kur jos ateina ir kieno tai programos, tačiau daugelis žmonių laiko jas "savomis nuosavomis”;

-        visuomenės primestais šablonais, kurie daugiau turi psichologinį programinį pririšimą, nei išorinį pagrindą;

-        pasąmoninėmis nuostatomis, baimėmis, nuojautomis, kas turi tiesioginį ryšį su nematomu pasauliu ir atlieka tiesioginę įtaką žmogaus pasąmoniniame lygyje.

Tai ir yra tas nematomas pasaulis, kuriame visą gyvenimą pragyvena žmogus, nesuprasdamas jo tikros prigimties, abejodamas savo pasirinkimuose, vienokioje ar kitokioje valioje, informacijoje. Ir tai sudaro 90% žmogaus gyvenimo, jei sulyginti tai su juntamu materialiu pasauliu, kuriame, kaip jam atrodo, žmogus gyvena.  O likusieji 10% - tai žmogaus  rūpestis, jo fizinio kūno išgyvenimu materialiame pasaulyje.

Iki šiol pasąmonė žmogui išlieka nepažinta paslaptimi. Ši sritis tik pradedama tirti ir slepia žmonėms daug siurprizų. Tačiau, kaip demonstruoja praktika, viskas priklauso nuo kokio Stebėtojo atliekami tyrimai, tai yra, su kokiu dominavimu sąmonėje ir kokiu tikslu bus tai tiriama: nuo Dvasinio prado pozicijos, ar nuo Gyvuliško. Pirmoji poziciją vestų žmogų prie savęs geresnio pažinimo ir visos bendruomenės gyvenimo pagerinimo, o antra pozicija – prie manipuliacinių technikų, iš nematomo pasaulio, vystymo, visuomenės išskaidymo ir susinaikinimo. Skirtumas didžiulis ir tyrimų rezultatai būtinai atsispindės sekančiose kartose.

Vienas iš seniausių instrumentų, aktyvios įtakos žmogaus pasąmonei, turinčiais tiesioginį ryšį su nematomu pasauliu, yra senovės ženklai. Jie žmonių visuomenėse egzistuoja nuo paleolito laikų. Tam yra pakankamai liudijimų pradedant nuo piešinių ant uolų ir baigiant iki mūsų dienų atkeliavusių įvairių artefaktų, su ženklais ant jų. Kad suprasti ženklų naudojimo apimtis ir reikšmę įvairiose tautose, pakanka žvilgtelėti į archeologijos ir etnografijos duomenis.

Tarp visų ženklų galima išskirti atitinkamą grupę jų, kuriuos vaizdavo senovės žmonės, nepriklausomai nuo savo gyvenimo vietos, įvairiuose kontinentuose. Tie patys ženklai naudojami ir šiuolaikiniame pasaulyje, nors masėms pateikti, skirtingose prasminėse interpretacijose, patenkinant daugumos smalsumą. Bet mažai kas žino, kas slepiasi už kai kurių ne šiaip sau senovės informacinių simbolių, o aktyvių darbinių ženklų ir kodėl jie atlieka tiesioginę įtaką į žmogaus pasąmonę.

Ant kiek efektyviai tie ženklai veikia žmogaus pasąmonę (ir kaip pasekmė, į nuotaikas ir minties eigą) galima aptikti eksperimentiniu būdu. Pateiksiu slapto eksperimento trumpą aprašymą, kuris buvo atliekamas privačiai. Jo tikslas buvo įvertinti, senovės aktyvių ženklų poveikio laipsnį, norminį ir nenormuotą komunikatų žmonių elgesį, komunikataus elgesio ypatumus žmonių grupėse.

Šiame tyrime dalyvavo 58 studentai, kuriuos sąlyginai padalino į du srautus, A ir B. Kiekviename sraute buvo po 7 grupes: 5 – eksperimentinės, iš jų, 3 grupės po 5 žmones ir dvi grupės po 3 žmones; likusios 2 grupės – viena iš 5, kita iš 3 žmonių – kontrolinės (tai yra, atliko tas pačias užduotis, patalpose, be jokių ženklų poveikio). Pagal oficialią versiją, kuri buvo paskelbta studentams, savanoriškai sutikusiems dalyvauti eksperimente, užduotis buvo sekanti. Prieš A srauto grupes – per situacijų analizę, išskirti labiausiai susitelkusią, draugiškiausią ir gerai organizuotą grupę, bendro protinio šturmo kokybės įvertinimą, sprendimų priėmimo grupėje efektyvumą. Srauto B  grupėms – per situacijų analizę, išsiaiškinti labiausiai likimo apdovanotą ir perspektyviausią lyderį, sugebančio organizuoti ir vadovauti duotai grupei, jo argumentavimo vertinimas, sprendimų efektyvumas, faktorių, įtakojančių sprendimų pasirinkimus vertinimas. Studentai buvo motyvuoti atitinkamais socialiniai apdovanojimais, geriausiai grupei ir dalyviams, kelialapiai į tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją.

Eksperimentas vyko vienoje ir toje pačioje auditorijoje, kurioje buvo kompiuteris, išėjimas į internetą, spalvotas printeris, o taip pat būtina medžiaga, kad įvykdyti atitinkamas užduotis, vienodas visoms grupėms (bendro techninio kolažo sudarymas, vatmano lape). Auditorijoje patalpino stebėjimo video kamerą, į ką buvo akcentuotas dalyvių dėmesys, prieš eksperimento pradžią. Studentams buvo suteikta savarankiško bendravimo galimybė, nesant eksperimentą kontroliuojančių asmenų. Į grupių užduotį įėjo, per ribotą laiką (valandos bėgyje), kartu išspręsti atitinkamas užduotis. O būtent, internete rasti atitinkančias užduočiai foto nuotraukas, išspausdinti jas spalvotu spausdintuvu, iškirpti ir sudaryti iš jų asociacinį teminį kolažą, dideliame grupės lape (A1 formato). Efektyvumo padidinimo tikslu, kiekvienas eksperimento dalyvis galėjo pateikti raudoną kortelę, bet kuriam grupės dalyviui, kuris jo nuomone maišo tikslo pasiekimui. Tokios kortelės gavėjui, nuo kolegų, buvo atimama teisė, laimėjus grupei, gauti kelialapį į mokslinę-praktinę tarptautinę konferenciją.

Visos grupės, dalyvavusios eksperimente, buvo vienodose sąlygose, vykdė vienodas užduotis, viena ir ta pačia tema. Skirtumas buvo tik tame, kad nepastebimai  A srauto eksperimentinėms grupėms, dviejose priešais esančiose auditorijos sienose, iš anksto, buvo patalpinti paprasti abstraktūs piešiniai, o jų ornamente buvo įpieštas žinomas senovėje ženklas, neigiamai veikiantis žmogaus pasąmonę (neteisinga svastika).

O srauto B grupei, tokiu pat būdu buvo patalpinti kiti abstraktūs piešiniai, kurių ornamente buvo įpieštas ženklas, teigiamai veikiantis žmogaus psichiką (teisinga svastika). 

Kiekvieno srauto kontrolinėse grupėse, tokie ženklai, ant auditorijos sienų, nebuvo pateikti.

Duotojo eksperimento rezultatai šokiravo netgi specialistus, užsiimančius asmenybės psichologinių problemų tyrimu, tarpusavio masinėmis komunikacijomis ir kurie buvo pakviesti stebėjimams. Iš anksto pateikė savo prognozes, dėl studentų, įeinančių į tas grupes, elgesio. Priešingai psichologijos dėsningumas ir banaliai logikai, A srauto eksperimentinių grupių didžioji dalis, užduoties vykdymo procese, vietoje numatomo apsijungimo, pradėjo kovoti už lyderiavimą, kelti psichologinę įtampą grupėje, įvairiose situacijose pasireiškė išreikštas ekstremizmas, pykčiai tarpusavyje, savo nuomonės įrodinėjimas, nemotyvuotai pateiktos raudonas korteles, savo grupiokams. Vienoje iš grupių, netgi prireikė asmenų, vykdančių eksperimento eigos kontrolę, per video kamerą, įsikišimo, kadangi ginčiai ir pykčiai, tarp studentų, įgavo gana agresyvų charakterį ir iškilo galimybė fizinės žalos padarymo, vienas kitam.

Visiškai priešinga situacija buvo stebime B srauto grupių eksperimente, tai yra ten, kur pagal prognozes, turėjo vykti kova už lyderiavimą kolektyve. Vietoje to, buvo stebima empatijų (sugebėjimo identifikuotis, su kitu žmogumi, bendraujant su juo, pajausti tai, ką jaučia jis) lygio padidėjimas, tarp eksperimento dalyvių buvo daug jumoro ir juoko. Kalboje nebuvo konflikto genų. Nei vienas iš tų grupių dalyvių nepasinaudojo raudona kortele, savo grupiokų atžvilgiu. Didžioji dalis dalyvių apsijungė, bendram užduoties įvykdymui, juokavo ir iš esmės, dirbo suderintai, kaip viena komanda, padedant vienas kitam.

Kontrolinėse grupėse dalyviai save vedė taip, kaip ir buvo iš anksto prognozuojama specialistų, stebėjusių eksperimento eigą. Be to, srauto A kontrolinėje grupėje, dalyviai bandė demonstruoti dirbtiną susitelkimą, daugumoje surežisuotą savo grupės susitelkimą. O B srauto kontrolinėse grupėse, dalyviai atvirai pradėdavo kovoti už lyderiavimą, ginant savo mąstymo kryptį, pasireiškė egoizmas, siekimas paviršutiniškumo, ignoravimas kolektyvo nuomonės, aktyviai naudotasi manipuliaciniais metodais, nušalindavo savo priešininkus, pasinaudojant raudonomis kortelėmis.

Pravestas eksperimentas pilnai patvirtino tai, kas žmonėms buvo žinoma dar gilioje senovėje, kuo naudojosi Žynių struktūros visais laikais. Ženklai, iš tikro daro atitinkamą poveikį žmogaus psichikai. Ir dar daugiau, kuo didesnis kolektyvas, tuo ženklo poveikis yra stipresnis. Tokiu atveju, paleidžiamuoju mechanizmu tarnauja provokuojantis momentas, situacijos, paleidžiančios pergyvenimus ir įjungiančius dėmesio koncentraciją, ties procesu ir gaunamos informacijos. Šių ženklų poveikio, į žmogaus pasąmonę, mechanizmas iki šiol neišnagrinėtas mokslo. Tačiau, ryšys asmenybės, su individualiais-psichologiniais ypatumais, jos pasąmoninėmis nuostatomis ir siekiais pilnai akivaizdus psichologams.

Daugelio šiuolaikinių žmonių sąmonėja yra laukimo šablonas, ką pasakys vienokiu, ar kitokiu jį jaudinančiu dvasiniu klausimu, autoritetai, kuriuos išpopuliarino sistema, ar tai būtų mokslinė, religinė, filosofinė, ar kitokia sritis. Bet kartais užmirštama, jog autoritetai, tai tokie pat žmonės, kaip ir visi, kurie pirmiausia, tik bando išsirinkti savyje ir žmonėse, einant apgraibomis savo svarstymuose, nuo proto ten, kur reikalingas jausmų gilumas ir dvasinių praktikų įdirbis. Visos dvasinės žinios, kurios reikalingos dvasiniam išsilaisvinimui, duotos nuo senovės. Ir daugeliui žmonių pavyko dvasiškai išsilaisvinti, nepriklausomai nuo ženklų poveikio, manipuliacinių technologijų, įvairių įteigimų, materialaus pasaulio presingo. Jei žmogus savo gyvenimo tikslas tapo  – dvasinis išsivadavimas – ir tai yra jo dominuojantis noras, su tvirtu pasirinkimu, kliūtimi jam nebus niekas, kadangi svarbiausias dvasinės jėgos šaltinis, pagrindinė atrama, yra jame pačiame. Ji pažadina žmoguje dvasinio pasaulio realybę, prieš kurią yra bejėgis visas materialus pasaulis.

 Anastasija...