Pakalbėkime apie evoliucijos logiką. Argi ne tiesa, kad šioje planetoje evoliucijos eigoje kiekvienos biologinės formos geriausias ypatybes įgydavo dėl natūralios atrankos. Šioje kovoje nugalintis biologinis organizmas visada pasižymi savybėmis, kurios padeda išlikimui. Šią teoriją patvirtina žemesnių gyvybinių formų pavyzdžiai. Tikrai: tų, kas labiausiai prisitaikę išlikimui, palikuonys pasižymi geriausiomis savo rūšies biologinėmis savybėmis. Tai logiškas evoliucinis procesas – natūrali atranka. Atkreipkime dėmesį štai į ką: mokslininkai tvirtina, kad tarp mūsų protėvių yra tokios biologinės rūšys kaip jūros žvaigždės ar driežai. Senai senai jie išlipo iš jūros, daug milijonų metų vystėsi ir evoliucijos procese įgytos savybės atsispindi žmogaus genetinėje struktūroje.

Galima paklausti: kodėl jūros žvaigždė gali atauginti savo prarastą spindulį, driežas prarastą uodegą, o mes negalime sau grąžinti prarasto piršto? Ar tai atitinka natūralios atrankos principus? Kodėl nesuauga žmogaus nutraukti nerviniai audiniai? Ogi todėl, kad tai prieštarauja mūsų „planui". Buvo įsikišta į žmogaus evoliuciją – pasėta sėkla (apie kurią ką tik kalbėjome) – mums pageidaujant (šis noras suformuluotas dar tuomet, kai mūsų čia nebuvo). O tikslas – turėti kai kurias šventas savybes. Kitados buvo priimtas sprendimas (ir vėl gi – mes patys), kad žmogus biologiniai turi skirtis nuo kitų planetos gyventojų. Paruoštas planas – žmonės savyje turės „dalelę Dievo". Mūsų biologinėje struktūroje atsirado šventa sudedamoji. Patikėkite! O štai mokslinis patvirtinimas – mes niekada nerasime trūkstamos grandies tol, kol ji pati su šypsena mums neapsireikš. Žmonėms būtina žinoti apie biologinę sėklą, kad suprastų, jog jie yra šventi. Kartu su šia biologine sėkla mes gavome tam tikrą biomagnetinį užtaisą ir kodą, kuris užslėptas DNR struktūroje.

Mūsų DNR struktūroje yra daug nematomų kodų. Kodėl mes iki šiol to neaptikome? Juk mes turime galingus mikroskopus. Pabandykime išsiaiškinti. Įsivaizduokite, kad prieš 150 ar 200 metų grupei mokslininkų buvo suteikta galimybė persikelti į šiuos laikus ir iš tam tikro atstumo patyrinėti mus. Jų užduotis – patyrinėti ir grįžus atgal savo amžininkams duoti ataskaitą apie tai, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje 2006 m. Kelionių laike technologija neleidžia jiems girdėti pokalbių, o tik matyti mus per „laiko skopus". Grįžę iš ekspedicijos šie mokslininkai praneša: 2006 m. bendravimas beveik nesiskiria nuo dabartinio. Po 150 m. žmonės tarpusavyje bendrauja taip, kaip ir dabar. Mes matėme, kad jie judina lūpas ir, ko gero, garsiai kalba. Be to, mes pastebėjome, kad visur yra ištempti laidai. Panašu, kad jie išrado prietaisus, kuriais galima susikalbėti laidais! Taigi, kiti bendravimo būdai nelabai pasikeitė".

Na, bet jie kai ką praleido, ar ne? Jie nepastebėjo ore sklandančių dešimtys tūkstančių pranešimų! Jie nepastebėjo palydovinio ryšio, siųstuvų bei radijo stočių – juk jais naudojasi milijonai žmonių. O kodėl gi jie to nepastebėjo? Ogi todėl, kad tai yra nematoma, Stebėtojai iš praeities nebuvo pasiruošę priimti tokią informaciją – jiems paprasčiausiai trūko žinių. Jie nesitikėjo čia rasti kažko nepaprasto. Tuomet dar nebuvo atitinkamų technologijų ir teorinės bazės, kad numatyti ateities radijo ryšį. Na, bet visa tai objektyviai yra 2006 m. nežiūrint į tai, kad praeities mokslininkai nieko nepranešė apie tai savo vadovybei. Panašiai šiuolaikiniai mokslininkai mikroskopais ir elektroniniais prietaisais tyrinėja DNR. Jie gali analizuoti tik tai, ką žino – cheminius procesus. Jie nepasiruošę aptikti ar suprasti tai, kas paraleliai vyksta su cheminiais procesais, nes nieko nežino apie biomagnetinius DNR kodus.

Taigi, mūsų gyvenimą reguliuojantis kodas yra biomagnetinės prigimties, bet šios magnetinės struktūros atlieka kitokias funkcijas. Jos apibrėžia dvasinius uždavinius. Šios magnetinės struktūros viduje yra ne tik biologiniai, bet ir šventi nustatymai. Tai iš tiesų dalelė žvaigždžių sėklos, nes čia sudėtos ne tik magnetinės charakteristikos, bet ir magnetinė informacija apie žmogaus gimimo laiką – saulės sistemos žvaigždžių išsidėstymas gimimo momentu. Viskas užslėpta magnetinėje DNR struktūroje. Mes tai vadiname biomagnetiniu imprintu – įspaudu, nes ši biomagnetinė struktūra užrašyta mūsų DNR cheminėje struktūroje. Štai toks tas tarpusavio mechanizmų ryšys, kurį tyrinėja astrologija. Taigi, štai ir paaiškinta, kur slypi mūsų astrologinės charakteristikos.

DNR struktūroje yra konkretus žmogaus ilgaamžiškumo „instrukcijų kodas". Ar tai įmanoma? Įmanoma, nes būtent magnetinė DNR struktūra apsprendžia mūsų Žemėje buvimo laiką. Tarp kitko, be šios struktūros žmogus galėtų Žemėje gyventi dešimt kartų ilgiau. Žmogaus kūnas su šventomis savybėmis, su jo puikia konstrukcija bei nuostabiu organizmu apskaičiuotas taip, kad pastoviai galėtų atjaunėti. Tik tam tikras instrukcijų kodas DNK apsprendžia kūno ir jo biocheminių sistemų gyvavimo laiką.

Tai – šventi žodžiai. Kiekvienas žmogus turi mirties hormono gamybos kodą! (Pastaba: „Hormonas" – gal būt, moksliniu požiūriu tai nėra visai tikslus terminas, bet kol kas jam nėra atitikmens). Be šio kodo žmogus galėtų gyventi 900 metų! Na, mes paklustame natūralų atjaunėjimą blokuojančiai komandai. Taigi, kūnas greitai sensta ir mes mirštame. Tam, kad mirties substancija laiku pakliūtų į organizmą, reikalingas tam tikras laikrodis – ir jis egzistuoja. DNR struktūroje ir kiekvienoje mūsų kūno ląstelės genuose yra chronografas – skaičiavimo mechanizmas. Štai šis skaičiavimo mechanizmas ir apsprendžia žmogaus gyvenimo trukmę. Tai – mirties katalizatorius.

Mes ir be to žinome, kad mūsų kūno biologinėje sistemoje dirba kažkoks skaičiavimo mechanizmas, kuris skaičiuoja laiką nuo gimimo iki lytinio subrendimo. Jis skaičiuoja mūsų re produktyvinį ciklą ir taipogi jis skaičiuoja pastoviai didėjančią mirties hormonų dozę. Mums dar reikia aptikti šį ritmingai pulsuojantį mechanizmą, kuris sinchronizuoja mūsų vidinį laikrodį taip, kad kiekviena žmogaus kūno ląstelė žino kuri valanda. Tai – biologinio laikrodžio reiškinys. Mirties hormonas išskiriamas pagal tam tikrą grafiką trukdo jaunėti. Tai mes vadiname senėjimu. Taip jau sutvertas žmogus ir mes galime sušukti: „Bet gi tai tragedija!". Ir mes patys sau galime atsakyti: „Mes patys taip suplanavome". Vėl gi galime paklausti: „Kodėl taip? Jei tai – tiesa, tai ji liūdna tiesa".

Taip sutvarkyta todėl, kad Žemei reikia, kad kiekvienos reinkarnacijos metu žmogus gautų trumpalaikę pamoką, o po to reinkarnuotųsi, išsaugodamas gautą pamoką. Kitaip sakant, per daugelį trumpų gyvenimų sukuriama karmos mašina, kuri reikalinga, kad padidėtų planetos vibracijos. Taip dirba šis mechanizmas. Mes, būdami Dievo dalelėmis, sukūrėme šią planetą, kad padėti Dievui nustatyti pusiausvyrą. Spręsdami šį uždavinį, nustebinome visą Visatą! Mūsų planetos ir jos gyventojų vibracijos paskutiniu laiku vis greičiau auga – nors prielaidos tam nebuvo. Mes pakeitėme savo ateitį. Mes kontroliuojame situaciją, o mirties hormonas buvo sistemos, kuri šiuo metu palaipsniui demontuojama, dalimi. Taigi, gyvenimą trumpinanti sistema turi būti pakeista. Netolimoje ateityje bus galima nepaleisti mechanizmo, atmatuojančio mums mirties hormoną. Taip mes galėsime daugiau gauti dovanų ir dar labiau pakeisti dvasinę planetos energiją. Ir toks laikas jau ne už kalnų. Norint pasinaudoti naująja energija, mums prireiks išminties ir suvokimo. Taigi, mūsų laukia nauji moksliniai atradimai. Bet tai dar ne viskas...

Pakalbėkime apie pasirinkimą, nes tai labai svarbu. Ar žinote, kad žmogus nuo pat vaikystės gali pasirinkti būsimus įvykius? Tai susiję ne tik su mūsų biologija, bet ir su gyvenimu. Labai įdomu žiūrėti į mažus vaikus. Ar daug kas iš mūsų prisimena save kūdikiu? Psichologai tvirtina, kad atmintį kuria gyvenimo įvykiai. Mūsų smegenyse atspausdinama en grama, kuri sukuria atminties struktūrą ir paprastai reikšmingus įvykius atsimename tik todėl, kad jie yra labai mums svarbūs. Dažniausiai en grama sukuriama tik tuomet, kai žmogaus gyvenime įvykiai vyksta pirmą kartą. Kiek reikšmingų įvykių įvyko pirmaisiais gyvenimo metais? Dešimtys (kalbama apie svarbius įvykius, kuriuos verta prisiminti). Ir tik nedaugelis gali prisiminti kai kuriuos iš jų. Kodėl? Todėl, kad tie įvykiai yra užblokuoti! Tai – DNR bio magnetinės struktūros darbas. Kodėl užblokuoti? Todėl, kad metinukai ir net dvejų metukų vaikai puikiai žino, kas jie. Kai kurie atėję į Žemę vaikai būna nepatenkinti. Jie daug verkia. Jie nusivylę. Žinoma, tam mes randame daug paaiškinimų, nors jie ne visuomet teisingi vieno ar kito vaiko atžvilgiu. Priežastis – vaikai nori papasakoti, kas jie, bet jiems nepavyksta! Mažylis suvokia, kad jis vėl Žemėje ir nori prisišaukti Jus: „Negi jūs manęs neatpažįstate? Juk visa tai mes suplanavome kartu ir štai – aš čia. Leiskite man papasakoti, kuo aš buvau anksčiau. Leiskite papasakoti, kuo buvote jūs". O vaikutis negali ištarti nei vieno žodžio mūsų kalba ir tai jį trikdo. Iš tikrųjų, ji stengiasi papasakoti apie save – jis nusivylęs! Mažylis nemoka kalbėti ir kūnas jo neklauso. O mes tik žiūrime į jį ir vaipomės. Jis galėtų atsakyti į mūsų klausimus, jei tik mokėtų kalbėti! Kai kurie mažyliai patenkinti savo padėtimi, greičiausiai jie žino, kad grįžo ten, kur reikia. O juk taip ir būna. Prisiminkite apie tai, kai sekantį kartą pažiūrėsite į mažylio akis. Pasakykite jam: „Labas, senoji siela".

Pasirinkimas. Anksčiau vaikų laisvė pasirinkti buvo prislopinta. Naujos Eros vaikai, atėję į Žemę, jau gali pasirinkti – priimti situaciją ar nepriimti. Jie suvoks negatyvinius reiškinius šeimoje. Jie suvoks, kad šeimoje karaliauja pyktis, kažkas serga alkoholizmu, ar jų šeima turtinga ar vargšė. Ir daugelis tokio amžiaus vaikų nuspręs išeiti iš tokios situacijos, nes toks jo pasirinkimas: „Užaugęs aš būsiu kitoks". Tik pradėjęs gyventi mažasis žmogutis jau turi pasirinkimo laisvę – priimti ar nepriimti tai, kas vyksta aplink ir tik vienmečių įtaka trukdo jo pasirinkimui. Bet Naujosios Eros vaikas įvertins situaciją ir pasakys: „aš nemėgdžiosiu minios, nes aš esu ypatingas ir tai žinau. Aš galiu atsiskirti nuo grupės ir oriai eiti kita kryptimi".

Mes, suaugę, taipogi turime pasirinkimą, kaip besiklostytų mūsų gyvenimas. Mes turime pasirinkimą palikti visą, kas trukdo mūsų dvasiniam augimui. Kalbama ne apie šeimą. Kalbama apie imprintą, kuris kartu su biologiniu organizmu yra mums duotas. Tai – biomagnetinis imprintas, kuris skelbia: „Aš linkęs sirgti vėžiu". Ar girdite? Mes galime pasirinkti ir nepaklusti tam. Nauja energija ir nauja daiktų tvarka leidžia mums PASIRINKTI – atsisakyti senų mechanizmų. Reikia pasakyti taip: „Brangus Dieve, aš pasirinkau – tegul liga palieka mane. Ji trukdo man būti tokiam, kokiu aš turiu būti". Visa tai – realu! Pasirinkimas! Štai kas yra Naujoji Era.

Pasipils nauji atradimai tyrinėjant žmogaus kūną. Mes išmoksime tiksliai registruoti DNR biomagnetinį imprintą. Mokslininkai užregistruos DNR biomagnetinės struktūros pėdsaką, kuris liks jiems paslaptimi. Bus atrastas laikrodis ir aptiktas laiko atskaitos genas, bet mokslininkai nesuvoks, kaip ląstelės yra susijusios su laikrodžiu ir kaip vyksta sinchronizacija. Mes išmoksime keisti kai kuriuos DNR kodus. Mes atrasime mirties hormoną ir išmoksime jį atjungti. Ir tai įvyks per kelis artimiausius metus, jei toks bus mūsų pasirinkimas.

Šiek tiek apie biologinio organizmo pasveikimą. Mes esame žmogaus biologinės istorijos kryžkelėje. Pakalbėkime apie tai, kaip pasveikstama. Čia nėra jokios paslapties. Žmogus, atėjęs pas gydytoją, turi pasirinkimą – pasveikti. Bet taip nėra. Daugelis žmonių pasirenka tik kančių palengvinimą. Jie nori, kad juos išgydytume mes – gydytojai. MES. Ar tai asmeninis pasirinkimas? Tai ne pasirinkimas. Jų pasirinkimas – perduoti MUMS atsakomybę už JŲ pasveikimą.

Matote, pasirinkimas gi – tai labai svarbus dvasinio gyvenimo aspektas. Tai stipri šventoji jėga, nes bendras sumanymas mums neaiškus. Gal būt, mes, gydytojai, pavargome gydyti ir išgydyti po vieną. Bet žinokite – VIENAS ŽMOGUS pagimdys vaikų, kurių mes niekada nepamatysime ir net nesužinosime apie juos. O jie įtakos bendrą padėtį. Kaip gi sužinoti, ar tikrai taip? Mums tereikia patikėti, kad taip. Taip vyksta partnerystė su Dvasia.

Taigi, atėjusysis turi pasirinkti pasveikimą. Neblogai būtų sukurti ceremoniją, kuri ženklintų tokį įvykį. Pavyzdžiui, ateina moteris. Reiktų pasiūlyti jai garsiai pasakyti apie savo ketinimą – ji nori pasveikti. Jos biologinės sistemos išgirs tai ir sureaguos. Leidimas pasveikti! Girdite? Tai kažkas naujo! Puikus pasirinkimas!

O dabar labai svarbus ir nuostabus aspektas – gydytojai iš tikrųjų nieko nepagydo. Jie subalansuoja žmogų. Kas gydo, supranta tai. Jie paprasčiausiai padeda žmogui susibalansuoti. Visą darbą atlieka pats pacientas. Žmogaus kūnas gali pats susibalansuoti pačiu natūraliausiu būdu. O šį procesą palengvinantys žmonės, instrumentai ir medžiagos, padedančios pasveikti organizmui, yra tik PAGALBINĖS PRIEMONĖS SAVI SUSIBALANSAVIMUI. Nes biologinis organizmas – įdomus dalykas, nes jis pats siekia pusiausvyros. Jis taip sukurtas. Tyrinėtojai tik dabar tai atranda ir jie įžengia į šventąją zoną. Nauji mokslo pasiekimai leis mums perprogramuoti mūsų DNR. Šis mokslas bus šventas mokslas. Nes mes galėsime pakeisti pačios planetos planą. Mes esame ant išimtinai svarbaus atradimo slenksčio. Senoji neilgai trunkanti reinkarnacija traukiasi į praeitį. Ateina nauji laikai, kai žmonės gyvens planetoje aukštesnių vibracijų ir matavimų sąlygose.

Pakalbėkime apie šešias gydymo rūšis. Pakalbėsime apie gydymą iš šalies, kai žmogus pasveiksta, padedant kitiems. Pradėkime nuo pačios aukščiausios energijų formos ir eikime link žemiausių, kurios atiteko mums iš praeities. Visos jos dera tam tikrose situacijose. Žinokime – nereikia atmesti išgijimo metodo, kuris išgelbsti mūsų gyvybę, vien dėl to, kad dirbama su žemomis energijomis, kol nėra kitos alternatyvos. Naudokimės esančiais mokslo pasiekimais. Būkime išmintingi ir apdairūs. Absurdas, kai atmetami seni gydymo metodai, kai dar nėra naujų arba jie tik atrasti ir yra pradinėje stadijoje. Būkime kantrūs! Ir nesistebėkime, kai labai seni ir nevykę metodai taps naujais ir funkcionuojančiais.

1. IŠGIJIMAS ENERGIJA. Tai – pirmas gydymo būdas, kai gydytojas neliečia paciento. Pacientui jis padeda išgyti savo energija. Šis metodas turi didžiulį potencialą. Jei paciento aukštos vibracijos, jis žino apie energetinį gydymą ir sutinka gydytis ir išgyti, tai gydytojas pasieks labai gerų rezultatų. Ir pacientas pasveiks, nors gydymo metu niekas prie nieko neprisilies. Pagalvokime apie tai. Ši Naujos Eros dovana – pirmoji sąraše. Šis metodas silpnai veikia žmones su žema vibracija. Taigi, štai kodėl gydytojai mato ir žino, kad šis metodas padeda ne visiems. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai pacientas supranta, kad jis pats turi nuspręsti išgyti ir tai – tik jo asmeninis pasirinkimas.

2. RANKŲ UŽDĖJIMAS. Šis metodas, kuomet gydantysis liečia pacientą, naudojamas tuomet, kai paciento vibracijos kur kas žemesnės, nei gydančiojo. Jei žmonių vibracijos vienodo lygio – tarp jų atsiranda energetinis ryšys. Na, o čia reikalingas fizinis prisilietimas. Taigi, „rankų uždėjimas" – puikus metodas. Jis padeda pramušti energetinį bloką. Pacientas garsiai ištaria savo pasirinkimą. Ir šis pasirinkimas bus įvykdytas – žmogus pasveiksta.

3. GYDYMAS GYVOMIS SUBSTANCIJOMIS. Kalbėsime apie medžiagas, kurios padeda išgyti – augalinės ir gyvulinės substancijos. Galimybė pasveikti nuo vienokių ar kitokių ligų, vartojant organines substancijas. Esmė ta, kad šiose iš gyvų organizmų išskirtose substancijose išsaugoma gyvybinė energija. Suprantama, kad ši gyvybinė energija gali būti gydomųjų preparatų aktyviu komponentu. Gyvybinė imprinto jėga praktiškai nesusilpnėja teisingai saugant preparatą. Gydantys žolelėmis supranta apie ką kalbama, nes jie dirba su organinėmis substancijomis. Gydantys aromatiniais aliejais naudoja organinės prigimties medžiagas. Prisiminkime, ką apie tai sako šiuolaikinis mokslas. Mokslininkai chromosomose pakeičia tam tikrus genus ir vėl grąžina atgal į organizmą – nauji genai lyg tai atakuoja ligą iš vidaus jos užuomazgoje. Tai – garbingas darbas! Bet koks atradimas yra Dvasios dovana visai planetai. Organinės substancijos – garbinga dovana mūsų mokslui, nes mokslinė veikla pagal savo prigimtį yra dvasinė. Mokslininkai vis labiau linksta prie nuomonės, kad mokslininko mintys gali keistis matomą realybę. Ar mes apie tai žinojom?Reikia atkreipti dėmesį į naują medicinos metodiką, kuri paremta organinių substancijų naudojimu. Ypač tos, kurios kuriamos naudojant senovės energijas, kai atrodo, kad naudojamos gyvybinės energijos priklauso kitai epochai. Energijos, kuri saugoma laikinose Žemės kapsulėse.

4. MAGNETAI. Gydymas magnetais – labai garbingas darbas. Puikus metodas. Dirbama su elektromagnetine žmogaus struktūra, su DNR magnetiniu lauku. Šis metodas šiuo metu naudojamas intensyviau ir yra efektyvesnis, nei kada nors anksčiau. Žmogaus kūnas stengiasi susibalansuoti ir kartais jam reikia padėti. Gydykime magnetais. Tegul žmonės, žinantys magnetinio gydymo principus, magnetus uždeda ant atitinkamų biologinio kūno vietų. Jiems padės intuicija – naujo žinojimo dovana.

Susibalansavus organizmui, magnetų negalima palikti ant kūno. NE! Išoriniai magnetinio lauko šaltiniai, kaip ir organinės substancijos, rankų uždėjimas yra tik laikinas individo būklės subalansavimo metodas.

Kam gi žmogui nešioti magnetus po to,kai organizmas susibalansavo? Kam jam miegoti ant jų? Kūnas turi pats susibalansuoti. Kam jį veikti po išgijimo? Tai tas pats, kas pasakyti jam: „Aš netikiu, kad tu sugebėsi išlaikyti pusiausvyrą, todėl nuo šiol tu vaikščiosi su ramentais".

Būtina pabrėžti, kad pastoviai naudojant vieną iš metodų ir nepaisyti to, kad kūnas savarankiškai gali palaikyti pusiausvyrą, yra pavojinga. Daugelis pastoviai nešioja magnetines sistemas ir puikiai jaučiasi. Netikėkime šiam pojūčiui. Magnetinis laukas pastoviai „kutena" ir „masažuoja" jas, todėl ląstelės jaučiasi ypatingai. O tai nereiškia, kad jos teisingai subalansuotos. Panašiai veikia daug pavojingų psichotropinių medžiagų – mes jas vartojame ir jaučiamės „puikiai". Neverta pasitikėti šiuo „pojūčiu". Subalansavus kūną, tuoj pat reikia nuimti stimuliatorių. Jį vėl naudokime tik tada, kai jo reikia organizmui. Pavojus, piktnaudžiaujant magnetinėmis priemonėmis, slypi štai kame, – keičiasi kodas. Kai kurie kodai visai išnyksta. O tai ne tas pats, kas subalansavimas. Tai gali pakenkti sveikatai.

5. CHEMIJA. Cheminių preparatų naudojimas – tai žemo energetinio gydymo metodas. Ir vis dėl to, Dvasia gerbia jį, nes vaistai teigiamai veikia kai kuriuos žmones, nepaisant to, kad jie yra žemos energetinės prigimties. Problema ta, kad mes kol kas neišradome aukšto energetinio lygio metodų ir būtų galima atsisakyti cheminių preparatų. Na, jei tokie metodai ir būtų, tačiau jie neveiktų žmogaus su žemomis vibracijomis. Taigi, jų neverta atsisakyti, nors yra žemesnio lygio. Svarbu tai, kad jie padeda prailginti gyvenimą, o visa kita nesvarbu. Cheminio metodo trūkumas – subalansuoti organizmą reikalingas labai tikslus derinimas, o kontroliuoti cheminių preparatų poveikį labai sunku. Daug cheminių preparatų turi šalutinį poveikį, išbalansuoja tas ar kitas sistemas. Na, bet tai – bet kokių žemo energetinio lygio metodų trūkumas.

6. CHIRURGINIS ĮSIKIŠIMAS. Nenustebkime – tai pats žemiausias energetinio lygio gydymo metodas. Nors ir yra taip, tačiau jis yra vienas iš mokslo pasiekimų. Kai kurie žmonės, išbandę visus kitus gydymo metodus, eina pas chirurgą ir pagyja. Matyt, chirurginis įsikišimas šiuo atveju tinka. Energetinį gydymą praktikuojantys gydytojai tik apsidžiaugs, jei mes išgysime naudodami aukštos vibracijos metodus. Būna atvejų, kai tas nepavyksta. Tuomet naudojamės žemos vibracijos metodais. Vienas iš jų – chirurginis įsikišimas. Jei daugiau niekas kitas nepadeda žmogui likti planetoje, tai šis metodas lygiai toks pats šventas, kaip ir darbas su energija! O energetikas te padeda žmogui sveikti po chirurginės operacijos.

Taigi, kiekvienas metodas vaidina savo rolę. Visi jie šventi ir Dievo palaiminti, nes tai yra mūsų mokslo pasiekimas. Naujos Eros aukščiausios energijos ir chirurgo peilis sudaro vieną šeimą. Suvokime tai. Tai, ko mums reikia, tai – kantrybės. Mūsų laukia nuostabūs asmeniniai atradimai. Daugelis nustebs sužinoję, kad žmonės su skalpeliu praktikuoja meditaciją, meldžiasi ir naudoja energetinio darbo metodus. Matomos ir nematomos jėgos turi dirbti drauge. Tai – mūsų naujas uždavinys.

Yra dar vienas pagijimo metodas, kuriame dalyvauja tik gydomasis organizmas. Taip, tai įmanoma. Tai – savęs pagydymas. Daugelis energetikų supranta šią koncepciją, bet apmokyti žmogų yra sunku. Gebantys save pagydyti žmonės yra aukštų vibracijų lygyje ir suvokia, kad sąmonė sugeba keisti fizinę realybę.

Savęs išgydymo yra trys aspektai – integracija, integracija ir integracija. Ar daugelis iš mūsų svajojo apie gyvenimą be biologinio kūno? O juk mūsų šventieji kūnai taip nuostabiai veikia. Ir vis dėl to, ateidami į šią žemę, mes svajojame ateiti čia be kūno. Kai kas pasiekia nušvitimą, bet tiki, kad kūnas – našta. Kai kas vis ieško būdų palikti šį kūną. Mes žiūrime į savo kūną ir galvojame: „Aš daugiau laiko būsiu astrale. Nekenčiu šios naštos!" Kai žmogui skauda ranką, jis sako: „Oi, noriu, kad neskaudėtų rankos. Reikia ją pagydyti". Mes nieko nesuprantame! Kiekviena ląstelė yra nušvitusi! Juk mes neturime kažkokio vieno nušvitusio centro. Žinokime – jų milijonas! Tam, kad kūno vibracija būtų harmoninga, visos jo dalys turi dirbti tvarkingai – negalima pasitikėti tik vienu kokiu nors organu.

Reikia kiekvieną ląstelę traktuoti kaip sąmonės dalį aplamai. Mūsų organizmas – tai visada MES. Jei užgavau koją – MUMS skauda. Niekada daugiau nesakykite – man skauda koją. Būtina priimti šventą prigimtį – MES, ir pradėsime vibruoti naujame lygyje. Mūsų kūne nėra nei vienos ląstelės be sąmonės. Žmonės dažnai mano, kad sąmonė susikoncentravusi tik trečiojoje akyje, kuri, žinoma, yra labai svarbūs kūno vartai. Trečioji akis – tai tik visų ląstelių sąveikos centras – surinkimo taškas. Čia praeina galingas srautas, o jo ištakos yra kulno ląstelėse, alkūnės ląstelėse ir kiekvieno organo ląstelėse. Jos visos žino tai, ką žinome ir mes. Kodėl? Ogi todėl, kad jos yra mūsų laikrodžio dalelės.

Jei mes nevibruosime visi kartu, tai laikrodis nesupras, ką daryti su mirties hormonais. Todėl MES – kertinis savaiminio išgijimo suvokimas. Negalvokime, kad biologinio kūno ląstelės, susijusios su galva, nesusijusios su nušvitimu. Kiekviena sistemos dalelė pašaukta sulaikyti mus šioje planetoje. Mes neturime laiko eiliniai reinkarnacijai. Mes turime skubų darbą. Mes turime pasilikti. Taigi, biologinė sistema yra šventa, nes leidžia gyventi ir tarnauti planetai.

Ir pagaliau, viso šio proceso kertiniu akmeniu yra verbalizacija, Koks jos sąryšis su biologija? Reikalas štai koks – norint žodžius pasakyti garsiai, mūsų biologinė sistema, intelektas ir dvasinė dedamoji turi susivienyti. Susivienyti jos turi ir dėl to, kad išgirstume savo žodžius. Kalbėdami mes kuriame. Jei skauda kokią nors kūno vietą, pasakykime – MUMS skauda. Dažniau sakykime „mes", patvirtindami visos biologinės sistemos vienybę. Po to pagerbkime ir atskiras dalis. Praktikuokime tai ir mūsų gyvenimas pasikeis. Niekada garsiai nesakykime abejonių, kad nepadarysime to ar kito. Nes mūsų ląstelės tai girdi ir tuo tiki! Argi reikia stebėtis, kad jos nedirba kartu su mumis?!

Ženkime pirmą žingsnį ir pasakykime: „Brangus mano kūne, išklausyk manęs. Mes kartu einame per gyvenimą ir dabar kartu išsigydysime, kad eiti pirmyn ir išpildyti mūsų kontrakto sąlygas. Mes kartu atjaunėsime ir kartu įgysime ypatybę sulėtinti mirties hormono patekimą į organizmą". Ir mes galėsime pratęsti savo gyvenimą.

Nesvarbu, kas vyksta mūsų kūne – tegul tai vyksta. Visi šie dalykai šventi ir skirti vienam tikslui – padėti mūsų kūnui. Netgi pavieniai gyvenimo reiškiniai stengiasi mums kažką pasakyti. Įdomiausia, kai žmogus pradeda kalbėti su savo kūnu, iškyla pačios nuostabiausios temos. Kartais kalbama apie su biologija nesusijusiais dalykais – pavyzdžiui: pyktis, kuris, kaip daugelis mano, kyla galvoje, pavydas- savęs gerbimo trūkumas? Mūsų biologinė sistema žino apie tai – kiekviena ląstele. Ląstelės laukia, jos laukia, kada mes jas, pagaliau, suprasime, kaip jas pakeisti. Taigi, mes turime pasirinkti, o biologinė sistema pasiruošusi daryti keitimus. Ji BŪTINAI mus išgirs."Tik kalbėkimės su ja.