SUKURTI LYGIAIS

Biblijoje ir kituose senovės raštuose pasakyta, kad žmonės sukurti lygiais. Bet apsidairę aplink, mes galime pasakyti: „Aš tuo netikiu". Pirmiausia, mes skiriamės pagal lytį. Vienos lyties atstovai supranta, kad nepanašūs į kitos lyties atstovus. Širdyje jie mąsto: „Pažiūrėkite į mus ir pažiūrėkite į juos...mes nevienodi. Ir labai gerai, kad aš jiems nepriklausau".

Sukurti lygiais? Vargu. O gabumai? Pažiūrėkime, kokie žmonės gabūs. O aš neturiu jokių gabumų. Kai kurių žmonių gabumai tiesiog nepalyginami su daugumos gabumais. Kaip gi Dvasia gali tvirtinti, kad visi sukurti lygūs? Apie išvaizdą mes patylėsime. Taigi, vargu ar žmonės lygūs.

Ir vis tik yra ne taip. Kiekvienas iš mūsų ateidamas į Žemę turi savyje Dievo atvaizdą ir šis atvaizdas yra mūsų lygybės pagrindas. Šis atvaizdas įgalina pakeisti planetą. Keisti palaipsniui, darant kuklius keitimus. Visą, ką mes darome naudodami Dievo atvaizdą, gali pakeisti planetą. Visą, ką mes darome, galime keisti kitą žmogų. O šis gali atlikti nuostabius darbus.

Ir kitą kartą, kai į mus kreipsis nepažįstamas žmogus ir pareikš norą pasveikti, žinokime, kad, gal būt, tai tas, kuriam ateityje gims vaikai, kurie įsiverš į šį pasaulį su milžiniška pokyčių energija. Šiam žmogui mes patariame ir išgydome, žinodami, kad tai, ką mes dabar darome, turės įtakos planetos ateičiai. Nesvarbu, ko klientas laukia iš gyvenimo. Tame mūsų galybė. Mes valdome nepaprastą galią – keičiame planetą savo kasdieniu darbu.

O kas, jei mes nesame gydytojais? Paklausykite – žmogus prieina prie Jūsų ir klausia: „Kas atsitiko? Tu pasikeitei". Galima įsisprausti į širdies kamputį galvojant: „Vis tiek jis manimi nepatikės.... nepatikės visais tais pasakojimais apie Naują Erą". O galima atsakyti taip: „Aš atradau kai ką labai svarbaus sau. Paklausyk, jei jau paklausei". Papasakokime tai, kas mums atrodo svarbiausia. Sėkime tiesos sėklas, papasakokime žmonėms apie Dvasią savyje ir mes pakeisime pasaulį. Tai taip paprasta. Paaiškės, kad mūsų sėkla auga ir stiprėja. Tiesą mes sakome vienam žmogui, o jis gali pakeisti daugelį. Štai kur mūsų jėga! Tai gali kiekvienas. Sukurti lygiais? Taip.

DVILYPUMAS

Visi žmonės, ateinantys į žemę, turi dvilypę prigimtį. Ateinantys į šią planetą žino, kad mumyse esanti Dievo dalelė bus paslėpta taip giliai ir patikimai, kad mes vėl ir vėl klausime: „Kas aš?". Ateidami čia mes atsinešame ne tik karmą, bet turime ir kitokių savybių.

Susižavėjimas gyvenimiškomis tragedijomis – visai nelogiška savybė. Bet mes svaigstame nuo jos. Įspūdis toks, kad kai kurie žmonės patys kuria savo gyvenimo tragedijas, o po to mėgaujasi jomis. Jei mums kartais pavyksta nors minutėlei išsipainioti iš situacijos, mes tuoj pat kuriame kitą. Na, tai labai svarbi mūsų dualumo sudedamoji. Mūsų uždavinys – nugalėti tragizmą, suvokti, kad šis senas energetinis modelis nesiderina su nušvitusio žmogaus pasaulėžiūra.. Kai kurios tragedijos yra tiesiog intelektualios: mes prabundame naktį, o balsas mūsų galvoje sako: „Ar ne laikas mums pasijaudinti?". Ir būkime mes nušvitę ar ne, mūsų mieguistas pusiau sąmoningas protas greitai sutinka su tuo. Po to seka dar vienas klausimas: „Kas mums kelia nerimą?". Ir mes paklusniai sukuriame naują tragediją. Tai tiesiog gudrybė. Mūsų esybės intelektuali sudedamoji siekia pasakyti mums – mes niekas. Štai čia ir slypi mūsų dualumas.

GYVENIMAS PRAEITIMI

Žmonės mėgsta gyventi praeitimi. Tiesiog įdomu stebėti žmogaus požiūrį į laiką – jie pasirenka jiems reikšmingą gyvenimo atkarpą ir iki dienų pabaigos dievina jį. Bet tai dar ne įdomiausia, nes yra žmonių, kurie pasirenka patį baisiausią gyvenimo momentą, giliai panyra į jį ir niekada neiškiša iš ten savo nosies. Gyventi praeitimi – tai energijos sukimasis ratu – ratas, dar vienas ratas, dar vienas ratas... Judėjimas maitina pats save, o išdava tokia – žmogus uždaras. Žmogus, kuris trukdo pats sau suprasti, kas jis.

EGO

Kiekvienas turi savąjį ego – ir tai pati didžiausia mįslė tiems, kas niekada negyveno dualumo sąlygomis. Tai – priešingybė meilei. Daugelis iš mūsų tai žino. Ego ir meilės balansas yra labai svarbus žmogaus gyvenime.

Prisiminkime 4 meilės požymius. Jei mes žinosime apie grynąjį ego, tai paaiškės, kad jo požymiai yra diametraliai priešingi.

Taigi, meilės požymiai:

1.Meilė tyli, o ego – ne. Nuo aukščiausių bokštų ego visada rėkia: „Žiūrėkite, štai aš!”. Meilė taip nedaro.

2.Meilė neturi tikslo. Ego – turi. „Jei tu man tai padarysi, tuomet aš padarysiu tau tai", sako ego. Išdava – „aš" nugali. Kiekviename žingsnyje – tikslas.

3.Meilė nesipuikuoja. O ego tuo užsiima beveik visą laiką.

4.Meilė išmintinga. Ji savo išmintį panaudoja savo trims požymiams. O ego nežino apie savo kvailumą. Žinokime tai.

Visi šie požymiai būdingi mums – mes juos atsinešame ateidami į šią Žemę. Motinos tai mato savo vaikuose ir stebisi, iš kur visa tai! Paprasčiausiai, šiuos požymius sukūrė Dievas ir mes imame kartu su savimi atitinkamai išankstiniam planui, kad paslėpti širdyje Dievą.

ŽMONIŲ KIEKIS

Pakalbėkime apie šiuo metu Žemėje gyvenančių žmonių kiekį. Šiuo metu Žemėje yra beveik visi žmonės kada nors gyvenę Žemėje nuo to laiko, kai čia atsirado žmogus. Ir tie, turtingi iš praeitų gyvenimų likusiais įspūdžiai, atsistos priekyje ir ves į Naująją Erą, nes jie jau čia buvo ir žino planą. Jie su nekantrumu laukė šio laiko.

Šiuo metu Žemėje gyvena daug daugiau žmonių, nei kada nors. Pastebėkime: „Jei paimsime visus, kurie iki šiol gyveno Žemėje ir palyginsime su šiuo metu esančiais Žemės gyventojais, tai gausime, kad šiuo metu planetoje yra kur kas daugiau žmonių. Iš kur atsirado likusieji?" Taip, čia gyvena naujos būtybės ir jos atėjo iš įvairių vietų. Jie sutiko ateiti čia pirmąkart. Mes juos lengvai atskiriame. Tai tie, kurie, atrodo, neturi jokio supratimo kaip klostosi reikalai Žemėje. Kai mes pasakojame jiems dalykus, kurie turi sukelti tam tikrą reakciją, jie žiūri į mus nesuprantančiomis akimis. Jie reaguoja ne taip, kaip mes laukiame. Pasižymi jie ir kitokiomis savybėmis. Apie jas pakalbėsime vėliau.

KITI (tie, kas mums padeda)

O ką galima pasakyti apie kitas Žemėje esančias būtybes? Čia yra ne tik žmonės. Mes žinome, kad mes turime mokytojus, angelus. O dabar pakalbėkime apie tuos, kuriems neskyrėme dėmesio – apie deives, laukų ir vandenynų gyventojus. Apie tuos, kas saugo šventąsias vietas, laukdami savojo laiko. Apie gyvūnus, apie akmenyje ir net purve gyvenančias nematomas būtybes, ir apie danguje esančią energiją. Visi jie čia – mūsų paslaugoms, žmonijos paslaugoms. Žemė pasikeis, kai pasikeisime mes. Net purvas po mūsų kojomis vibruos nauju dažniu, kai pasikeis planetos žmonių vibracijos. Tai jau vyksta dabar. Tai tiesios priežasties-pasekmės ryšys. Mes žengiame į priekį – planeta žengia į priekį. Ir kitą kartą, kai mums bus baisu žiūrėti į planetoje vykstančias permainas, prisiminkime, kad Žemėje vyksta remontas ir ji reaguoja į mumyse vykstančius pokyčius. Būkime pasirengę, nes kai kas atrodys nuostabu ir baisu.

BIOLOGIJA

Anksčiau sakėme, kad mūsų mokslininkai niekada neatras „trūkstamos grandies". Jos šioje planetoje tiesiog nėra. Ta dalis, savyje turinti sielos žiežirbą, dvasinį pradą, Aukštesnįjį „Aš", Mer-Ka-Ba imprintą ir karminių pamokų planą, yra kitos mūsų galaktikos žvaigždės ateivių dovana. Mokslas niekada neaptiks evoliucinio šuolio, davusio pradžią žmonijai, bet atkreipkime dėmesį į metaforinį pasakojimą apie Adomą ir Ievą, nes tai yra netoli tiesos. Mums buvo perduotos naujos ypatybės ir mes jas padauginome maždaug taip kaip parašyta pasakojime. Taip įvyko maždaug tuo pačiu laiku daugelyje planetos vietų. Biologinė sėkla atnešta iš toli. Perdavimas buvo savalaikis ir už to stovi didysis dvasinis ketinimas.

Biologinės dovanos komandų rinkinys yra magnetinės prigimties – visos jo sudedamosios dirba magnetiniu pagrindu. Štai kodėl mes turime būti atsargūs su magnetinio gydymo metodais. Štai kodėl yra rekomenduojama nebenaudoti magnetų, kai tik organizmui padedame susibalansuoti. Nenaudokime magnetų taip, kaip naudojamės stalu, čiužiniu. Kitaip sakant, nesinaudokime gydomąja magnetų galia visą gyvenimą. Nebus iš to jokios naudos – jie sutrikdys organizmo lygsvarą. Naudokimės jais iki tol, kol neatsistatys kūno biologinė lygsvara – ir tuoj pat padėkime juos į šalį. Juk nebenaudojame stipriai veikiančių vaistų po išgijimo. Žmogus – pati susibalansuojanti esybė. Jei lygsvara pažeista, pasinaudokite pagalbinėmis priemonėmis ir atidėkime jas į šalį. Palikime organizmą ramybėje, nes jis pats sugeba kuo puikiausiai atlikti savo darbą.

Mūsų biologinė sistema yra tokia, kad gali dirbti amžinai, jei palikti ją ramybėje. Ji gali atsijauninti ir susibalansuoti. Bet faktas – ji nepriklauso pati sau, nes žmogaus DNR yra mūsų dienas skaičiuojantis ir senėjimą lemiantis komandų rinkinys. Pagal šias komandas į organizmą pakliūna cheminiai junginiai, kurie trukdo atjaunėti, ir mes senstame, sergame ir mirštame.

„Oi, ir kam tokie fokusai?" – galime paklausti. Kam į kūną, kuris gali gyventi amžinai ir pastoviai atjaunėti, sėti priešlaikinio irimo sėklą? Atsakymas – toks Dievo sumanymas!

Tai būtina karmai. Jai reikalingi trumpi gyvenimo ciklai. Gyvybė ir mirtis – šios planetos mokymo ciklo sudedamosios. Taip buvo iki šio laiko.

Su naująja energija mes gavome teisę keisti tokią padėtį. Į praeitį nuėjo senos energinės konstrukcijos, kurioms esant mes greitai ateidavome ir greitai išeidavome, atlikę savo uždavinį planetoje. Artimiausiu metu mes galėsime atjaunėti – prietaisų pagalba ar be jų, cheminių preparatų pagalba ar be jų. Kai kurių metodų esmė – vidinės gyvybinės jėgos panaudojimas – mes galėsime pakeisti savo imprintą, nutraukti mirties medžiagos gamybą ir pratęsti gyvenimą. Ar gi tai nešiuolaikiška? Ir tai nėra Dvasios dovana. Mes to nusipelnėme! Paskutiniu laiku mes susivienijome ir pradėjome medituoti šventose vietose, siekdami šventų tikslų ir vadovaudamiesi šventomis paskatomis. Mes pajutome Dievą savyje ir einame paskui šviesą. Mūsų kūnai iš lėto didina vibracijas ir kiekvieną kartą, pasiekus naują aukštumą, mes gausime naujus instrumentus. Į kitą vibracijų aukštumą mes pakilsime greičiau ir lengviau.

Pradžioje mūsų ląstelėse buvo mechanizmas, kuris turėjo pasirūpinti organizmo sveikata. Jo pavadinimas – baltymų užgrobimas slaptais dariniais, kurie užmaskuoti tuo, kuo jie nėra. Ši sudėtinga baltymus užgrobianti sistema, lengvai praeina pro ląstelės membraną ir pereina iš vienos ląstelės į kitą. Tyrinėjant audinius mokslininkai ne kartą stebėjo šį procesą, bet jie nesuprato, kas tai yra – baltymų užgrobimas. Šis mechanizmas ima sveikus baltymus ir perneša juos į kitas ląsteles, kad šios ląstelės liktų sveikos net tuo atveju, jei į jas pakliuvo nesveiki baltymai. Taigi, pradžioje šis mechanizmas turėjo užtikrinti organizmo sveikatą. Bet jis virto ligų perdavimo mechanizmu! Nes nauji į ląstelę pakliuvę virusai aktyviai atakuoja baltymus. Jie genda, juos užgrobia, maskuojasi ir pereina per membraną į kitas ląsteles. Anksčiau buvusi apsauga nuo ligų virto slaptu virusus perduodančiu mechanizmu. Niekas nelaukė tokio viruso, bet jis buvo paleistas į laisvę. Reikia rasti šį mechanizmą. Jį radę mes suprasime, kodėl esant naujai energijai ląstelės užkrečia viena kitą.

Kiekvienoje DNR grandyje yra magnetinis imprintas, bet, gal būt, mūsų mokslas taip niekada ir neras jo. Pagal sumanymą – žmonės negali jo įtakoti, bet gal pamatysime jo šešėlį. Greitai atsiras mokslininkai, kurie atklikdami kitokius eksperimentus netyčia gali atrasti magnetinio imprinto šešėlį.

VIBRACIJŲ PADIDINIMAS

Kai kurie žmonės didina savo vibracijas. Žmogus tampa kažkuo, kurio vibracijos artimos mus supančioms esybėms. Kiekvieną kartą padidinę vibracijas mes palaipsniui tampame žvaigždžių esybėmis, savo būkle mes tampame labiau panašūs į savo aukštesnįjį „Aš".

Jei manome, kad mes esame iš tų, kurie didina savo vibracijas, pažiūrėkime ar mes turime tokias savybes:

1.Kai kurie iš mūsų mato ir jaučia mus supančias esybes. Mes pabundame naktį tvirtai įsitikinę, kad namai pilni žmonių. Apsidairę mes nieko nematome., bet jie čia ir mes juos jaučiame. Kai kas net jaučia jų prisilietimą ir pabunda išsigandę, bet nieko nemato. Daugelį tai gąsdina, nes atrodo, kad mus bando pagrobti. Nieko panašaus nevyksta, bet mes bijome šių pojūčių. Tai ryškus mūsų aukštų vibracijų požymis ir šie reiškiniai nesiliaus. Jie gali stiprėti, nes mes vibruojame aukštame lygyje, kuriame vibruoja tos esybės, kurios padeda mums šioje Žemėje. Tai mūsų mokytojai, gyvenantys dirvoje ar net Žemės gelmėse. Aplink mus yra daug tokių esybių. Nesistebėkite, kad jaučiame juos. Jie klaidžioja po planetą tarp mūsų kultūros žmonių, kurie paprastai nemato šių esybių. Jausti šias esybes – tai dovana!

2.Kita savybė – suprasti dirvą. Kai kas iš mūsų jaučia bendrumą su planetos dirva. Vaikščiodami žeme mes galime jausti tą patį, ką jautė pirmykščiai žmonės. Mes jaučiame, kad pasaulio šalys – šiaurė, rytai, pietūs ir vakarai – turi savo jėgą, uždavinius ir energiją. Tik įsivaizduokime, kad pasaulio kryptys turi asmeninių savybių! O juk taip ir yra! Tik įsivaizduokime, kad atmosfera turi gyvybinę energiją! Ir tai iš tikrųjų taip! Ir dirva turi sąmonę. Nenustebkime, jei ji vieną kartą prabils ir mes išgirsime. Tai puiku, nes ten planetos dirvos gelmėje sukasi meilės variklis – planetos pasididžiavimas už Žemėje gyvenančius. Tai sąjunga. Žemė – tai ne tik dangaus kūnas, po kurį mes vaikštome. Ji – mūsų partneris. Kartu su juo mes mokomės ir daliname vienas kitam meilę.

3.Kai kurie pajuntame, kad valgome mažiau, bet jėgos nemažta. Nepriklausomai nuo žmogaus metabolizmo, nepriklausomai nuo to, patinka mums ši planeta ar ne, mes pradedame mažiau valgyti ir pasisotiname greičiau. Tai dar vienas aukštų vibracijų požymis. Gal ir nustebsime, bet ateis diena, kai mes nustosime valgyti – štai tokia žmogaus kaip nykstančios rūšies jėga!

4.Kai kas iš mūsų pergyvena dėl „miego triada". Trys miego periodai su dviem pertraukom – mes tai vadiname nemiga. Tai naujų vibracijų požymis – šventas požymis. Jis duotas mums su meile ir neverta dėl to jaudintis. Tiesiog padėkokime, kad tai mums duota miego triada. Prabudimo metu nesijaudinkime, bet padėkokite: „Mane karštai myli. Aš įgyju naujų vibracijų". Greitai šie trys miego periodai taps norma. Ar tai praeis? Ne. Niekada neprašykime grąžinti senas vibracijas. Pirmiausia, tai neįmanoma. Antra, supraskime, kad šios naujos savybės sudaro mūsų „naująjį aš", ir duotos jos tam tikram tikslui ir su didele meile. Pratinkimės. Tai – neatskiriama permainų dalis, nedaloma alcheminio proceso dalis. Tai – žmogaus, kaip nykstančios rūšies, požymis. Kas atsitiks ateityje? Ką mums reikia daryti ryšium su būsimais įvykiais?

Egzistuoja būsimų įvykių grafikas ir kiekvienas, kas susipažinęs su skaičių energija, gali lengvai numatyti jų eigą. Magnetinio tinklo derinimas baigsis 2002 m. Kai naujasis tinklas bus užbaigtas, žmonės gaus visą spektrą naujų galimybių. Taigi, kiti metai pažers permainų. Tai bus 2003 m. – penketo metai (2+0+0+3) – derinimo pabaiga. Priprasti, prisiderinti prie naujo magnetinio lauko reikalingas laikas. Šiuo periodu pasikeis mūsų DNR komandų rinkinys, kad mes įgytume naujų galimybių. Tuo tarpu magnetinis tinklas į Žemę perduos kosmoso energiją.

Sekantys po 2003 m. penketo metai bus 2012 (2+0+1+2). Ir tai svarbi data. Nes 2012, jei mes tikime senovės pranašavimais, tai laikų pabaiga. Ką tai reiškia? Kai kas mano, kad tai planetos žūtis, pabaiga. Bet tais metais nusimato tik didelės permainos. Kai žmonijos vibracija taps ne tokia, kokia ji buvo esant senajai energijai, kai pati Žemė pradės vibruoti naujame lygyje – pasikeis mūsų laiko koordinačių sistema. Veikiant meilės energijai, pasikeis fizinė realybė – pasikeis atomų struktūra, o tai įtakos naujos laiko koordinačių sistemos sukūrimą planetoje. Kaip ir kitos dvasinės permainos, tai neįvyks 20012 sausio 1 d. Taigi, naujametinę dieną nevertės įjungti savo prietaisų, kad užfiksuoti permainas. Tai tik gairė, skelbianti ateities permainas. Mes turime galimybę ir jėgos pasiekti kritinę masę ir pajudėti tolyn.

2012 metai bus savotiška gaire, žyminti perėjimą į naujus laikus, kai žmonės bus pasiruošę pakeisti laiko koordinates. Kas pasakyta apie 2012 metus majų kalendoriuje ir ką kalbėjo dvasiniai istorikai apie juos? Pamatysime, kad tarp informacijos iš praeities ir žodžių tų, kurie dabar tyrinėja ciklų naujus ženklus ir matematiką, yra ryšys. Apie ką kalbama? APIE LEIDIMĄ KEISTIS. Šis leidimas turi pereiti į naują laiko koordinačių sistemą. Nes nušvitusios būtybės gyvena ne mūsų sistemoje. Kai mūsų vibracijos pasieks jų lygį, mūsų laiko koordinačių sistema pasikeis, kad atitiktų jų sistemą.

Ką reikia daryti? Koks mūsų vaidmuo?

Pasirūpinkime savimi. Tai viskas, ko iš mūsų reikia. Vienas pakeis daugelį. Ką mes begalvotume apie mūsų gyvenimo įvykius Žemėje, sumanymas yra kur kas didingesnis. Mes dirbame labai svarbų darbą. Jei mes dirbtume nors su vienu žmogumi, pagalvokime, kiek žmonių bus užimti, jei mūsų darbas bus perduodamas grandine toliau.

Kaip reaguoti į gaunamą informaciją?

Priimkime ją kaip ir bet kokią kitą informaciją. Pasiimkime tai, kas mums svarbiausia ir užverskime knygą bei padėkime ją į lentyną, nes tik MES turime įgaliojimus veikti. Mums nereikalingas pastovus kanalas, nereikalingas guru, nereikalingas lyderis. Mes patys ganytojai! Eikime pirmyn paskui savo širdį. Išnaudokime šią informaciją savo vibracijų lygio kėlimui, kad turėtume jėgos atlikti šviesos darbuotojo uždavinius.

TIE, SU KURIAIS LEMTA SUSITIKTI

Mums lemta susitikti su įvairiomis būtybėmis. Kada jos bus čia? Kaip mums su jomis elgtis? Įsivaizduokime, kad mes esame dideliame mieste. Centre laukia draugai – išmintingi ir protingi žmonės. Norint susitikti su jais, mums reikės praeiti per miesto pakraštį, kur sutiksime landynių gyventojus, kurie nepanašūs į tuos, su kuriais turime susitikti.

Štai tokia dabartinė mūsų planetos padėtis. Šiuo metu bet kokiu pretekstu ar be jo mums įkyri įvairios būtybės iš pakraščių. Tai ne tos, su kuriomis mums reikia susitikti. Mūsų laukia būtybės, kurios žino, kas mes. Kai mūsų vibracijos ir laiko koordinačių sistema atitiks jų vibracijoms ir koordinačių sistemai, jos pačios susisieks su mumis. Ir ne anksčiau! Ir dabar apsireiškiančioms būtybėms uždrausta mus kur nors paimti; jos stengiasi apgauti mus ir panaudoti savo tikslams. Netikėkite joms!

O ką daryti, kai įvyks tikras susitikimas? Mes suprasime, ką reikia daryti. Tikrai suprasime. Baisu? Ne. Gali būti, kad išsigąs tik senosios energijos nešiotojai. Gali būti, kad mums teks juos globoti, nuraminti ir vestis kartu. Jie keisis, jie judės į priekį ir jų laukia nuostabi ir turtinga ateitis. Juk tai puiku!

Visame tame tiek daug meilės! Mūsų laisvo pasirinkimo planeta leidžia žengti bet kuria kryptimi – mes patys pasirinkome judėjimą į priekį.

KUR MES TURIME BŪTI DABAR?

Kai kas iš mūsų bus pašaukti į kitas vietas. Kai kas pasakys: „Man patinka gyventi čia. Aš nenoriu niekur persikelti". Gerai, taip ir bus. Dvasia neketina pakelti žmogų iš vietos ir nusiųsti jį ten, kur nepatinka. Mes ieškosime to, kas mums reikalinga. Taigi, ta vieta į kurią mes pakliuvome, gali būti negalutinė. Mūsų gyvenimo planas gal ir bus amžinos permainos. Ir mums belieka tik klausti: „Ką aš turiu žinoti?". Po to – reikia laukti ženklų, atkreipti dėmesį į sinchroniškumo reiškinius. Tai – Dvasios darbo įrankis. Mes galime pasilikti savo vietose, nes čia reikalinga mūsų energija. Būtų neteisinga, jei nušvitę žmonės susirinktų portalų vietose. Mūsų energija bus reikalinga visur. Gal ir atsiras noras persikleti į kitą vietą, nes kaip tik ten būsime reikalingiausi. Už tai mes būsime apdovanoti geru darbu, puikiais santykiais su žmonėmis ir džiaugsmu – puiki nuotaika, gera sveikata , pasveikimas ir tikslo žinojimas. Tai ir reiškia „būti reikiamoje vietoje". Taigi, būkime atviri visokioms galimybėms.

KĄ AŠ GALIU PADARYTI?

Dievas žino, kas mes. Jis žino, kas vyksta su mūsų kūnais dabar. Tai – mūsų pamokos. Mes turime tamsių paslapčių apie kurias niekam nepasakojame. Ir apie tai Dievas žino. Jis žino ir apie mūsų kūną griaunančią ligą prieš kurią mes jaučiamės bejėgiai. Ir Dievas sako mums – visos ligos išgydomos!

Nėra beviltiškų situacijų – pakliuvę į bet kokią situaciją žmonės gali laimėti!

Tam reikalingas leidimas. Tam reikia savo vertės pajautimo ir pasitikėjimo, kad esame DIEVO DALELĖMIS! Mes verti, kad būti Žemėje. Mes verti turtų, dvasinės ramybės, sveikatos. Nesvarbu, su kuo mums teko susidurti gyvenime. Kai kam iš mūsų yra sunku. Bet mūsų baisų galvosūkį galima išspręsti – mūsų bendradarbiavimas konkrečioje situacijoje padės pakeisti kitų žmonių gyvenimą, ir viskas bus gerai. Tunelio gale, kur kol kas mes matome tik tamsą, dega šviesa – mums tereikia pasitikėti savimi.

Kiekvieną dieną garsiai kartokime: „Aš Dievo vaikas ir vertas būti šioje vietoje – Žemėje. Vardan Dievo aš pasveiksiu ir lauksiu savo vibracijų pokyčių. Dieve, ką tu norėtum, kad aš žinočiau?". Po to patylėkime. Ar daug kas iš mūsų buvo įsimylėjęs Dievą? Gal meilė buvo skirta realiam asmeniui, didžiam meistrui? Atėjo laikas nukreipti šią energiją į vidų ir įsimylėti save! Tai ne egoizmas. Tai teisinga meilė, nes mes mylime Dievo dalelę savyje. Tai meilė Dievui, nukreipta į savo vidų. Aukščiau galvą! Atėjo mūsų laikas!”.