bet, kad ta ateitis, nors mes labai norėtume, kad būtu kitaip, yra nenuspėjama ir neprognozuojama. Žinoma, visais laikais buvo pasiuntinių, kurie, rezonuodami su Dievo Sąmone, galėjo gauti, suprasti ir perteikti tam tikrus pranešimus,kurie dažnai tapdavo realybe. Tik nereikia pamiršti tai, kad mes esame ateitis, taip kaip mūsų protėviai kūrė mūsų dabartinę realybę. Ir todėl mums reikia suprasti, kad mūsų veiksmai, mintys, pergyvenimai, tai ką mes jaučiame šiuo metu, gali įvykius pakreipti kita linkme. Aš tikiu, kad Visata, su savo begaline išmintimi nepaliks mūsų vienų ir nebaus, bet duos žmonijai visą įmanomą pagalbą ir atves į laikus kai mes tapsime Žmonėmis, taikiai.
Skaitau, kad man buvo duota didžiulė privilegija ir atsakomybė pažvelgti į ateitį ir sužinoti kas mūsų laukia artimiausiais metais. Galbūt viso to tikslas parodyti mums kur mes turime eiti o galbūt paruošti tam kas mūsų laukia. O gal ta ateitis tokia, nes mes patys ją tokią sukūrėme iš nežinojimo ir dabar turime pabandyti ką nors pakeisti. Pasistenkime nuo šio momento tapti Žmonėmis, nešančiais meilę ir Dieviškąją Tiesą. Galbūt skleisdami užuojautą, meilę, kovodami už tiesą, mes laimėsim sau teisę patekti į šį naują pasaulį be praradimų. Visi mes turime teisę į rojų, nors mūsų veiksmai dažnai verti pasmerkimo, atvedė mus į pragarą. Iš visos širdies linkiu, kad vizijos apie kataklizmus neišsipildytu, kad permainos įvyktu ramiai ir Žemėje įsivyrautu ramybė. Todėl prašau priimti šią knygą kaip išgalvotą dviejų sielų, kurios per savo išpuikimą, abejingumą, pyktį, aroganciją, tikėjimo trūkumą buvo ant susinaikinimo ribos.
Kai jau knyga buvo paruošta leidimui, man vėl paskambino Ruksandra ir paprašė, kuo greičiau su ja susitikti.
Aš norėjau susitikti, nes pamaniau, kad turiu tau perduoti naujas žinias, kurias pradėjau gauti. Prieš kelias dienas pajutau, kad kažkas negerai su Žeme. Man pasirodė lyg ji karščiuotu. Aš paklausiau ką tai reiškia ir man atsakė, kad Žemė kenčia. Aš visiškai aiškiai pamačiau, kad viskas ką aš pasakojau prasidės jau visai netrukus, daug greičiau nei man atrodė anksčiau. Jausmas toks, lyg viskas pagreitėjo.
O kodėl ?
Sela sako, kad tam tikri vyriausybės sprendimai viską pagreitino.
Mūsų vyriausybės ?
Ne, aš kalbu apie vyriausybes pasauliniu mastu.
Ką reiškia tas pagreitėjimas ?
Prasidės kataklizmai. Labiausiai žemės drebėjimai, uraganai ir man aiškiai ateina mintis apie Ramųjį Vandenyną. Matau lyg jis sirgtu. Keičiasi jo tėkmės, klimatas nuo to pasidarys kaprizingas ir nenuspėjamas.
Bet jis jau toks.
Bus daug blogiau. Matau kaip mus puola daug stipriau, kažkur iš Visatos nenormali energija. Jaučiu jos agresiją, ji veikia visą kūną. Jaučiuosi silpna, prasidėjo galvos skausmai. Nežinau ar tu jauti tą patį.
Taip, aš jaučiuos pavargusi, bet maniau, kad tai nuo pervargimo darbe.
Ne, tai spaudimas iš išorės, ir tai dar tik pradžia. Netrukus paaštrės širdies ir smegenų susirgimai. Reikėtu mažiau būti lauke.
Ar mes galime ką nors pakeisti ?
Ne. Tai dieviškojo plano dalis. Prasidėjo atranka.
Kokia atranka ?
Sela sako, kad iki sausio mėnesio bus nuspręsta kas liks o kam teks išeiti. Kaip aš matau liks tiktai pusė.
Kas liks ?
Išliks tik tie, kurie sugebės ištverti permainas. Kiti mus paliks.
Pagal kokius parametrus bus atrenkama ?
Kalba eina apie sugebėjimą persitvarkyti. Tie kas turi savyje meilės, užuojautos, kantrybės, geros valios, net jei jie to nesuvokia, bus išrinkti. Turi suprasti, kad ne visi sugebės ištverti tai kas nusimato. Todėl, kad jie nekentėtu, Dievas palengvins jų dalią duodamas galimybę jiems išeiti.
Jeigu apie tai paskelbus, juk daugelis pasikeistu.
Jie turėjo galimybę pasikeisti iki šio momento, bet jie ją nepasinaudojo. Dabar jau laikas baigėsi.
Bet juk mes dar turime laiko iki sausio.
Ar manai, kad žmogus gali per kelis mėnesius atsisakyti to kuom gyveno visą savo gyvenimą ?
Bet jei kažkas panorėtu pasikeisti, iš visos širdies, jis turi galimybę ?
Galimybė yra visada.
Ir ką jam reikėtu daryti ?
Tapti žmogumi. Pamiršti, kad svarbiausia jisai ir daryti kažką dėl kitų. Atėjo laikas atsisakyti egoizmo ir tapti altruistu.
O tie, kas liks, jiems teks susidurti su visais gamtos kataklizmais apie kuriuos tu kalbėjai ?
Taip, ir visą tai jau ateina. Visata skuba.
Ir mes nieko negalime pakeisti?
Ne, viskas nuspręsta. Bent jau ateinantiems metams. Momentas kai oficialiai pripažins ekosistemos krizę visai čia pat. Viskas ką aš numačiau ateis po 2010 metų ir to pakeisti jau neįmanoma.
Ir vis tik aš tikiuosi stebuklo. Dievas visada mums padėdavo.
Jis padeda mums ir dabar. Visą tai kas vyks, tik į gerą.
Priklauso iš kurios pusės žiūrint.
Iš visų pusių. Žemė pasikeis su visais kurie liks. Tie kas neatitinka arba nesugebės priimti pasikeitimų – išeis, su galimybę pradėti viską nuo pradžių. Suprask, išeis sielos prisirišusios prie materialumo. Jos negali susitaikyti su gyvenimu be patogumų, pinigų, nuosavybės. Jos negali pasikeisti. Palikti jas čia būtu per daug žiauru.
Ką tu patartum ?
Mums reikia apsirūpinti būtiniausiais dalykais. Pasiruošti atsargų.
Visi apie tai kalba. Vaistai, maistas, kuras.
Taip.
O jei pastatas sugrius ? Mes liksim ir be atsargų ir be namų.
O jeigu nesugrius ? Liksi su namu, bet be atsargų ? Bet nereikia nusiminti, mes neturėsime problemų su maistu, labiau su komunikacijomis.
Be vandens, elektros ir duju išgyventi įmanoma.
Taip, jeigu nešalta.
O kada artimiausi žemės drebėjimai ?
Matau, kad mūsų veiksmai iššauks žemės drebėjimus rugsėjį ir spalį. Nors anksčiau man jų nerodė. Matau sugriuvusius pastatus, žmones gatvėse, bet nematau, kad būtu aukų. Manau prieš didesnį drebėjimą bus silpnas ir žmonės spės išeiti į gatves.
Kaip manai, jei mes melstumėmės ar mums pavyktu to išvengti ?
Nežinau. Manau, kad su malda mes galime pakeisti labai daug ką. Bet kokia prasmė melstis jei po to mes vėl darome tą patį ?
Taip, tai tiesa.
Dar norėčiau perspėti, kad jau reikėtu pradėti vengti skraidymo su lėktuvais. Kaip aš suprantu, naujai į Žemę atėjusi energija vis labiau ir labiau veiks jų prietaisus. Jau dabar pastebi vis daugiau techninių nesklandumų, bet ateityje jų vis daugės. Bet ne apie tai aš šiandien norėjau pakalbėti. Kol mes nesimatėme, aš buvau Amerikoje. Ten kalbėjausi su daugeliu įtakingų žmonių. Jie sakė, kad artėja visiškas ekonomikos žlugimas. Tie žmonės pataria savo turtą laikyti pusiau auksu o kitą pusę bet kokia valiuta tik ne doleriais. Perspėjama neinvestuoti pinigų į akcijas ir parduoti visus vertybinius popierius. Panašu, kad biržoje šiuo metu kainos sukeltos dirbtinai tam, kad tie kas žino galėtu išsiparduoti viską ką turi. Tokia padėtis išsilaikys jau tik kelias savaites. Be to aš sužinojau, kad netrukus, visai netikėtai, pakils naftos kaina, kuri pasieks 400 dolerių už barelį. Buvau labai nustebinta kai sužinojau, kad to rato žmonės įsirenginėja savo namuose nepriklausomus, žalios energijos šaltinius. Tai reiškia, kad jie tikrai kažką žino. Bandžiau išsiklausinėti smulkmenas, bet visi kartoja tą patį – ekonomika. Mano vyrui taip pat patarė instaliuoti name nepriklausoma energijos tiekimą ir sukaupti kuo daugiau maisto atsargų. Kai paklausiau jo kodėl, atsakymas buvo toks pats – ekonomika, kainos kils, mes pereidinėjam nestabilų laikotarpį...kol viskas stabilizuosis.
O kodėl jums nesako tiesos ?
Gal būt jie ir patys jos nežino. Gal ir jiems tai buvo perduota tokiu pačiu būdu. Žinoma visi kažką įtaria, bet niekam neužtenka drąsos pasakyti ką nors atvirai. Dar noriu pasakyti, kad nuo to momento kai aš grįžau man į galvą ateina nerami mintis susijusi su liepos - rugpjūčio mėnesiais. Įvyks kažkas, kas paveiks mūsų likimą.
Stichinė nelaimė ?
Ne. Manau, kažkas mirs.
Nežinai kas ?
Aš nematau. Iš tiesu gal to ir nebus. Nežinau. Tik mane tą mintis jaudina ir jaučiu, kad mirtis nenatūrali. ( Birželio 25 dieną buvo nužudytas Maiklas Džeksonas. Jo mirtis buvo suplanuota Dvasinio pasaulio kaip pagalba mums. Tai suvienijo žmones, jie tapo geresni ir dvasingesni. Tai pakėlė Žemės vibracijas, ko pasėkoje neįvyko daugelis katastrofų ir kataklizmų turėjusiu sudrebinti Žemę 2009 metų pabaigoje. Kaip jau minėjau, viena iš jų, Kalifornijos pakrantę turėjęs sunaikinti didžiulis žemės drebėjimas. Kito šaltinio teigimu nemažai nuostolių turėjo pridaryti į Žemę nukritęs meteoritas (Vert. past.)
Grįžtant, kai skridau virš Europos, man atėjo labai rūsčios žiemos, apėmusios visą kontinentą, vaizdai. Aš paklausiau kada, juk anksčiau to nebūdavo, ir man atsakė – 2011 metais.
To mums tik betrūko. Lyg praeita žiema dar nebuvo pakankamai šalta. Panašu, kad tai kas vyko paskutines kelias savaites negatyviai paveikė ateitį. Aš aiškiai matau, kad aplinkybės pasikeitė ir pagreitėjo.
Ar tai į blogą ?
Taip, bet ne visur. Matau sugriautas, apleistas vietas, bet nepavyksta įžiūrėti kur būtent situacija pablogėja. Tai labiau bendras vaizdas.
O Rumunija ?
Manau Rumunija taip pat dėl ekonominės krizės nukentės labiau nei pradžioje buvo numatyta. Greičiausiai ir pas mus išaugs bedarbystė, trūks pinigų, pakils kainos tik kaip visada nematau bado. O pasauliniu mastu bus tiesiog katastrofa. Dar matau labai išaugusi nusikalstamumą. Tiesiog prasideda žmonių atranka. Žmonės pradės atvirai demonstruoti savo vibracijų lygį, apie kurį aš tau kalbėjau. Vidurio nebus, vieni pasirodys kaip neigiami kiti kaip teigiami.
Kaip mums apsiginti ?
Mes daugiau negalime toleruoti blogo elgesio. Praeiti pro šalį nekreipiant dėmesio yra negerai, mums tai neišeis į naudą. Tai traukia mus atgal. Mes privalome aktyviai ginti savo pozicijas. Kodėl mes nusisukame kai matome, kad užpultas žmogus ?
Kad neužpultu ir mūsų pačių.
Dabar tai neteisinga. Nesakau, kad mums patiems reikia veltis į muštynes, bet turime bent jau pamėginti padėti ar pakviesti žmones kurie turėtu rūpintis tvarkos palaikymu. Bent jau tai mes galime padaryti. Toks nedidelis poelgis parodytu Visatai, kad mums jau gana, kad mes norime keistis. Reikia reaguoti ir kažką daryti. Laikas prabusti. Dabar arba niekada.
Aš kaip tik norėjau pakalbėti su tavim apie tai, kad mes svarstome ateitį, būsimus planetos pokyčius, bet nepasakome žmonėms, ką daryti, kaip dvasiškai tobulėti.
Nemanau, kad čia mes galime patarti. Kiekvienas turi savo kelią. Pavyzdžiui, Amerikoje aš matau masinį žmonių prabudimą. Žmonės pradėjo uždavinėti klausimus, ieškoti atsakymų, dažnai renkasi į tam tikrus kursus, skaito. Manau, tą patį reikėtų padaryti ir mums. Visata visada pasirengusi atsakyti, jei tik mes klausiame.
Ir to pakanka ?
Taip. Per amžius mus valdė, manipuliavo, plėšė ir žudė. Tūkstančius metų, mes esame vergais, mus kvailina ir išnaudoja. Pirmą kartą nuo Sukūrimo mūsų ateitis yra mūsų rankose, jei tik mes tai suprasime. Priklausomai nuo mūsų požiūrio į laikus, kurie ateis, mes arba būsime stebėtojais arba dalyviais. Rinktis mums. Tik nereikia pamiršti, kad atėjo revanšo valanda ir laimėsime mes sau sielas ir planetą.
Jei mes turėsime laiko vasarą, norėčiau tau daugiau papasakoti apie tuos, kas mus valdo. Tu netgi galėtum parašyti dar vieną knygą.
Apie mūsų vyriausybę ?
Ne. Apie Masonus, Bilderbergerius ir kitus. Mūsų vyriausybė, tik jų marionetės. Kai aš perskaičiau "Inuaki" supratau, tam tikrų įvykių prasmę. Dabar bandau analizuoti viską, ką aš žinau, ir rasti atsakymus į klausimus, kurie mane persekioja. Aš vis dar renku informaciją, bet jau esu tikra, kad tai kas atsitiks Žemėje, bus tik dėl jų kaltės.
O aš vis dar tikiuosi taikios revoliucijos. Aš noriu permainų, bet su kuo mažesniu aukų skaičiumi.
Aukų bus tiek, kiek reikės. Nuo mūsų tai nepriklauso. Žinoma mes galime padėti, patarti, nukreipti, bet negalime priversti. Tai prieštarauja Aukščiausiojo įstatymams.
Gaila nuostabių Žemės vietų, kurios bus sugriautos arba paskęs.
Viskas bus kompensuota. Kai kurias žemes prarasime, bet gausime naujas. Ateitis bus kitokia. Dabar mes išgyvename paskutines minutes savo pačiu susikurtos agonijos. Prabudus sąmonei, mes sugebėsime paaiškinti savo protėvių veiksmus. Tai padės mums suprasti. Aš manau, labai svarbu sužinoti kodėl mums taip nutiko, kokius vaidmenis mes vaidinome, ką planavo mus valdantieji ir kas mus valdė.
Bet juk žus vietos kuriose gyvena ir geri žmonės. Jei Kinija paskęs, tai paskęs ir Tibetas.
Jeigu žus geri žmonės, reiškia jų misija Žemėje atėjo į pabaigą ir jie išeis į tą vietą kurios užsitarnavo ir iš ten mums galės padėti dar daugiau. Kas liečia Tibetą, tai jis nepaskęs kartu su Kinija o jo galybė išaugs. Iš ten pasklis nauja religinė banga, kuri suvienys žmones. Tibeto gyventojų misija labai svarbi, taip kaip ir mūsų.
Jie tiek daug kentėjo.
Nedaugiau nei kiti. Jie patys davė sau tas kančias, kad suprastu, kad jie klysta. Jie užsidarė nuo žmonių ir pamiršo, kad jie pirmiausiai yra žmonės ir turi elgtis kaip tokie, o tai ką jie darė – neteisinga. Jie taip pat inkarnavosi turėdami tam tikrą misiją, bet apie tai pamiršo, todėl jiems buvo duotas priminimas. Tik tiek.
O dar yra šventų vietų kurias išgelbės ?
Labai daug. Pavyzdžiui Egipto piramidės. Pradžioje jos atsidurs po vandeniu, bet kai jis atslūgs jos užims svarbią vietą Žemės energetiniame tinkle. Išliks Jeruzalė, Efesas, Indija praras kažkiek žemių bet išliks. Peru, Meksika - taip pat. Tokių vietų daug. Tai viskas ką norėjau tau papasakoti.
Ar pasakytum dar ką nors pabaigai ?
Svarbiausias mūsų tikslas prabusti ir pradėti veikti. Prisiimti mūsų ateities Bendrakūrėjo rolę ir prašyti Dieviškumo, kad mums parodytu kelią kuriuo turime eiti. Nėra prasmės melstis prašant išsaugoti gyvybę. Šiuo metu mūsų jau niekas neklauso. Tam nėra laiko. Turime paimti likimą į savo rankas ir parodyti tai darbais. Linkiu visiems rasti savyje vidinės jėgos. Naujoji Žemė, kuri netrukus gims bus ypatinga ir būtu gaila jos nepamatyti. Tereikia šiek tiek pasistengti. Iki pasimatymo.
Pabaigos žodis
Florin Sebastjan Piskoču
Prisipažinsiu, knygos turinys mane sukrėtė. Radau joje pranešimą tiesiog kiekvienam, galbūt tai net labiau panašu į pagalbos šauksmą. Gana paprasta ir trumpa žinutė pastoviai kartojanti: „Išgelbėkite save!” Perduoti joje vaizdai ir žodžiai gali pasirodyti bauginantys. Jeigu būtent tai jūs jaučiate, užmerkite akis ir paklauskite, kas būtent jumyse tai jaučia. Nežinojimas ? Patogumas ? Kas ? Kuri jūsų dalis ? Ego ? Pripažinkite tai patys sau sąžiningai ir nuoširdžiai.
Nuo pat pirmųjų šitos knygos puslapių, aš pastebėjau, kad autoriaus ir mano ateities vizija sutampa.
Niūri, bet vis dėlto įmanoma realybė, kurios kūrime mes visi dalyvaujame su mūsų mintimis, jausmais ir veiksmais. Tie, kurie abejoja tokia pasaulio vizija, gali išbandyti šią hipotezę kvantinės fizikos ir mechanikos pagalba - dvi gana jaunos mokslo šakos, kurios paaiškina šį reiškinį. Šias sąvokas galite rasti ir kiekvienoje iš religijų. Ir tada, mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas sau, nes tai yra vienintelis šaltinis artėjančios link mūsų ateities.
Kas gali užtikrintai patvirtinti, kad jo mintys ir veiksmai švarūs kiekvieną gyvenimo dieną ?
Kas iš mūsų slepia savo nesėkmes ir perkrauna ant kitų savo mintis, jausmus, žodžius, poelgius kurie sugriauna visus moralės principus. Kas iš mūsų žiūri į gyvūnus, augalus, žemę, iš kurios mes maitinamės kaip į kažką nevertą dėmesio. Kiek gyvūnų mes nužudom kiekvieną dieną tik tam, kad prasimaitinti net nesusimastydami, kad perimam į savo kūną jų baimę ir jausmus. Visą tai lieka mūsų kūnuose ir mes patys liekam savo neišmanymo vergais.
Kas iš mūsų rūpinasi bent kažkuo daugiau nei vien tik savo gerove, sėkme, automobiliu, namais ir savo patogumu ? Kas ? Kiek neapykantos, pykčio mes išmetame kiekvieną dieną ant kitų žmonių, kiek mes mąstom, kalbam ir elgiamės be jokios meilės ir užuojautos ? Kaip mes galime ryte važiuodami į darbą pamiršti apie esančius aplinkui mus ? Kaip mes šaukiame ant kitų stovėdami kamščiuose ? Kiek mes meluojam ir apgaudinėjam ? Ką mes sakome o ką galvojam iš tiesų ? Ko mokiname savo vaikus ? Ko mus mokina bažnyčiose ? Kitas religijas, savo patogumui, vadiname sektomis. Mano religija geresnė nei tavo, aš už tave protingesnis, aš baltas o tu juodas, raudonas, mėlynas... Kaip manote kur veda visa ši beprotybė ?
Kiek karų mes pateisinam, priimam tylėdami, dėl pinigų, religijos, užslėpto purvino pelno.
Visą tai užskaitoma, susumuojama ir yra perduodama kiekvienai naujai kartai. Pavadinkite tai, kaip jūs norite - karma ar bausmė - viena pasekmė - vaikų nuskurdinimas. Ir kiekvienai naujai kartai našta tampa vis sunkesnė ir sunkesnė.
Per paskutinius 100 metų Žemėje įvyko didžiulis ekonominis pakilimas. Mokslinis šio šimtmečio progresas pasiekė tiesiog neįsivaizduojamas aukštumas lyginant su paskutiniais 2000 metų. Ir štai paskutiniu metu mūsų gyvenimus jau beveik pilnai valdo kompiuteriai ir įrengimai. Tai tiesiog nuostabu, naudotis žmogaus intelekto sukurtomis technologijomis tam, kad palengvinti gyvenimą Žemėje. Visos prieš tai gyvenusios civilizacijos taip pat naudojo ištobulintas technologijas tik nei viena iš jų nepasiekė tokio plataus jų panaudojimo, kaip mes. Lyg ir turėtume tuo didžiuotis, bet pasirodo, kad tai tik dar viena mūsų nesėkmė. Pagrindinis šios sistemos energijos šaltinis-nafta. Šiuo metu tik minimali dalis gyventojų naudoja atsinaujinančias energijas kurios neteršia aplinkos.
Dėka mūsų lyderių godumo, mes priėjom situaciją, kurioje mes visi dalis ekonominių ir technologinių sistemų grindžiamu vien tik vartojimu, kuris naikina ne tik gamtą, bet ir patį žmogų. Mes sukūrėme šias technologijas ir dabar stebime kaip jos virsta mūsų priešu. Mes priklausome nuo kuro, kuris žudo mūsų ateitį. Jei ir toliau judėsime šituo keliu, gyvenimas planetoje pasidarys neįmanomas.
Kiekvienas žmogus yra už tai atsakingas. Pirmoje eilėje, pats už save.
Gal šis pranešimas skirtas pažadinti geriausias žmonių savybes. Asmeniškai aš manau, kad mes galime pakeisti bet kokią ateitį, kuri numato visišką arba dalinį sunaikinimą. Aš tikiu žmonėmis ir jų gebėjimu įveikti kliūtis. Istorija parodė, kad mes stiprūs kai vadovaujamės širdimi. Nors aš jaunas, bet noriu gyventi pasaulyje, kur kiekvienas elgiasi kaip Jėzus. Aš noriu gyventi tarp žmonių kurie suvokia savo galią kurti, mylėti ir užjausti. Kartu mes galime sukurti tokį pasaulį. Tokią dabartį, tokią ateitį. Ir tai taip paprasta. Paskutiniu metu aš stebiu dvasinių ieškojimų išplitimą. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kai suprantu, kaip išsivystė susidomėjimas dvasine gyvenimo puse. Pas mus atvažiuoja ir dalinasi savo dvasine patirtimi mokytojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Visi šie žmonės laimingi galėdami pasidalinti savo sukaupta patirtimi ir žiniomis. Mūsų gyvenimas - tai kažkas visiškai skirtingo nuo manijos, neapykantos, godumo, abejingumo, bailumo ir melo.
Ieškokite atsakymo į klausimą; „Kas aš?" Prisiminkite, kad visi keliai prasideda jūsų viduje. Ten yra atsakymai į visus klausimus. Ten yra viskas. Jūs nesunkiai galite rasti kelią į nušvitimą. Tai kelias nesibaigiančios, besąlygiškos meilės, amžino gailestingumo, visiškos išorinės ir vidinės laisvės. Artimiausia ateitis atneš mums visiems vienodus energijos procesus. Mes pereisime į aukštesnį energijos lygį, kuris projektuos ir materializuos, tiek viduje tiek ir išorėje tai kuo mes esame iš tikrųjų. Sukurkime viduje erdvę, kupiną meilės, užuojautos ir nušvitimo, kurioje nebus baimės ar kitų ribotų įsitikinimų. Pasistenkime suvokti visa savo esybe, kad mes visi – viena. Norėčiau, kad mes visi taptume dalimi tos begalinės, besąlygiškos meilės, begalinės išminties, kad mes visi pažintume tą stebuklingą lobį – nušvitimą.
Pesimistams ir kuriems reikia realių faktų filmukas nuo Virgio, žinoma į jį pridėta per daug baimės, bet mums reikia atsirinkt, kas sutampa.
http://intelogic.ru/news/perevorot_zemli_ehffekt_dzhanibekova/2010-10-02-47
|
