Žvaigždžių sporos - tai kitų planetų, žvaigždžių, galaktikų implantai. Žvaigždžių sporos gyvena mūsų Žemėje ir niekuo nesiskiria nuo kitų žmonių - nei mintimis, nei jausmais, nei praeities prisiminimais. Tik, kai ateina laikas, jie "pabunda" ir sužino, kad yra atsiųsti iš kitų pasaulių atlikti MISIJĄ Žemėje.
Iki tol jie nieko neprisimena apie savo kilmę, praeitį ir tikslą - tol, kol jų "nepažadina" užkoduoti genai. Pabudimas gali būti ramus ir laipsniškas, bet gali būti dramatiškas su tragiškomis pasekmėmis. Atmintis atsistato (ne visiems pilnai); ir jie pradeda vykdyti savo misiją. Jų ryšys su Aukštesniuoju Savipačiu sustiprėja. Jie per trumpą laiką sugeba pasiekti "dvasinį" pažinimą (kuriam Žemės gyventojui prireiktų kelių gyvenimų). Ir jiems žvaigždėlaiviai, tarpgalaktinės kelionės, įvairūs psichiniai reiškiniai ir kitos gyvybės formos yra savaime suprantamas dalykas.
Jų nėra daug Žemėje, o jų misijos skirtingos (ir didingos). Jie šliejasi prie šviesaus proto žmonių padėdami jiems prisiliesti prie Motinos Žemės. Jos taip pat yra aukštesniųjų matavimų sąveikos taškai su mūsų fizikiniu pasauliu. Šie asmenys yra susirūpinę tuo, kad jaučia, kad gali būti kilę iš kitų pasaulių. Jie patiria vienatvės jausmą, jausdamiesi svetimi šioje Žemėje. Jie mano, kad mūsų visuomenės normos yra niekam tikusios ir nepriimtinos. Mūsų planeta negali išlikti be Dieviškojo įsiveržimo - Žvaigždžių sporos atveria jam kelią…
Nuo 1980-ųjų pasirodė pirmieji indigo, vis daugiau jų gimė sekančius du dešimtmečius - taip atsirado pirmoji karta, savotiškų atbudusių karių, maištininkų ir sistemos griovėjų. Jie nebesusitaiko su diskriminacijomis ir siekia nuvainikuot įprastinę, atgyvenusią pasaulio tvarką. Dažnai tai aštriausia konfrontacija, kurią galiausiai turėtų sušvelninti naujausia karta, kristaline, kaip ją pavadino Doreen Virtue. Kristaliniai vaikai, gimstantys maždaug nuo 2000-ųjų nepasižymi drastišku maištingumu, bet išskirtiniu užuojautos lygiu, tai - derintojai, nesantaikų gydytojai,įkvepėjai ir statytojai.Beje,jiems dažnai diagnozuojamas autizmas dėl ypatingai ramaus tylaus būdo. Kristaliniai vaikai, kaip teigiama, net ir kalbėti pradeda daug vėliau, nes mano, kad tai ne vienintelė bendravimo priemonė.Dažniausiai jie būna pilnai atvėrę savyje telepatinio bendravimo sugebėjimus ir daugybė tėvų tai liudija.
Naujausia ateinanti karta - Vaivorykštės vaikai - pasak Doreen Virtue, lyg šventumo įsikūnijimai, - jie apvainikuos didžių permainų laikmetį, atnešdami taiką ir santarvę. Jei mes neprarasim vilties ir tikėjimo, kad šis pasaulis dar gali pagerėti. Žvaigždžių sporos (Starseeds), Žvaigždžių vaikai (Star Children), Žvaigždžių žmonės (Star People) ar Klajokliai (Wanderers) - šie vardai apibūdina pažengusias sielas iš kitų planetų, galaktikų, dimensijų ar kitų pasaulių, kurios (gimdamos lyg ir paprastais žmonėmis ) apsigyvena Žemėje, tam, kad taptų tiltu tarp Galaktikos Federacijos, Didžiosios Baltosios Brolijos ar kaip kitaip įvardintos Aukštesniosios Sąmonės - ir žemiečių, praradusių ryšį su savo tikruoju Aš, bei dieviškąja prigimtimi.
Akivaizdu, kad Žvaigždžių vaikų užduotis tikrai nelengva šiame nepaslankiame trimačiame pasaulyje, todėl jie būna kruopščiausiai parenkami iš visatos platybių. Nemažai drąsių Būtybių savanoriškai pasisiūlo tokiai veiklai, rizikuodami pamiršti kuo jie iš tiesų yra, ar prarasti ryši su dieviškąja Savastimi ( kas ne kartą ir nutikdavo kosminiams pasiuntiniams vienu ar kitu metu gyvenant Žemėje). Žvaigždžių žmonės gimsta tokiomis pat visiškos amnezijos ir bejėgiškumo sąlygomis, kaip ir "vietiniai" žemiečiai, iš tiesų tam, kad savotiškai aklimatizuotųsi planetoje ir nuodugniai pažintų jos gyvenimą.
Pasak kai kurių šaltinių, Žvaigždžių sporomis galima pavadinti kiekvieną, kas nuoširdžiai jaučiasi turįs misiją žemėje, - kristalinė spora, arba sėkla, yra reali, glūdinti viduje ir laukianti meto sudygti ( …turbūt visai ne veltui tai primena ir Biblijinę grūdo metaforą). Daugelis įvykių Žemėje, energetinių permainų įtakoją šį atsiskleidimą, - tai nubudimo signalas.
Atbudimas gali būti nuoseklus, ramus arba staigus, net dramatiškas. Visais atvejais Žvaigždžių vaikų atmintis nuskaidrėja, bent iki tiek, kad atrasti ar pajausti savo tikrąją prigimtį ir sąmoningai imtis vykdyti misijos. Tuo pačiu atsigauna jų ryšys su Aukštesniąja Savastimi (Aukštesniuoju Savipačiu) leidžiantis vadovautis stipriu intuityviu vidiniu žinojimu. Misijos forma gali būt labai individuali, išreikšta atvirai ar užslaptinta paprastume; tai gali būti žinių skleidimas, misterijų mokyklų, globalių bendrijų įkūrimas ( pav. Planetos Aktyvizacijos Organizacija, Planetary Activation Organization ), ar tyli asmeninė pagalba, pats Žvaigždžių vaiko dalyvavimas, - bet kurioje jo veikloje gali pastebėti žvaigždžių dulkių žvilgesį.
Žvaigždžių sporos atsineša su savimi palaipsniui atskleidžiamus įgūdžius, skirtus sužadinti bei skatinti kiekvieno žmogaus ir visos planetos sąmonės šuolį. Manoma, kad visais žmonijos gyvavimo laikais Žvaigždžių sporos buvo siunčiamos į Žemę pagelbėti išsivadavimas iš "tamsiųjų erų", visuotinės pažangos siekiams. Tačiau daugeliui Žvaigždžių vaikų nepavykdavo įgyvendinti savo misijų ir jie pasijausdavo, lyg pakliuvę į spąstus, - suvilioti materialaus pasaulio iliuzijų klimpdavo vis giliau į užmarštį bei negatyvios karmos spiralę…nemažai liko nepabudę iki šiol. Žvaigždžių vaikai galiausiai turi išmokti pažinti fizinį pasaulį "iš užkulisių" ir prisiminti savo tikrąją prigimtį kiek įmanoma gryniau. Aukštesniosios jėgos padeda jų pilnai transformacijai, pilnutinio savęs suvokimui. Tada jie pasiruošę įgyvendinti misiją, padėti kitoms, žemiškais saitais supančiotom sielom atpažinti savo dieviškąją paskirtį. Žvaigždžių vaikai jaučiasi svetimais šioje žemėje (ypač tą pažymi Klajokliai - Wanderers, - jie dažniausiai sunkiai išgyvena savo nepritapimą ir ilgisi gimtųjų planetų, vis nesuprasdami kodėl buvo iš ten ištremti ).
Nubudęs tikėjimui ar pažinęs tiesas, žmogus pripažįsta save esant Dievo vaiku. Kiek kategoriškiau tai apibūdina gnostikai, - siela (pneuma), tai šviesos dalis nukritusi į Žemę ir sumišusi su absoliučiai svetimu materialiu pasauliu. Taip pat gnostikai pabrėžia, kad toli gražu ne kiekviena žemiška būtybė priklauso šviesos pasauliui. Turbūt nesuklysime apibendrindami, kad visi religiniai mokymai neišvengiamai išpažįsta mažiausiai du pasaulius, ir tarp jų besikabarojantį moksliškąjį homo sapiens.
Kaip žinia, geriausi dvasiniai siekiai padeda tobulėjančiai asmenybei išsiveržti iš siaurų ego gniaužtų, tiek krikščionis, tiek gnostikas ar budistas nustoja tiesiogiai rūpintis vien savo paties išsigelbėjimu. Jam tampa akivaizdu, kad visos gyvos būtybės planetoje tarpusavyje susietos. Jei esi šviesos dalelė, - turi šviesti kitiems.
Kaip tik šias idėjas puoselėja Žvaigždžių vaikai, ypač sąmoningi jų atstovai nė neužsigalvoja apie asmeninį gelbėjimąsi, nes paprasčiausiai jaučiasi ir taip esantys iš kito pasaulio! Nepaisant ankstesnių sugretinimų visgi nesinorėtų Žvaigždžių vaikų vadinti nauja religija. Jie labiau artimi spontaniškiems neribotiems judėjimams, gal būt tai savotiškas hipiškų idėjų tęsinys kosminėje eroje. Panašūs ir apibūdinimai - "gėlių vaikai", o dabar - "žvaigždžių vaikai". Juk šiuolaikinių Žvaigždžių atžalų šaknys, socialine prasme siekia kaip tik tuos spalvingus, ilgesingus sixties laikus.
Suprantama, kad niekas negauna į rankas brandos atestato, bylojančio apie Žvaigždžių sporos atbudimą. Tai ilgas sielos pažinimo kelias pilnas miglotų nuojautų, abejonių ir baimių, ir jo pradžia - gal būt iš pažiūros visai "nekaltoje" mintyje, charakterio savybėje, ar patyrime.
"Pabudę" Žvaigždžių sargai (jie yra visose gyvenamose planetose) suvokia, kad skiriasi nuo kitų žmonių. Kiekvienas jų turi ypatingą genetinį kodą. "Svetimoji" materija sugeba priimti reikiamą "šviesos" kiekį, tad jų kūnai jaučia "sunkumą" arba yra "išsipūtę", nors tokie iš tikro ir nėra.
Dėl savo kilmės ypatumų, jų jutimai irgi kiek skiriasi - jie jautresni Saulės ir mėnulio šviesai, o ir fluorescencinis apšvietimas erzina. Būdami kitokie jie jaučia susvetimėjimą, poreikį maisto pakeitimui, keisti mąstymą ir išvaizdą.
Visi jie užkoduoti "prabusti" tam tikru "laiko periodu" pagal požymius apie pasikeitimus planetoje.
Noriu pasidalinti savo, kaip tėvo, patirtimi.
Tie jūsų, turintys vaikų, žino, kad reikia įsiklausyti į viską, ką ištaria jų lūpos. Su mano vaikais yra truputį kitaip. Žmonės tai vadina įvairiai. Nepripažįstu „indigo vaikai", „krištoliniai vaikai" ir pan. Etiketės riboja tai, kas yra tikrovėje. Man dievas davė ne vieną, o keturias tokias būtybes.
Visi jie kartais turi ką nors pasakyti apie tai, kodėl jie yra čia ir kas netrukus nutiks planetai. Jų apsaugojimas yra man svarbiausia, todėl jie buvo mokomi namuose, ir mokomi senoviškai. Jie yra brangi dovana. Kiekvienas jų, vos pradėjęs kalbėti, apie vienerių metų amžiaus, ėmė pasakoti, iš kur jie atsirado ir kam jie čia, o taip pat, kas nutiks. Įsivaizduokite savo dvimetę atžalą sakančią, kad Žemė apsivers, visur išsiverš ugnikalniai, „grius" žmonės ir viskas netrukus pasikeis. Jie kalba apie laivus, atvyksiančius į Žemę, kad perkeltų žmones į saugią vietą. Ir mano antrasis sūnus, dabar 3-ių, jau metus mums sako: „Mano planeta artėja". Tiems, kurie atkreipia dėmesį. Ją galite matyti „Google Sky". Galite matyti NASA SOHO ir „Stereo" nuotraukose.
 Galite nuolat matyti jos poveikį magnetosferoje, kai ji iškraipo Žemės lauką (niekada to nedariau)
Kasdien jis man sako: „Mano planeta artėja!". Kokios ji spalvos? „Raudona". Kur ji? „Ji netoli Saulės, tad gerai nesimato, tačiau greitai matysis". Kada? Negaunu atsakymo, nes jo laikas skiriasi nuo mūsų. Kartais jis pasako, pavyzdžiui, „po trijų minučių", tad negalima suprasti. Jis gyvena kitokiuose laiko ir erdvės sąryšiuose. Kasnakt, eidamas miegoti, jis nuvyksta į savo planetą ir jos „populiaciją", įsitikina, kad viskas OK, ir tada grįžta mums tai pasakyti.
Jos POPULIACIJA! Tą žodį jis pirmąkart panaudojo kai jam buvo du su puse. Mes niekada nenaudojame šio žodžio. Jis jį naudoja kalbėdamas apie savo planetą. Jis sako, kad bus gerai, kai jo planeta bus čia, kad jus ugnys danguje, visur, ir kad vandenyne kils didelės bangos, o Žemėje pasikeis daugybė dalykų, tačiau vaikai bus saugūs. „Tačiau blogi žmonės dings," – sako jis. Sunku atsiriboti nuo nuniokojimo, kuris apims visą pasaulį. Neabejotinai daugelis šioje svetainėje nežiūri į tai rimtai, arba rimtai nesirūpina savimi ir gyvenimu. Sakau ne jiems. Sakau tiems, kuriems rūpi. Gyvenantiems atvira širdimi, visada ieškantiems galimybių pereiti į kitą lygį. Kasdien, vystytis, tapti geresniais, labiau mylėti, labiau gyventi. Toks trumpas gyvenimas. Nėra laiko išsisukinėjimams. Mano širdis su gyvenančiais prie Meksikos įlankos.
Žinau, kad gyvenimas akyse keičiasi. Turime padaryti svarbius sprendimus ateinančiais laikais. Svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti, yra įsiklausyti, melstis, klausti, kokie turime būti ir ką daryti, būti pasiruošę ir padėti tiems, kuriuos mylime, kol tas pagreitis mus visus praves pro singuliarumą.
Galiu tai pasakyti. Vaikų lieptas, pardaviau viską ir persikėliau į saugią vietą. Čia ištisus metus galiu auginti šviežią maistą, būti gryname ore, prie vandens, tiek, kiek reikės. Tikiuosi, kad padarėte taip pat. Jei ne, tai niekada nevėlu. Jis mums primena, kad viskas, ką turime daryti, iki pasirodys jo planeta, yra „Žaisti", t.y., jam tai yra džiaugtis akimirka, gyvenimu, ir mėgti viską, ką jis daro, ar žaistų vandenyne, sode, sėtų sėklas, tai nesvarbu. Gyvenimas yra brangus. Nešvaistykime jo trivialiems dalykams, niekams. Jei sužinotumėte, kad liko tik metai gyventi, ką darytumėte? Na gerai, jei Nežinote ar nepripažįstate kalendoriaus neišvengiamumo, vis tiek Apsimetate. Gyvenime dalykai įgauna perspektyvą. Jis verčia daugiau juoktis, geriau įsiklausyti ir džiaugtis dabarties momentu, nes tai viskas, ką turime. Kiekvieną akimirką mums atostogos. Įdomu tai, kas vyksta, kai atsiliepia atrodytų atsitiktiniai dalykai ir įvykiai. Pavyzdžiui, kas mokslo srityje, NASA, magnetosferoje ir žemėje atsiranda anomalija po anomalijos, atitinkančios tai, ką kalba vaikai – ne tik mano, bet ir daugelis kitų, kaip galite čia perskaityti, visoje planetoje. Akivaizdu, kad reikia atsižvelgti į sąlygas vaikams. Nedaugelis gali būti „savimi" po trijų, ir nemažai jų esant šioms sąlygoms dar negali kalbėti. Bet tai kita tema – protinga tėvystė yra prarastas menas ir dabartinis kultūrinė terpė nėra lengvas dalykas tam. Sakyčiau, kad dauguma vaikų, jei jiems leistume, turėtų mokyti suaugusius labiau, nei suaugusieji moko juos.
Jūs neįsiklausote. Vaikai yra čia, kad MES sužinotume. Nėra kito kelio. Daug mokė Jėzus. Jei negalite būti vaikais, jei neįsiklausote į vaikus, tai kur tada dievo karalystė? Pasakysiu, kad jie apie Kristų žino daugiau nei dauguma suaugusių, kuriuos pažįstu, ir tai nėra gerai. Štai kodėl aš čia. Paklausiau: „Kas yra blogi žmonės?" Jis atsakė, kad tai „žmonės, neturintys meilės širdyse". Visi įsiklausykite, tiesa rezonuoja giliuosiuose lygmenyse. Aš žinau, tai gali būti skaudu kai kuriems. Jūs neįsižeiskite. Tai tik tai, kur esate. Kažkuriuo momentu liausitės būti suvaržyto pasaulio dalimi ir prabusite – iš Baimės, esančios anapus žodžių. Atrodys. Tarytum sustojo laikas. Gaudysite orą. Jausite, kad tarsi krūtinėje liovėsi plakti širdis. Gal tą akimirką aš priminsiu, kad turite Įkvėpti. Atskyrimas yra dualumo šaltinis. Dualumas stiprėja didėjant pagreičiui. Susiduriama su nelaimėmis, išbandymais, iššūkiais; apsireiškia ir tampa matoma mūsų širdyse glūdinti tiesa. Štai kodėl turime elgtis taip rūpestingai, išvalyti sąmonę., kenčiančią nuo dualumo vardan ego. Paprasčiausiai reikia gyventi „ramybės jūroje". Mus moko gamta, todėl ji yra geriausia gydytoja. Nėra poreikio mokyti vaikus. Jie žino daugiau nei aš ar jūs. Ar atkreipiate dėmesį? Nėra svarbu dalintis su jais tuo, ką žinai ar galvoji, kad bus, o reikia klausinėti. Kai kalbame vaikams, jie klausosi geriau nei dauguma suaugusiųjų. Jie tarsi kempinės. Jie jaunesni, jie neturi filtrų. Jie skirti sugerti, išmokti kuo greičiau, emuliuoti, imituoti. Jie didesniąją laiko dalį gyvena pakylėtoje būsenoje. Kokie jautrūs jie toje būsenoje? Kiek tėvų tai žino, tuo rūpinasi? ...
Žinau, kad tai bauginantis metas daugeliui. Daugelis jaučiasi bejėgiais. Vienišais. Be išėjimo. Tačiau apsižvalgykite. Visur rasite draugų, vienminčių. Jūs ne vieniši. Ar ateina Pabaiga? O Pradžia? Atminkite, žmogui stebinčiam gimimą iš išorės, tai naujos gyvybės gimimas. Vaisiui, tai gyvenimo įsčiose pabaiga. Pasistenkite išeiti iš savęs ir pamatyti naujas perspektyvas.
Siūlome Jūsų dėmesiui ufologo, filosofijos daktaro Scott Mandelker'io parengtą anketą: Nauja Nežemiškos Būtybės anketa Ši, atnaujinta anketa skirta tiems, kas labiau pripažįsta mokslinį metodą (ok, juokauju), tiesiog tikslesnė spėjant ar Jūs esate Klajoklis, Žvaigždžių vaikas.
Paprasčiausiai atsakykite "taip" arba "ne" į sekančius 20 klausimų. Iš savo asmeninės, eksperto bei konsultavimo patirties padariau išvadą, kad dauguma nežemiškos kilmės būtybių atitinka toliau išdėstytą profilį:
1.Jūsų vaikystė Ar dažnai Jūs kalbėdavote, fantazuodavote apie NSO, kitus pasaulius bei nežemiškas būtybes?
2.Ar Jums nepasirodydavo keistais įprastiniai dalykai aplinkui, kaip kad ˛žmogaus kūnas, dangaus spalva, visa gamta, taip pat ir architektūra bei suaugusieji ?
3.Ar kada jautėte, kad Jūsų tėvai lyg ir ne visai tikri tėvai, kad ilgitės sesės ar brolio kažkur iš nežinomos vietos ?
4.Ar patyrėte stebuklus primenančius sapnus, susietus su skrydžiais, nematomais sielos draugais, teikiančiais patarimus bei apsaugą?
5. Ar kada žvelgėte į nakties dangų ilgesingai, pamanydami, "Kodėl esu toks vienišas ?" ar "Kodėl aš esu čia…paimkite mane namo "
Jūsų asmenybė
6.Ar esate švelnus, taikus, ne agresyvus - ne tik kartais, bet beveik visada ?
7.Ar Jus skaudina,liūdina, kelia sumaištį žmonių blogis ir pasaulio žiaurumas ?
8.Ar Jūs jaučiate, kad pinigai, valdžia bei sėkminga karjera nėra jau tokie svarbūs dalykai ?
9.Ar kartais jūs nesijaučiate geriau būdama(s) tarp augalų ir gyvūnų nei tarp žmonių ?
10. Ar Jūs bendrai jautrus, atidus, dosnus ir dėmesingas kitiems aplinkiniams ?
Jūsų patirtis
11.Ar savo gyvenime jaučiatės skirtingu, "ne iš čia", ar kaip nors kitaip atitolusiu nuo žmonių visuomenės ?
12. Ar patyrėte sapnų, vizijų ar NSO apsireiškimų įkvėpusių Jums tikrą dvasinę pažangą?
13. Ar sapnavote kada dramatiškas Žemės permainas, geologinius bei socialinius perversmus, pasaulio pabaigą ar ateities civilizaciją ?
14.Ar jūs logiškas, ne emocionalus ir nelabai suvokiate nežabotas aistras bei troškimus ?
15.Ar turėjote ryškų pakylėtą kontaktą su palankiai nusiteikusiu, maloniu, aukštai išsivysčiusiu ateiviu?
Jūsų interesai
16. Ar domitės moksline fantastika, epine fantazija, angelais, super-technologija bei pasaulio pranašystėm?
17. Ar Jūs domitės Atlantida, Lemurija, piramidėmis, "čenelingu" ar NSO ?
18.Ar domitės meditacija, alternatyviąja medicina ar tiesiog meilės bei šviesos skleidimu pasaulyje?
19. Ar tikite, kad žmonių dauguma nežino dvasinių tiesų, kurių tikrumu Jūs neabejojate?
20.Ar turite ryškų pojūtį, kad Jūsų tikslas padėti Žemei ir žmonėms? Rezultatai: Kiekvienam teigiamam atsakymui priskaičiuokite po 5 balus - tada, bendrą skaičių (už kiekvieną atsakymą "su klaustuku" - po 3 balus) 100 - 75 balų:
Mano požiūriu, Jūs aiškiai esate ateivio siela, bet turbūt tai Jūsų ir nestebina 75 - 25 balų:
Jūs galite būti asmenybė iš žvaigždžių, bet dar reikėtų labiau susigaudyti savyje, kaip ten yra iš teisų. 25 - 00 balų:
Jūs greičiausiai nesate ateivio siela, bet kodėl visgi domitės šiais dalykais? Ne, verta nepamiršti, kad galiausiai tik Jūs pats galite suvokti iš tiesų kad esate iš kitur, o žinoti savo kosmines šaknis tai dar tik pirmas žingsnis. Po jo seka esminis susigaudymas kodėl Jūs čia ir koks Jūsų tikslas.
Buvimas Žemėje suteikia visiems Klajokliams puikią galimybę sielos tobulėjimui, meilės ir išminties sampratų išgryninimui, galimybę padėti pasauliui savo ypatingu, nepakartojamu būdu.
- versta iš Dr. Scott Mandelker'io knygos Universal Vision: Soul Evolution and the Cosmic Plan bei jo svetainės www.universal-vision.com |
.. Bet netikiu kad as ateivis nes man patinka zeme , gamta , nors mekstu ziureti y zvaigzdes bet nenoriu y niekur is cia keliauti