|
Kaip kovojate su liudesiu?
|
|
| Milda | Data: Trečiadienis, 01.08.2012, 21:37 | Pranešimas # 91 |
 Полковник
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 158
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Rimtai ???
Nezinojau... 
|
| |
| |
| Ozkela | Data: Ketvirtadienis, 09.08.2012, 19:39 | Pranešimas # 92 |
 Полковник
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 189
Reputacija: 1
Statusas: Off Lain
| Pirma paklausiu savęs, iš kur tas ponas liūdesys radosi. Jei atsakymo nėra- leidžiu jam būti tiek, kiek jis nori- įprastai per kelias dienas išgaruoja. Jei randu priežastis- pasakau sau, kad keisk,ką gali keisti, o ko negali-taikykis. Priklauso nuo situacijos,kiek tenka taikytis, bet liūdesio nevarinėju ir nekovoju su juo.
Dar kartais nurašau geomagnetinėms audroms ar pms, jei nerandu priežasties-irgi palengvėja
|
| |
| |
| Akmenukas | Data: Ketvirtadienis, 15.11.2012, 17:50 | Pranešimas # 93 |
|
Рядовой
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 2
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Labai daznai negaliu susitvarkyt su liudesiu nors ir buna aiskios jo kilmes saknys. Tada paprasciausiai laukiu kol praeis, o kas gi belieka...
|
| |
| |
| Vinigreta | Data: Penktadienis, 16.11.2012, 01:13 | Pranešimas # 94 |
 Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 22
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| O kas tai yra liūdesys? Būna ramybė arba siutas, tiesa pastarasis retai, iškišantis savo ausis užsimanius pamaitinti savo ego.
Kaip kovoti su liūdesiu? Nekovojant, o priimant kaip dar vieną save. Bet kokia ne visai miela savybė dingsta kai pamilsti ją. Tiesiog suvoki, kad tau dabar liūdna ar pikta, ar verkt norisi- na ir puiku- o kada gi pasitaikys proga priimt save tikru, o ne įsivaizduojamu?
|
| |
| |
| virgis | Data: Penktadienis, 16.11.2012, 06:58 | Pranešimas # 95 |
|
Подполковник
Grupė: Администраторы
Pranešimų: 124
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
|  
|
| |
| |
| Futonas | Data: Antradienis, 25.12.2012, 19:14 | Pranešimas # 96 |
 Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 29
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Atsiprašau, kad vis dar neperskaitau forumo taisyklių kas liečia nuorodų iš kitų psl kėlimą, bet manau tai kam nors pravers:
http://www.gnosis.lt/Paskaitos/Kaip-Tvarkytis-Su-Problemomis.html
|
| |
| |
| Anda | Data: Sekmadienis, 23.06.2013, 12:33 | Pranešimas # 97 |
|
Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 32
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Цитата (Merkurijus) Teko ir man skaityti nemažai dalių "Karmos diagnostikos", padėdavo. Šiais metais perskaičiau jau paskutiniąją dalį. Bet kur dingsta suvokimo galimybės, kai jos lyg ir ilgai padėdavo, o dabar po savaitės ar kitos jau dingsta, nebėra potencijos jas užtvirtinti gyvenime ir jomis vadovautis. O ir Justiną suprantu, nes pats esu kilęs iš kaimo ir visada būdavau vienas. Sostinėje yra kur kas daugiau galimybių, tačiau irgi viskas priklauso nuo vidinių motyvacijų, pastangų...
Kaip kartais sakau: "Visko tuščias pasaulis". Kažkaip budistiškai net kvepia...
Jūsų atveju,manau,kad tai ir vyksta,tad reikia tiesiog gyventi ir pakentėti.Siela kinta,valosi,vyksta transformacija ir kenčiant galima tuo pasidžiaugti.Paskutiniai Lazarevo tyrimai gerokai paprastesni ir aiškesni nei pirmose 12 knygų.Jei pirma meilė Dievui žadėjo sveikatą ir gerovę,tai dabar jau pripažino,kad "jei būtumėte iš šio pasaulio,pasaulis jus mylėtų kaip savus".Dar taip atvirai sakant,kad einantiys link Dievo pasmerkti vidinei vienatvei negirdėjau,bet pasakys ir tai.Preis depresija,o jūs susidursite su naujomis problemomis ir tas atskirtumo nuo kitų jausmas tik stiprės,bet tai nebetrugdys džiaugtis.
Toliau,einant tuo keliu suteikiamos pagalbos,galima už kažko prisilaikyti.Paskui ta atrama išmušama,griūva išorėje ir viduje viskas.Lazarevo knygos,kaip ir kitų autorių kūriniai,pabūna atrama,o paskui,kai prasideda tokia depresyvi nuotaika,reiškia-laikas paleisti tą atramą ir vadovautis tik meile.Sunku susivokti kur ji yra ir už ko prisilaikyti realiai,bet sukti galvos čia nereikia.-tos atramos neradimas sąmonėje ir yra ženklas,kad ji yra.Praeis kiek laiko ir suprasite,kad tai ko ieškojote,visą laiką buvo šalia,tik tam,kad tai pastebėtum ir galėtum konstatuoti kaip jau įvykusį faktą,reikia daugiau laiko.Dvasia pirminė,o sąmonė velkasi kažkur iš paskos ir konstatuoja tik tai,kas jau įsitvirtino dvasioje,turi savo naują formą ir struktūrą.Chaoso metu sąmonė ten neįleidžiama,nes jai pražūtinga.
Tokia mano patirtis ir vėliau padarytos išvados.
|
| |
| |
| Milda | Data: Pirmadienis, 24.06.2013, 16:58 | Pranešimas # 98 |
|
Полковник
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 158
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Labas,Anda  Pagaliau forumas atgijo
Lazarevo neskaiciau,tai nezinau kaip ten yra.
Bet ka parase Vinigreta,tai pakomentuosiu,nes ziuriu jos cia rasyta pries pusmeti.
Pamenu skaiciau,bet tik dabar supratau ka ji norejo pasakyt.
Visad galvodavau ,kad liudesys tai blogai,ir tiesiog kad jo reikia vengti.
Bet istikruju tai nera nei blogai,nei gerai - tai tiesiog taip Yra.
Jei jis ateina - isjauti ji ir tiek.Priimi.
Nera pastovaus liudesio,kaip nera ir pastovaus dziaugsmo.
Vienas praeina ,kitas ateina...
Nera nieko pastovaus
|
| |
| |
| Anda | Data: Pirmadienis, 24.06.2013, 18:19 | Pranešimas # 99 |
|
Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 32
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Milda,viską parašėte paprastai ir aiškiai.Nieko nėra pastovaus,tik MEILĖ.Va kai viskas kas mumyse ar išorėje ima klibėti,tai ką manėme esant stabiliu,arba net nepastebėjome esant ir sukelia depresiją,apatiją,liūdesį ir dvasinį skausmą.Tai vyksta ir tai natūralu.Vyksta iki tokio intensyvumo,kai suvokti nepadės jokie patarėjai,nes logika jau peržengia žmogaus sąmonės ribas,tai puikiai atspindi Jobo knyga.Tas vyrukas manė esantis darnoje su Dievu,besilaikantis visų taisyklių,o va bac ir viskas sugriuvo.Net trys draugai jam patarinėjo ką galėjo daryti blogai,bet Jobas priekaišto sau nerado.O paskui Dievas atsiliepė į jo kalbą,apdovanojo,kai kur pabarė...ir gyvenimas tęsiasi.
|
| |
| |
| Milda | Data: Antradienis, 25.06.2013, 08:58 | Pranešimas # 100 |
|
Полковник
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 158
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Na man taip ir buvo,klibejo,viskas ,kas tik imanoma.
Turbut nuo meiles trukumo gyvenimui.
Dabar vyksta Saves surinkinejimo procesas. Rezultatais nesiskundziu
Del meiles pastovumo suabejojau.
Tai turetu but kaip siekiamybe,nes kas is musu jaucia pastove meile?
Koks zmogus turetu toks but ? ar toks kaip Buda ?
Kur tuo metu buna meile,kai as jauciu liudesi arba pykti ?
Meiles tuomet pas mane tikrai nebuna.
Vadinasi ir ji nera pastovi,tai tik siekiamybe tokiam but .
Apie Joba irgi nieko nezinau,bet tam vyrukui pasiulyciau pirmiausia darnoje but su savim,
tada darna atsiras ir su Dievu 
|
| |
| |
| Anda | Data: Antradienis, 25.06.2013, 10:08 | Pranešimas # 101 |
|
Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 32
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Mąstom logiškai... Nieko nėra amžino,tik Dievas.Dievas yra meilė.Kaip žmonės esame pilni žmogiškų emocijų,netgi pagrindiniai instinktai žmogiški.Viena vertus,tai yra siekiamybė.Antra vertus ,išoriškai besigainiodami paskui tą siekiamybę,visi ja jau turime giliai savyje.
Nejau tada,kai meilės nejaučiam,jos nebėra?
Ji pasireiškia per norą ir pastangas padėti sau,kai sunku.Nepainiokit,meilė tai energija,kuri pasireiškia per santykius,bet tai tik jos raiškos maža dalis.
Va,visi žino,kad saulė yra,bet ar visada ją matome?Tas pats ir su meile.Jei kažkokie debesys ją užstoja,tai dar nereiškia,kad jos nėra.
O Jobas ir buvo darnoje,kol ėmė dėtis visai logiškai nepaaiškinami dalykai ir praradimas sekė vienas paskui kitą.Teko pakentėti kol ta darna buvo atstatyta naujai.Tuo momentu,kaip ir jūs,jis sakė panašiai tą patį.Jam taip pat rūpėjo kur tas Dievas(meilė)žiūri dabar,kai jis jaučia tik liūdesį,pyktį,nusivylimą ir skausmą.
|
| |
| |
| Milda | Data: Antradienis, 25.06.2013, 15:20 | Pranešimas # 102 |
|
Полковник
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 158
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Na taip ,sutinku kad meile tai energija,visi ta zinom ir suprantam
Bet vien nuo zinojimo kad Ji tiesiog yra - ar kas keiciasi...?
Turbut kad ne.
Per pastangas padeti sau - taip,per darba su savim - taip.
O nuo kalbejimo ,kad as visus myliu ,kazin...
As zinau kad meile yra,bet kokiu budu man ja isjausti ir istraukti i pavirsiu?
Kad su begaline Meile galeciau viska daryti,pvz su meile kepti blynus
|
| |
| |
| Anda | Data: Antradienis, 25.06.2013, 21:46 | Pranešimas # 103 |
|
Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 32
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Įsivaizduok,kad guli paralyžuota lyg daržovė.Paskui pajudink rankas ir eik kepti blynų-tikrai kepsi su meile.
|
| |
| |
| Milda | Data: Trečiadienis, 26.06.2013, 10:32 | Pranešimas # 104 |
|
Полковник
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 158
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Patarimas neblogas,gal kam ir pades
Cia gal kaip vienkartinis variantas ir tiktu,
as tik pagalvojau ,kad jei pries kiekviena darba galvoti kad mane suparalyziavo...
Istikruju begalvodama,prisiminiau,kas padeda,buvau primirsus.
Kai gyvenima,darbus ir ivykius priimi tokiais kokie jie yra,
neatmeti ju ,neneigi ir nesipriesini,o teki kaip Vanduo,viska priimdamas.
Tuo paciu stebedamas save ir gyvenima .
|
| |
| |
| Anda | Data: Trečiadienis, 26.06.2013, 13:28 | Pranešimas # 105 |
|
Сержант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 32
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
| Hm,na darbui tai gal ir tinka,kažkaip man gaunasi,kad galiu sau leisti darbuotis be prievartos ir viską pasidarau.Jei kokio darbo baisiai nemėgstu,tai arba nedarau,arba padaro kas kitas.Nors pasitaiko,kad tenka prisiversti.
Ta tavo minėtą "viską priimdamas"kažkaip pritaikiau santykiams,užtat ir suabejojau .Tekėdamas ir stebėdamas gali gerokai nuplaukti ,o atsakomybė už pasekmes teks tik pačiam.
|
| |
| |
