Toks populiarus
dalykas yra tas dvasinis tobulėjimas šiais laikais. Tik va kas konkrečiai gali
atsakyti, kas tai yra? Ypač jauni žmonės, lyg ir jaučia, kad pasaulis yra
kažkas daugiau ir giliau, nei tik pavalgymas, susitikimas su draugais ir
žiūrėjimas TV. Bet tiksliai nežino iš kur tas jausmas, o visuomenė turi
paruošusi suformuotą šio jausmo pavadinimą. Tik nuo to pavadinimo lengviau
nepasidaro. Tada atsiranda krūvos dvasinių mokytojų ir kiekvienas savaip
interpretuoja tai ir turi parengęs "savo vienintelį teisingą kelią" į
dvasinį tobulėjimą.
Padalintas pasaulis
Žmogus yra pats
nuostabiausias kūrinys visoje žemėje. Žmogaus organizmas yra tobuliausias ir
sudėtingiausias šio pasaulio kūrinys. Taip pat, savo intelektu žmogus
išsiskiria iš visų kitų Žemės gyventojų. Intelektas, tai kai pasinaudodamas
savo žiniomis, sugalvoji kažką, ko iki šiol nežinojai. Tai yra kūryba.
Kiekvienas žmogus yra
toks nuostabus, kad kiekvienas yra atskiras pasaulis, atskira filosofija,
atskiras mokslas. Ir jis tobulai pritaikytas gyventi šioje nuostabioje
planetoje, kurioje viskas tobulai suregzta, vyrauja visiška Harmonija. Žmogaus
sąmonei duotas kūnas, jausmai, protas, kad jis galėtų visumoje atjausti visą šį
nuostabų pasaulį.
Bet va atsiranda
"mokytojai", kurie tvirtina, kad šis pasaulis yra sapnas, apgaulė,
jame laimės negali būti. Čia įmanoma tik gyventi ir kentėti, viskas nuo dievo,
ir jei šiame gyvenime būsi geras, tai kai mirsi, tada tau bus atlyginta. Ir tam
pritaikyta visa visuomenės santvarka, visi įstatymai, standartai, normos ir
t.t. Žmogus tokioje visuomenėje gimsta, auga ir jam atrodo, kad taip yra iš
tikrųjų. Žmogus gyvena, kenčia nepriteklius, kasdien dirba šimtus darbų ir
atrodo va tuoj tuoj... bet tas tuoj taip ir neateina. Ir žmogus daro išvadas:
"šis materialus pasaulis vien kančios". Pradeda tikėti dvasiniais
mokytojais, taip papildydamas jų valdas ir galią.
Ir žmogus skyla į
materializmą ir dvasingumą. Dvasiniai guru jam aiškina, kad laimė yra tik
viduje. Reikia atsisakyti visa ko, kas yra šiame pasaulyje, daryti tai, kas
paliepta ir taip dvasiškai tobulėti. O visa kas materialu, tai laikina, juk į
kapus turtų nenusineši... Bet žmogui taip sunku atsiskirti nuo to vadinamo
materializmo: kūno, jausmų, norų, malonių dalykų, žmogaus prigimties... Ir
žmogus pyksta ant savęs, kad jis nori būti laimingas taip, kaip jis nori, ir
jis jaučiasi toks nusidėjėlis, nes jam taip sunku prisitaikyti prie to, ką sako
guru.
Ir žmogus nuolatos
kovoja su savimi. Jį traukia prie materialių dalykų, o jis prievartauja save...
į dvasingumą. Vyksta nuolatinė kova... visą gyvenimą.
Kodėl? Todėl, kad kažkas pasakė, kad taip
reikia. Tu to nori?
- Ne... Bet juk taip reikia.
Nori, kai ką pasakysiu?
- Nu?
Visa tai mėšlas! Išmesk lauk tas nesąmones ir
gyvenk taip, kaip nori pats, kaip nori TU, kaip nori Tavo visa esybė!!! o ne
kaip nori tavo guru, ar kaip kažkur užrašyta.
- Bet juk jei pasiduosiu norams, galiu ir
degraduoti???
Gali. BET! visada vadovaukis savo sąžine.
Todėl, kad Tikrasis Dievas, taip, tas Tikrasis Dievas, Kurį visi iškreiptai
pateikia, Jis yra visur, VISUR VISUR! Ir Jis su Tavimi bendrauja, ir dvasiškai,
ir materialiai. Dvasiškai, Dievas su Tavimi bendrauja per sąžinę, o materialiai
per gyvenimo įvykius. Suprask, kad dvasingumas ir materija neatskiriami
dalykai, jie sujungti Tavimi, Tavyje jie susijungia. Todėl mesk iš galvos kitų
tiesas, trink lauk iš galvos standartus, kurie Tau nepriimtini, susivienyk
savyje ir GYVENK Harmonijoje ir Džiaugsme!
O dabar skaityk, kas
iš tikrųjų yra tas dvasingumas.
Žmogus gyvena materialiame
pasaulyje, su materialiu kūnu. Juk Dievas davė kūną, norus, rankas, protą, tai
gal neveltui a? Bet suprask ir tai, kad šiame pasaulyje Tu esi ne tam, kad
ieškotum trumpalaikių malonumų, ne tam Dievas davė tokį tobulą organizmą.
Atėjai čia tam, kad vykdytum Dievo valią! Kaip? primena bibliją? Bet čia ne
biblija, čia tai, kas iš tikrųjų realu.
Dabar sužinok, kaip
vykdyti Dievo valią.
Žmogus turi du
kelius: I. tai yra kūrybos - laisvės kelias, IR II. trumpalaikių malonumų,
vergovės kelias. O kūryba vyksta taip: Tu gauni impulsą iš vidaus, arba kitaip
sakoma sąžinė, arba intuicija. Tada pasijungia protas, jis pradeda mąstyti ir
sukuria to impulso materialų įgyvendinimo planą. Tada pasijungia jausmai,
įsijungia energija tam tikslui pasiekti - Tu užsinori veikti. Ir tada
pasijungia kūnas, Tavo rankos, kojos ir visa kita - kūrybai. Taip vyksta Dievo
valios įgyvendinimo procesas. O kas būna, kai labai sieki ir įgyvendini tai, ką
paliepė Dievas? Tada apima toks Džiaugsmas! Taigi, įgyvendini Dievo užduotį ir Dievas
Tave apdovanoja didžiuliu Džiaugsmu. Va, kas yra Tikrasis dvasingumas –
Džiaugsmas.
Būna, kad žmonės
siekia kokių nors piktų tikslų ir pasiekia, ir jaučia ekstazę. Bet čia visai
kas kita. Ten būna toks gyvuliškas pasitenkinimas, velnias žmoguje džiaugiasi,
ir tas džiaugsmas visai kitoks. Aš kalbu apie tai, kas vadinama prasmingas,
kilnus tikslas. Šitų dalykų nereikėtų maišyti. Taigi papasakojau koks yra
kūrybos ir laisvės kelias.
Vergovės, malonumų
kelias, yra toks, kai tikslas ateina iš aplinkos. Pirmiausia įsijungia kūnas:
pamatai kažką, tada užsinori, tada mąstai kaip to pasiekti ir sieki, o sąžinė,
Dievo balsas lieka kažkur užkulisiuose. Tokie žmonės sako "tikslui pasiekti
visos priemonės geros". Ir žmogus siekia, jam nesiseka, jis nervuojasi,
bet jo siekimas nėra kupinas laimės ir džiaugsmo. Ir tada Dievas su Juo
bendrauja materialiu būdu per aplinką, per aplinkybes, per nesekmes jam bando
parodyti - SUSTOK, čia ne tai ko tau reikia! Bet žmogus, negirdėdamas sąžinės
balso, apimtas aistros vis tiek siekia, eina per ugnį ir vandenį, tai vadinama
"kakta bando pramušti sieną".
Pasidomėkite, kaip
didieji pasaulio žmonės, mokslininkai, kaip jie kuria, jiems nei maisto, nei
miego nereikia. Ir kai žmogus klauso Dievo kalbos, tai rodos visas pasaulis
padeda pasiekti tikslo.
Džiaugsmas ir laimė
ir yra dvasingumas
Kas yra laimė? Žodis
laimė, kilęs nuo žodžio laimėti. Laimėti reiškia siekti ir pasiekti užsibrėžtą
tikslą. Taigi laimingas tas, kuris pasiekia savo tikslus. Galima sakyti, kad
laimingas gali būti sėkmingas žmogus, nes jam sekasi pasiekti savo tikslų. O
kada sekasi? Kai sieki kilnaus, prasmingo tikslo, nes tada Tau visas pasaulis
padeda. O kada nesiseka? Kai esi užvaldytas aistrų ir neklausai savo vidinio,
sąžinės, intuicijos balso.
Aha, tau kilo
klausimas, kodėl vieni turi intuiciją, o kiti ne? Todėl, kad intuiciją, sąžinės
balsą gali girdėti tik SĄMONINIGAS žmogus. Prisimink, kaip būna, kai
persivalgai: pasidarai toks mieguistas, nebesinori dirbti, pasidarai tingus...
O kaip jautiesi anksti ryte, puikiai išsimiegojęs? Žvalus, pilnas kūrybinės
energijos, mintys švariai ir gražiai plaukia per sąmonę. Taigi, alkoholis,
rūkalai, mėsa ir kitoks grubus maistas - visiškai naikina sąmoningumą ir žmogų
daro biorobotu...
Autorius: Marius
Metrikis |