Jasmuheen — moteris,jau antrą dešimtmetį - nuo 1993 metų - gyvena nieko nevalgydama, besimaitinanti tik šviesa. Ji tvirtina, kad prana (šviesos, dieviškąja energija) pasaulyje maitinasi apie 30 000 žmonių.

1994 metais Jasmuheen įkūrė Vidinių galių vystymo akademiją, ji rašo knygas ir važinėja po pasaulį kaip taikos ambasadorė, Pranos programos skleidėja bei naujų projektų kūrėja. Jos sukurtoje Pranos programoje teigiama, jog kiekviename iš mūsų slypi neriboti vidiniai rezervai.

„Man neįdomu — žmonės valgo, ar ne, svarbu, kad jie žinotų, jog tokia galimybė egzistuoja", — sako Jasmuheen.

Jasmuheen arba tiesiog Jas (tariasi Džasmuhyn, draugai vadina Džas). Smulki, energinga moteris, trumpai kirptais plaukais — iš tolo panaši į paauglę. Iš tiesų Jasmuheen — per penkiasdešimt, ji — aštuonių vaikų mama.

„Aš tik moteris, kuri savo gyvenime patyrė įdomių dalykų ir rašo apie tai", — sako pati Jasmuheen.

Gimusi Australijoje, norvegų imigrantų šeimoje, nuo dviejų metukų atsisakiusi valgyti mėsą, keturiolikos atradusi šviesos kalbas, septyniolikos inicijuota į senovinę Vedų meditaciją, sutikusi Alchemijos mokytojus, prieš devyniolika metų pradėjusi maitintis vien šviesa, arba prana, Dieviškąja energija, prieš aštuoniolika ,metų parašiusi knygą apie praninę mitybą (ji išleista ir į lietuvių kalbą)...

Be to, Jasmuheen yra Judėjimo už prabudusią pozityvią visuomenę ambasadorė, 24 knygų autorė, tarptautinė lektorė, Asmeninės galios akademijos įkūrėja, Kosminės internetinės akademijos rėmėja, dvasinių meistriškumo pamokų meistrė ir turi dar begalę kitų keistų titulų.

Ji seniai nustojo kreipti dėmesį į kritiką, nepasitikėjimą, keliauja po pasaulį, skleisdama naujojo tūkstantmečio žinias,

bendradarbiauja su pasaulio vyriausybėm dėl bado ir sveikatos problemų sprendimo ir turi, kaip pati sako, apie 30 000 pasekėjų, mintančių vien prana.

Juos Jasmuheen vadina kosminėmis tyros meilės perdavimo stotimis.

Interviu metu Jasmuheen prajuko: „Aš irgi reporterė. Jūs — žemiška reporterė, aš — kosminė".

„Aš nereliginga, man patinka mokslas", — sako Jasmuheen. Ji dvidešimt dvejus metus praleido treniruodamasi, tyrinėdama, norėdama suvokti, kokie yra energijos laukai, kas atsitinka žmogaus organizmui, kai jis harmonizuojasi, tai yra, kai žmogus, lyg tobulą instrumentą suderina savo fizinį, emocinį, mentalinį ir dvasinį kūnus.

„Mūsų kūnas — kaip kompiuteris, kai žmogus harmonizuojasi, ima kitaip veikti smegenys, kitaip funkcionuoti kūnas, mūsų ląstelės yra protingos ir visą laiką klausosi, ką joms sakome", — įsitikinusi Jasmuheen.

Kiekvienas žmogus, pataria ji, turėtų išsiaiškinti, kas vadovauja jo sistemai, kitaip tariant: kas yra bosas? Kūnas ar jis pats?

Jasmuheen pasakoja, kai prieš 19 metų pradėjo maitintis prana, jos fizinis kūnas labai greitai prisitaikė prie gyvenimo šviesos. Iš pradžių ji baiminosi, kad labai sublogs ir atrodys nesveikai. Tad kūnui įsakiusi: sverti ne mažiau 48 kilogramų. Kūnas klausė — dvejus pirmus metus tiek ir svėrė. „Tačiau vieną dieną pasinėriau į atsidavimo būseną — tai labai nuostabi vieta širdyje — ir atidaviau kiekvieną kūno ląstelę vidinei dvasiai. Kūnas nuskenavo mano organizmą, ir pasakė: per liesa", — linksmai pasakoja Jasmuheen. Per tris savaites, visiškai nieko nevalgydama, ji priaugo aštuonis kilogramus. Kaip? „Tikrasis bosas gali padaryti bet ką", — sako ji.

„Jei jūsų gyvenimas pripildytas malonės ir meilės, jūs — bosas, jei nejaučiate pilnatvės, sergate, viršininkas — ne jūs. Jei gyvenate teisingą, jums tinkantį gyvenimą, jūsų biologinis amžius turi būti mažesnis už fizinį. Jei jis yra didesnis — reikia keisti gyvenimo būdą", — pataria Jas.

Puodelis kosminio kapučino

„Mano draugė iš Briuselio, kuriai dabar septyniasdešimt, jau septintus metus gyvena iš pranos, — pasakoja Jasmuheen, — Tai su ja mes kartais išgeriame puodelį kapučino, kurį transmutuojame į šviesą ir juokais vadiname „kosminiu". Kartą, kai anksti rytą ji mane pakvietė pabėgioti į mišką, pasakiau: ne, kaip ji bėgiojanti visiškoje tamsoje, ar nebijanti užkliūti už ko nors, pargriūti? Ji atsakė: „Aš visada tikiuosi, kad bus nuostabu, taip ir būna". Iš jos sklindanti harmonija dera su aplink tvyrančia harmonija, su tuo, kas ją supa ir jai nieko bloga nenutinka".

Šios Jasmuheen draugės biologinis amžius — 17 metų, ji kiekvieną dieną žaidžia tenisą, o prieš dvejus metus jos abi keliavo po Amazonės džiungles. Jauni žmonės, pasakoja Jasmuheen, su ja nespėjo. „Ji daro tai, nes tiki, kas viskas bus nuostabu", — išduoda protingos visatos principą Jasmuheen.

Kaip atsukti pranos čiaupą?

Mityba prana, anot Jas, nėra nei dieta, nei badavimas. Fizinis kūnas be maisto negalėtų išgyventi, jei nebūtų tiekiama meilės energija, prana, kuri iš tiesų teka kiekviename mūsų.

Tik daugelyje žmonių, pasakoja Jasmuheen, praninis tekėjimas yra toks silpnas, kaip cypianti pelytė, užtat mus kamuoja ligos, mes senstame, silpstame ir atsiduodame „natūraliems apribojimams".

„Kai gyveni su kitu viršininku, kai perjungi pranos jungiklį nuo pelytės iki tigro dažnio — tai visai kitas žaidimas", — sako ji.

Anot Jasmuheen, prana maitintis gali pradėti kiekvienas, tačiau prieš tai tam tikromis praktikomis jis turi suderinti, subalansuoti ir harmonizuoti savo energijas bei padidinti dieviškąją galią.

Kuo daugiau žmogus gali pritraukti Dieviškosios meilės, tuo daugiau laisvės ir mažiau alkio.

„Mano ketinimas — ne kad žmonės gyventų iš pranos, o kad būtų laimingi. Ištisos meilės upės, tekančios per šį gyvenimą, gali numalšinti bet kokį alkį", — sako Jas.

Pati galingiausia emocija

Jasmuheen pamoko, kaip išmatuoti pranos procentą savyje. Ir perspėja nenustebti dėl rezultatų.

„Sutikau žmonių, kurie nemedituoja, valgo konservuotą maistą, geria, rūko, bet turi didesnį pranos procentą, negu tie, kurie to nedaro. Jūs galite turėti aukštą pranos procentą, nes turite gerą širdį, daugiau meilės ir atjautos, negu tas, kuris gyvena kaip jogas", — sako Jasmuheen.

Amerikoje įkurtas Širdies matematikos institutas, toliau tęsia Jas, tyrė pačią galingiausią emociją, kuri, siunčiama iš širdies, sveikatina visus žmogaus organus. „Kaip manot, kokia tai emocija? Meilė? Ne, atjauta. Viskas, apie ką Dalai Lama kalba", — sako Jasmuheen.

Laikas mirti ar laikas keistis

Jasmuheen du kartus nugalėjo vėžį. Pirmąjį kartą susirgo dar prieš pradedama savo praninę kelionę. Tada kepenų vėžį įveikė savo jėgomis, šviesos meditacijomis, pranine mityba, vizualizacijos technikomis. Antrąjį kartą lūpos vėžys atsirado, kai Jasmuheen jau seniai ėjo dvasiniu keliu, mito prana ir atrodė sau beveik tobula. Tai buvo skaudu, ir ne pagal taisykles. Operacija, kuriai ryžosi Jasmuheen, dar labiau pablogino padėtį, vėžys plito giliau, gydytojai vilčių nebeteikė. Tada Jas antrą kartą atsisakė tradicinio gydymo ir ligą nugalėjo pati.

„Dauguma šviesos darbuotojų dažnai suserga įvairiomis ligomis, ypač vėžiu. Ne todėl, kad ateina laikas mirti, tai — ženklas išsivaduoti iš senų mąstymo struktūrų ir eiti į naujas paradigmas. O kažkam tai laikas mirti", — sako Jas.

„Aš susirgau vėžiu, kad pati išsigydyčiau, parašyčiau knygą ir išvalyčiau genetinius modelius", — sako Jasmuheen.

Pernai turo po Europą metu Jasmuheen pagrindinis uždavinys buvo keisti „žmonių išėjimo iš žemės modelį".

Mirtį užsisakyti, kaip taksi

„Rytuose lama, jogas, vienuolis baigia savo darbą žemėje, jei intuityviai pajaučia, kad atėjo laikas palikti žemę. Jie atsisėda į meditaciją, iškelia savo sąmonę virš kūno ir nebegrįžta. Vakaruose mūsų to nemoko. Vakaruose mirštame nuo senatvės, ligų, nelaimingų atsitikimų", — pasakoja Jasmuheen.

„Jei jaučiate, kad viską padarėte, dėl ko į šią žemę atėjote, jūs norite išeiti? Galite užsisakyti mirtį, kaip taksi, galite ją užprogramuoti savo energetiniame lauke", — tvirtina ji. Pavyzdžiui, aborigenai, iš kurių Jas išmoko daug senų technikų, garsiai išsako viską, ko jie nori, kad tai pasireikštų tikrovėje.

„Viskas paprasta, nieko religinga, ką siunti — tą ir gauni. Įsivaizduokite, kad septyni milijardai žmonių turi vieną ketinimą — siekti tobulos harmonijos visose srityse. Dabar. Visata tai išgirsta ir sako: „Žmonių padermė nori harmonijos visose srityse ir to prašo. Bus padaryta". Ir žmonių protuose atsiveria atitinkami sprendimai. Tai turime kalbėti dabar, nes tai — šio laikmečio galia, anksčiau nesame buvę tokiuose energetiniuose laukuose, kaip dabar", — rojaus žemėje viziją piešia Jasmuheen.

Dieviškas kvėpavimas ir deguonies kaukė

— Tai, ką jūs kalbate, didžiajai daugumai žmonių, tarp jų ir labai tikinčių, gali pasirodyti pramanas ir absurdas. Daug kas pasakys, kad jūs valgote, pasislėpusi spintoje. Gal tai, ką jūs kalbate, gali priimti, juo labiau, praktikuoti, tik tam tikra kategorija žmonių, tarkim, einančių dvasiniu keliu, pažengusiųjų?

— Ne, ne ir dar kartą ne. Jei tu esi gyvas, jei gali savyje justi Kristaus, Budos ar Mahometo prigimtį, jei gali kvėpuoti — turėtum tik pagalvoti, kas yra tai, kas suteikia tau kvėpavimą.

Lengviausias būdas tai suvokti (jūs būtinai parašykite) yra įsivaizduoti, kaip žmogus guli ligoninėje ir miršta. Mes duodame jam deguonies kaukę, bet deguonis negrąžins jo į gyvenimą. Ne deguonis jam teikia gyvastį, o dieviškoji energija, mūsų amžinoji prigimtis, prana.

— Sakoma, kad gyvename ypatingame amžiuje. Kodėl tokios dvasinės, metafizinės informacijos srautas mus užplūdo būtent dabar?

— Tai nėra nauja. Dalis mano darbo yra supaprastinti ir atnešti į Vakarus labai senas praktikas, kurios yra labai naudingos mūsų pasauliui. Jogai jas žino tūkstančius metų. Tai nėra dabar. Aš pati apie tai kalbu jau penkiolika metų. O mūsų pasaulis permainoms iš tiesų pasirengęs. Jis gal dar nėra pasirengęs maitintis prana, bet pasirengęs pereiti prie vegetarinio maisto. Juk galima gyventi šiame pasaulyje harmonijoje su visais kūriniais, neatimant gyvybės kitam. Tik didėjant meilei ir atjautai, keičiasi žmogaus būtis.

LAISVĖ: „Vakaruose žmonės ima maitintis prana nė dėl to, kad nebenori valgyti. Jie nori turėti pasirinkimo laisvę".

JASMUHEEN: Šešiasdešimties Jasmuheen jau devyniolika metų maitinasi tik prana, šviesos energija. Tačiau ji neatsisako žolelių arbatos, kad turėtų malonią galimybę pabendrauti su draugais. O kartais pasimėgauja puodeliu „kosminio kapučino".

"Vakarų ekspresas" susisiekė su trimis klaipėdietėmis, kurios ilgą laiką - daugiau nei po tris savaites išbuvo gyvos vien skiestomis sultimis, o vėliau - maisto "trupinėliais". Per dieną sukramtydamos tik po kokį obuolį, alyvuogę, riekutę juodos duonos su druska, jos ruošiasi naujam badavimo etapui - svajoja maisto atsisakyti visiems laikams.

Moterys sako užsiprogramavusios, kad kūnas nenorėtų valgyti, todėl gyvenimas be maisto sukeliąs ne kančią, o palaimą. Fizinį maistą jos pakeitusios gyvybine energija - prana, kuria kūnas pasisotina per meditaciją, jogą, teigiamas emocijas.

"Negali būti, kad mėnesį nevalgius nebūtų silpna. Tai kančia organizmui", "Badaujantis kūnas pats save pradės valgyti", "Žmogus - ne kupranugaris, kad keletą mėnesių galėtų gyventi be maisto", - jau iš pat pradžių skepticizmo neslėpė medikai.

Atlikę biocheminius tyrimus, vidaus organų echoskopiją, jie nustatė gana ryškiai pakitusį kepenų funkcijos, taip pat uždegiminės kilmės inkstų funkcijos sutrikimą, kurį galėjęs sukelti skysčių trūkumas organizme. Tiesa, nėra žinoma, kokie sveikatos rodikliai buvo prieš eksperimentą.

Patirtis skirtinga

46 metų klaipėdietė Violeta maisto atsisakė po to, kai apsilankė Jasmuheen seminare Vilniuje. Tą pačią dieną jai dingo apetitas ir ji nustojo valgyti. Tačiau praėjus aštuonioms dienoms valgyti įkalbėjo jos vyras, sunerimęs, kad kelionėje po Kroatiją per karščius žmonai nepasidarytų bloga. Tačiau užsidegimas gyventi be fizinio maisto nepraėjo. Po kurio laiko ji vėl pradėjo eksperimentuoti ir be jokio maisto praleido 24 dienas. Beje, kelias pirmas dienas negėrė ir vandens. Visą tą laiką jokių silpnumo ar alkio priepuolių ji teigia nepatyrusi. Atvirkščiai - jautusis labai gerai.

"Nieko nedarau per prievartą. Ši patirtis parodė, kad galiu gyventi be maisto. Dabar jau kartais suvalgau obuolį, alyvuogę, išgeriu kavos, bet ne todėl, kad organizmas prašo, o todėl, kad nevalgyti tapo nebeįdomu ir kartais nugali bendrumo su namiškiais jausmas", - pasakojo Violeta. Ji tikina, jog geriau jaučiasi tada, kai nepavalgo.

Klaipėdietė Irena, sekdama Jasmuheen knygoje išdėstytomis instrukcijomis, 21 dieną, kol pripratino organizmą dirbti kitu režimu, gyveno atsiskyrusi nuo pasaulio. Ji pripažįsta, jog buvo silpnumo periodų, tačiau jie praėjo.

"Jaučiuosi kasdien vis geriau, energijos dirbti pakanka. Atlieku specialias technikas. Labai tikiu tuo, ką darau", - sakė moteris, apie 20 metų užsiiminėjanti dvasinėmis praktikomis.

40-metė Vilma 28 visiško pasninko dienas praleido darbe, aktyviai bendraudama su žmonėmis. Sako, jog lengva nebuvo, jausdavo nuovargį.

"Kai pajutau, kad galiu būti laisva nuo maisto, širdis pradėjo šokti", - pasakojo ji. Kai 28-ą dieną suvalgė juodos duonos su pikantiškomis salotomis riekelę, verkusi iš palaimos, pajutusi tos duonos vertę.

Nuo tada, kaip ir kitos moterys, ji valgo simboliškai. Skaniausias maistas - juoda duona su druska ir pomidorų sultys.

Pasninkas, teigia moteris, pakeitė jos gyvenimą - jame atsirado daugiau ramybės, meilės, pati tapo energingesnė. Klausydama savo vidaus, moteris laukia, kada pajus norą pereiti vien prie mitybos prana.

Mano, kad tai normalu

"Fiziniame kūne pokyčiai, be abejonės, turėjo vykti, - išgirdusi nepalankias gydytojų prognozes savo nuomonę išsakė Violeta. - Per tris savaites nukrito 15 kg, tai mano kūnui buvo šokas. Tačiau kas vyksta su dvasiniais kūnais - jokie tradiciniai būdai negali ištirti. Be to, kodėl gydytojai neakcentuoja, kad mano hemoglobino lygis aukštas? Visą gyvenimą jis buvo žemas, o dabar po 24 dienų nevalgymo pirmą kartą tapo normalus. O tai, kad atsirado pakitimai kepenyse, - irgi natūralu, pati Jasmuheen yra sakiusi, kad taip turi būti kepenims prisitaikant prie naujos mitybos. Pasaulyje yra daug nepaaiškinamų dalykų, pvz., iš kur augaluose atsiranda elementai, kurių nebuvo dirvoje, trąšose, vandenyje ar ore. Arba kodėl gydytojai negali paaiškinti stebuklingų pasveikimų nuo vėžio, tik žmonių tikėjimu. Nuo kada tikėjimas tapo medicininiu terminu? Nedaug ką gali mokslas pasakyti ir apie Indijos jogus. Kokie procesai vyksta šiems sustabdžius širdies veiklą ir kvėpavimą?"

Jasmuheen pasekėjai nevalgymą laiko logišku ir normaliu dvasinio žmogaus išsivystymo žingsniu. Juos palaiko netradicinis supratimas, kad, be fizinio kūno, egzistuoja ir kiti, kaip emocinis, mentalinis, dvasinis. Praninė mityba galinti pamaitinti žmones visais lygmenimis.

Jasmuheen akcentuoja, kad 21 dienos badavimo neįmanoma ištverti be proto ramybės. Sustiprinus ryšį su Dievu esą pakyla žmogaus vibracijų dažnis ir tada nesinori valgyti, maistas ne suteikia energiją, o ją atima. Ji pranašauja, kad šis energijos paėmimo būdas ilgainiui taps visuotinis ir padės spręsti bado problemas.

Gali būti pavojinga

Nepaisant entuziazmo, moterys pripažįsta, kad atsisakyti fizinio maisto kai kam gali būti pavojinga. Jei tokiam eksperimentui būtų ryžtasi nepasiruošus, vien su tikslu numesti svorio - organizmui tikrai gali būti pakenkta.

"Jei nemoki paimti kosminės energijos, organizmas tikrai badaus ir gali nukentėti", - mano Violeta, jau seniai užsiimanti taiči gimnastika, joga bei meditacijomis. Būtent jos ir padedančios gerai jaustis, atverti ląsteles gyvybinės energijos pritekėjimui. Bet jokios praktikos nepadės, jei žmogus nebus atvėręs savo širdies, nejaus meilės.

"Nepatariu į tai žiūrėti neatsakingai, - pritaria Vilma. - Atsisakyti maisto gali tik aukštesnio sąmoningumo žmonės. Ryžtis tam nepasiruošus gali būti pavojinga."

Prahlad Jani

Gimė 1926 metais rugpjūčio 13 dieną. Nuo 11 metų užsiiminėja joga ir atsiskyrėlišku gyvenimu, visą tą laiką nevalgo ir negeria. Džanis paliko namus būdamas 7-ų,  nuo to laiko keliauja. Jis save laiko "oru mintančiu”, tai yra žmogumi, kuris gyvena tik atitinkamos oro energijos dėka. Iš tikro Džanis Indijoje ne vienas toks unikumas.

Jo pats žinomiausias konkurentas 77 Hira-Ratanas-Manekas, kuris sako, kad paskutinį kartą valgė kietą maistą prieš keletą dešimtmečių. Tiesa, kasdien nuo 11 ryto, iki 4 valandos dienos, išgeria virinto vandens. Manekas – populiarios šalyje, Saulės energijos bendrijos, narys. Jos nariai tvirtina, kad maitinasi tik saulės energija.

"Saulės žmogus” dvi valandas per dieną, auštant ir saulei leidžiantis, stovi basas ant žemės ir žiūri į šviesulį. Šis "bendravimas” pakeičia jam ir pusryčius ir pietus ir vakarienę. Per akyse esančius ląstelių foto receptorius ir konkorežinę liauką (dar vadinama trečiąja akimi) saulės energija patenka į smegenis.

Prahlad Jani dabar gyvena uoloje prie deivės Amba-Mata šventyklos, kur kasdien ateina šimtai žmonių. Jis, kaip tvirtina, nevalgo ir negeria jau 75 metus. Todėl juo rimtai susidomėjo tokios rimtos tarnybos, kaip Indijos Mokslo-Tyrimų agentūra ir Indijos gynybos ministerija. 

Šiuolaikinis mokslas nenori pripažinti to fakto ir daktarai Prahlad Jani du kartus buvo patalpinę į ligoninę, jo žodžių patvirtinimui. Pirmą kartą jį patalpino ligoninėje dešimčiai dienų, stebint apie 100 specialistų. Daktarai atmetė apgaulę, skėsčiodami rankomis ir nesuprasdami, kaip galima gerai jaustis nieko nevalgant ir negeriant.

Tada įsitikino, kad ir "gamtinius reikalus” jis taip pat neatlieka. Jo šlapimo pūslė prisipildo, bet skystis susigeria atgal. Tokias išvadas padarė po stebėjimo ištisas paras. Kad palengvinti užduotį gydytojams, indusas specialiai net nemastė ir nemeditavo visas tas 10 dienų. Antrą kart jis buvo stebimas 15 dienų.

(Virgio trirašis: Gaunasi, kad mineralinės medžiagos, vitaminai, vanduo ir nėra taip svarbu, esant aukštam sąmonės lygiui. Tuo labiau, kad su maisto medžiagomis žmogus papildo tik iki 10% jam reikalingos gyvybinės energijos. Visą kitą 90% mes gauname per odos poras, kvėpavimą, čakras ir t.t..)

Zinaida Grigorjeva

Visiškai ne dėl to, kad trūko produktų ar mokymo tikslais moteris atsisakė nuo maisto ir vandens, jau dvylika metų gyvena pasikraudama tik Saulės energija, deguonimi ir daugiau niekuo. Kitaip sakant, perėjo į energetinį maitinimąsi. Priešingai visiems mūsų sąmonės biologijos dėsniams, žmogus ne tik kad nemiršta, bet dargi yra labai laiminga, dainuoja dainas, šoka savo draugų kompanijoje. Ir kas visiškai paradoksalu, iš šiuolaikinio mokslo pusės, visiškai nemeta svorio, o savijauta tapo netgi geresnė. Bet kas ją išskiria iš "valgančiųjų” žmonių, tai "akinantis spindesys” ir visiška ramybė. Norite tikėkite, norite ne, bet moteris labiau laiminga dėl savo pokyčių. Zinaida Grigorjeva, tokių žmonių kaip ji pati, žino keletą tūkstančių, juos vadina "Saulės valgytojais”.

Interviu su Zinaida:

Kaip tai įvyko?

Tai pakankamai ilgas procesas. Prieš tai, pas mane buvo labai silpna sveikata ir širdies ir kraujotakos ligų antros grupės invalidumas. To priežastys buvo įvairios, tame tarpe ir mano 18-os metų sūnaus žūtis. Pas mane buvo vienintelė išeitis, ieškoti netradicinių gydymosi būdų. Peržiūrėjau nemažai literatūros, įvairias terapijas. Prasidėjo sveikatos pagerėjimas, kai pradėjau skaityti daug dvasinės literatūros. Išsiaiškinau, kad Dievas – tai aukščiausioji energija. Skaičiau Angi-jogą ir kitokią literatūrą.

O kaip atsitiko, kad jūs atsisakėte nuo maisto?

Pirmiausia – nuolankumas Dievo valiai. Labai svarbu nustatyti pusiausvyrą savo viduje. Po to – suvokiamas požiūris į transmutacijos būseną. Būtent suvokiamas, pasitikėjimu aukštesniam vadovavimui: kas be nutiktų. Toliau – gyvenimas pagal Dieviškumo principus, tai irgi labai daug ką reiškia. Ir noras padėti žmonėms: man norėjosi papasakoti, paaiškinti žmonėms ką aš žinojau. Tada aš pasimeldžiau :”Dieve, padėk man susitikimuose su bendraminčiais” Nuo  96-jų mano bute  buvo nedidelis klubas, kadangi aš buvau pensininkė ir turėjau pakankamai laiko. Vyko fizinis, dvasinis valymasis, čakrų balansavimas, transmutacinio proceso intensyvinimas. Ką tai reiškia, kai žmogus gali ilgai nevalgyti? Tai reiškia, kad jis būtinai turi turėti ryšį su savo energetiniu centru, mikrokosmosu, savo makrokosmoso.  Nebus energijos tekėjimo – nieko nebus.  Valios pastangomis tokie dalykai nedaromi. Tokiame lygyje vyksta plaučių transformacija, kad aprūpinti organizmą drėgme iš oro.

Kaip jūs supratote, kokie procesai vyksta Jūsų organizme?

Pagal išsilavinimą aš biochemikas. 20 metų dėsčiau institute. Bet jei tokius dalykus aptarti su mano kolegomis, jų suprasti neįmanoma. Aš jaučiau, kaip mano kūną, protą valdo iš aukščiau, mano dvasiniai mokytojai. Jie sakė man, kad aš tai galiu padaryti, kad nieko nebijočiau ir drąsiai sekčiau viskam tam, ką girdžiu.

Kiekvieną sekundę jaučiau rūpestį, dėmesingą kontrolę ir pastovų ryšį su aukščiausiais, kitaip su manimi tai negalėję būtų įvykti. Tam, kad maitintis kosmoso energija, reikalinga, kad pradėtų dirbti subtilūs centrai, kurie atsako už pranos ir erdvės priėmimą. Pradžioje aš perėjau į subtilų maitinimąsi : dilgėlės, pienės, serbentų lapai, sultys ir visa tai – labai mažais kiekiais. Kai įvyko energetinių centrų persitvarkymas, aš išgirdau rekomendacija: "Dabar pabandyk be maisto”. Aš paklausiau ir nustojau valgyti.

Ir jums visiškai nesinorėjo?

Ne, Aš labai gerai jaučiausi.

O jūs nustebote?

Atvirkščiai, labai apsidžiaugiau, kadangi tai buvo prieš pasninkavimo periodą. Pagalvojau: "Ačiu Dievui, nebevalgysiu”

O gerti jums leido?

Taip. Tuo metu aš dar gėriau. Po 23 dienų sekė rekomendacija: "Dabar pabandyk be vandens”.

Man būtų baisu sekti tokiomis rekomendacijomis.

Aš jaučiau meilę, rūpestį ir atsisakiau nuo vandens.

O kaip greitai jūs suliesėjote? Kiek kilogramų numetėte?

Liesėjau labai lėtai. Mano svoris buvo apie 90 kilogramų, o dabar sveriu 73 kilogramus, bet svorio metimo procesas pilnumoje sustojo. Penketą metų mano svoris nesikeičia.

Ką jūs jaučiate, kai žiūrite valgant kitus?

Sakau į sveikatą ir malonaus apetito. Kai pas mane ateina mano anūkai, aš jiems galiu ką nors paruošti.

Giminėms, turbūt, tai buvo tikras šokas?

Ir ne tik giminėms.

O kada karšta ir visiems būtina daug gerti?

Mano organizmas veikia visiškai kitaip. Jaučiu pilną pakankamumą viskame. Kartais aš galiu paprasčiausiai praskalauti gerklę.

Žmogus per dieną valgo ir geria apie dvi valandas ir jam tai suteikia malonumą. Kad pakeisti tą malonumą jam reikia pasiūlyti dar ką nors "skanesnio”.

Tai ta energija, kuria maitinuosi aš. O maistas – tai tik prisirišimas. Mano pavyzdžiu, Šviesos mokytojai įrodo, kad galima dar ir ne tik tai. Tai ne badavimas ir ne sausas badavimas. Vanduo ateina į organizmą, bet visiškai kitu keliu. Vyksta drėgmės koncentracija plaučiuose, plaučiai po to, siunčia tai į kraują. Pas mane normalus prakaito ir seilių išskyrimas.

O kaip į tokį fenomeną žiuri paprasti gydytojai?

O niekaip. Jie tuo netiki. Jie sako kad būtini tyrimai, ir jau bandė tai kelis kartus atlikti. Bet man neįdomu tam gaišti laiką ir jėgas. Netikėjimas – jų problema, ne mano. (Virgio trigrašis: tyrimai vis dėlto, vėliau, nei šis interviu, buvo atlikti. Nustatyta, kad pensijinio amžiaus moters organizmas visiškai sveikas, netgi daugiau, funkcionuoja kaip dvidešimtmetės ir galintis gimdyti visiškai sveikus vaikus.)

Kokiu tikslu tai su jumis padarė?

Kiekvienas iš mūsų – unikali kosminė laboratorija. Visi mes praeiname individualų persitvarkymo kelią ir tai vienas iš kelių. Dabar laikas, kada dangus nusileidžia ant Žemės.

Ar kas nors pasikeitė jūsų dvasiniame vystymesi, ar jūs pajautėte tik fizinius pokyčius?

Žinoma, aš jaučių tarpusavio ryšį su subtiliais pasauliais, su mokytojais. Išsiplėtė bendravimo su jais aspektai, padidėjo suvokimo galimybės. Aš tęsiu aktyvią gyvenimišką veiklą, važinėju po miestus, ir jaučius save gerai, kai nėra transmutacinių procesų. Jie tęsiasi, vyksta giluminis ląstelių išsivalymas. Kartais jaučiu stiprią energijų vibraciją, tada reikia paprasčiausiai atsipalaiduoti ir priimti jas. Būtina pilnai atsisakyti nuo vaistų, nežiūrint į tai, kad aš buvau 2-os grupės invalidė, visus vaistus išmečiau. Palikau tik, nošpa, alacholą ir zelionka. Jasmuheen eina panašiai tuo pačiu keliu. Ji irgi sako, kad reikia būti vienu su Dievu.

O ką tai reiškia?

Tai reiškia, nusistatyti save pusiausvyrai, nuolankumui Dievo valiai, būti tarnystėje žmonėms. Ir tada aukščiausieji mokytojai galės padėti žmonėms.

Aš pergyvenau keletą kosminių operacijų, aš jas jaučiau ir dabar mano kūnas visiškai sveikas. Taigi, nenorite valgyti – nevalgykite, nenorite gerti – negerkite ir neverskite valgyti savo vaikų tada, kai jie to nenori. Labai svarbu valyti savo organizmą nuo šlakų ir parazitų, todėl kad nuo to renkasi visos ligos.

Zinaida, ar jūs nesiruošiate vėl valgyti?

Jūs manęs nesupratote – aš valgau, tik kitaip nei jūs. Ir įsitikinusi, kas greitu laiku tokių "saulės valgytojų” Žemėje, bus labai daug.

Dar norėčiau pridurti, kodėl pasirinkau būtent šią temą, nors buvo ir kitų kausimų, kurie laukė atsakymo, net buvau pradėjęs rašyti straipsnį. Tai lėmė intuicija ir kaip visada "atsitiktinumas”. Pernešus darbinį failą į kitą kompiuterį, su kuriuo tik turėjau galimybę dirbti, jis paprasčiausiai "neatsidarė”, tuo pačiu primindamas man, kad yra svarbesnė ir matyt aktualesnė tema…

Čia tik paminėjau keletą iš tų, labiau žinomų man pranos vartotojų, gal ir jūs žinote ką nors papildomai, be šito, taigi prisijunkite komentuojant…