Filosofijos, kuri atsako į klausymą apie būties prasmę, prestižas per pastarąjį šimtmetį staigiai krito, o už tai aukštai pakilo tiksliųjų mokslų, atsakingų už būties sandaros klausymus, prestižas....

Visas žmogaus galingas protas, laisvas nuo gyvenimo prasmės paieškų, buvo nukreiptas į materialaus  pasaulio tyrinėjimą, prieinamo racionaliam mokslui, tik su vienu tikslu: sukurti materialias gėrybes.

Racionalus mokslas, savo supratime, supaprastino pasaulį, nes kažką tai ištirti galėjo tik suardžius vieną visumą ir tai išnagrinėdamas atskiromis dalimis. Mokslininkai sudalino pasaulį į tūkstančius suverenių mokslų. Techninio progreso laikui filosofai, aiškinantys pasaulį, nebuvo reikalingi, o reikalingi žmonės jį tiriantys, siauros srities specialistai, detaliai žinantys tik savo siaurą, atskirą nuo kitų, sferą. Tai privedė prie to, kad mokslininkai nustojo matyti vientisą pasaulio apimtį.

Ispanų filosofas José Ortega y Gasset (http://en.wikipedia.org/wiki/Jos%C3%A9_Ortega_y_Gasset) apie tokius specialistus rašė: "Jo negalima pavadinti išsilavinusiu, nes jis yra neišprusęs visame, kas neliečia jo specializacijos. Tuo pat metu visuomenės akyse jis nėra neišprusęs, kadangi jis "mokslo žmogus” ir idealiai žino savo mažytę žinių sritį. Jį reiktų vadinti mokslininku neišprusėliu...tie žmonės simbolizuoja mokslo valdžią, vykdo realią valdžią, formuojant visuomenės nuomonę. Jų neišprusimas, tiesioginė žinių ir pačios visuomenės degradacijos priežastis.”

Ir tai, kad šiandien daugelis išsilavinusių žmonių, specialistai su aukštuoju išsilavinimu, toliau neigia nepažystamą jiems pasaulį, kaip tik paaiškina jų neišprūsimas, dėl siauros specializacijos.

Bernardas Šau, George Bernard Shaw (http://en.wikipedia.org/wiki/George_Bernard_Shaw) apie specializaciją sakė: „Specialistas – tai žmogus, įtreniruotas nesuprasti nieko, kas išeina už jo specializacijos rėmų... Šiuolaikinis adatų fabriko  darbininkas turi būti 10 kartų mažiau protingas ir patyręs, nei amatininkas, daręs adatas vienas. Ką gi mes gavome? Vietoje vieno protingo 10 idiotų ir pigias adatas."

Tiksliau neišsireikši. Visuomenė gavo tai ko norėjo: didelį kiekį materialinių prekių (adatų) ir didelį kiekį informacijos. Prekių ir informacijos kokybė nustojo būti svarbi, nes visi produktai ir informacija atitinka daugumos standartams.

Bet turbūt baisiausia, kad technologinė civilizacija išugdo pas žmones nenorą galvoti, nenorą suprasti. Žmonės po truputį virsta robotais, spaudžiantys mygtukus.

Svarbiausi žmogaus gyvenimui supratimai: sielos ir dvasios, gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos ir pagaliau pačios sąmonės, liko už racionalaus mokslo pasaulio ribų. Nes mokslui, aprūpinančiam visuomenės materialinę gerove, tokie dalykai buvo nereikalingi, mokslininkus nedomino tokios „smulkmenos".

Akademikas F.J. Šupilovas, Biosferos instituto vadovas sakė: „ Egzistuoja mokslas, kuris vadinasi kvantinė mechanika, tirianti dalelę, kaip fizinę struktūrą ir tuo pačiu metu, kaip bangą ar energiją. Už elementarių dalelių: neutrono, pozitrono ir kitų – materialaus pasaulio jau neegzistuoja, lieka tik jo banginė sudedamoji. Išeina kad Visata susideda ir atitinkamos substancijos, kurios niekaip negalima pavadinti materialia. Tai dvasinė substancija, turinti gamtinę prigimtį. Būtent ji ir stato visą fizinį pasaulį."

Didžioji mūsų dalis tiki tik tuo, kas įrodyta mokslo. Kadangi mokslas niekada neužsiėmė, pačiais svarbiausiais žmonijos visuomenei klausymais, nes pilnumoje buvo užsiėmęs tik mūsų buities gerinimu, tai taip ir susiformavo vertybių sistema, kurioje mes žmonės nesijaučiame laimingais.

Bedvasio mokslo įtakoje, visuomenėje susiformavo tokia vertybių sistema, kurios prioritetu tapo "lenktynės dėl turtų." Nepasotinamas gobšumas veda mus prie  laimės miražo gaudymo, kurį visada įsivaizduojama kažkur ateityje. Niekada mūsų netenkina tai kaip yra. Mes visada norime atrodyti kitaip, turėti daugiau pinigų, valdžios, padėtį visuomenėje ar šlovę, mes norime turėti vis daugiau ir daugiau.

Visos visuomenės ir kiekvieno žmogaus atskirai, degradacija auga. Pats gyvenimas verčia atsisakyti nuo senų paradigmų. Toliau taip gyventi negalima. Šiuolaikinio žmogaus sąmonė reikalauja kardinalių permainų. Ko tam reikia?

Žmogus turi žinoti, kas jis, koks jo vaidmuo Visatos evoliucijoje, kokia jo gyvenimo prasmė, ką jis turi daryti kad jo gyvenimas nebūtų toks išsigimęs, koks yra dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje.

Ar sugebės mūsų civilizacija generuoti idėjas, kurios atves gyvenimą į absoliučiai naują vystymosi spiralės viją? Ar sugebės mokslas, esantis materialioje vergijoje, atidaryti mažyti "langelį" šviesai, į mūsų pasaulį?

Šiuolaikinės visuomenės dvasinę krizę galima įveikti, jei visuomenei bus duota tikrų dvasinių žinių mokslinė sistema. Čia vieno tikėjimo, kol jis netapo moksline kategorija, nepakaks. Tai turi būti būtent mokslas apie dvasingumą, pasaulėdarą, apie sielą ir žmogaus gyvenimo prasmę.

Žiūrint filmuką, akcentuoju jo pirmas 26 minutes, kur pasakojama apie N.Teslos generatorių, energiją be kuro, kurios nenori iliuminatai, mokslininkų bandančių tai įdiegti, naikinimas, tikrasis A. Einšteino tikslas ir žala. Taip pat įdomi ir trečio pirmo filmuko dalis, kur kalbama apie reliatyvumo teorijos nepagrįstumą, žalą žmonijai, kolaiderio nereikalingumą ir klaidingus sprendimus, bandymo Naujosios žemės saloje pasekmes, kurios galėjo pasibaigti pasaulio pabaiga, dėl reliatyvumo teorijos pritaikymo.