Kuo dezodorantas skiriasi nuo antiperspiranto Anot
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof.
dr. Jolantos Liesienės, prakaitavimas yra normali organizmo funkcija,
kurios dėka reguliuojama kūno temperatūra. Karštą dieną per parą žmogus
išskiria net iki 2 litrų prakaito. Bėda ta, kad drėgnose, šiltose
žmogaus kūno vietose, ypač pažasčių srityje, intensyviai vystosi
bakterijos. Bakterijas sudaro baltymas, todėl joms žūstant atsiranda
nemalonus kvapas. Šiam kvapui panaikinti ir naudojami antiperspirantai
arba dezodorantai.
„Vartotojai dažnai neskiria šių priemonių, nors jų veikimo principas
radikaliai skiriasi. Dezodorantai naikina bakterijas, antiperspirantai
stabdo prakaitavimą. Dezodorantų sudėtyje pagrindinis komponentas yra
konservantas – tam tikras antimikrobinis junginys. Tuo tarpu
antiperspirantų sudėtyje yra aktyvios druskos, kurios „susiuva" baltymo
makromolekules, tokiu būdu užkimšdamos odos poras ir neleisdamos
ištekėti prakaitui. Kadangi žmogus turi prakaituoti, kad neperkaistų jo
kūnas, todėl dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti žmogaus
sveikatai. Nuo 1972 m. JAV jie priskiriami bereceptinių vaistų grupei,
Japonijoje – pseudovaistų kategorijai", - teigė mokslininkė. Tokį
antiperspirantų poveikį užtikrina jų sudėtyje esančios druskos –
aliuminio bei cirkonio chlorhidratai. Remiantis ES direktyvomis,
antiperspirantuose aliuminio druskų koncentracija leidžiama iki 25
proc., aliuminio-cirkonio – iki 20 proc., tačiau Japonijoje cirkonio
druskos yra apskritai uždraustos naudoti. Pas mus jas uždrausta naudoti
tik aerozoliniuose antiperspirantuose, nes cirkonis pažeidžia plaučius.
Neretai antiperspirantų etiketėse didelėmis raidėmis būna užrašyta, kad
tai dezodorantas ir tik apačioje mažytėmis raidelėmis prideduriama –
„antiperspirantas", todėl visada reikėtų perskaityti preparato sudėtį.
Prof. dr. Jolanta Liesienė
„Šiuo metu aliuminis priskiriamas prie labai toksiškų medžiagų.
Jis pažeidžia centrinę nervų sistemą, sutrikdo skydliaukės veiklą.
Neseniai nustatyta, kad apsinuodijimas aliuminiu yra viena svarbiausių
Alzheimerio ligos priežasčių. Be to, šios druskos pažeidžia prakaito
liaukų veiklą reguliuojančių nervų galūnes, taip pat pakeičia odos
paviršiaus krūvį, todėl prakaitas pakeičia savo kryptį. Ilgą laiką
naudojant antiperspirantus, pažastyse netgi stebimi patinimai,
maišeliai, susidaro skausmingi sukietėjimai, kuriuos kartais tenka
išpjauti chirurginiu būdu", - įspėjo J. Liesienė.Taip pat pasirodo
studijų, teigiančių, kad antirespirantuose esančios medžiagos – viena iš
krūties vėžio priežasčių. Nors šiuo klausimu tvirtų įrodymų nėra,
turinčioms riziką sirgti krūties vėžiu moterims visgi patariama
antiperspirantų nuolat nenaudoti. Anot pašnekovės, jų naudoti nuolat
nereikėtų niekam. Tai tik trumpalaikė išeitis, kai žmogus iš anksto
žino, kad bus aplinkoje, kurioje gali tekti gausiai prakaituoti, ir dėl
to jis turės nepatogumų. J. Liesienė atkreipė dėmesį, kad neretai
antiperspirantų etiketėse didelėmis raidėmis būna užrašyta, kad tai
dezodorantas ir tik apačioje mažytėmis raidelėmis prideduriama –
„antiperspirantas", todėl visada reikėtų perskaityti preparato sudėtį. Vietoje dezodoranto – kvepalai? Dezodorantų
poveikis yra trumpesnis, jie neužtikrina apsaugos visą dieną, todėl
jais reikia teptis dažniau. Svarbiausias dezodorantų privalumas, kad
savo sudėtyje jie neturi aliuminio druskų, tačiau juose esantys
konservantai, naikinantys nemalonų kvapą skleidžiančias bakterijas, anot
pašnekovės, organizmui taip pat nieko gera nežada.
Įvairūs natūralūs druskų akmenukai taip pat šiek tiek stabdo
prakaitavimą bei naikina nemalonų kvapą – netgi paprasčiausias natrio
chloridas turi konservuojamąjį poveikį, tačiau juos perkant reikia gerai
išstudijuoti sudėtį – mat ir ten galime atrasti aliuminio ar cirkonio
druskų.
Prof. dr. Jolanta Liesienė
„Labai geras dezodoranto pakaitalas – kvepalai, jeigu jų negaila.
Mat daugelis į kvepalų sudėtį įeinančių medžiagų turi ir antiseptinių
arba antibakterinių savybių, be to, kvepaluose paprastai nėra
konservantų. Žinoma, kvepalų poveikis taip pat nebus ilgalaikis ir
tiems, kurie gausiai prakaituoja, tai nėra išeitis. Be to, kvepaluose
gali būti alergizuojančių medžiagų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį,
kad kvapniosios medžiagos būtų ne dirbtinės, o eterinių aliejų
pavidalu", - netikėtą išeitį pasiūlė mokslininkė.Įvairūs natūralūs
druskų akmenukai, anot pašnekovės, taip pat šiek tiek stabdo
prakaitavimą bei naikina nemalonų kvapą – netgi paprasčiausias natrio
chloridas turi konservuojamąjį poveikį, tačiau juos perkant reikia gerai
išstudijuoti sudėtį – mat ir ten galime atrasti aliuminio ar cirkonio
druskų. Tačiau kai šis technologinis
stebuklas tapo įpročiu, be kurio nebeišsiverčiame, mokslininkai prakalbo
apie kainą, kurią už jį sumokėsime. „Žmonėms, kurie mažai prakaituoja, užtektų laikytis
higienos, jiems visai nereikėtų naudoti dezodorantų, nebent
išskirtiniais atvejais. O jei žmogus kenčia nuo didelio prakaitavimo,
pirmiausiai jam reikėtų reguliuoti savo mitybą. Jei kūnas prakaituoja,
vadinasi, jam šis procesas būtinas, todėl jį dirbtinai stabdydami
žalojame organizmą", - įspėjo J. Liesienė. Anot medikų, gausiai
prakaituojantiems žmonėms reikėtų atsisakyti kavos bei kitų gėrimų su
kofeinu, kuris skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, vengti riebaus,
aštraus maisto, stipraus alkoholio, nuo kurių prakaitas tampa
nemalonaus kvapo, daugiau valgyti vaisių, daržovių, žuvies produktų. Inga Saukienė, www.DELFI.lt
Ko nepasako tie mistiniai elementai?
Maisto produktai palydimi etiketėmis, kuriuose įprastinius
sudėtinius komponentus palydi ir mistiniai E kodai. Dažniausiai tai
įvairūs maisto priedai, pagerinantys maisto spalvą (kad atrodytų kaip
šviežias), skonį (kaip močiutės sumuštas sviestas kaime), kvapą ir
trukdantys maisto sugedimui (kur jūs matėte, kad natūralus maistas taip ilgai negestų?).
Prancūzijos "Villejuif" centras tiria konservantų, dažų ir kitų priedų poveikį
žmogaus organizmui ir parengė sąrašą tų, kurie vienaip ar kitaip yra
kenksmingi žmogui.
Sukralozė (E-955)
Dirbtinis
saldiklis, naudojamas maisto pramonėje.
Sieros dioksidas
(SO2) E-220
Sieros
dioksidas (SO2) turi poveikį sveikatai praėjus mažiau nei 24 val Sukelia
sunkumą kvėptuoti ir dusulį. Astma sergantys žmonės yra pažeidžiamiausia grupė
visuomenėje. Sieros dioksidas (SO2) Susijungęs su SPM, suspenduotų kietųjų
dalelių junginiais, turi poveikį po daugiau nei 24 val. Netgi nedidelė apšvita
sukelia mirtį ir gali sukelti sunkias nuolatines plaučių ligas. Po ilgo laiko
tarpo Kvėpavimo organų sistema yra pažeista, su kvėpavimo organais susijusios
ligos padažnėja.
Synthetic Fragrances
Nėra
jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai
parašyta "fragrance"(kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, kaip galvos
skausmas, apsvaigimas, išbėrimas, iššaukta pigmentacija, stiprus kosulys,
vėmimas, odos niežulys ir t.t., priežastis gali būti šie chemikalai
Synthetic Colors
Naudojama
tam, kad kosmetika būtų „graži", sintetiniai dažai, kartu su sintetiniais
plaukų dažais, turi būti vengtini bet kokia kaina
Steralkonium
Chloride
Amonio
junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose.
Propylene Glycol
Iš
naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir
kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus
gali pažeisti plaučius.
Methyl, Propyl,
Butyl ir Ethyl Parabenai
Naudojami
kaip mikrobų dauginimosi slopintojai ir produkto galiojimo laiko prailgintojas.
Gali būti priežastimi daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų.
Diethanolamine (DEA),
Triethanolamine (TEA)
Dažnai
naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti
alerginių reakcijų priežastimi, dirginantys akis ir sausinantys plaukus bei
odą.
Diazolidinyl Urea,
Imidazolidinyl Urea
Tai
plačiai naudojami konservantai.
Sodium Lauryl /
Laureth Sulfate
Pigus,
šiurkštus detergentas (ploviklis), naudojamas šampūnuose dėl valančių ir
putojančių savybių.
Petrolatum
Taip
pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra
naudojamas dėl minkštinančių savybių.
PVP/VA Copolymer
Iš
naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir
kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus
gali pažeisti plaučius.
Mineral oil
(mineralinis aliejus)
Mineral
oil (mineralinis aliejus) – techninis aliejus, naftos chemijos atliekos. Užklijuoja
ir „dusina" odą.
Glycerin, Vazeline
(glicerinas, vazelinas)
Glycerin,
Vazeline (glicerinas, vazelinas) – cheminiai riebalų ir vandens junginiai,
kuriuose vanduo suskaido riebalus į smulkius komponentus.
Lanoline
(lanolinas)
Lanoline
(lanolinas) – avių vilnų riebalai. Iš tiesų suminkština atmirusių ląstelių
sluoksnį, bet „uždusina" gyvas.
Kaolin, Bentonite,
Mėlynas molis
Kaolin,
Bentonite, Mėlynas molis . Smulkiai dispersinio molio atmaina. Dažnai randamas
odos kaukių sudėtyje.
Talk (talkas)
Talk
(talkas) Veikia taip pat kaip ir smulkiai dispersinis molis.
Quaternium,
Bronopol
Quaternium,
Bronopol (formaldehidas) Visos šios medžiagos – konservantai, formaldehido
dariniai.
Alluminium silicate
Alluminium
silicate (aliuminio silikatai) Stiprus korozinis agentas. Pažeidžia ir
išdžiovina odą.
Collagen
(kolagenas)
Collagen
(kolagenas) kai kurios kompanijos tvirtina, kad kosmetinis kolagenas gali
pagerinti odos kolageninę struktūrą. Spręskite patys.
Elastin (elastinas)
Elastin
(elastinas) – medžiaga iš kurios sudaryta struktūra išlaikanti odos ląsteles
vietoje.
Albumin (albuminas)
Albumin
(albuminas) Pagrindinis odą patempiančių priemonių komponentas.
Alpha Hydrox Acids
(AHA 1/5; AHA-S, alfa hidroksilinės rūgštys)
Alpha
Hydrox Acids (AHA 1/5; AHA-S, alfa hidroksilinės rūgštys) Pieno ir kitos
rūgštys. Veikia kaip valantį priemonė, nuimdama viršutinį, apsauginį odos
sluoksnį.
Lauramid Dea.
Lauramid
Dea. Pusiau sintetinis chemikalas, naudojamas putų susidarymui ir gelių
sutirštinimui.
Hialuronic Acid.
Hialuronic
Acid. Puiki drėkinimo priemonė. Paskutinis kosmetikos pramonės mados šauksmas.
Seaweed (agar agar)
Seaweed
(agar agar) Naudojamas mikrobiologijoje bakterijų sėjimui. Reklamuojamas kaip
maitinanti ir drėkinanti priemonė.
Cacao oil (kakao
aliejus)
Cacao
oil (kakao aliejus) jo sudėtyje yra 2% į kofeiną panašios medžiagos teobromino
(tai tiek pat, kaip kavoje kofeino).
Vitaminas C ir
geležis
Negalima
kartu vartoti C vitamino ir geležies preparatų.
Gali sukelti vėžinius susirgimus:
E 131,
E 142,
E 210,
E 211,
E 212,
E 213,
E 214,
E 215,
E 217,
E 239,
E 330
Didina choresterino kiekį:
E 320,
E 321
Didina kraujo spaudimą:
E 250,
E 251,
E 252
Uždrausta vartoti:
E 103,
E 105,
E 111,
E 121,
E 125,
E 126,
E 130,
E 152,
E 181
Pavojinga vartoti:
E 102,
E 110,
E 120,
E 124,
E 127
Labai pavojingi:
E 123
Sukelia odos susirgimus:
E 232,
E 233
Sukelia išbėrimus:
E 311,
E 312
Įtariama, kad yra pavojingi:
E 104,
E 122,
E 141,
E 150,
E 151,
E 171,
E 173,
E 180,
E 240,
E 241,
E 471
Naikina vitaminą B12:
E 220
Sukelia virškinimo sutrikimus:
E 222,
E 223,
E 224,
E 226
Kai kurios medžiagos dar tiriamos, o jau išaiškintos ir
nekenksmingos, kurios yra:
E 100,
E 101,
E 160,
E 161,
E 170,
E 174,
E 175,
E 200,
E 201,
E 202,
E 203,
E 236,
E 237,
E 238,
E 260,
E 261,
E 262,
E 263,
E 270,
E 280,
E 281,
E 282,
E 300,
E 301,
E 302,
E 303,
E 304,
E 305,
E 306,
E 307,
E 308,
E 309,
E 322,
E 325,
E 326,
E 327,
E 331,
E 332,
E 333,
E 334,
E 335,
E 336,
E 337,
E 338,
E 339,
E 340,
E 341,
E 400,
E 401,
E 402,
E 403,
E 404,
E 407,
E 409,
E 410,
E 411,
E 413,
E 414,
E 420,
E 421,
E 422,
E 450,
E 461,
E 462,
E 465,
E 466,
E 471,
E 472,
E 473,
E 474,
E 475,
E 480
|
