Kaip ir žadėjau, panagrinėsim plačiau iš kur pas nacius atsirado "slaptos žinios" apie Šambalą, Antarktidą, buvusių civilizacijų ginklus ir technologijas.

2020 metais interviu davė Sovietų Sąjungos gynybos ministro maršalo Ustinovo buvęs padėjėjas, generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas:

"- Juk sovietų ekspedicija buvo Tibete 1920-aisiais, dar prieš Anenerbe, ir ką ji ten norėjo rasti?

 -Ten buvo anglai, prancūzai, kinai ir japonai, nes paslaptys aplink Kailaso kalną tikrai buvo. 1924 m. ten nuvyko vokiečių keliautojas Ilionas. Ištirti legendas, kad yra kažkur požeminiai miestai, kuriuose gyvena milijonai gyventojų, kad yra atskira civilizacija po žeme. Jis išleido knygą apie tai, ką matė. Po to vokiečiai susidomėjo tuo. Tačiau paslaptingas Tibetas, ką mes vadiname Šambala, nukreipė dėmesį daugiausia  į Rusiją, net su Rusijos imperija jau buvo užmegzti kontaktai. Jie ir sovietų valdžia  gerai priėmė, ypač ta prasme, kad religija buvo atskirta nuo valstybės. Jie nepripažįsta jokios kitos religijos, išskyrus savo. Jie vadina Leniną mahatma, t. y. šventuoju, įšventintu. Jie neturėjo laiko atvykti į jo laidotuves. Atvyko tik 1925 m. Juos priėmė pats Dzeržinskis. Jie pasiūlė tada sovietų valdžiai nusiųsti savo delegaciją ten pas juos, kad atskleistų jiems didžiules paslaptis. Bet kadangi Leninas mirė, o Stalinas dar nebuvo valdžioje, o tie, kurie užgrobė tikrą valdžią Rusijoje tuo metu, nusiuntė ten nuotykių ieškotoją ir teroristą Blumkiną  perimti siūlomų žinių. Jis išvyko 1926 m. Ir išsiuntė jį gana solidžiai, buvo suteikta 100 tūkstančių aukso rublių.

-  Tas pats Jakobas Blumkinas - garsus teroristas, nužudęs ambasadorių Mirbachą?

- Taip, tai tas pats, nužudęs Vokietijos ambasadoriu Mirbacha, kad išprovokuoti Sovietų Rusijos karą su vokiečiais.

Jam buvo atskleistos tada didžiausios žmonijos paslaptys, įleistas į slaptas požemines sales, kur automatiniu režimu prasiveria visos uolos, ir ten parodė jam gana daug, įskaitant ir masinio naikinimo ginklus.

- Papasakokite prašau kas tai yra vidžaru žnyplės?

-Tai tokie aukso milteliai, gaunami įkaitinus auksą virš 2000 laipsnių temperatūros. Jie išskiria didžiulę energiją. Teisingai naudojantis ta energija gali lengvai skruosti kietas uolienas, pašalinti bet kokio svorio kūno gravitaciją ir tt.

- Dar jis kalbėjo apie kažkoki tai šu-dzi varpą, kuris skleidžia elektromagnetines vibracijas, veikiančias žmones?

-Taip, būtent tokį varpą ir bandė pasidaryti, atkartoti Anenerba Vokietijoje.(kaip žinote iš pirmo straipsnio "Slaptoji Kosminė programa ir Fašizmas", vadovavo tam "laiko mašinos" projektui SS generolas, oberšturmban fiureris H. Kammleris) Ir tai irgi yra iš masinio naikinimo ginklų kategorijos.

https://atsibudimas.ucoz.com/news/slaptoji_kosmine_

programa_ir_fasizmas/2020-12-12-769

- Juk kiekvieno valstybės vadovo svajone buvo turėti tokį ginklą, kodėl taip neįvyko su Stalinu, kai Blumkinas su tokiomis žiniomis grįžo namo?

-Visų pirma, jis ne iš karto grįžo į SSRS. Tiesą sakant, net OGPU laikinai pamiršo apie jį. Jis susitiko su Trotskiu Kipre, ir sunku pasakyti, kokius dokumentus jis ten paliko, nes laikė jį savo stabu, vos ne dievu. Beje, Trotskio mirtis gali būti susijusi būtent su tuo, kad jis turėjo šias žinias.

- Bet juk Blumkinas buvo tardomas grįžęs?

- Kai grįžo į Maskvą, parašė kuklų pranešimą savo vadovams, bet tada buvo ne iki to. Tai buvo 1929 m. Daugumą iš šių dokumentų jis perdavė Vokietijos karinės žvalgybos rezidentui Maskvoje ir gavo už tai 2,5 milijono dolerių. 

Kada vokiečių karinis etašė pagaliau grįžo namo ir atsivežė Bliumkino kelionės į Tibetą rezultatus, ten visi naciai buvo apstulbę. Kas yra Anenerbe iš tikro? "Anenerbe" yra apie 50 galingų mokslinių tyrimų institutų, kuriuose dirbo 4 Nobelio premijos laureatai Viktoras Šaubergeris, Maksas Plankas ir kt.

Pirmas dalykas, kurį vokiečiai padarė, kai jie išsirinko su visu tuo, buvo tai, kad išsiuntė ekspediciją vadovaujama Ernsto Šefferio, asmeniškai prižiūrimo Himlerio, SS vadovo, antrojo asmens Reiche. 

Jiems buvo suteikta įvairialypė užduotis. Pirma, rasti tariamus vokiečių arijų protėvius rytuose ir įtikinti Tibeto lamas, kad jie yra protėviai, ir kad perduotu paslaptis ne Sovietų Sąjungai, bet Vokietijai. Oficialiai jie ten rado kaukoles, ištyrė rūšies kaulus. Šefferis, kiek žinome, atsinešė pakankamai mažai medžiagos iš dviejų tų ekspedicijų.

Lenkas Osendovskis nuvyko ten 20-ųjų pabaigoje ir taip pat išleido knygą apie požeminių dievų miestą. Vokiečiai viską papildė, suklasifikavo. Manau, kad Blumkinas jiems davė daugiausiai žinių toje srityje.

- Kodėl OGPU nušovė Blumkiną, jis juk buvo labai svarbus paslapčių laikytojas? 

- Jis buvo nušautas 1929 m. Ir tai visai nesusiję su Šambala. Trotskis buvo jau nušalintas nuo valdžios 1927 m., kai lapkričio 7 d. bandė įvykdyti perversmą, tačiau Trotskizmas vis dar buvo galingas. Ir kai Blumkinas buvo suimtas, viskas buvo ištraukta iš jo kas liečia apie Trotskį. Ir kai tik jis pasakė, jog buvo susitikęs su Trotskiu Kipre, procesas pradėjo spartėti."

Štai toks nedidelis komentaras, suintrigavęs daugelį istorikų...

"Dr. Merkulovui

Tarnybinis pranešimas

Ekspedicija į Lhasa (Tibetas) 1925 rugsėjį

Surengta ekspedicija į Tibetą, kurioje dirbo 10 žmonių, vadovaujamų J. Blumkino, dirbusio OGPU mokslinėje laboratorijoje Kraskove (vadovaujama E. Gopiuso). Laboratorija buvo OGPU ( G.Bokijos) specialiojo skyriaus dalis. Ekspedicijos tikslas buvo išsiaiškinti geografinius maršrutus, ieškoti "dievų miesto", siekiant gauti anksčiau nežinomų ginklų technologijas, taip pat platinti bolševikinę propagandą, kuri, remiantis Blumkino pranešimais, nerado "tinkamos paklausos" tarp Tibeto valdžios institucijų.

Pradžioje Bliumkinas bandė prisistatyti Tibeto vadovybei kaip Mongolijos Lama. Tačiau tas bandymas buvo nesėkmingas. Ir tik draugo Dzeržinkio mandatas išgelbėjo jį nuo ištrėmimo.

Remiantis Blumkino pranešimu, 1926 m. sausį Lhasos rūmuose jį priėmė  Dalai Lama-13 tasis, kuris Dzeržinskio žinią priėmė kaip gerą ženklą, o tada Tibeto vyriausybės kvietimu jis tampa svarbiu svečiu.

Tibeto vienuoliai papasakojo jam keletą paslapčių laikomų giliai požemyje po Potala rūmais..."

Jakobas Grigorjevičius Bliumkinas.(Simcha-Jankė Geršovičius Bliumkinas) slapyvardžiai: Isajevas, Maksas, Vladimirovas. Tiksli gimimo data nežinoma apie 1900 m. Tiksli mirties data 1929 m. lapkričio 14, mirties bausmė sušaudant. revoliucionierius, čekistas, teroristas, vastybinis veikėjas.

1929 spalio 30d. OGPU tardymo protokolas

- Kokios ginklų, kuriuos radote Tibete, savybes, kurias davėte vokiečiams? Kokį ginklą matei? Koks yra jo veiksmo metodas?

- Šie ginklai saugomi atskirose salėse. Apie tai išsamiai rašiau savo pranešimuose. Viena ataskaita parašyta ranka, kita spausdinta rašomąja mašinėle, po maždaug 20–25 lapus. Kur jos dabar nežinau. Ginklų charakteristikos yra kažkas panašaus į tai:

1. Milžiniškos žnyplės - Vidžaru. Jos naudojamos tauriųjų metalų lydymui. Jei ištirpinsite auksą saulės paviršiaus temperatūroje (6 tūkstančiai laipsnių C), auksas po 70 sekundžių išsiveržia ir virsta milteliais. Šie milteliai buvo naudojami platformų statybai iš didžiulių akmeninių  monolitų. Jei supilsite šiuos miltelius ant akmeninės platformos, jo svoris prarandamas iki minimumo. Milteliai taip pat buvo naudojami medicinoje nepagydomoms ligoms gydyti ir - daugiausia vadovai jį naudojo savo gyvenimui pailginti.

2. Varpas, vadinamasis "Shu-dzi", su kuriuo kurį laiką galite apakinti didelę armiją. Tai, kaip jis veikia, yra transformuoti elektromagnetines bangas tam tikru dažniu, kurio žmogaus ausis ne suvokia, bet šviečia tiesiai į smegenis. Tai labai keistas ginklas. Su jo pagalba Indijos pranašas Arjuna laimėjo didelius mūšius.

Kaip veikia ginklas nemačiau. Bet mačiau pačius agregatus požeminėse salėse, o Tibeto tarybos narys man pateikė paaiškinimus apie technines charakteristikas, kurias daviau vokiečiams, tiksliau, Vokietijos karinės žvalgybos atstovui p. fon Štilhe. Sutikau Štilche Europoje verslo kelionės metu.

Be šių dviejų vienetų techninių charakteristikų, aš taip pat daviau Štilchei informaciją apie kitą dievų ginklą.  Šie ginklai liko dar nuo maždaug 8-10 tūkstančių metų prieš Kristų, buvo rasti požeminiuose miestuose po Antarktidos ledu netoli Madų karalienės žemės.

Kaip sužinojau, norint ten patekti, jums reikia rakto ir praėjimo apeigų, nes šią vietą saugo sargybiniai. Šie prietaisai gali judėti tiek po vandeniu, tiek per orą ir tai gali padaryti dideliu greičiu. Jie juda specialiais apvalios formos orlaiviais, kurie neatrodo kaip mums žinomi lėktuvai. Aš taip pat informavau Štilhe apie jų specifikacijas. Jis, Štilche, pasiūlė vadovauti naujai ekspedicija į Tibetą ir Antarktidą mokslo tikslais. Sutikau, bet neketinau bėgti, nes pranešiau savo vadovybei apie šiuos kontaktus ir ketinimus. Toks buvo mano darbas.

Aš taip pat buvau informuotas ir pranešiau Štilhei apie objektus, esančius visose pasaulio dalyse kalnuose. Su šiais įrenginiais, visi miestai ir pramonės centrai visų šalių, nepriklausomai nuo valstybės ir socialinės sistemos, gali būti sunaikinti žemėje vienu metu.

Kiek supratau iš paaiškinimų Tibeto Lamų štabe ir kaip nurodžiau savo straipsniuose, visose pasaulio dalyse yra, iš ypač stipraus metalo sferų, įkastų kažkaip į kalnus, kurių negalima perpjauti ar detonuoti.

Šių sferų viduje yra tam tikri mechanizmai, kurie, aktyvuoja, sukuria debesį, panašų į saulę. Šis debesis išsiveržia į atmosferą ir yra kontroliuojamas, t. y. jis gali judėti tam tikra trajektorija. Tinkamoje vietoje jis sprogsta. Tai įvyko 1904 m. Tunguskoje, kur tiesiog susprogdino tokį "saulės debesį", kuris keliomis valandomis anksčiau išskrido iš požeminės sferos Jakutijoje. Nežinau, kas ir kaip vairuoja tokį ginklą.

- Kas dar žino apie šių objektų ir ginklų savybes, be jūsų?

- Beveik visi mano viršininkai žino, nes mes dažnai apie tai kalbėjome. Kitose šalyse vargu ar kam nors priklauso ši informacija. Kiek žinau, jie tik bando analizuoti situaciją. Mano viršininkai ir aš manome, kad kodėl SSRS leidžia žmonių pinigus, užuot aprūpinę ekspediciją iš Vokietijos ir jų finansavimu.

Jis (Štilhe) yra gerai žinomas tarp mokslininkų, kurie užsiima mūsų tyrimais elektromagnetinių bangų ir fizikos srityse. Baigė Niurnbergo universitetą. Jis pats yra biologas ir daugiau mokslininkas nei karininkas. Jis daugiausia domisi mokslu. 

Tokiems tyrimams vyriausybė ir Vokietijos kariuomenė skiria daug pinigų. Jis yra nuostabus žmogus, kuris mus labai domina. Tuo pat metu jis oficialiai pasiūlė man vykdyti bendrus projektus su jų dalyvavimu ir finansavimu. Kad tai įrodyčiau, jis man pasiūlė 2 milijonus 500 000 dolerių, kurie buvo konfiskuoti iš mano buto. Turėjau atiduoti pinigus savo vadovams. Aš apie tai pranešiau, bet man buvo pasakyta, kad būtina apie viską pranešti draugui Menžinskiui ir veikti jo nuožiūra, bet tada buvau suimtas. Turėjau leidimą bendradarbiauti su Štilhe ir galutinis tikslas buvo nauja ekspedicija į Tibetą, į Antarktidą su vokiečių finansavimu, kuris iš tikrųjų būtų įgyvendintas. Kaip galėčiau sudominti jį (Stilhe), nepasakydamas jam apie savo ekspediciją į Tibetą.

- Ar prisipažįstate kaltas dėl šnipinėjimo?

- Ne, nepripažįstu, elgiausi pagal savo planą ir norėjau įsitikinti, kad vokiečiai finansavo naują ekspediciją. Jie pažadėjo tam skirti apie 500 milijonų aukso rublių. Aš neprisipažystu kaltas...." 

L. G. Ivašovo pateikiama versija tokia, kad netrukus po šio tardymo Blumkinas buvo sušaudytas vieno iš OGPU lyderių, kuris pats buvo susijęs su Trotskiu (ir tariamai bijojo, kad Blumkinas apie tai papasakos.)

Stalinas nebuvo informuotas apie bylos detales ir  "įrodymus" apie "super ginklus" ir Šambala.  Pranešė tik apie išdavystę ir du su puse milijono dolerių.

Legenda apie vidinės žemės miestą Šambala yra sukurta trolių (pilkųjų ateivių), kaip spąstai skirti įvilioti turistams, kad jie pagavę juos galėtų kankinti, eksperimentuoti. Hitleris per šį miestą užmezgė ryšį su negatyviais drakonais, kad gautų iš jų technologijas pasaulio valdymui.

Ir dar dalis to, kas netilpo pirmame straipsnyje apie nacius Antarktidoje. Apie bazę papasakojo buvęs SS Oberšurm-banfiureris Valteris Šulke, kuriam tuo metu buvo jau 89-eri metai:

"1944-ais metais mane pervedė tarnauti į Penemiundės poligoną, kur buvo bandomos naujausios raketos „Fau-5″ bei diskalėkiai, kurie labai panašūs į dabartinius NSO. Kai 1945-ais metais rusų armija priartėjo labai arti, mus išgabeno povandeniniais laivais.

Mes tada nežinojome, kad vienas iš povandeninių laivų, kuriame buvo aukščiausieji SS ir partijos veikėjai, pasuko link Argentinos, kur buvo įkurta vokiečių kolonija. Ir tai, kad antrasis povandeninis laivas su mokslininkais ir konstruktoriais irgi nuplaukė į bazę Antarktidoje, sužinojau tik Argentinoje, būdamas vokiečių kolonijoje, kurioje gyveno daug admirolo Denico jūros vilkų. Ar girdėjote kada nors apie slaptą bazę Antarktidoje? Jei ir girdėjote, tai vis vien paklausykite, nes to tikrai dar nežinojote.

– Bazę-211, dažniau žinomą kaip Naujoji Švabija, nacistai įkūrė 4-o dešimtmečio pabaigoje po to, kai atliko keletą ekspedicijų į Karalienės Mod Žemę. Tenai, netoli nuo terminio vandens šaltinių, aptiko didžiulę teritoriją be jokio ledo, kurioje augo skurdi žolė. Po šia oaze buvo aptikti dideli urvai su kupolo formos skliautais, o po urvais – geizeriai ir požeminiai ežerai, kuriuose vandens temperatūra buvo +18°C. Taip pat buvo ir povandeniniai grotai, kurie idealiai tiko praplaukti povandeniniams laivams. Šią teritoriją naciai paskelbė reicho nuosavybe.

Dar iki Antrojo pasaulinio karo pradžios laivu „Schwabenland“ ir povandeniniais laivais buvo atgabenti maisto produktai, statybinės medžiagos, laboratorijų įranga, traktoriai, bėgiai, vagonetės, uolų gręžimo įranga bei žmonės – garsūs mokslininkai, inžinieriais, konstruktoriai bei apie 1000 kalinių iš koncentracijos stovyklų. Jie įkūrė ištisą požeminį miestą, kuris buvo pavadintas Naujuoju Berlynu. Jame buvo įrengtos laboratorijos, gamyklos, angarai. Denico žodžiais tariant, vokiečiai „ten fiureriui sukūrė neįveikiamą tvirtovę, kur išaugs būsima požeminė arijų rasė“. Į bazę taip pat buvo atgabenti abiejų lyčių jaunuoliai iš hitlerjugendo, kad būtų išsaugota arijų rasė. Karo pabaigoje naciai į Bazę-211 išgabeno aukščiausius reicho karininkus, Hitlerio archyvą ir kitose šalyse pagrobtas vertybes.

Povandeninio laivo U-530 vadas Haincas Seferis atliko ne vieną reisą į Naująją Švabiją. Jis Sulkei Argentinoje papasakojo, kad 1945-ųjų m. birželio 10 d. Kylyje į laivą paėmė penkis paslaptingus keleivius. Jų veidų nesimatė, nes buvo apibintuoti. Seferis pasakojo: „Visos kelionės metu jie tylėjo. Tik tada, kai mus aptiko priešo laivai ir ėmė mėtyti gilumines bombas, nuo kurių mūsų povandeninį laivą ėmė stipriai purtyti, du keleiviai neišlaikė ir ėmė keiktis. Iš balso pažinau, kad vienas iš jų buvo reichsleiteris Bormanas. Manau, kad antrasis buvo pats gestapo šefas Miuleris. Man buvo įsakyta keleivius išlaipinti viename Argentinos uoste ir plaukti į Bazę-211. Mes su kito povandeninio laivo kapitonu nusprendėme pasiduoti Argentinos valdžiai“.

– 7-ame dešimtmetyje Ispanijoje susitikau su legendine lakūne, fiurerio numylėtine Hana Raič, kur ji buvo įkūrusi malūnsparnių centrą, – toliau pasakojo Sulkė. –  Ji man papasakojo, kad 1943-iais metais lankėsi Antarktidoje. Raič papasakojo: „Bazėje buvo kuriamas psichotroninis ir lazerinis ginklai, tobulinami diskalėkiai“. Iš jos pasakojimo galima padaryti išvadą, kad požeminėse gamyklose buvo sodrinamas uranas branduoliniams užtaisams.

Trumpai papasakosiu, kas buvo rašoma Berdo dienoraštyje. Berdas, po to, kai pasiekė Antarktidą, hidrolėktuvu skrido rajone, kuriame buvo numanoma nacių slapta bazė, netikėtai nustojo veikti lėktuvo kompasas, nutrūko radijo ryšys su lydinčiais laivais. Staiga lakūnas pastebėjo, kad lėktuvas irgi nebeklauso vairalazdės. Virš jų pakibo keistos išvaizdos diskas, ant kurio šono buvo nupiešta svastika. Admirolas rašė, kad jie pasijuto tarsi spąstuose. Ausinėse pasigirdo anglų kalba tariami žodžiai: „Tuoj mes jus nuleisime. Nusiraminkite, jūs esate patikimose rankose!“

Po to hidrolėktuvas ėmė švelniai artėti prie žemės ir po kiek laiko nusileido aikštelėje, padengtoje smulkia skalda. Amerikiečiai išlipo iš lėktuvo, prie jų priėjo keletas žmonių. Visi jie buvo aukšti, šviesiais plaukais, gana panašūs vieni į kitus. Jie belaisvius nuvedė prie didžiulio liuko ir visi kartu nusileido į urvą. Po kelių minučių visi atsidūrė požeminiame mieste prie kažkokio pastato. Admirolui buvo pasakyta įeiti vidun, o lakūnui įsakyta pasilikti pastato išorėje. Berdas nuėjo požeminio statinio koridoriumi ir pasiekė erdvų kabinetą, kur už stalo sėdėjo pagyvenęs taisyklingų veido bruožų žmogus.

– Sveiki atvykę, admirole! – pasisveikino nepažįstamasis. – Mes jums leidžiame būti čia, nes esate garbingas žmogus. Jūs sėkmingai sugrįšite į Ameriką, jei laikysitės vienos sąlygos – nedelsiant palikti mūsų valdas. Perduokite savo vyriausybei, kad bet koks kišimasis į mūsų reikalus, ypač branduolinis, sulauks atitinkamo atsako. Nedrįstu ilgiau jūsų laikyti.

Tuo metu amerikiečių ekspedicijos lėktuvai įsibrovė į bazės oro teritoriją. Vienas karo lakūnas vėliau pasakojo: „Mus netikėtai ėmė atakuoti keisti disko formos aparatai, kurie tarsi išnėrė iš vandens. Nuo kažkokių nežinomų spindulių esminininkas „Merdokas“ užsiliepsnojo ir nuskendo. Šie spinduliai taip pat supjaustė lėktuvnešio denio antstatus ir iš jo pakilusius lėktuvus. Po kokių 20-ies minučių košmaras baigėsi, diskai netikėtai dingo. Naciai mus galėjo visiškai sunaikinti, tačiau to nepadarė.

Admirolas, grįžęs į Vašingtoną, žodis žodin perdavė tai, ką jam pasakė vokietis požeminiame mieste, prezidentui Trumenui. Tačiau šis nepatikėjo Berdu ir pastarąjį apkaltino operacijos sužlugdymu. Admirolas buvo nušalintas nuo reikalų bei izoliuotas nuo landžių žurnalistų.

– Dienoraštis, kurį Berdas slapta rašė ekspedicijos metu, buvo išspausdintas jau po jo mirties.

 Admirolas sužinojo, kad amerikiečiai slaptos operacijos „Antarktidos kodas“ metu vis tik užmezgė ryšį su Baze-211. Mainais į žaliavas naciai jiems perdavė naujas technologijas. Ričardas Berdas pabandė apie tai pranešti žurnalistams, tačiau buvo patalpintas į psichiatrinę ligoninę, kurioje ir baigė savo gyvenimą. Matyt, Valstybės departamentas ir CŽV nepanoro atskleisti operacijos „Antarktidos kodas“ paslapties“.

Nuomonė. L.G. Ivašovas atskleidė tik dalį to, kas iš tikro iki šiol dar slepiama KGB archyvuose, tame tarpe ir šiuose protokoluose. Tačiau to, kas pateikta šiame straipsnyje, pilnai pakanka, kad nutildyti skeptikus, pastoviai reikalaujančius "įrodymų", jog naciai liko nenugalėti ir toliau "siautėja" mūsų galaktikoje, atstovaujant Draco-reptilijų interesus.

Kad ir ką mums toliau meluotų taip vadinami "oficialieji istorikai", kad ir kokius makaronus mums kabintų ant ausų, pasaulinio elito užsakymu "melasklaida", tikroji žmonijos istorija nesulyginamai skiriasi nuo tų proto fantazijų rašliavų, kurios sudėtos į dabartinius istorijos vadovėlius ir kuriomis aklai tiki tik tie žmonės, kurie nesugeba savarankiškai mastyti.

Žmonija gyvena visiškoje iliuzijoje ir ignoracijoje apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, bet atėjo laikas pokyčiams. Plačiau apie apie Slaptą Kosminę programą trečiame straipsnyje ir šiame filmuke...

Taikos ir ramybės