Bene pikčiausias ir žiauriausias per specialiąją operaciją provokacija. Civilių gyventojų žudynės Bučoje prie Kijevo yra priskiriamos Rusijos kariškiams. Vaizdelius su po miestą išsibarsčiusiais kūnais skelbia pasaulio melasklaida. Kijevas reikalauja naujų sankcijų Rusijai, Vakarų spaudoje kalbama apie “neapsakomą genocido aktą”. Kijevo režimui šios informacinės-psichologinės operacijos reikėjo kaip „stebuklingo ginklo“, kuris prailgintų jų egzistavimą.

Kame yra tiesa? Rusijos kariuomenė per šį pusantro mėnesio laikotarpį pilnai nevaldė Bučo nė vienos dienos. O vykdydami suplanuotą pergrupavimą, Rusijos kariuomenė paliko Bučą būtent kovo 30 d. likus kelioms dienoms iki taip vadinamų atsiradusių „rusų okupacijos aukų“ aptikimo. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne iš karto suprato apie aatsitraukimą ir dar beveik tris dienas dengė miestą artilerijos ugnimi, po kuria galėjo pakliūti ir civiliai. Į miestą įžengusios Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo ieškoti tų, kurie, jų nuomone, bendradarbiavo su „okupacinėmis pajėgomis“.

Jei tai Rusijos karių darbas, tai kaip taip atsitiko, kad visi kūnai guli ant kelio ir pakelės, o ne kur nors namuose ar po griuvėsiais? Kaip atsitiko, kad poros šimtų metrų atkarpoje visi kūnai guli toje pačioje gatvėje? Nušauta buvo ištisa civilių žmonių kolona? Kai kurių lavonų rankos surištos už nugaros. Ir koks to motyvas? Akivaizdu, kad kūnai buvo paimti ir išdėlioti, tingint net sudėlioti juos skirtingose ​​vietose ar kiemuose, o gal laiko trūkumas, dėl greitesnės dezinformacijos paviešinimo.

Vikipedijoje jau yra ilgas atitinkamas straipsnis. Ir, beje, yra ekrano kopija iš Nacionalinės policijos vaizdo įrašo. Ji atliko “išlavimą” Bučoje balandžio 2 d. Policija pirmoji į miestą įžengė pasitraukus Rusijos kariuomenei, bet kažkaip pasirodė, kad jų pranešime spaudai nepateko kalnų lavonų keliuose. Nepastebėjo, išskyrus vieną ir tai su karine uniforma ir nukritusiu šalmu.

Visose Rusijos armijos kontroliuojamose gyvenvietėse vietiniai tik tam atvejui ant rankovių dėjosi baltas juosteles. Besikeičiančioje aplinkoje jie gali neturėti laiko jų pašalinti. Dabar matome tuos pačius kaspinus ant nužudytųjų kūnų. Bučos valyme dalyvavusio neonacio Sergejaus Korotkicho (Botsmano) vaizdo įraše aiškiai girdėti pastaba, kad galima šaudyti į visus, kurie neturi mėlynų atpažinimo juostelių (ukrainietiško ženklelio). Kovo 31 d., išvedus Rusijos kariuomenę, Bučio meras pranešė, kad miestas buvo išlaisvintas, tačiau apie aukas ir lavonus gatvėse nepasakė nė žodžio.

Informacija apie tai pasirodė tik po 4 dienų. Bučos miesto tarybos narė ir teroristinės gynybos savanorė Katerina Ukrainceva interviu žurnalui „Meduza“ prisipažino, kad Rusijos kariai nešaudė žmonių jos akivaizdoje.

Vakarų spaudai nedaro gėdos ir tai, kad nuotraukose bei vaizdo įrašuose – akivaizdžiai matosi švieži lavonai, šviežias ir kraujas. Todėl  pakanka atlikti ekspertizę, kuri nurodys šių žmonių mirties laiką. Ir koreliuoti su NATO objektyvios kontrolės duomenimis, kurie aiškiai nurodys Rusijos kariuomenės išvedimo datą.Tačiau Ukrainos gynybos ministerija paskubomis įkelia vaizdo įrašą, pažymėtą „Naujoji Srebrenica“. Tezę iškart pasigauna pasaulio melasklaida – Al Jazeera Balkans tuo ypač pasistengė.

Nevyriausybinės organizacijos įsitraukia – pavyzdžiui, Potočari memorialinis centras jau kalba apie neišmoktas praeities pamokas. O „Human Rights Watch“ žmogaus teisių aktyvistai pagal tradiciją iš anksto – naktį labai patogiai išriedėjo reportažas apie „neapsakomą tyčinį žiaurumą ir smurtą prieš civilius Ukrainoje“. Pagal tą patį scenarijų 1995 metais jie sukūrė „genocido Srebrenicoje“ koncepciją.

Dėl to Jugoslavija pagaliau buvo suplėšyta į gabalus, o Bosnijos serbų lyderiai ir prezidentas Miloševičius laukė tribunolo. Tada, žinoma, paaiškėjo, kad „genocido“ nebuvo, o gera pusė medžiagos buvo tiesiog sufabrikuota. Tačiau kam tai įdomu šiandiena. Melas neturi ribų.

Jūs esate planas! Skleisdami tiesą, mes dalyvaujame žmonijos pabudime ir pasirenkame laisvės ir teisingumo naudai.
Taikos ir ramybės