2020 metais visai nepastebimai (pasaulio žiniasklaidai) žmonijai buvo uždrausta naudoti gyvsidabrį. Būtent 2020 metais įsigaliojo Minamatos konvencija, kuri uždraudė gaminti ir prekiauti prietaisais su gyvsidabriu (pavyzdžiui, gyvsidabrio termometrais). Daugelio šalių vyriausybės agituoja savo piliečius savanoriškai atiduoti gyvsidabrio termometrus, kad gyvsidabris būtų visiškai pašalintas iš privačios nuosavybės.
Kam iki šiol reikia gąsdinti žmones siaubo istorijomis apie nuodingus gyvsidabrio garus,o taip pat kaip radiaciją skleidžiančia medžiaga? Galbūt cabal tiesiog bijo, kad žmonės pradėtų laisvai naudoti nemokamą energiją? Be angliavandenilių gamybos, iškasenų, naftos ir tt. ,be vergijos ir priklausomybės nuo plėšikų ir parazitų?
Pagrindinė atsarginė dalis, kurią dabartinių Žemės pavergėjų valios vykdytojai atėmė iš visų įrenginių, tinkamai veikusių iki praėjusio amžiaus 20-ųjų, yra gyvsidabris arba jo lydinys – amalgama.
Gyvsidabris buvo paskelbtas nuodingu ir už jo naudojimą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, siekiant užkirsti kelią eterinės energijos atstatymui.
Mūsų protėviai atmosferine elektra apšvietė ir šildė ištisus miestus.
Gyvsidabrio mineralų yra daugiau nei dvidešimt, tačiau pagrindinis ir praktiškai vienintelis jo šaltinis visada buvo (ir yra) cinoberas.
Gyvsidabrio išgavimas iš cinobero yra paprastas: galite tai padaryti distiliuodami arba tiesiog kaitinkite raudonus akmenis krosnyje, kol jie įtrūks ir iš jų pradės tekėti gyvsidabris. Ko gero, taip šis metalas buvo gautas senovėje.
Šią medžiagą mūsų protėviai žinojo nuo neatmenamų laikų ir, matyt, ją vartojo ne tik alchemikai ir gydytojai. Gyvsidabris ne visada buvo laikomas metalu ir turintis magiškų savybių, o pagal senovės traktatą Vimanika Shastra tarnavo kaip kuras orlaiviams.
Istorikai mano, kad Čingischanas užgrobė Ferganą vien siekdamas monopolizuoti gyvsidabrio gamybą, kuria šis miestas garsėjo. Kodėl Čingischanui reikėjo gyvsidabrio?
O. Plinijus Vyresnysis savo raštuose minėjo, kad Roma iš Ispanijos nupirko iki 4,5 tonų gyvsidabrio. Kam? Kyla teisingas klausimas: - Kodėl mūsų laikais net gyvsidabrio turėjimas yra baudžiamasis nusikaltimas?
Pagal OFICIALIĄ versiją, nes gyvsidabris yra nuodingas metalas. Tie gyvsidabrio garai atsieit yra nuodingi, todėl, pasak įstatymų leidėjų, tai baisūs, baisūs nuodai. Jie netgi pasakoja vaikams pasakas, kad patalpoje, kurioje sugedo medicininis termometras, negalima įkvėpti oro, nes kitaip “dar gyvam žmogui mėsa ims kristi nuo kaulų.”
Bet jei viskas tikrai taip, kaip bamdoma įtikinti avigalvius, o visų šalių vyriausybėms taip rūpi visos Žemės gyventojų gyvybė ir sveikata ir joms taip sėkmingai pavyko nugalėti nelegalią gyvsidabrio apyvartą, tai kas trukdo nugalėti nelegalią prekyba narkotikais lygiai taip pat sėkmingai!? Ir kas verčia nuodyti žmones vakcinomis?
Kodėl vadovams taip sekasi kovoti su taip vadinamo „pseudomokslo“ apraiškomis, ypač su tokiais kaip vidaus degimo varikliais, kurie veikia vandeniu, ar energija iš eterio, bet negali kontroliuoti narkotikų, ginklų, genetiškai modifikuotų organizmų ir kt. Tai ir yra tas atvejis, kai šio reiškinio paaiškinimas, kaip “pasauliniu sąmokslu”, nėra tuščias spėjimas, o akivaizdus faktas dar šiek tiek mastantiems. Gyvsidabris, kaip ir eteris, buvo uždraustas tik todėl, kad tiesa apie šias medžiagas atimtų valdžią ir kontrolę vartotojų (skaityk – vergų) atžvilgiu. Kuri dabar tik didėja, piešiant skaitmeninio konclagerio perspektyvas.
Klaidingas Einšteino mokymas leidžia valdyti vergus, verčiant juos išgauti angliavandenilių kurą ir mokėti už anglį, benziną, elektrą ir kt. Todėl neatsitiktinai Eterio teorija ir alchemija buvo paskelbtos pseudomokslais, o informacija apie juos pašalinta iš akademinių disciplinų. Dabar gal bus aiškau, kodėl reikėjo suklastoti periodinę cheminių elementų lentelę, iš kurios buvo pašalinta nulinė eilutė. Plačiau straipsnyje https://atsibudimas.ucoz.com/news/
Iš pradinės periodinės lentelės taip pat galime sužinoti, kad gyvsidabris apskritai nebuvo laikomas cheminiu elementu, nes jame tiesiog nėra tokios medžiagos kaip Hydrargyrum 80
Kokia yra tokio šiuolaikinio mokslo nemėgimo gyvsidabriui priežastis? Galbūt atsakymas slypi kanoniniame šios medžiagos savybių aprašyme (liežuvis nedrįsta to vadinti metalu, nes pats pavadinimas „hydrargyrum“ iš graikų kalbos verčiamas kaip „sidabrinis vanduo“). Aprašymuose rašoma, kad gyvsidabris turi didžiausią jonizacijos potencialą gamtoje. Kas yra jonizacija?:
„Jonizacija yra endoterminis jonų susidarymo iš neutralių atomų ar molekulių procesas. Teigiamai įkrautas jonas susidaro, jei molekulėje esantis elektronas gauna pakankamai energijos, kad įveiktų potencialo barjerą, lygią jonizacijos potencialui. Priešingai, neigiamai įkrautas jonas susidaro, kai atomas, išskirdamas energiją, užfiksuoja papildomą elektroną. Įprasta skirti du jonizacijos tipus – nuosekliąją (klasikinę) ir kvantinę, kuri nepaklūsta kai kuriems klasikinės fizikos dėsniams.”
Tai yra. kad mokslas pripažįsta, jog gyvsidabris gali pažeisti "ortodoksinės fizikos" nepajudinamus dėsnius. Ką tai reiškia? Tai reiškia tik vieną dalyką: - Pati “Oficialioji fizika” yra ne kas kita, o pseudomokslas, negalintis pateikti supratimo apie tikrąją pasaulio sandarą. Štai ką ji pati sako apie jonizaciją elektriniu lauku:
„Tai jonizacija dėl vidinio elektrinio lauko įtampos vertės padidėjimo virš ribinės vertės. Iš to seka elektronų atsiskyrimas nuo dujų atomų.”
Niekas negali aiškiai paaiškinti šio reiškinio esmės. Tokie bandymai buvo padaryti daug kartų, įskaitant Heinrichą Hertzą ir Maxą Plancką. Tačiau Alberto Einšteino spėjimus priėmus kaip aksiomą, tokia fotonų teorija visi liko patenkinti. Neįtikėtina, bet eilinis bandymas rasti paaiškinimą dėl šviesos prigimties staiga tapo vienintele „moksline“ versija ir tarsi religinę dogmą visas pasaulis priėmė kaip tiesą.
Dabar galime pagrįstai manyti, kad iš tikrųjų klaidingi postulatai buvo paimti kaip pagrindas tik vienam tikslui, kuris tiesiogiai prieštarauja pačiam mokslo tikslui – tiesos pažinimui, tai yra apgaulei.
Dabar mokslui rūpi tik kuo giliau slėpti tiesą. Ir tam visos priemonės yra geros. Pavyzdžiui, norint atgrasyti nuo noro eksperimentuoti su gyvsidabriu, užtenka visus įtikinti, kad jis yra nuodingas ir viskas. Bet ar taip yra iš tikro?
Pasirodo, tikrai ne. Šiuo atveju susiduriame su tokiu reiškiniu, tarsi, pavyzdžiui, dėl jūreivių žūties išgaunant šprotus, mokslas šprotus paskelbtų mirtinu produktu. Taip, istorijoje gausu atvejų, kai žmonės apsinuodijo gyvsidabrio garais, tačiau niekas nekreipia dėmesio į tai, kad dažniausiai apsinuodijama ne pačiu gyvsidabriu, o metilo gyvsidabriu. O metilo gyvsidabris yra vienas destruktyviausių neurotoksinų. Kiti gyvsidabrio junginiai taip pat gali būti pavojingi sveikatai, bet ne todėl, kad pats gyvsidabris yra nuodas, o todėl, kad jo junginiuose yra kitų nuodų, dažniausiai arseno.
O cinoberas, iš kurio visais laikais buvo išgaunamas gyvsidabris, yra visiškai saugus kalnų mineralas. Dabar svarbiausia. Teigiama, kad yra tokių žmonių, kurie kelis mėnesius kasdien dirbdavo ceche, kur gyvsidabrio ant grindų išsiliejo tiek, kad kartais tekdavo jame stovėti iki kulkšnių. Be to, visi dirbdavo dažniausiai su medvilninio audinio kombinezonais ir odiniais batais. Asmeninių specialių apsaugos priemonių niekas nenaudojo. Ir tai nėra koks nors aplaidumas. Tiesiog visi žinojo, jog jų gamyboje esantis gyvsidabris yra grynas, be priemaišų ir juo apsinuodyti neįmanoma, net paėmus jo į vidų.
Taigi, apibendrinant visa tai, kas išdėstyta pirmiau, atsižvelgiant į perdėtas pavojingas gyvsidabrio savybes ir visiškai nuslėptas „stebuklingas“ savybes, kurios netelpa į klasikinės fizikos idėjas, galime daryti prielaidą, kad gyvsidabrio jonizacijos potencialas galėtų būti naudojamas kaip darbinis skystis lempose. Tiesą sakant, gyvsidabrio išlydžio lempos šiandien yra plačiai naudojamos. Jų yra beveik kiekvienuose namuose, tik išdėstyti skirtingai.
Gyvsidabrio garų švytėjimas juose atsiranda dėl elektros išlydžio, o tai aišku iš paties tokių lempų pavadinimo.
Tačiau taip pat žinome, kad norint, kad tokios lempos švytėtų, visai nebūtina prie jų jungti maitinimo šaltinį su droseliu. Pakanka tokią lempą priartinti prie elektrinio lauko šaltinio - transformatoriaus arba radijo stoties siuntimo antenos. Todėl gali būti, kad dujinis gyvsidabris gali būti naudojamas atmosferos elektrą naudojančių sistemų apšvietimo įrenginiuose. Ir tame nėra nieko fantastiško.
Gaila, kad entuziastingiems inžinieriaims dabar visiškai atimamos galimybės įrodyti šią versiją praktiškai, sukūrus darbinį maketą. Tam trukdo ne tik nesugebėjimas sukurti apšvietimo prietaiso amatininkų sąlygomis, bet ir gyvsidabrio cirkuliacijos draudimas. Be to, greičiausiai specialistams visiškai trūksta kai kurių reikiamų žinių apie tokių sistemų veikimo principus. Kaip ir geopolimerinio betono atveju, jie dar turi būti atrasti iš naujo.
„Tvirtas ir patvarus turėtų būti jo kūnas, pagamintas iš lengvos medžiagos, kaip didelio skrendančio paukščio. Viduje turi būti įtaisas su gyvsidabriu ir geležies šildymo įtaisas po juo. Dėl gyvsidabrio paslėptos jėgos, kuri pajudina nešantį sūkurį, šiame vežime esantis žmogus gali nuostabiausiu būdu nuskristi didelius atstumus dangumi. Viduje turi būti keturi stiprūs gyvsidabrio indai. Kai jie šildomi valdoma ugnimi iš geležinių prietaisų, gyvsidabrio dėka vežimas išvystys griaustinio galią. Ir ji tuoj pat virsta „perlu danguje“.
Įdomiausia, kad tolimoje praeityje gyvsidabriu buvo auksuojama daug papuošalų ir kitų daiktų. Meistrai kažkaip padengdavo plonu ir tobulu sluoksniu, įvairias dekoracijas, interjero daiktus. Nors tokios technologijos vis dar nenaudojamos ir beveik nežinomos XXI amžiaus meistrams.
Išpurkštas mažais lašeliais ir pakaitintas, esantis po aukštu slėgiu givsidabris, virsta plazma. O kada jis virsta plazma, tampa super laidininku. Tai keidžia tekėti elektronams su nuliniu pasipriešinimu. Jie yra tokioje būsenoje, kad daugiau nebepraranda elektromagnetinio lauko energijos. Todėl padidėja sukuriamo elektromagnetinio lauko dažnis. O kada padidėja dažnis, givsidabris lydantis virsta auksu.
Dėl savo superlaidumo tai gali įtakoti antigravitacinėms savybėms atsirasti. Tokia medžiaga iš karto praranda 40 procentų savo svorio, nors atomų kiekis išlieka tas pats. O jei per tai praleisti kintamą srovę aukštos įtampos, galima gauti asimetrinį magnetinį lauką veikianti viena kryptimi.
Tai puikiai ištudijavo naciai ir panaudojo savo skraidančių įrenginių gamyboje.
“SS generolas ir obergrupenfiureris Hansas Kamleris – viena iš paslaptingiausių Trečiojo reicho figūrų. Kartu su „Škodos“ kompanijos generaliniu direktoriumi SS garbės štandartenfiureriu pulkininku Vilhelmu Fosu jis dirbo prie įslaptinto projekto, apie kurį nebuvo žinoma netgi Liuftvafės reichsmaršalui Geringui bei ginkluotės ministrui Spejeriui. H. Kammlerio pagrindinis projektas buvo kosminis ginklas "Die Glocke"- varpas.
Iš tikro priminė varpą. „Varpo“ veikimo principas buvo susijęs su vadinamaisiais torsioniniais laukais ir netgi turėjo tikslą prasiskverbti į kitas dimensijas. Cilindruose teliūskavo skystas metalas, kodiniu pavadinimu „Xerum 525“. Savo išvaizda jis buvo panašus į gyvsidabrį, tačiau švytėjo violetine spalva.”
” Vokiečiams kilo problemų ir su besisukančiu gyvsidabrio sūkuriu: kai jie tiekė aukštos įtampos elektrą į besisukantį variklį, gyvsidabris virto auksu, auksu su koralų blizgesiu. Taip pat kilo problemų dėl variklio ekranavimo; vokiečiams teko pašalinti stiprius elektromagnetinius laukus, kurie buvo kenksmingi įgulai.”
Noriu pasidalinti mintimis apie pagrindinę atsarginę dalį, kurią dabartinių Žemės savininkų valios vykdytojai atėmė iš visų įrenginių, kurie tinkamai veikė iki praėjusio amžiaus 20-ųjų. Ši atsarginė dalis yra gyvsidabris arba jo lydinys – amalgama. Gyvsidabris buvo paskelbtas nuodingu ir už jo naudojimą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, siekiant užkirsti kelią eterinės energijos atstatymui.
Gyvsidabris turi savybę sutelkti teigiamą krūvį, o teigiamo krūvio nešėjas yra eteris – medžiaga, kuri yra sūkurinio atomo branduolio ir jo išorinio apvalkalo statybinis elementas. Tačiau vien gyvsidabrio tikrai neužtenka atmosferinei elektrai gaminti. Reikia specialių struktūrų, tokių kaip dabar vadinamos šventyklomis ir bažnyčiomis. Įvairūs senoviniai pastatai buvo pastatyti pagal tam tikrą architektūrą ir gali būti atsekami visoje planetoje. Bet tai atskiros diskusijos tema.
Tikiuosi, kad niekam nebus šokas, kad visas mokslas yra vienas didžiulis melas. Visi vadovėliai buvo perrašyti. Slaptos žinios slypi už 7 užraktų. O gyvsidabris yra vienas iš svarbiausių nemokamos elektros elementų, o ne nuodas. Taigi, gyvendami elektrinėje visatoje – esame vergai, manantys kad esame laisvi. Bet Tiesa anksčiau ar vėliau vis tiek prasiskverbs, lavinos sustabdyti nebegalima. Sužinodami ir skleisdami kuo daugiau tiesos, mes dideliais šuoliais judame Aukso amžiaus link.
Jūs esate planas! Skleisdami tiesą, mes dalyvaujame žmonijos pabudime ir pasirenkame laisvės ir teisingumo naudai.
Taikos ir ramybės
